knygos apžvalga | Fred Saberhagen "Dominion" | Dracula 5

Autoriai: Fred Saberhagen
Pavadinimas: Dominion
Serija: Dracula 5
Žanras:  Vampyrai; Drakula
Psl.: 320
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Baigiau Fred Saberhagen knygą "Dominion", penktą knygą jo Dracula Tapes serijoje. Labai tikiuosi, kad ištversiu perskaityti visą seriją, jei taip ir toliau...

Apie Knygą: Kažkada būta magiško kardo, mums turbūt geriausiai žinomo Ekskaliburo vardu. Tačiau jis buvo paslėptas, galimai tiesiai visiems po nosimis. Ir būtent dabar atėjo tinkamas metas jį surasti. Ieškoti suskubo visa orda antgamtinių būtybių, tarp kurių ir pats Vladas Drakula...

Mano Nuomonė: Drakula keliauja laiku ir dirba su policininku. Ieško Ežero Valdovės kalavijo. Kol kažkokia ten labai bloga moteris - kergia žmones, kad sukurtų kokį nors vieną kitą galingesnį, arba bent jau aukų turėtų po ranka. Parašyta tiesiog tragiškai. Visos geros temos - mestos, o vietoje jų gaunam skaityti apie kažkokius iškrypėlius su jų pusseserėmis ar net seserimis. Apie veikėjų parašymą net kalbėti nebeverta.

Sunkoka daros. 2 iš 5.

knygos apžvalga | Fred Saberhagen "Thorn" | Dracula Tape 4

Autoriai: Fred Saberhagen
Pavadinimas: Thorn
Serija: Dracula 4
Žanras: Vampyrai; Drakula
Psl.: 304
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Atsimenat, sakiau, kad man nelabai patinka Drakulos ir Šerloko crossover'is? Jo, pasirodo Drakula detektyvo vaidmenyje man patinka net mažiau. Perskaičiau ketvirtą Fred Saberhagen Dracula serijos knygą "Thorn" ir... Dar daug liko.

Apie Knygą: Iš užmaršties į paviršių ir viešumą iškyla portretas. Portretas Drakulai brangios moters. Moters, kuri ne kartą parodė jam visišką meilę ir atsidavimą vien tam, kad paspruktų naktyje. Ir, panašu, šis fatališkas romanas - dar nemirė...

Mano Nuomonė: Drakulą labai lengva parašyti, kaip monstrą. Bet kaip jį parašyti, kaip seksistišką bukagalvį ir dar nepadaryti to bent jau istoriškai tiksliau - čia jau... Nuobodoka istorija apie menų ir moterų medžioklę, su mitologijos, vampyrų prieskoniu.

Liko dar šešios. 2/5.

knygos apžvalga | Stefan Molyneux "The Art of the Argument"

Autoriai: Stefan Molyneux
Pavadinimas: The Art of the Argument
Serija: -
Žanras: Filosofija; Istorija
Psl.: 172
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Baigiau bene nemaloniausią knygą, kokią šiemet skaičiau, t.y. Stefan Molyneux "The Art of the Argument". Tikėjausi filosofijos apie argumentus. Vietoje to gavau štai ką.

Apie Knygą: Autorius pateikia asmeninę, labai iškreiptą, prastai paremtą nuomonę apie argumentus ir kodėl taip dažnai jų debatuose trūksta. Tam pasitelkia jei ne tiesiogiai, tai bent dalinai rasistinius, seksistinius, klasistinius ir kitokius pavyzdžius.

Mano Nuomonė: Knyga apsimeta filosofija apie tai, kaip reikia leisti pasisakyti oponentui ir suformuluoti savo argumentą, bet joje pateikiama ideologija visada piešia tik vieną pusę, kaip neteisią. Šališka ir nemaloni skaityti.

Iš knygos išmokti galite nebent, kaip atrodo nesugebėjimas išlikti neutraliu. 2/5. 

knygos apžvalga | Lisa Peschel "A Practical Guide to the Runes"

Autoriai: Lisa Peschel
Pavadinimas: A Practical Guide to the Runes
Serija: -
Žanras: Okultizmas, Runos
Psl.: 192
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Hm. Baigiau skaityti Lisa Peschel knygą "A Practical Guide to the Runes". Ir gera ir bloga knyga.

Apie Knygą: Knyga išmokys jus runų reikšmių, tų didžiųjų, skirtų ateities spėjimui ir paprastųjų, raidinių. Joje pilna patarimų, pavyzdžių ir kitų pradžiamokslyje randamų dalykų, įskaitant ir galimus runų spėjimo, bei runų kūrimo būdus.

Mano Nuomonė: Labai mažai tikros istorijos, labai daug interpretacijų ir tiesiog siaubingai per daug "darykite taip, bet jei nenorite, tai galite ir nedaryti", bei "galite susigalvoti ir savo ritualų".

Geriausia, ką galiu knygai duoti yra 2/5.

knygos apžvalga | Layla Reyne "King Slayer" | Fog City 2

Autoriai: Layla Reyne
Pavadinimas: King Slayer
Serija: Fog City 2
Žanras: Romanas; Nusikaltimai
Psl.: 195
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Ar nesakiau tik, kartais, kad antros Fog City knygos neskaitysiu? Ir štai, visgi aš čia, perskaitęs Layla Reyne knygą "King Slayer", nes tiesiog reikėjo kažko per daug nereikalaujančio smegenų. Nebuvo pats protingiausias pasirinkimas.

