knygos apžvalga | Brandon Sanderson "Amžių Didvyris" | Miglos Vaikai 3

Autorius: Brandon Sanderson
Pavadinimas: Amžių Didvyris | The Hero of Ages
Serija: Miglos Vaikai 3 | Mistborn 3
Žanras: Epinė Fantastika; Aukštoji Fantastika
Psl.: 816
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Aš... Aš be žodžių. Baigiau trečią, paskutinę pirmosios Brandon Sanderson Miglos Vaikų serijos trilogijos knygą "Amžių Didvyris" (sakau paskutinę pirmoje trilogijoje, mat esama tęsinių po šimto metų) ir esu tiesiog priblokštas. Tai tiesiog neįtikėtina knyga.

Apie Knygą: Pasaulis griūva. Pelenai dengia dangų ir jų nenukasus - greit palaidotų viską, kas gyva. Migla - žudo ir retai pasitraukia net dieną. Tokiose sąlygose niekas neauga ir žmonės, spaudžiami nepritekliaus, mirties baimės, nuolatinio pavojaus, ima ieškoti paguodos, vilties. Vieni buriasi į Išgyvenusiojo Religiją, kiti į Išgyvenusiojo Liepsnas Religiją, treti tebetiki Valdovu ir taip toliau. Toks noras, toks absoliutus poreikis turėti vilties daro juos pažeidžiamus šio pasaulio naikintojui, kuris randa kelią į impulsyvius protus, bei leidžia jiems tikėti melais. Vina ir Elendas gan greit supranta, jog būtent tai ir yra pavojingiausias Griūties ginklas. Tik, kaip kovoti su būtybe, kuri gali keisti tekstus ir netgi žodžius, bei taip gali visus priversti abejoti tavimi, tavo tiesa? Kaip kovoti, kai net negali pasidalinti planais su tais, šalia kurių turėsi kovoti?

Mano Nuomonė: Knyga per didelė, joje vyksta per daug, kad galėčiau normaliai ją apžvelgti, tai pirmiausia pasakysiu - jei mėgstat didžiules, sudėtingas istorijas, kuriuose kuriami pasauliai, dievai, ištisos rasės; kur pranašystės atrodo neišnarpliojamos iki galiausiai jas supranti; istorijas, kurios išplėš jus iš šiandienos, iš čia ištisoms paroms, tai rimtai padarykit sau paslaugą ir susiraskit kur nors šitas knygas.

Jos labai gerai parašytos. Tikrai labai sudėtingos, nes turi stebėti įvykius, jei nori pastebėti įvykius, bet viskas parašyta taip, kad neina akių atitraukti, tai sunku nebus. Ir, taip, jose labai daug ko trūksta, bet tuo pačiu, čia visko tiek daug vienam burbule, tas karas, migla, pelenai, lyg intensyviai kratomas purvinas sniego gaublys, kad gal daugiau ir nereikėjo.

Neįtikėtinos knygos. Retai tokių pavyksta rasti, o ką jau kalbėti apie tai, kad retai kada jų būna išverstų, tad plačiai prieinamų. Pasiimkit, paskaitykit. Ignoruokit tą balselį, kuris sakys, jog nemėgstat to ar ano herojaus ir tiesiog tęskite. Nei vienas iš jų nebuvo svarbus. Kaip ir visų iš jų reikėjo. Duodu 5/5.

knygos apžvalga | Brandon Sanderson "Iškilimo Šulinys" | Miglos Vaikai 2

Autorius: Brandon Sanderson
Pavadinimas: Iškilimo Šulinys
Serija: Miglos Vaikai 2
Žanras: Epinė Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 880
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Aš visada labai bijau, kad neprisiminsiu kas kur tokie, kai per ilgai apleidžiu seriją. O pirmą Miglos Vaikų knygą nė nepamenu kada skaičiau, dar lietuviškos net nebuvo, o dabar va, kaip gerai, galėjau vertimą skaityt. Ir viršeliai gražūs. Nors man tie spalvotesni labiau patinka, bet šitie irgi tikrai gražūs. Pati knyga? Gera, labai gera, nieko panašaus gyvenime neskaičiau, o perskaičiau jau labai daug.

Apie Knygą: Jų Dievas - miręs. Nužudytas Vinos, tapusios Kelserio, Išgyvenusiojo religijos dalimi, bene jo įpėdine, mat žmonės matė jam ją ruošiant kovai prieš Valdovą. Bet pelenai tebekrenta, o rūkas vėl tapo pavojingu, priešingai nei mokė Išgyvenusysis. Negana to, į sostą sėdo jaunas, geraširdis vaikinas Elendas Ventris. Ir, kad ir kaip jis stengiasi visus padaryti lygiais, geru valdovu geraširdžiai nebūna. Tad Paskutinė Imperija greit apsupama priešų armijų iš kurių net ne visos - žmonių. Vienintelė Vinos viltis yra rasti legendinį Iškilimo Šulinį, kuris Valdovą kažkada ir padarė Dievu, paimti arba sunaikinti jo galią ir... Gal būt sutaisyti šį suniokotą pasaulį.

