knygos apžvalga | R.A. Salvatore "The Halfling's Gem" | The Legend of Drizzt 6

Autoriai: R.A. Salvatore
Pavadinimas: The Halfling's Gem
Serija: The Legend of Drizzt 6
Žanras: Aukštoji Fantastika; Epinė Fantastika
Psl.: 336
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Gerai turėti seriją knygų, į kurias galima atsiremti, kai TBR-Perskaityti sąrašas ima darytis per didelis. Tad perskaičiau R.A. Salvatore knygą "The Halfling's Gem", šeštą The Legend of Drizzt serijoje ir trečią antroje The Icewind Dales trilogijoje iš The Forgotten Realms visatos.

Apie Knygą: Redžis, dar žinomas Rumblebelly (griausmapilvis) vardu, pagrobiamas baisaus žudiko, kuris dėka sėkmės, įgūdžių, bei šanso, įveikė net patį Drizzt. Kovos metu visi draugai buvo atskirti, ir kiekvienas turės ištrūkti iš savo padėties. Bet visi vienijami poreikio išgyventi, bei išgelbėti draugą, ar bent už jį atkeršyti, pasisuka į Pietus, bei ten, tarp kopų, slypinčius pavojus. Panašu jog net čia, taip toli nuo namų, tamsiųjų elfų rasės reputacija neapleis Drizzt ir jam teks gerokai padirbėti, kad rastų, kaip padėti savo draugams ir papildomai nepakenkti.

Mano Nuomonė: Žinot, manau jog ši knyga kol kas serijoje man pati geriausia ir mėgstamiausia. Grupė, kaip ir minėjau, buvo suskaldyta, tai pradžioj buvo labai įdomu skaityti apie jų nuotykius, stengiantis ištrūkti iš padėties. Herojai parašyti labai gerai, ypač Drizzt, kurio dienoraščio intarpai apibendrina tuometinės padėties moralinį kompasą, bei parodo, kaip labai herojai su laiku keitėsi ir augo. Dar gi, ši knyga puikiai parodo, jog tikrai įmanoma aprašyti ilgą kelionę svetur, bei joje turėti nuotykių, magijos, kovų, karų ir panašiai, o ne tik ilgo ėjimo ir dialogo, skirto pažinti veikėjams.

Rimtai, jei ieškot lengvos, bet geros fantastikos, imkit. Duodu stiprų 5/5.

knygos apžvalga | Ginn Hale "Lord of the White Hell" | 1

Autoriai: Ginn Hale
Pavadinimas: Lord of the White Hell
Serija: Lord of the White Hell 1
Žanras: Aukštoji Fantastika; LGBT+ literatūra
Psl.: 353
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Eh. Perskaičiau Ginn Hale knygą "Lord of the White Hell", pirmąją serijoje, bet atrodo toliau neskaitysiu.

Apie Knygą: Kiram yra genijus, kurio išrasti aparatai laimėjo jam vietą prestižinėje Sagrada Akademijoje. Kur šis ne itin religingas haldiim'as, patyrė kultūrinį šoką. Jo bendraklasiai visi įsibaiminę kunigaikščio Javier, Baltojo Pragaro liepsnų valdovo. Pragaro, kuris anot jų, suryja sielas ir pasmerkia amžinoms kančioms. Būtent dėl šios baimės ir prasidėjo Kiram problemos. Na, gal ne visai tik dėl to, bet pats faktas tikrai prisidėjo. Dėl Baltojo Pragaro keliamos baimės, niekas nenorėjo gyventi Javier kambaryje, o vietų daugiau nebuvo, tad Kiram, kaip kitatikis, buvo įkurdintas pas gražuolį, arogantišką ir siutinantį Javier, su visais tais apie jį besisukančiais gandais ir nesąmonėmis, prietarais...

Mano Nuomonė: Kažkur šitam kaleidoskopiškam kratiny buvo ir siužetas, neabejoju. Tik jo buvo tiek mažai ir taip stropiai užtepto visiškai nieko bendrai istorijai neduodančiais įvykiais, kad tiesiog nematau reikalo skaityti kitos. Autorė knygą užbaigė vos ne vidury pastraipos, kas šiaip yra drąsus žingsnis, bet, kai knygoje nebuvo nieko, kas būtų užkabinę, tai, kad ir kokia gera būtų antra - neturiu dėl ko jos imti, suprantate? Čia kaip Kuroshitsuji, ta mangos dalis, kur Ciel įstojo į berniukų akademiją. Reikėjo išspręsti ten kažkokią paslaptį, bet kol iki jos prisikasi - tenka apsimesti vienu iš vaikų, ko pasekoje istorija pilna tokių kaip ir bereikšmių nuotykių. Čia gi net ta paslaptis buvo vos kažkur ten lyg ir apibrėžta, o tada viskas sukosi apie bereikšmius įvykius.

Duodu 2/5, deja tikrai ne man, visiškai.

knygos apžvalga | Ursula K. Le Guin "Žemjūrės Burtininkas" | Žemjūrė 1

Autoriai: Ursula K. Le Guin
Pavadinimas: Žemjūrės Burtininkas
Serija: Žemjūrė 1
Žanras: Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 183
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Reikėjo jau laužyt tą mokslinės fantastikos ratą, į kurį įkritau. Norėjos ko nors trumpesnio, lengvesnio. Tai pasiėmiau Ursula K. Le Guin knygą "Žemjūrės Burtininkas" (A Wizard of Earthsea).

Apie Knygą: Gedas, dabar žinomas Paukštvanagio pravarde, jau nuo vaikystės pasižymėjo talentu ir galia. Ko pasekoje, kad ir kas bei ko jį mokė, jam vis atrodė, jog jis galėtų daug daugiau. Tai leido jame suvešėti arogancijai, su idėja, jog jį moko per menkų dalykų. Tos minties ir tikėjimo, jog gali daugiau ir geriau, nei kiti, pastūmėtas, Paukštvanagis išjudino natūralų pasaulio ekvilibriumą ir iškvietė jam nenatūralią būtybę, už ką dabar teks sumokėti sava gyvybe, jei neras, kaip to balanso atstatyti. Taip prasideda jo kelionė, bėgimas ir vijimasis, pamokysiantis jį apie baimę, išmintį ir kuklumą. 