Apie Knygą: Išdavystės ir tamsios paslaptys lyg durklu perskyrė Dantę ir Madigano šeimos nusikalstamos imperijos karalių. Vienas kitu jie nebegali pasikliauti, dabar, panašu, jiedu - mirtini priešai. Bet kilus grėsmei visam Rūko Miestui, jiems nelieka nieko kito, kaip tik pamėginti dirbti iš vien...

Mano Nuomonė: Labai nuvalkiota istorija. Kerštas už mirusį partnerį/ę, partnerio/ės tamsi praeitis, kaltininkai - neatspėsit, bet tikrai atspėsit ir taip toliau.

Bent jau trumpa. 2/5.

knygos apžvalga | Henry Hill ir Daniel Simone "The Lufthansa Heist"

Autoriai: Henry Hill ir Daniel Simone
Pavadinimas: The Lufthansa Heist
Serija: -
Žanras: Tikri Nusikaltimai; Biografija
Psl.: 384
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Aha, taigi. Baigiau Henry Hill ir Daniel Simone bendrą Henry Hill biografinę knygą "The Lufthansa Heist", apie vieną žinomiausių heistų. Ir esu labai, labai pavargęs.

Apie Knygą: Henry Hill, vienas iš heisto, kurį greičiausia matėte filmo Goodfellas pavidalu, organizatorių - atpasakoja savo patirtį. Nuo to momento, kai pribrendo tokio apiplėšimo, ar šiaip gero darbo poreikis, iki akimirkos, kai jam beliko tik mėginti išgyventi visą tą dėl heisto metu gautų turtų pratrūkusį chaosą.

Mano Nuomonė: Smagioji dalis, pasiruošimas ir apiplėšimas, baigiasi taip pat greit, kaip ir prasideda. Ir tada, daugiau nei pusė knygos, pasakoja apie areštus ir paleidimus, susitarimus su teisėsauga ir informatorių mirtis, bei kas su kuo miegojo. 

Sunku sakyti, jog knyga apie vieną žinomiausių ir neįtikinamiausių apiplėšimų yra nuobodi, bet... 2/5.

knygos apžvalga | J.L. Beck "Indebted" | 1

Autoriai: J.L. Beck
Pavadinimas: Indebted
Serija: A Kingpin Love Affair 1
Žanras: Romanas; Mafija
Psl.: 160
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Na ką. Va čia tai prastai buvo. Pasiėmiau J.L. Beck knygą "Indebted", pirmą A Kingpin Love Affair serijoje. Mafijos romanai beveik be išimčių - prasti. Bet čia jau toks next level buvo.

Apie Knygą: Bree tėvas prasiskolino mafijai. Jie atėjo skolos ir ketino jį nužudyti, pasiėmę iš fermos viską, kas būtų bent kiek padengę nuostolius. Vietoje to Bree pasisiūlė būti paimama už skolą, no pun intended. Alzerro King, mafijos karalius, sutinka su tokiu skolos apmokėjimu ir Bree patenka į mafijos intrigų pasaulį...

Mano Nuomonė: Knyga trumpa ir daugiausia susideda iš veikėjų emocijų kratinio, vidinių monologų galvojant apie kitą. Du pagrindiniai veikėjai netelpa į savo parašytas asmenybes. Mafijos veikla susideda iš pokalbių apie gandus ir ginklų mojavimo. Buvo be galo neįdomu.

Žodžiu, dar viena istorija apie sulūžusį blogą berniuką, kurį šita gera mergaitė pataisys. Nes mes visi žinome, kad būtent taip ir bus. Duodu 2/5, daugiau nėr už ką.

[IG]

knygos apžvalga | William Gibson "Zero History" | Blue Ant 3

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Zero History
Serija:: Blue Ant 3
Žanras: Trileris, Kiberpankas
Psl.: 404
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Pabaigiau William Gibson trilogiją Blue Ant su knyga "Zero History". Kiberpankas niekad nebuvo lengvas žanras, bet čia... Nežinau, ar kažko nesupratau, ar čia tikrai tik tiek.

Apie Knygą: Herojai, jų istorijos, jų talentai, ima artėti vienas prie kito traukiami Hubertus Bigend gravitacinio lauko. Paslaptingasis vyriškis tiesiog virpa iš nekantrumo - panašu jog kažkur po jo nosimi esama jo verto konkurento, kuris gali jam iš po tos pačios nosies nušvilpti karinės uniformos užsakymą. Tad, surinkęs savo geriausius pakalikus, tuos kuriuos vienaip ar kitaip gebėjo papirkti, paleidžia juos po pasaulį, kad surastų, kas gi čia tas gudrutis. Bet, kaip rasti tą, kas nenori būti rastas ir yra pilnai pasiruošęs visiems Blue Ant triukams?...