Mano Nuomonė: Čia buvo kažkas neišpasakyto. Sėdi, skaitai, nesupranti kodėl kas vyksta, o tada viskas pasidaro taip aišku, kiekviena detalė randa savo vietą. Tokia gigantiška istorija, lyg koks didelis puzlis, kurį dėliotum be paveikslo pavyzdžiui. Herojai visko mokosi kartu su skaitytoju, jie auga, keičiasi, daro klaidas, kartais net labai baisiais. Kartais jie - arogantiški, pernelyg įtikėję į save. Kitą kartą - jiems atrodo, jog neverta nė pradėti. Buvo taip be galo įdomu. Bet paaiškinti kodėl tie beveik 900 puslapių buvo tokie geri yra be galo sunku, tad... Na.

Niekada nieko panašaus neskaičiau. Joks epas, jokie mitai, kad ir kokie sluoksniuoti, kokie detalūs, neprilygsta šiai knygai. Artimiausio, ką galiu palyginti tiems, kas dar nenusprendė, ar skaitys, tai būtų Franko Herberto "Kopa". Tarkime, pirmos dvi knygos. Man jos nelabai patiko, nes nusibodo nuolatinis atsikartojantis filosofavimas. Čia gi nėra to minuso. Pilna veiksmo, permiežto su politika, mitais, legendomis, religijomis. Ir jokio nuspėjamumo. Duodu 5/5 ir dar daugiau.

Brandon Sanderson - The Final Empire [Mistborn #1]

Pirmiausia tai, pažiūrėkit, koks gražus viršelis! Tikiuosi, kada galėsiu juos įsigyti. Paprastai mėgstu minimalizmą, bet čia - gero meno pavyzdys.

High-fantasy labai mėgstu, todėl nesmagu suprasti, jog labai retai jai turiu laiko, ir pripažinti, kad ne tiek ir daug jos tekę perskaityti. Laimei, vis gelbsti knygų klubas, paskaitau, ko šiaip neskaityčiau. Šį kartą tai buvo Brandon Sanderson "Mistborn: The Final Empire" (Mistborn #1; ISBN 076531178X; 541p.; Goodreads), kuri nenuvylė ir paliko labai gerą įspūdį.

Dieną iš dangaus vis krinta pelenai, viską sutepantys tamsiomis, juodomis ir pilkomis dėmėmis, kurias skaa vos spėja valyti ir plauti. Tuo tarpu naktį tą bjaurų dangų paslepia kai kas baisesnio: tirštas, tyvuliuojantis, sūkuriuojantis rūkas. Toks gilus ir neperregimas, šaltas ir drėgnas, jog į jį joks sveiko proto skaa nedrįstu eiti. Juk jis slepia pabaisas, Gimusius iš Rūko (mistborn), Rūko Šmėklas (mistwraith) ir dar galai žino ką. Ir jei buvai toks kvailas, kad išėjai į rūką, tavęs greičiausia nebeįleis namo. Kas ten žino, gal tu esi ta pati Rūko Šmėkla, vilkinti žmogaus kūną. O gal esi kilmingas Alomanseris (Allomancer, arba Mistborn), ir atėjai tik tam, kad išsivestum jų dukrą, ar juos pačius nužudytum savo malonumui. Tas rūkas niekad nieko gero nežada...

Šis pasaulis pilnas unikalios magijos: vieni gali praryti metalus ir juos deginti, gaudami galių stumti arba traukti, paveikti emocijas, arba sustiprėti. Kiti į metalus gali talpinti prisiminimus, savo jėgą, jaunystę. Rūke iš ties esama keistų būtybių, iš dangaus iš tiesų krinta pelenai, o žmones, visas rases be išimties, valdo eilinis žmogus, kažkada tapęs Dievu. Ką jau bekalbėti, apie paprastesnes keistenybes, legendas, paslaptis, prarastas žinias, ir būtybes, kurių neturėtų būti, kaip kad Inkvizitoriai, su metalo strypais vietoje akių.

Knyga labai įdomi. Pagrindinis herojus neįsimyli herojės. Jis ne kažkoks ypatingai galingas ar talentingas, bet moka rasti reikiamas savybes kituose. Jie visi gyvena viename mieste su dievu. Ir bando jį nuversti... Herojė, Vin, nėra užsispyrusi Merė Sju, ji mokosi, prisitaiko, ir netgi pamėgsta maudynes su kvepiančiais muilais, bei sukneles. O aplink juos esantys žmonės turi ir savo gyvenimus. Žodžiu, knyga labai unikali, ir man be galo patiko. Labai gaila vieno ar dviejų istorijos posūkių, bet ką padarysi, buvo verta. Knygai duodu stiprų ir pilną 10-10, mat nėr čia ko, per retai aš tokių gaunu.