Mano Nuomonė: Knyga beveik nuotykinė, su nesibaigiančia kelione pirmyn, čia bėgant, čia vejantis. Aplink šiek tiek keitėsi vaizdai, bet ne atmosfera, kuri labai greit tapo šalta ir keliančia nerimą. Bet, kadangi istorija originaliai išleista 1968-aisiais, ji tokia, na, savotiška, kaip ir visos senos fantastikos. Šen ten pro šydus su drakonais ir burtais vis išlenda autoriams tada atrodžiusi natūrali nelygybė. O istorija išlieka labai vientisa, be jokių posūkių ar niuansų, kurie nebūtų buvę aiškiai matomi jau skyrių prieš. 

Žodžiu, nors man nelabai, jaučiu jog teks gerbti senosios fantastikos pagrindus, tai duosiu tokį silpnoką 4/5. Gerai parašyta prastoka idėja. Ko pasekoj, galvoju, gal kitos bus geresnės, kai jau veiksmas koks nors įsivažiuos ir nebereikės statyti herojaus pamatų. 

knygos apžvalga | Jonathan French "The Grey Bastards" | The Lot Lands 1

Autoriai: Jonathan French
Pavadinimas: The Grey Bastards
Serija: The Lot Lands 1
Žanras: Aukštoji Fantastika
Psl.: 529
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Storas knygas visada sunku aprašyti, nes jos, dažniausiai, aprėpia labai didelį laiko tarpą, kurio į vieną pastraipą taip lengvai nesukiši. Tokia yra ir Jonathan French epinės, aukštosios fantastikos knyga "The Grey Bastards".

Apie Knygą: Šakalas ir kiti jo pusorkiai broliai ir sesės, Pilkieji Šunsnukiai (nors ir pavainikiai, ten sudėtinga tokia vaikų sistema), laimingai sau gyveno Loto, niekam nereikalingų žemių teritorijoje. Bet, pradedant mažu akmenėliu, tas paprastos laimės ir nieko neveikimo kalnas ėmė byrėti. Pradedant kivirču su žmonių kavalerija, tada atsirandant pusorkiui burtininkui, bene neįmanomam reiškiniui, elfų merginai, parduotai bjauriausiam įmanomam monstrui ir taip toliau... Ore tvyro karo įtampa su visais įmanomais priešininkais, o vėjas jau neša kraujo kvapus. Ir Šakalas labai abejoja ar jų senasis Vyriausiasis sugebės juos apsaugoti.

Mano Nuomonė: Knyga pasakojama pusorkių, tiksliau vieno, Šakalo. Man labai patinka fantastikos knygos, kur veikėjai - nėra žmonės; o dar geriau, jei jie ir ne elfai, prie kurių mes tikrai labai pripratę. Pati istorija irgi labai įdomi, herojai labai gerai parašyti. Minusas tik už labai ilgai trunkančias kalbas ir diskusijas, kurios šiaip jau niekur neveda, o prie tų pačių išvadų būtų buvę galima prieiti dviem sakiniais. Bet vis tiek smagu buvo, nes jie ten labai baisius bajerius skaldo ir šiaip yra bjauroki, bet savaip broliški tipai.

Nebloga, tikrai nebloga knyga, duodu 4/5.

knygos apžvalga | R.A. Salvatore "Streams of Silver" | aukštoji fantastika

Autoriai: R.A. Salvatore
Pavadinimas: Steams of Silver
Serija: The Legend of Drizzt 5
Žanras: Aukštoji Fantastika; Nuotykiai
Psl.: 349
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Gerai kartais atsikvėpti su jau pažįstamais veikėjais, bet dar ne visai žinomuose kraštuose. Baigiau penktą The Legend of Drizzt serijos knygą, antrą antroje trilogijoje. R.A. Salvatore "Streams of Silver". Ir tikrai, atrodo vis geryn eina.

Apie Knygą: Drizzt leidosi savo nykštuko draugo įkalbamas leistis į dar vieną pavojingą ekspediciją ieškant Mitrilo Salių, mitinės nykštukų karalystės iš kurios jis kilo. Deja, jis pats nieko nepamena, išgyventa ten virusios kovos trauma, po kurios neliko gyvų, o Mitrilo Salės virto mitu, legenda, užgniaužė nykštuko prisiminimus. Tik viena aišku visiems - kad ir kas sunaikino didžiąją nykštukų karalystę - galimai ten tebesiilsi. Nebus lengva nei kelionė, nei jos pabaiga.

Mano Nuomonė: Buvo tiesiog be galo įdomu. Įtraukė taip, kad sustot negalėjau. Istorija tokia lyg Moraja ir Deep Roads viename, kur tamsiuose tuneliuose pilna pavojų, būtybių, senos ir mirtinos magijos. Bei lobių, prarastos karalystės istorijos.

Super knygos. Rekomenduoju kas mėgstat tokią klasikinę aukštąją fantastiką, o šiai duodu 5/5.

knygos apžvalga | Brandon Sanderson "Amžių Didvyris" | Miglos Vaikai 3

Autorius: Brandon Sanderson
Pavadinimas: Amžių Didvyris | The Hero of Ages
Serija: Miglos Vaikai 3 | Mistborn 3
Žanras: Epinė Fantastika; Aukštoji Fantastika
Psl.: 816
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Aš... Aš be žodžių. Baigiau trečią, paskutinę pirmosios Brandon Sanderson Miglos Vaikų serijos trilogijos knygą "Amžių Didvyris" (sakau paskutinę pirmoje trilogijoje, mat esama tęsinių po šimto metų) ir esu tiesiog priblokštas. Tai tiesiog neįtikėtina knyga.

Apie Knygą: Pasaulis griūva. Pelenai dengia dangų ir jų nenukasus - greit palaidotų viską, kas gyva. Migla - žudo ir retai pasitraukia net dieną. Tokiose sąlygose niekas neauga ir žmonės, spaudžiami nepritekliaus, mirties baimės, nuolatinio pavojaus, ima ieškoti paguodos, vilties. Vieni buriasi į Išgyvenusiojo Religiją, kiti į Išgyvenusiojo Liepsnas Religiją, treti tebetiki Valdovu ir taip toliau. Toks noras, toks absoliutus poreikis turėti vilties daro juos pažeidžiamus šio pasaulio naikintojui, kuris randa kelią į impulsyvius protus, bei leidžia jiems tikėti melais. Vina ir Elendas gan greit supranta, jog būtent tai ir yra pavojingiausias Griūties ginklas. Tik, kaip kovoti su būtybe, kuri gali keisti tekstus ir netgi žodžius, bei taip gali visus priversti abejoti tavimi, tavo tiesa? Kaip kovoti, kai net negali pasidalinti planais su tais, šalia kurių turėsi kovoti?