Mano Nuomonė: Dialogai nei kiek nepagerėjo. Vienas herojus pila žodinę tiradą, kitas, kad imituoti dialogą, paklausia vieno žodžio klausimų, kad tas pirmas galėtų toliau berti tiradą. Beveik visa knyga sukasi apie šalutinius vidinius monologus, kurie lyg iš šlapių šiaudų turi mums pastatyti veikėjo stelą, šalutinius įvykius, tolimus draugus, kurie pasirodo veiksme, bet nieko į jį neprideda, ir tokius mažus lašelius tos tikrosios minties. O kas liko tai taip tiesiog ir teškia gale, viską iš karto. Knyga sunki. Ją sunku skaityti, sunku nepamesti gijos. Bet iš esmės tai juk, kaip ir nėra blogas dalykas... Blogai yra tai, kad lyg ir girdi istorijos dūšią, kažkur ten vaitojant, bet jos čia tiesiog nėra.

Nežinau. 2/5, gal aš kažko nesupratau, gal adhd pakišo koją, gal ją reik kažkaip kitaip skaityti. Bet darbas, kurį įdedi į knygą, kaip skaitytojas - man tiesiog neatsipirko.

knygos apžvalga | William Gibson "Spook Country" | Blue Ant 2

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Spook Country
Serija: Blue Ant 2
Žanras: Kiberpankas; Grožinė
Psl.: 371
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Perskaičiau William Gibson knygą "Spook Country", antrą jo kiberpanko žanro trilogijoje Blue Ant, ir tiesą pasakius, nežinau nė ką apie ją dabar manau.

Apie Knygą: Buvusi roko grupės narė, dabar žurnalistė, pasiunčiama dar neegzistuojančio ir savo galimą egzistenciją slepiančio žurnalo patyrinėti keistuolio menininko, su jo neįprastu menu. Tik, čia ne tas virtualus menas svarbus, o žmogus, kurį tas menininkas pažįsta, žmogus, kuris galimai žino kur yra mitinis konteineris, mėtomas iš vieno laivo į kitą, apie kurio egzistenciją niekas nežino ir kuris bene priklauso kažkam, kas gali sau leisti papirkti tiek piratus, tiek ir teisėsaugą, kad viskas taip ir liktų.

Mano Nuomonė: Knyga seka tris protagonistus, iš kurių vieno paskirties taip ir nesupratau. Tiesiog vyrukas, pripratęs prie receptinių vaistų nuo nerimo, tampomas aplink kito vyriškio kuris bent jau teigia, kad yra iš teisėsaugos. Ir tas menininkas, bei jo menas, greit tampa bereikalingu skuduru, kuris maišosi po kojomis. Istorija vyksta, herojai kažką veikia, kažkur važiuoja, sėdi restorane ir detaliai apmąsto bereikalingus dalykus.

Knyga kažkaip keistai lėtai stūmėsi. Tarsi autorius būtų tyčia bandęs užmaskuoti istorijos esmę, viskas skaitosi lyg per kokią marlę su išdurtom skylėm, pro kurias lyg ir pamatai kokį intensyvų epizodą. Duodu 2/5, nes nežinau, ką čia perskaičiau.

knygos apžvalga | Ginn Hale "Lord of the White Hell" | 1

Autoriai: Ginn Hale
Pavadinimas: Lord of the White Hell
Serija: Lord of the White Hell 1
Žanras: Aukštoji Fantastika; LGBT+ literatūra
Psl.: 353
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Eh. Perskaičiau Ginn Hale knygą "Lord of the White Hell", pirmąją serijoje, bet atrodo toliau neskaitysiu.

Apie Knygą: Kiram yra genijus, kurio išrasti aparatai laimėjo jam vietą prestižinėje Sagrada Akademijoje. Kur šis ne itin religingas haldiim'as, patyrė kultūrinį šoką. Jo bendraklasiai visi įsibaiminę kunigaikščio Javier, Baltojo Pragaro liepsnų valdovo. Pragaro, kuris anot jų, suryja sielas ir pasmerkia amžinoms kančioms. Būtent dėl šios baimės ir prasidėjo Kiram problemos. Na, gal ne visai tik dėl to, bet pats faktas tikrai prisidėjo. Dėl Baltojo Pragaro keliamos baimės, niekas nenorėjo gyventi Javier kambaryje, o vietų daugiau nebuvo, tad Kiram, kaip kitatikis, buvo įkurdintas pas gražuolį, arogantišką ir siutinantį Javier, su visais tais apie jį besisukančiais gandais ir nesąmonėmis, prietarais...

Mano Nuomonė: Kažkur šitam kaleidoskopiškam kratiny buvo ir siužetas, neabejoju. Tik jo buvo tiek mažai ir taip stropiai užtepto visiškai nieko bendrai istorijai neduodančiais įvykiais, kad tiesiog nematau reikalo skaityti kitos. Autorė knygą užbaigė vos ne vidury pastraipos, kas šiaip yra drąsus žingsnis, bet, kai knygoje nebuvo nieko, kas būtų užkabinę, tai, kad ir kokia gera būtų antra - neturiu dėl ko jos imti, suprantate? Čia kaip Kuroshitsuji, ta mangos dalis, kur Ciel įstojo į berniukų akademiją. Reikėjo išspręsti ten kažkokią paslaptį, bet kol iki jos prisikasi - tenka apsimesti vienu iš vaikų, ko pasekoje istorija pilna tokių kaip ir bereikšmių nuotykių. Čia gi net ta paslaptis buvo vos kažkur ten lyg ir apibrėžta, o tada viskas sukosi apie bereikšmius įvykius.