Mano Nuomonė: Knyga per didelė, joje vyksta per daug, kad galėčiau normaliai ją apžvelgti, tai pirmiausia pasakysiu - jei mėgstat didžiules, sudėtingas istorijas, kuriuose kuriami pasauliai, dievai, ištisos rasės; kur pranašystės atrodo neišnarpliojamos iki galiausiai jas supranti; istorijas, kurios išplėš jus iš šiandienos, iš čia ištisoms paroms, tai rimtai padarykit sau paslaugą ir susiraskit kur nors šitas knygas.

Jos labai gerai parašytos. Tikrai labai sudėtingos, nes turi stebėti įvykius, jei nori pastebėti įvykius, bet viskas parašyta taip, kad neina akių atitraukti, tai sunku nebus. Ir, taip, jose labai daug ko trūksta, bet tuo pačiu, čia visko tiek daug vienam burbule, tas karas, migla, pelenai, lyg intensyviai kratomas purvinas sniego gaublys, kad gal daugiau ir nereikėjo.

Neįtikėtinos knygos. Retai tokių pavyksta rasti, o ką jau kalbėti apie tai, kad retai kada jų būna išverstų, tad plačiai prieinamų. Pasiimkit, paskaitykit. Ignoruokit tą balselį, kuris sakys, jog nemėgstat to ar ano herojaus ir tiesiog tęskite. Nei vienas iš jų nebuvo svarbus. Kaip ir visų iš jų reikėjo. Duodu 5/5.

knygos apžvalga | Adrian Tchaikovsky "Redemption's Blade" | After the War 1

Autorius: Adrian Tchaikovsky
Pavadinimas: Redemption's Blade
Serija: After the War 1
Žanras: Epinė Fantastika; Aukštoji Fantastika
Psl.: 367
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Nu, Adrian Tchaikovsky dabar jau tikrai yra vienas mano mėgstamiausių autorių. "Redemption's Blade", pirma knyga After the War duologijoje, buvo nereali. Prisiminkit visas savo aukštosios fantastikos knygas, kur vyko karas prieš kokį didelį blogį ir įsivaizduokit, kaip tie herojai grįžo laukų arti.

Apie Knygą: Kinslayer, žiaurus ir inovatyvus tironas, ėmėsi formuoti pasaulį pagal savo norus. Šen prisėjo naujų monstrų, ten paleido padarus iš laboratorijų, ana ten prakeikė, o čia supjudė. Bet, kai blogis kelia galvą, kyla ir herojai, kurie nenori su tuo taikstytis. Jie suvienijo besivaidijančias šalis ir išvedė žmonės gintis. Ir kai Kinslayer krito, na... Daug monstrų liko. Seni vaidai niekur nedingo. O didvyriai nelabai benorėjo grįžti tvarkyt savo fermų. Viena iš tokių herojų ir buvo Celestine. Po karo išvydusi pasaulį vis dar subjaurotą, niokojamą ir randuotą, ji suprato, jog tikro herojaus darbas dar tikrai nebaigtas. Ir surinkusi savo geriausius draugus iškeliavo blogumų taisyti...

Mano Nuomonė: Labai įdomu skaityti aukštąją fantastiką, kur gan didelė dalis skirta mūsų retai mylimiems orkams, tiems bjauriesiems broliams, kur paprastai raumenų daugiau nei proto. Čia gi jie turėjo visą kultūrą ir gavom labai įdomių pasakojimų apie ją, apie tamsą, kurioje gyveno, apie dangų, kurį pirmą syk pamatė, kai į paviršių juos išvedė Kinslayer ir pan. Kitos būtybės gi arba subjaurotos, arba iš vis - sukurtos. Tarkim, sukurti drakonai, naujos rasės, naujos tautos. Jos niekur nedingo vien dėl to, kad žuvo jų kūrėjas. Ir joms dabar reikia rasti savo nišą šiame pasaulyje. Kiti gi, kaip sparnuotieji žmonės iš kurių Kinslayer atėmė sparnus, turi išmokti gyventi ant žemės ir melsti, kad jų vaikai prisitaikytų geriau, nei jie. Buvo labai įdomu.

Gera knyga, labai gerai parašyta, pilna ir gero humoro ir kvapą gniaužiančių kovų. Labai rekomenduoju ir duodu 5/5 

knygos apžvalga | R.A. Salvatore "Sojourn" | The Legend of Drizzt 3

Autorius: R.A. Salvatore
Pavadinimas: Sojourn
Serija: The Legend of Drizzt 3
Žanras: Aukštoji Fantastika, Epinė Fantastika
Psl.: 309
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Ech, gaila pagalvojus, kad Eridanas mums turbūt būtų išvertęs, kada nors, tas Forgotten Realms knygas. Baigiau pirmą trilogiją joje, The Legend of Drizzt, su R.A. Salvatore knyga "Sojourn". Aukštosios ir Epinės fantastikų klasika.

Apie Knygą: Drizzt, dabar jau iškeliavęs gyventi ant paviršiaus, privalo išmokti išgyventi absoliučiai kitokiomis sąlygomis. Čia esama keisto tamsos ir šviesos ciklo, kurie čia trumpėja, čia ilgėja. Ilgiems periodams užslenka geliantis šaltis, kuris bent kartą net į jo gyvybę tikrai pasikėsino. Vienam išgyventi, net jei nebūtų persekiojamas skaudžios vienatvės, čia tikrai sunku. O gyventi vienam, valkiojantis po miškus ir urvus, tenka, mat nepaisant to, kas jo širdy, kiekvienam praeiviui jis tebėra Drow elfas, Tamsusis Elfas, padaras kurio reikia bijoti, nuo kurio reikia bėgti, ar kurį reikia nužudyti. Bet Drizzt gyvena viltimi ir mokosi apie gerąsias rases toliau. Ką gali žinoti, rytoj viskas gali pasikeisti.

Mano Nuomonė: Tikrai labai maloni skaityti aukštoji-epinė fantastika, kuri pagarbiai gulės lentynoje su Žiedų Valdovo priešistorėmis, Peter S. Beagle knygomis, Fritz Leiber, Andre Norton ir taip toliau. Elfai, nykštukai, žmonės, ir kiti, gerosios ir blogosios rasės, magija, kelionės ir nuotykiai keistuose kraštuose ir šalyse...

Geros knygos iš naujo įkvėpti tą elfų ugnelę dūšioj. Visos trys labai gražiai susijusios, bet nekartojančios įvykių. T.y. kiekviena tarsi turi savo etapą, kuriam pasibaigus sekanti knyga pasakoja apie kitą Drizzt gyvenimo etapą. Duodu solidų 5/5 ir rekomenduoju fantastikos mylėtojams.

knygos apžvalga | R.A. Salvatore "Exile" | The Legend of Drizzt 2

Autorius: R.A. Salvatore
Pavadinimas: Exile
Serija: The Legend of Drizzt 2
Žanras: Tamsioji Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 343
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Nepamenu ar pasakojau, bet dar MySpace laikais, kai ir VampireFreaks profilį turėjau, jei ko paklausdavai knygų rekomendacijų - beveik garantuotai paminėdavo ir Tamsiojo Elfo seriją, R.A. Salvatore knygas, The Legend of Drizzt. Dabar gi perskaičiau antrą, "Exile" ir tikrai suprantu kodėl.

Apie Knygą: Drizzt keliauja po Underdark, tamsius tunelius, ieškodamas prieglobsčio, kompanijos, ar tiesiog maisto. Ne kartą teko ir pasistengti išgyventi, ar tai dėl košmariško padaro, norėjusio užimti jo vietą ir iš jo pasidaryti pietus, ar tai dėl nesiliaujančios medžioklės. Jo motina, ant kurios krito Drizzt išgyvenimo kaltė, prarado baisiosios Vorės Karalienės malonę. Tad nė neketina liautis medžiojusi Drizzt iki pataisys klaidą ir vėl bus remiama savo dievybės. Tokios mat taisyklės ten, Drizzt namuose, Menzoberranzan'e.

Mano Nuomonė: Berods jau sakiau, bet The Legend of Drizzt tikrai labai unikalus kūrinys. Pati istorija gan paprasta, pilna veiksmo, kovų, bei karių, kuriems tenka gintis ne tik nuo fizinių priešų, bet ir tų, kur jų pačių viduje. Bet net tokia, atrodytų, paprasta istorijos schema - knygos neprastina. Ji - labai įdomi, pilna nuolatinių naujovių, pokyčių. Ir tuo pačiu absoliučiai klasiška, kur, kaip kokiam Žiedų Valdove, dėl draugystės galima visiškai išlipt iš komforto zonos ir kovoti su savo prigimtimi.

Labai gera knyga. Duodu stiprius 5/5.

knygos apžvalga | R.A. Salvatore "Homeland" | The Legend of Drizzt 1

Autorius: R.A. Salvatore
Pavadinimas: Homeland
Serija: The Legend of Drizzt 1
Žanras: Tamsioji Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 343
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

R.A. Salvatore knygas, ypač Tamsiojo Elfo trilogiją, tą Drizto Legendą, kurios pirmą trilogijos knygą čia dabar ir perskaičiau, norėjau imt dar kai buvau paauglys. Bet tada knygų gaut anglų kalba buvo kur kas sunkiau, nei dabar, o Eridanas nesuspėjo iki jų dasikapstyti. Ech.

Apie Knygą: Drows, Tamsieji Elfai, gyvena giliai po žeme, ir niekina tiek šviesą, saulę, tą ugninį kamuolį, kuris tikrai išdegina viską kas gyva, tiek ir tuos, kurie vaikšto paviršiumi. Taip jiems ir reikia, tegu degina juos tas niekingas karščio ir šviesos šaltinis. Jie, tuo tarpu, akmenyje sukūrė miestą be lygių. Ir čia, tarp politinių intrigų, nuolatinių kovų ir liejamo kraujo, valdo Dievybė, Vorė Karalienė, kuri ją garbinantiems suteikia galios. Jos valdomi tamsos elfai gali daryti bet ką, jei tik padaro tai gerai.

Tokio moralės kompaso vedami Do'Urden Namų žmonės nusprendė palipėti visuotinės galios laipteliais ir sunaikino kitus Namus, taip tikslingai, jog gyvo neliko nė vieno. To pasekoje, Vorės Karalienės akivaizdoje - anie Namai net neegzistavo, o Do'Urden belieka sveikinti ir tikrai jau ne bausti. Bet to naikinimo metu Do'Urden Namų Didžiajai Motinai gimė dar vienas, paskutinis sūnus. Trečias, tad jį ketino tuoj pat ten ir paaukoti Karalienei Vorei, už jos palankumą... Likimas Drizztui nelėmė mirti tą dien, ar kokią kitą dieną. Jis užaugo į labai jau keistą Drow'ą...

Mano Nuomonė: Čia bene viena įspūdingiausių tamsiosios-aukštosios fantastikos knygų, kokią kada skaičiau. Daug idėjų gerokai lenkia savo laikmetį, tai gal ir gerai, kad ją taip vėlai pasiėmiau skaityt. Buvo labai įdomu.

Drow visuomenė valdoma kunigių, burtininkių, motinų ir kitokių piktų tetų, kuriuos vyrus stumdo kaip figūrėles ant žemėlapio. Kraujas liejasi laisvai, be skrupulų. Sesuo puls brolį, o jei brolis ginsis, jį užmuš, mat kaip tu drįsti pakelti ranką prieš būtybę verte aukštesnę už tave, niekingas ir niekam netinkamas elfe? Čia pilna monstrų ir nuolatos jauti tą tamsą, akmens spaudimą, šitų elfų žiaurumą ir aklumą. Tai visiškai kitokia istorija, čia - visiškai kitokie, bet tokie labai gerai žinomi elfai.

Jei ieškot geros tamsios fantastikos, tai imkit, Raganius jūsų tam ką rasit čia - neparuošė. Duodu 5/5 ir tuoj pat ieškau antros knygos.

knygos apžvalga | Samantha Shannon "The Priory of the Orange Tree"

Autorius: Samantha Shannon
Pavadinimas: The Priority of the Orange Tree
Serija: -
Žanras: Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 848
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Mėgstu istorijas su drakonais. Ir šiaip - esu smalsus. Tai, kai pradeda visur rodytis kokia viena ar kita knyga, labai jau man knieti sužinoti, ko visi čia liaupsina ją. Dažnai susigundau paskaityti, nepaisant to, jog labai daug kartų tos knygos man visai nepatiko.

Apie Knygą: Religijos pastatytos ant melo. Imperijos pastatytos ant religijų. Tūkstantį metų Berethnet vardo karalienės sėdėjo soste. Kiekviena susilaukė dukros, kuri perėmė šią šventą pareigą. Mat pasibaigus jų dinastijai - į pasaulį sugrįš Bevardis, ugnimi alsuojantis drakonas, ir žmoniją vėl valdys tie padarai.