Duodu 2/5, deja tikrai ne man, visiškai.

knygos apžvalga | Annalee Newitz "Autonomous" | mokslinė fantastika

Autoriai: Annalee Newitz
Pavadinimas: Autonomous
Serija: -
Žanras: Mokslinė Fantastika
Psl.: 303
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Nuo meilės knygai iki šlykštaus skonio burnoj per vieną paragrafą. Jei ketinate skaityti Annalee Newitz knygą "Autonomous", siūlau neskaityti mano nuomonės skilties, nebent spoileriai jums nė motais.

Apie Knygą: Supaprastinant, didžioji pharma patentuoja vaistus, ko pasekoje nėra jų alternatyvų. Galėdami nustatinėti savo produkto kainą, jie sukūrė precendentą, kur ilgą sveiką gyvenimą gali gyventi tik turtingieji. Džekei tai galutinai nusibodo ir ji ėmėsi piratės darbo: ji atbuline tvarka atkūrė vaistus ir padarė juos prieinamus per juodąją rinką. Bėda ta, kad dėl kai kurių vaistų vartojimo tokioj mažoj klasėj, kaip turtingieji - ne visi šalutiniai efektai buvo žinomi bendrai publikai. Ko pasekoje dabar miršta žmonės. Miršta nuo narkotiko, kuris turėjo padėti jiems mylėti darbą. Štai tarkime, kaimynas, nori perdažyti butą, paėmė šį vaistą, ir jam dažyti taip patinka, kad perdažė savo butą, tavo butą, visą namą ir galiausiai mirė nuo dehidracijos, arba atsidūrė reabilitacijoje, su simptomais baisesniais nei po ilgų metų heroino vartojimo: jo organizmas asocijuoja dažymą su dopaminu, jis nori dažyti, dzin tas vaistas, tik leiskit jam dažyti. Tad paskui Džekę, nors nuodingas vaistas ir nebuvo jos kurtas, paleidžiamas botas Paladin ir jo partneris, mat Paladin dar neturi autonomijos, jo kontraktas - per šviežias. Tiesa, jis jau turi savas mintis, savęs suvokimą, ir suvokimą, kad programa diktuoja jo elgesį, ar jis to nori ar ne.

Mano Nuomonė: Be spoilerių - Paladin ir jo partneris pamažu įsimyli, bet tai labai komplikuota, nes jo partneris yra absoliutus besmegenis. DABAR SU SPOILERIAIS: botai neturi lyties. Paladin vadinamas juo, nes koviniai botai paprastai taip kuriami ir taip suvokiami. Bet jo partneris, nepaisant to, jog ne kartą gauna pakovoti su pasistojančiomis problemomis, kai dirba per arti su Paladin, yra homofobas, kuris baisiai bijo, jog įsimylės botą-vyrą. Paladin, turėdamas pasirinkimą "permiegoti su partneriu: taip jei moteris; ne jei vyras" - pasirenka saugoti vargšto jausmus ir randa, kaip jį įtikinti, jog yra moteris-botas. Jo partneriui leidžiama būti homofobišku, vartoti bjaurius žodžius, bei toliau internalizuoti akivaizdžią traumą. Nieks nė nemėgina jam paaiškinti, jog viskas gerai, jog nieko čia blogo, ką jauti, tą jauti, lytis nieko nekeičia, asmenybės yra svarbiausia asmens dalis, ypač kai kalba eina apie jokių organų neturintį botą. Ir tas buvo tiesiog absoliučiai šlykštu. Paladin prisitaikė prie homofobo, nes tas buvo vienintelis su juo gražiai besielgiantis žmogus. Ir nepanašu jog ketina jam paaiškint non-binary stuff irgi, tai žodžiu, melas, kuris abiem leidžia savo traumas užvakuoti ir palikti toliau ėst protą, nu nes kam problemas spręsti, ane?

Žodžiu, knyga šiaip jau gera, bet ta dalis su botu yra tiesiog bjauri. Negaliu duot daugiau nei 2/5, nes nemėgstu, kai knygos moko blogų pamokų. Šiuo atveju: tiesiog, niekad nekalbėkit apie dalykus, kurių kiti lengvai nesupras! Nu nes kam rizikuoti ir bandyti išgyti, geriau iš vidaus supūti. 

knygos apžvalga | Adam Rex "Fat Vampire: A Never Coming of Age Story" | humoro lit.

Autoriai: Adam Rex
Pavadinimas: Fat Vampire
Serija: -
Žanras: Vampyrai; Humoras
Psl.: 324
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Esama dviejų knygų šitu pačiu "Fat Vampire" pavadinimu. Adam Rex knyga nebuvo ta, kurią norėjau skaityti. Ir jums jos nerekomenduoju, tai atidžiai žiūrėkit, kurią imat, kad nepakartotumėt mano klaidos.

Apie Knygą: Kažkas vampyrais pavertė visą būrelį paauglių. Nei vienas jų negali savo naujiems vampyrams-mokytojams nupasakoti, kas toks tai padarė, bet vaikinai, daugiau ar mažiau, vieningai teigia jai buvus dailiai užsienietei. Kol jų mokytojai ieško, kas gi tokia šitaip pasielgė, paaugliai gauna išmokti būti medžiotojais ir tuo pačiu žongliruoti mokyklos dramomis: vaikinus, merginas, apkalbas, mainų programos mokinę ir t.t.

Mano Nuomonė: Istorijos beveik nėra, panašiau į kratinį atskirų vaizdų iš paauglių gyvenimo, kuriuos vos vos apjungia tas juos sukūręs vampyras ir vaikų bundantis nenoras būti vampyrais. Pvz Dagas, kai buvo paverstas jam dar nė barzda nežėlė, ir viršsvoris trukdė, o dabar sakot, kad jam taip reikės gyvent amžinai? Tai buvo bene geriausi 2 sakiniai knygoje. Herojai - lėkšti. Autoriui, panašu, atrodo, kad labai juokinga, kad visi paaugliai yra tikri kvailiai ir nieko nesupranta. Kas gal juokinga kartais įterpiant kokį gyvenimišką, dar nesuvoktą epizodą, bet kai tai nuolatos brukama per "mėgstu komiksus apie super herojus, kaži kodėl manęs nemėgsta mergaitės" tai jau ok, boomer. Daug apie plaukų dažus ir juokai apie... Baimę prisidėti prie stereotipų, ar kažkas tokio. Tipo, wow, mums reikės vaidint porturikietes, tai dažom plaukus juodai, bet veido tai nedažykim, nes nu ten atseit blackface ar kažkas tokio. So woke.

Nešvaistykit laiko, duodu 2/5.

knygos apžvalga | William Massa "Fear the Light" | Fear 1 | Drakulos lit.

Autoriai: William Massa
Pavadinimas: Fear the Light
Serija: Fear 1
Žanras: Vampyrai, Drakula
Psl.: 210
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Žiūriu, kažkaip be tų kelių parekomenduotų klasikinių istorinių knygų apie Drakulą, mano šitas bandymas perskaityt vieną knygą su juo per mėnesį tapo pataikysi ar prašausi žaidimu. Tarkime, su William Massa knyga "Fear the Light" tikrai labai prašoviau.

Apie Knygą: Kažkas, pradedant nuo Šeimininko, Klano Galvos, galingiausio ir seniausio vampyro, Drakulos, žudo klaną. Užspeisti buvusio kūrėjo namuose vidury dienos, kur turėjo vien pagerbti jo prisiminimą ir nuspręsti, kas toliau bus šeimos, klano vedlys, vampyrai brutaliai vienas po kito naikinami nematomos jėgos. Motyvą turi visi.

Mano Nuomonė: Tokia Agatos Kristi knygų stiliaus istorija su kažkur užspeista grupele ir nematomu žudiku. Tik parašyta kur kas prasčiau, su gan lėkštais herojais ir tuo baisiu istorijos motyvu, kur tavęs net būrys geriausių iš geriausių negali įveikti, o tada kažkoks dundukas ima ir suvaro kuolą širdin. Paprastai tai būna Drakulos likimas, kur jo ten 500 metų nieks neįveikė, nors visi bandė, o tada koks nors stuobrys vienu šūviu ar staliniu peiliu pribaigia.

Nu, ne gal. Duodu 2/5.

knygos apžvalga | Lee Mountford "The Mark" | Siaubo lit.

Autorius: Lee Mountford
Pavadinimas: The Mark
Serija: -
Žanras: Siaubo Literatūra; Trileris
Psl.: 290
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Sunku rasti gerų siaubo literatūros pavyzdžių. Lee Mountford knyga "The Mark" irgi nėra viena iš jų.

Apie Knygą: Nepažįstamasis įsilaužia į Kirstės namus, apnuodija ją kažkokiais narkotikais, o tada išpjausto nugaroje keistus simbolius. Po tos nakties Kirstės gyvenimas virto tikru košmaru. Ką būtų buvę galima pateisinti po trauminiu sindromu, ar kažkuo panašiu, bet dienų bėgyje tie patys košmariški pragaro padarai ima pulti ne tik ją, bet ir jos draugę. Kirstei belieka viena išeitis: kuo skubiau rasti tą, kuris ją šitaip paženklino ir priversti jį tai sustabdyti.

Mano Nuomonė: Prastai parašyta knyga. Keisti, nenatūralūs dialogai, labai tikslingi ir nuspėjami veikėjų veiksmai, nelogiškai dori pasirinkimai, ir visiški puspročiai aplink Kirsty. Policija iš kart atmeta patį svariausią kabliuką, o ji vyruką randą pagal jo akis, kurias matė vieną kartą, prieš daug metų. O tada dar ir nosis visiems nušluosto savo, pasikartosiu, nelogiškai dorais pasirinkimais. Kaip gerai žinoti, jog ji bent jau moraliai tokia nuostabi. Vienintelis šioje knygoje man patikęs dalykas buvo pats demonas, nes pradžioj atrodė, jog čia jau tikrai kažkas rimto, o tada parodė to realybę... Pavyzdžiui galite įsivaizduoti džiną Bartimėjų.

Nu ne gal, nešvaistykit laiko. Duodu 2/5.

knygos apžvalga | Stephen Hunter "I, Ripper"

Autorius: Stephen Hunter
Pavadinimas: I, Ripper
Serija: -
Žanras: Siaubo literatūra; Grožinė literatūra
Psl.: 309
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

...Arba, kaip išduoti didžiausią knygos paslaptį, vienintelį jos varikliuką, vidury knygos. Stephen Hunter knyga "I, Ripper" buvo prasčiausia Jack the Ripper, Džeko Skerdiko istorija, kokią kada skaičiau ar girdėjau.