Bet melas net kapuose nėra saugus. Jo galai niekada neužkamšomi idealiai. O smalsūs protai klausia per daug klausimų. Kažkas rado teisybę ir yra pasiruošęs ją atskleisti visiems. Tiesą apie drakonus, karalienių dinastiją, bei viso pasaulio balansą, ciklą jame.

Mano Nuomonė: Čia ant tiek per daug informacijos, kuri absoliučiai nieko neduoda istorijai, kad turbūt pusę knygos išmest būtų galima. Tai man labiausia ir trukdė. Suprantu, jog tos buitinės scenos su tetos sesers puseserės vestuvių detaliu aprašymu buvo skirti tam, kad geriau susipažintumėme su vienu iš kelių pagrindinių herojų, bet kartais oi kaip per daug būdavo. Kitu atveju, tai gal ir nebūtų toks didelis minusas, bet čia gi per aštuonis šimtus prakeiktų puslapių!

Bet knyga, toli gražu, nėra prasta. Ji įdomiai sukurpta, su visa ta karalienių dinastija, matriarchija, slaptomis bendruomenėmis, alchemija, bei įdomiomis legendomis (beje, LGBT friendly irgi), kurios šiaip jau reikalautų savo istorijos, bet čia svarbiau buvo įkišt tą bereikalingą sceną, tai matomai neliko vietos paaiškint iš kur ten tie medžiai, dovanoję nemirtingumą, galias, ir kuo jie skyrėsi, bei kas nutiktų, tarkime, paragavus vaisių nuo kiekvieno?

Žodžiu, knyga man paliko daugiau klausimų, nei suteikė atsakymų. Kovos scenos buvo labai nuobodžios, ir jei jums nepatinka drakonai, taip labai, kaip jie patinka man, tai manau gali ir visa knyga būt ne kažką. Aš duodu tokį silpną 4/5, nes daugiau negaliu, bet mažiau nenoriu, nes buvo tikrai labai gražių vietų, bet iki jų dasibrauti...

knygos apžvalga | Laini Taylor "Muse of Nightmares" | Strange The Dreamer 2

Autorius: Laini Taylor
Pavadinimas: Muse of Nightmares
Serija: Strange the Dreamer 2
Žanras: Aukštoji Fantastika, Mokslinė Fantastika
Psl.: 522
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pirmoji Laini Taylor "Strange the Dreamer" duologijos knyga tuo pačiu pavadinimu man be galo patiko. Iš tiesų, tai buvo kažkas fantastiško. Tad džiaugiuos, galėdamas pasakyti, jog ir antra knyga tokia pat gera ir netgi dar geresnė.

Apie Knygą: Po to kai Lazlo sugebėjo perimti mėlynodžių dievų tvirtovės valdymą ir pajudino ją iš vietos, Weep miesteliui teko prisiminti visą gyvenimą su tais Dievais šalia. Jie nesitikėjo, jog kas nors išgyveno, bet štai jie, tie vaikai, paaugliai, toki pat išsigandę, kaip ir jie patys. Ir, kodėl gi jiems nebijoti, kai juos pasitiko ginkluota armija? Šiuos žmones jie pažinojo tik, kaip žudikus. Ir štai dabar metas suvesti sąskaitas. Praplėšti senus randus, sužinoti tiesą ir pažiūrėti, kur gi ji nuves.

Mano Nuomonė: Knygoje papasakojama ištakų istorija, apie tai, kas tokie buvo tie mėlynodžiai dievai, kodėl jiems reikėjo vaikų, su žmonėmis, kam jie juos pasiimdavo ir kur po to dėdavo. Visa tai idealiai supinta su dabartine istorija, kuri pakrypo tokia netikėta linkme, jog nebūčiau patikėjęs. Knyga tiesiog neįtikėtina. Vienintelė kita, su kuria galėčiau labai lengvai ir primestinai palyginti, tai N.K. Jemisin "The Fifth Season" - abi vertos pasaulio ar kelių, fantastika sumišusi su moksline fantastika. Bet ši - lengviau susiskaito, nėra tokia sunki, nors tokia pat neįprasta. Tad jei norit kažko tokio gigantiško, tokios magijos, sapnų, neįsivaizduojamų dalykų, pradėkit nuo šios duologijos.

Nuostabi knyga. Duodu 5/5 ir dar daugiau.

knygos apžvalga | Brandon Sanderson "Iškilimo Šulinys" | Miglos Vaikai 2

Autorius: Brandon Sanderson
Pavadinimas: Iškilimo Šulinys
Serija: Miglos Vaikai 2
Žanras: Epinė Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 880
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Aš visada labai bijau, kad neprisiminsiu kas kur tokie, kai per ilgai apleidžiu seriją. O pirmą Miglos Vaikų knygą nė nepamenu kada skaičiau, dar lietuviškos net nebuvo, o dabar va, kaip gerai, galėjau vertimą skaityt. Ir viršeliai gražūs. Nors man tie spalvotesni labiau patinka, bet šitie irgi tikrai gražūs. Pati knyga? Gera, labai gera, nieko panašaus gyvenime neskaičiau, o perskaičiau jau labai daug.

Apie Knygą: Jų Dievas - miręs. Nužudytas Vinos, tapusios Kelserio, Išgyvenusiojo religijos dalimi, bene jo įpėdine, mat žmonės matė jam ją ruošiant kovai prieš Valdovą. Bet pelenai tebekrenta, o rūkas vėl tapo pavojingu, priešingai nei mokė Išgyvenusysis. Negana to, į sostą sėdo jaunas, geraširdis vaikinas Elendas Ventris. Ir, kad ir kaip jis stengiasi visus padaryti lygiais, geru valdovu geraširdžiai nebūna. Tad Paskutinė Imperija greit apsupama priešų armijų iš kurių net ne visos - žmonių. Vienintelė Vinos viltis yra rasti legendinį Iškilimo Šulinį, kuris Valdovą kažkada ir padarė Dievu, paimti arba sunaikinti jo galią ir... Gal būt sutaisyti šį suniokotą pasaulį.

Mano Nuomonė: Čia buvo kažkas neišpasakyto. Sėdi, skaitai, nesupranti kodėl kas vyksta, o tada viskas pasidaro taip aišku, kiekviena detalė randa savo vietą. Tokia gigantiška istorija, lyg koks didelis puzlis, kurį dėliotum be paveikslo pavyzdžiui. Herojai visko mokosi kartu su skaitytoju, jie auga, keičiasi, daro klaidas, kartais net labai baisiais. Kartais jie - arogantiški, pernelyg įtikėję į save. Kitą kartą - jiems atrodo, jog neverta nė pradėti. Buvo taip be galo įdomu. Bet paaiškinti kodėl tie beveik 900 puslapių buvo tokie geri yra be galo sunku, tad... Na.

Niekada nieko panašaus neskaičiau. Joks epas, jokie mitai, kad ir kokie sluoksniuoti, kokie detalūs, neprilygsta šiai knygai. Artimiausio, ką galiu palyginti tiems, kas dar nenusprendė, ar skaitys, tai būtų Franko Herberto "Kopa". Tarkime, pirmos dvi knygos. Man jos nelabai patiko, nes nusibodo nuolatinis atsikartojantis filosofavimas. Čia gi nėra to minuso. Pilna veiksmo, permiežto su politika, mitais, legendomis, religijomis. Ir jokio nuspėjamumo. Duodu 5/5 ir dar daugiau.

fantastika | Patrick Weekes "The Masked Empire" | Dragon Age 4

Autorius: Patrick Weekes
Pavadinimas: The Masked Empire
Serija: Dragon Age 4
Žanras: Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 381
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pagaliau, prisikasiau iki ketvirtos Dragon Age knygos. Nors atrodo tą praeitą lyg ir neseniai perskaičiau, Asunder, ar kaip ten? Anyway, kad jau žaidimas daromas, tai man labai noris grįžt prie senų, bet PC nelabai patraukia, tai, kad jau negaliu žaist, galiu bent skaityt!

Apie Knygą: Kaukėtoje Orlais Imperijoje ima dvelkti perversmo vėjais. Kol burtininkai ir templieriai kovoja atviroje kovoje, elfai, ne be priežasties, irgi ima sukilinėti. Imperatorei Celine tenka sunki našta rasti kelią tarp kelių frakcijų, kurios tuoj pat gali ją tiek nustumti nuo sosto, tiek įrašyti į istoriją, kaip... Ką? Pataikūnę? Pamišėlę? Elfų mylėtoją? Iš vienos pusės ji turi savo žmones, Orlais didikus, kurių namuose grindis plauna ne kas kitas, kaip elfai, laikomi ne daugiau nei egzotiškais gyvūnais. Iš kitos pusės... Jos mylimoji, jos meilužė, šnipė, geriausia, patikimiausia patarėja Briala irgi yra elfė. Panašu jog joms abiems teks rinktis tarp širdies ir savo žmonių.

Mano Nuomonė: Opa, kaip čia gerai sumegzta viskas buvo, kokios intrigos, kaip gerai suraizgytos tiesos, nutylėjimai ir melai. Skaitytojui paliekamos tas "o, supratau", malonumas, kai viską pradedi suprasti drauge su herojumi, apie kurį tą akimirką skaitai. Ir herojų progresas, dimensijos, buvo kažkas visai kito lygio: blogiukai su garbės jausmu, gerieji herojai su perdėtu savanaudiškumu, aukštuomenė su savo paslaptimis, ir tie "nobodies", niekas, nematomi žmonės, su imperijas skaldančia galia. Labiausia man patiko skaityti apie Grafą Gaspardą, dėl ko man be galo norisi pažaisti DAI ir dar kartą nuvykti į Orlais balių, pakalbėti su herojais, apie kuriuos čia skaičiau. Ir, jei to dar buvo negana, tai jei neklystu, knygoje savo gudrumą parodo ir ne kas kitas, kaip The Dread Wolf...

Knyga man labai patiko. Istorija pasakojama idealiu greičiu, intrigos supintos tik tiek, kad galėtum pats jas atsekinėti iš pateiktos informacijos, be parodytmų pirštu ir be nepasakytų papildomų "įkalčių", ko labai nemėgstu detektyvuose. Duodu 5/5 ir, palinkėkit man sėkmės, nes man tikrai labai reikia naujo kompo. Arba, dar geriau tai, nupirkit man kavos!

aukštoji fantastika | Kristen Ciccarelli "The Last Namsara" | Iskari 1

Autorius: Kristen Ciccarelli
Pavadinimas: The Last Namsara
Serija: Iskari 1
Žanras: Aukštoji Fantastika, Drakonai
Psl.: 432
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Oi aš jau net nepamenu, kada paskutinį kartą taip godžiai skaičiau knygą. Net gaila būdavo padėt į šalį, kai reikėdavo pavalgyt, ar eit miegot. Kokie drakonai! Ir tiems, kas žaidė Skyrim - tikrai patiks, ir tiems, kas mėgo How To Train Your Dragon filmus - tikrai patiks. Ir turbūt net Deneris Targarian fanams - patiks.

Apie Knygą: Drakonai yra patys mirtiniausi padarai. Jie - pavojingi, greiti, stiprūs. Juos sunku nužudyti ir net jų kraujas, kaulai - pavojingi, mirtinai nuodingi. Kaip ir jų liepsnos, kurios ne tik degina, bet ir nuodija kraują. Bet pačios pavojingiausios yra jų sekamos istorijos. Mat būtent jų istorijose slypi jų galia, gebėjimas kvėpuoti ugnimi ir, panašu, net gyvybė. Todėl sekti drakonų istorijas yra uždrausta. Tai - baudžiamas nusikaltimas. Ir geriausias pavojaus pavyzdys yra pati Firgaardo karaliaus dukra. Jos motina mirė sekdama jai pasakas apie drakonus. Istorijos tiesiog surijo jos gyvastį. O mergaitę - pažeidė, padarė ją silpnavalę, neatsparią drakonų vilionėms. Tad ir ji, Aša (Asha), sekė pasakas iki jos balso galia pažadino patį baisiausią, patį seniausią drakoną, kurį dabar ji ir privalo nužudyti.