Apie Knygą: Džekas - eilinis vyrukas. Nedidelio sudėjimo, tvarkingas, minioje - nematomas. Bet pastabus, gudrus, ir nedvejojantis savo proto sveikumu, kad ir kaip stipriai įrodymai linktų kiton pusėn. Menkiausio mėnulio šviesoje jis samdo naktines plaštakes, kas nėra sunku, mat tokį žavų ir mandagų vyriškį įtarti net žudynių įkarštyje būtų sunku, bei tuoj pat jas išskrodžia, taip kurdamas suirutę, siaubą, sumaištį ir savo legendą.

Legendą, prie kurios stipriai prisidėjo ne kas kitas, o žurnalistai, maitindami publiką kruvinomis detalėmis, tiesmukomis antraštėmis ir netgi vardu: Džekas Skerdikas, Vaitčapelio Košmaras kurio Londonas dar ilgai neužmirš.

Mano Nuomonė: Ar pamenat, kaip kažkada MySpace ar VampireFreaks buvo populiaru save apibūdinti žodžiu "random"? Tai va čia žiauriai random knyga. Viename skyriuje jis žudo iš noro žudyti ir pats save spardo už tai, kad veltui lindo į pavojų, bet gi labai norėjo ką nors nužudyti, nes tai jam teikia nesveiką malonumą. Kitame jis tuo tesiekė apšmeižti kitą, nu nes apgailėtinas kerštas buvo toks labai svarbus, kad reikėjo šitaip toli dėl jo nueit. Vienam skyriuj jis išskrodžia merginą ir jos gimdą vadina vos ne bandutėmis, bei aiškina, jog ji bene pati kalta, kam prasigėrė iki tiek, jog teko pardavinėti savo kūną; kitame rankose neša mergaitę į prieglaudą, kad nesivalkiotų viena, baisu gi. Ir jei manot, kad tai kažkaip dar galima surišti, tai, blin, klystat. Nieks čia nesirišo, ant tiek, kad kai vidury knygos tapo absoliučiai aišku, kas yra žudikas, ką autorius, taip negudriai remdamasis Šerloko Holmso istorijomis ėmė ir nešerlokiškai išdavė (žinot, tuos filmus apie kokius nors žudikus, kur nežinai, kas žudikas, bet tas garsus aktorius vaidina šalutinį vaidmenį... ir to pasekoj belieka akis vartyt? Jo.) viską kito veikėjo įspėjimais mūsų žurnalistui.

Taip tad, duodu knygai labai silpną 3/5, už tvarkingą rašymo stilių, bei šlykštų serijinį žudiką, kurio nepavertė "žavingu herojumi", kaip dabar dažnai daroma. Nors, beje, bandė, tokiomis prie nieko netinkamomis geradarystės scenomis.

sci-fi | Leighton Lawless "Monster M.D."

Autorius: Leighton Lawless
Pavadinimas: Monster M.D.
Serija: -
Žanras: Fantastika, Mokslinė Fantastika
Psl.: 366
Įvertnimas: 2/5 | Goodreads

Man labai patinka Netflixo filmas "Bright". Žiūrėjau daug kartų, kas kart tai ką nors naujo pastebiu, ar šiaip pasimėgauju įdomiu filmu. Šią knygą man parekomendavo, kaip su panašia mintimi: tyliai virti pradedantis karas tarp žmonių ir monstrų, su, tarkime, kažkokio ten mesijo prisikėlimo potekste ar karo šūkiu.

Apie Knygą: Kažkada, kai monstrai buvo rasti ar atrasti, buvo paskleistas gandas, jog tuo kuo jie yra - galima užsikrėsti. Ir nors protingesnė dalis visuomenės gal būt suvokia, kad tarp aukštų būdamas, pats aukštesniu netapsi, bet dauguma vis vien yra valdomi baimės ir panikos. Tai padėjo valdžiai atskirti žmones nuo monstrų, išstumti juos į antraeilių visuomenės narių klasę ar net į požemius, bei užkirsti kelią galimiems pusiau žmonių, pusiau monstrų vaikams. Monstrai prisitaikė ir rado, kaip išgyventi. Tai greičiausia ir paskatino tam tikrus valdžios asmenis imtis rimtesnių priemonių.

Pratrūksta karas tarp monstrų ir žmonių. Žinios viską rodo tokiais kampais, iš kurių monstrai atrodo viso ko iniciatoriais, agresoriais. Ir, panašu, dieną išgelbėti gali tik vyrukas, nuo kurio čia viskas ir prasidėjo. Vyrukas, kurio tėvą kažkada sudraskė monstrai.

Mano Nuomonė: Čia atseit haremo ar poliamorous knyga. Tokios man paprastai visai priimtinos, bet gi čia buvo baisu. Visi veikėjai toki paviršutiniški, jog vardus pametus, kitą syk nežinotum kieno eilutes skaitai. Jos vis vien visos veda į pagalbą tam vienam misteriui, kuris tėra suaugęs geekas,  kažkokiu būdu, iš paauglystės subrendęs ir tapęs visų geidžiamu gražuoliu. Tai skaitai ir sėdi, lauki kol jam kažkas paaiškės. Kažkas, kas atrodo jau visiem buvo aišku. Ir jie tai galėjo jam pasakyti, bet kaip tada pagirsi jį, kad va, koks tu protingas gražuoliukas. Kur Bright buvo veiksmo pilna istorija, tai čia gi vargas perskaityt buvo. Visas skyrius planavimui, kaip išvaduoti ten kažkokį monstrą. Turi jie tam simuliatorių. Bet mūsų herojus išeina į lauką ir iš žiurkšūdžių dėlioja strategijas.

Ne jau. 2/5, daugiau nebenoriu.

siaubo | Z.A. Recht "Plague of the Dead" | Morningstar Strain 1

Autorius: Z.A. Recht
Pavadinimas: Plague of the Dead
Serija: Morningstar Strain 1
Žanras: Siaubo literatūra, Zombiai
Psl.: 292
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Toks baisus pavadinimas, atrodo oi, čia tai bus, pragariški padarai, zombių apokalipsė. O pasirodo čia knyga apie ilgai geresnės vietos išgyvenimui ieškančius kareivius, einant nuo vieno zombių infekuoto taško, prie kito. Manau serijos nebetęsiu. Šiemet norėčiau nebesikankinti su serijomis, kurių sekančios knygos visai nelaukiu.

Apie Knygą: Virusai dažniausia plinta vienodai. Čia ar ten - pavienis incidentas. Tada - izoliuota grupė. Ir štai jau kelios izoliuotos grupės, o po to jau - kaip gaisras. Baisu kai taip plinta net paprasčiausias gripas, tad ką jau ir kalbėti apie zombių apokalipsę.

Šis virusas reanimuoja mirusiuosius, bet juo užsikrėsti gali ir gyvieji. Užkrato paveikti jie viduje tarsi ir miršta, išlieka tik naujai sustiprintas instinktas misti. Misti žmogiena. Šiuos zombius kariai pavadino "bėgikais", mat jie - greiti, apsukrūs. Bet juos vis dar galima tradiciškai nužudyti. Po to seka kita stadija, vadinamų "šliaužikų". Dabar jau lėtų, menkai orientuotų, bet bene nesustabdomų padarų, kurie ir dykumą perropos, kad tik pasiektų jus ir jūsų dar neapkrėstus kūnus. Ir taip gauname atvirkštinį reiškinį. Nuo pavienio incidento, izoliuotų grupių, maro, iki izoliuotų grupių išgyvenusiųjų, iki pavienių...

Mano Nuomonė: Knyga labai ilgai ir nuobodžiai sukosi apie žmones, kurie vis bėgo nuo zombių vienam taške, pasiekdavo antrą, ten irgi zombiai, bėgo prie trečio, ir nors ten buvo saugu, ėmė bėgti vėl. Jie vis sprendė ar dar yra kokia nauda iš pinigų, ar jau metas pradėti mainytis daiktais. Visi sprendimai buvo be galo lėti ir iki jų vis būdavo toli, su pasistovėjimais, pasvarstymais. Ir herojai parašyti labai lėkštai, ką jau ten apie pačią istoriją ir bekalbėti. Neįdomu buvo. Labai net.

Ne. Zombiai yra tokia tema, kur susimauti sunku. Juk tai bene nesustabdomas priešas. Užsikrėsti taip lengva, o nužudyti užkrėstąjį - taip sunku. Ir gyventi ir mirti - baisu. Bet čia gi rimtai, nu taip ne kažką... duodu 2/5 ir nebetęsiu.

Anne Rice "Blood Communion" | Vampyrų Kronikos 13

Autorius: Anne Rice
Pavadinimas: Blood Communion
Serija: Vampyrų Kronikos 13
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 288
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Man labai sunku mesti serijas, į kurias investuota tiek laiko. Plius, nemeluosiu ir neneigsiu, Vampyrų Kronikos man turi sentimentalios vertės. Šią gi skaičiau dar ir su viltim, jog joje vėl pasirodys Tarquin Blackwood iš Blackwood Farm knygos, kurį praeitoje knygoje Lestatas minėjo ir mintimis kvietė pasirodyti. Ką gi, nepasirodė.

Apie Knygą: Lestatas iš lėto, bet solidžiai formuoja vampyrų visuomenę, a court. Ir ši knyga skirta būtent jiems, jo nemirtingiems broliams ir sesėms. Istorija apie tai, kaip jis išvalė jų pasaulį nuo didžiausių priešų ir tapo jų meilės vertu princu, valdovu, čempionu.

Lestatas kviečia visus vampyrus, jaunus ir senus, ateiti ir prisijungti prie jo šeimos. Prisiekti jam ištikimybę ir džiaugtis jo siūloma draugyste, brolija, apsauga. Visi priimami, visais rūpinamas. Daug ir plačiai pabrėžiama, jog viskas jo rūmuose yra skirta jiems, nuo lovų, spintų, medžiagų, iki kraujo vergų, sukurtų būtent tam, kad tenkintų vampyrų norus. O mums, mirtingiesiems, istorija yra apie tai, kaip Lestatas pagaliau pasiekė savo didžiausių norų: jį pagaliau, pagaliau visi be galo myli, jų herojų, jų didvyrį.