Mano Nuomonė: Man taip patiko, kad esu beveik be žodžių. Istorija ilga, bet visai ne paini, nors posūkių joje tiek ir dar šiek tiek. Iš tų atvejų, žinot, kur atrodo va, koks geras tipas, jau šitas tai tikrai visus užstos. O pasirodo ten jis ir pridirbo visko! Tos drakonų istorijos irgi, labai gražios, o galios slypėjimas balse buvo toks pažįstamas reiškinys iš Skyrim žaidimo, kad net nostalgija užplūdo. Buvo taip įdomu sekti progresą, drakonų kvietimą, matyti jų sekamas istorijas, ir net gauti skyrių, kurie buvo pasakojami pačių drakonų. Herojai irgi labai gerai parašyti. Kiekvienas turėjo savo istoriją, bet prisidėjo ir prie bendros sekimo, tai net šalutiniai nebuvo iš tų, kur negali net vardų atsiminti perskaitęs. Tik vienas minusas, už kurį net neduosiu minuso, nes to reikia tikėtis iš Jaunimo literatūros: romano dalis buvo be galo jau tokia... Matyta, girdėta, skaityta.

Manau ir Žagsulys (Hiccup) ir Deneris, ir net jūsų Dovakinas, čia pritariamai palinksėtų. Visos jūsų mylimiausios drakonų istorijos čia perrašytos geriau, su įspūdingais padarais ir tokiais gyvais jų aprašymais, jog mielai paskaityčiau dar ir dar. Duodu 5/5 ir labai tikiuosi, kad sekanti nebus prastesnė.

fantastika | David Gaider "Asunder" | Dragon Age 3

Autorius: David Gaider
Pavadinimas: Asunder
Serija: Dragon Age 3
Žanras: Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 416
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Ar žinojote, jog jau tikrai daromas Dragon Age 4 žaidimas? Teaseris pasirodė pernai metų Gruodį. O daugiau galima laukti šių metų E3 renginyje. Aš taip laukiu, kad vos nusėdžiu. Tad sumečiau, pats tas laikas tęsti knygų seriją.

Apie Knygą: Maras vadinamas Blight nugalėtas, tačiau bėdos tuo nesibaigė. Kirkwall miestas krito, kai magas vardu Andersas nusprendė iš visų atimti pasirinkimą ir pagaliau sustumti kitus magus, bei templierius į atvirą konfliktą. Jo supratimu, pokyčiai buvo reikalingi ir tai buvo vienintelis būdas jų tikrai sulaukti. Anderso veiksmai, kaip aidas, nuvilnijo per visą Thedas ir sukėlė įtampą, o vietomis net ir mūšius.

Vieni burtininkai, vis dar uždaryti savo bokštuose, buriasi į politines grupuotes, reikalauja teisių, laisvių. Kiti gi dirba tyliau, nes mano, jog esama geresnių išeičių, nei konfliktas. Viena iš tokių tylesnių magių yra Wynne, ranka rankon kovojusi su Fereldeno Herojumi ir padėjusi jam įveikti Archdemoną, kurio mirtis užbaigė Blight. Ji, remiama Aukščiausiosios Kunigės, arba Dievybės Džestinijos, išvyksta į Adamanto tvirtovę, kažkada priklausiusią Pilkiesiems Sargams (Grey Wardens), dabar suniokotą ten prasiveržusių demonų. Čia ji viliasi rasti savo seną draugą, vieną iš Ramiųjų (tranquil), burtininką, atkirstą nuo Kitos Pusės (the Fade). Pavojingus burtininkus kartais šitaip sužaloja templieriai, norėdami apsaugoti kitus, nuo galimų apsėdimų. Ramieji tampa visiškai bejausmiais ir temoka daryti tai, ką yra liepti padaryti. Neįmanoma, kad juos apsėstų demonas, mat demonams jie tiesiog neįdomūs. Kas gi norėtų apsėsti tuščią daiktą? Bet štai, jis, apsėstas. O atsakymai, kaip tai įvyko, kodėl, bei ką tai pakeitė Ramiąjame gali būti, kaip tik tas ginklas, kurio prireiks norint pagaliau vėl sutaikyti pasaulį su magais.

Mano Nuomonė: Knygos veiksmas vyksta iš kart po antrojo žaidimo, prieš prasidedant trečiam. Labai daug pažįstamų veidų, vietų. Nemažai istorijos, paaiškinimų ir atsakymų į klausimus tiems, kas žaidė žaidimus ir gal būt norėjo sužinoti, kur dėjosi jų mėgstami herojai. Vienas iš pagrindinių veikėjų yra jaunuolis vardu Cole. Čia gi pagaliau sužinome, kaip jis tapo tuo, kuo yra trečiajame žaidime. Vienintelis didokas minusas knygai tas, kad tikrai sočiai laiko skirta tiek ėjimui, tiek pokalbiams. Žinoma, tai suprantama, kai reikia apeiti tiek daug, laiko pasikalbėti nori ar nenori - yra. Bet vis tiek.

Patiko man, kitaip ir negalėjo būti. Duodu stiprų 4/5. Gaila tik, kad labai norisi peržaisti žaidimus, o galimybių nelabai yra.

Knyginiai Faktai | Pagaliau Išverstos!

Aš tikrai nebeatsimenu, kaip ankščiau rasdavau lietuviškų knygų naujienas, mat dabar tai yra beveik netyčinis nuotykis einant ieškoti Raganiaus perleidimų. Jei kas turit patarimų - dalinkitės, labai reikalingi. Ir, taip, bookstagramus jau seku, galit ir savo duot. 

Dabar gi radau jau net tris išverstas knygas iš Jaunimo, Young Adult literatūros, kurios, mano supratimu, mes tikrai dar labai stokojam. Laukiu, kada gi Schwab kokią išvers... Bet, ką turim, tą turim, geriau negu nieko.

Taigi, pagaliau išverstos (o, beje, Metro 2035 atrodo vis dar ir nėra?) :

 Sarah J. Maas trilogijos "Užkerėtas Dvaras" antroji dalis: "A Court of Mist and Fury" - Miglos ir Įsiučio Dvaras, mums išverstas, kaip "Įkalinta Tamsoje", kas tinka knygos siužetui.

Mano apžvalgą galite rasti čia: A Court of Mist and Fury

Aukštoji Fantastika; Jaunimo Literatūra (+18, manau)

 Brandon Sanderson serijos "Miglos Vaikai" pirmoji knyga: "Mistborn: The Final Empire", mums tiesiogiai išversta, kaip "Miglos Vaikai, Paskutinė Imperija". Knyga buvo labai gera, tad nuoširdžiai tikiuosi, jog prigis, ir gausim išverstas visas, tada tikrai mielai nusipirksiu visą seriją.

Mano apžvalgą galite rasti čia: Mistborn: The Final Empire

Aukštoji Fantastika; Jaunimo, Suaugusiųjų literatūra

Stephanie Garber serijos "Karavalis" pirmoji knyga: "Caraval", mums pateikta, kaip "Karavalis", kas turbūt tinka, ir ne taip maišosi, kaip maišytųsi "Karavalas", nors ir skambėtų gražiau. Ši knyga man nepatiko, bet tikrai neabejoju, bus kam bus pats tas.

Mano apžvalgą galite rasti čia: Caraval

Aukštoji Fantastika, Jaunimo, Jaunesnių literatūra

Neven Iliev "Fizzlesprocket" | Everybody Loves Large Chests 2

Pagaliau. Pagaliau gavau paskaityti antrą Neven Iliev knygą serijoje Everybody Loves Large Chests, "Fizzlesprocket" (Everybody Loves Large Chests 2; ASIN B07B42T4YD; 306p.; Goodreads). Pirmoji man labai patiko. Antroji jau ne taip labai, mat per visokius nešvankius juokelius pusė knygos tiesiog nieko nevyko. Bet antroje pusėje viskas ėmė labai spėriai gerėti.

Pastebėjęs, jog kartais net žemoko lygio herojai yra stipresni už jį, Boksis (Dėžius?), mūsų mimikas-skrynia, nusprendė išsiaiškinti kas, kaip ir kodėl, bei, kaip tai pritaikyti sau. Prieitos išvados buvo gan paprastos: jų sugebėjimų statistiką gerokai pakelia jų dėvimi šarvai, amuletai, bei ginklai. Deja, pritaikyti tai praktikoje pasirodė kur kas sunkiau. Mat net jei Boksis būtų nusiteikęs išleisti savo sunkiai (o kartais ir ne visai) uždirbtus auksinius, tai deja aplink tikrai nėra jokios parduotuvės, kuri pardavinėtų dėžės formos šarvus. Natūralus sprendimas buvo išmokti kalvio amato pačiam ir pasigaminti ko reikia. Tik čia, vėl problemos...

Bet kokie monstrai, kad ir kaip jie panašūs į žmones, jiems kelią neaiškią, nesuprantamą baimę. Tad net atrodančio beveik, kaip žmogus, Boksio dauguma tiesiog vengia, bijo ir kartais net ima jausti pyktį, kas gali sukelti daug nemalonumų, mat jei mimikui teks gintis, na, mimikui teks gintis. Antroji problema atrodytų buvo lyg ir išvengiama. Tai - visokie sargybiniai ir detektyvai, ieškantys didžiojo sprogimo kaltininko, to paties, kur iššlavė didelę dalį žmonijos. Nors oficiali versija skelbia, jog tai padarė elfai, mat tai duoda pretekstą su jais pradėti atvirą karą, nieks neneigia slapto reikalo sustabdyti ir nubausti tikrąjį nusikaltėlį. Ir, reikia pripažinti, aukšti, tamsūs, paslaptingi ir nekalbūs vyrukai - tikrai labai įtartini.

Kaip ir sakiau, per daug jau ten juokų buvo ir greit jie tapo tikrai nejuokingai vulgariais, bei pabodo iki gyvo kaulo. Laimei, antroje knygos pusėje viskas gan staiga liovėsi ir veiksmas ėmė greit judėti į priekį. Pabaiga buvo jau labai gera, tad tikrai skaitysiu ir trečią. O šiai duodu 4/5.

Pertrauka - Raganius | Likimo Kalavijas

Apsakyt negaliu, kaip džiaugiuosi, kad perleidinėja Raganių. Nors visada būsiu dėkingas tiek Dagonui, už tą pirmą leidimą, tiek Eridanui, už visą seriją, ir dar daugybę nuostabių knygų, bet ačiū ir Almai Literai. Patinka man šitas knygų formatas, patinka man šiti viršeliai.

<3 

Neven Iliev - Morningwood: Everybody Loves Large Chests

Jei po ranka pasimaišo komiška knyga - ranka pasiima tą komišką knygą. Mėgstu juokingas knygas. Ir mėgstu video žaidimus, tad Neven Iliev knyga "Morningwood: Everybody Loves Large Chests" (ASIN B076NSQ6JT; 252p.; Goodreads) buvo viena iš tų rastų ir iš kart pradėtų skaityti.

Viskas prasidėjo taip nekaltai, kaip ir galima tikėtis. Herojus žygiavo per žemo lygio požemį, tikėdamasis rasti kokių ne per daug pavojingų monstrų, kad įgautų daugiau patirties juos žudydamas, ir galėtų palikti šį lygį, iškeliauti į geresnį, didesnį, kur ir trofėjai, ir lobiai - geresni. Jo noras beveik išsipildė, kai viename iš koridorių, galutinai pasiklydęs, rado skrynią. Ei, na, jei jau ne monstras, tai gal bent koks nors ten esantis šlamštas bus jam tinkamas, ar ne? Skrynia kantriai laukė jo prieinant ir kai herojus pagaliau pasilenkė jos atidaryti... Jį suėdė. Mat skrynia buvo mimikas. Jau gerokai išalkęs, bet labai kantrus mimikas, kurio prigimtis lėmė atrodyti, kaip žemo lygio skryniai.

Užvalgęs mimikas vėl susigūžė, pasiruošęs sėdėti toliau ir laukti kito praeinančio mulkio. Bet kažkokia nerišli mintis sukirbėjo jo apytuštėje galvoje, kai suprato, jog aplink - kraujas, ginklai. Tai yra, kad ir kaip ramiai jis sėdės, jo aplinka jau kiek įtartina, kas gali nubaidyti sekantį potencialų užkandį. Toks logiškas sprendimas apsitvarkyti ir pradėjo toliau sekusius įvykius, pasikeltus lygius, naujus sugebėjimus ir netgi labai skanią naują kompanionę, kurią mimikas, mažų mažiausiai, bet kada gali suėsti ir vėl išsikviesti.

Knyga labai smagi. Pradžioje nė negali tikėtis, jog pasakojimas bus ne apie herojų, kuris išėjo ten daryti kažkokių kvestų, o apie mob'ą - agresyvų monstrą, kuris įgauną sąmonę ir gebėjimą protauti, ir nusprendžia, kad maistas per ilgai eina iki jo, tad lengviau bus nueiti iki maisto. Ir parašyta knyga labai linksmai, tad tikrai galiu duoti visus 10/10, buvo labai smagu. Beje, tik įspėsiu, gal iš viršelio neaišku, knyga - ne vaikams. Ir žarnos laksto, ir kraujas taškos ir... kitokie dalykai vyksta.