Mano Nuomonė: Nežinau ar jaučias ten mano tonas. Blood Communion yra labai ilga pasaka su lapu po lapo architektūros bei dekoro aprašymų. Kaip ir koks vampyras buvo apsirengęs, ko prikrautos spintos iš kurių visi gali imti ką nori. Visi džiūgauja ir myli savo didvyrį, Lestatą, kuriam nėra lygių, kuris ragavo Kristaus kraujo, ir net patys baisiausi, visus vampyrus terorizavę blogiukai - viens du ir jo pergudraujami, ką ten, jie net nesigina, atrodo visi nori mirti nužudyti Lestato, jei jau negali jo mylėti. Knyga nepatiks tiems, kas dar nepripratę prie Lestato lepūnėliško poreikio būti visų mylimam ir dievinamam. Ji nepatiks ir tiem, kam jau nusibodo ilgi paveikslų aprašymai. Bet jei tarkime labai mylite Lestatą, ir mėgstate plačius architektūros aprašymus, tai knyga gal ir nepasirodys bloga. Tai tikrai labai tradicinė Lestato istorija.

Iš mano pusės: neturiu ką bepridurti, nėra nieko gero, ką galėčiau pasakyti apie šią knygą. Lestatas yra tarpinė grandis tarp Edvardo Kuleno ir Vlado Drakulos. Tai tikrai nėra blogai, bet tai tikrai nėra mano arbatos puodukas. Man nepatinka skaityti apie priežasties neturintį garbinimą, kai senesnis ir rimtesnis vampyrais krykštauja iš laimės galėdamas pabučiuoti Lestato žiedą, o tas per pusę lapo aprašinėja ką šis vilkėjo. 2/5, tikrai negaliu daugiau.

Chloe Neill "Midnight Marked" | Chicagoland Vampires 12

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Midnight Marked
Serija: Chicagoland Vampires 12
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 361
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Dvylikta Chicagoland Vampires knyga "Midnight Marked" yra viena iš tų, kur skaičiau du kartus, ir vis tiek atrodo, jog kažką praleidau. Bet, dabar rašant apžvalgą, nepanašu, jog praleidau. Tiesiog tokia jau ji buvo skysta.

Apie Knygą: Kažkas ant Čikagos bando užmesti didžiulį Alcheminį tinklą. Tokie gabaritai pernelyg sunkiai suprantami net tiems, kas Alchemijoje nusimano, ką jau kalbėti apie raganą ir saujelę vampyrų. Iš prie tų simbolių rastų antgamtinių žmonių kūnų aišku tik viena: gero iš šio burto laukti tikrai neverta. Tuo tarpu mobsteris, kuris kišenėje laikė ne vieną vampyrų klano namą vėl pajudėjo. Iš Merit tėvo gavęs ten kažkokią tai nuosavybę, dabar jis taikosi į Sullivan'ą. Ir, deja, jam visai neblogai sekas, mat anas nesupranta, kada jam metamas iššūkis, o kada tik masalas.

Mano Nuomonė: Nėmėgstu kai Alchemija ir Kerai maišomi į vieną katilą. Autorė netgi FMA paminėjo, tad nesuprantu, kaip taip lengvai ranka numojo ir viską suvertė vienon krūvon. Ką ten, jūs man paaiškinkit, kaip galima nieko apie Alchemiją neišmanančiam programeriui sukurti algoritmą, kuris teisingai verčia Alcheminius simbolius, parašytus viso miesto mastu? Čia jau labai rimta fantastika. Nes man dar anglų žodyno teisingai verčiančio paieškot reikėtų. Tada gi, mane jau ima ėst jų apsėdimas su maistu. Buvo juokinga, bet jau per daug. Kaip Joe Tribiani biografiją skaitant: seksas ir maistas, maistas ir seksas, moterys ant duonos. Ir jei viso to gana nebuvo numušt balą, tai pridėkim šitas smulkmenas: blogiukai pabėga, rimčiausi kiečiausi vyrukai viens du ir susemiami, Merit yra tiesiog šventoji, o dabar jau tikrai apturėsim ir magišką vaikelį. Vienintelis tikrai geras dalykas šioj knygoj buvo Merit pripažinimas, jog apsimetinėt, jog peršiesi tikrai nėra juokingas pokštas.

Toks vaizdas, kad jau puodo dugną išgraibė ir pateikė, kaip istoriją. Matyt būtinai reikėjo trylikos knygų. Šiai duodu 2/5, negaliu daugiau.

John Patrick Kennedy - Princess Dracula [1]

Pradėjau skaityti John Patrick Kennedy knygą "Princess Dracula" (Princess Dracula 1; ASIN B01MSQGCR3; 203p.; Goodreads) dar pernai, ir tik vakar naktį šiaip ne taip ją pabaigiau. Labai istorijos stokojanti knyga, su rašytoju, kuris pamiršo, jog parašyti moterį nereiškia bandyti įsijausti į ateivio odą, su dažnu krutų aprašymu.

Ruxandra Dracula yra Valachijos princo Vlado Smeigiko dukra. Ji užaugo vienuolyne, kur ją mokė ir saugojo nuo išorinio pasaulio. Vieną naktį jos tėvas atvyko jos pasiimti ir Ruxandrai beliko melstis, jog jis ištekins ją už gražaus ir gero vyriškio, gal būt vieno iš savo riterių. Bet Drakula ją vedėsi ne namo, o į urvą, kur jau laukė ruošiamas demono iškvietimo ritualas. Desperatiškoje kovoje su Osmanų Imperija Drakula pasiryžo surizikuoti. Jo supratimu, kažkas su tiek valios ir užsispyrimo, kiek turi jis, tikrai sugebės suvaldyti demoną, o demonas bus pririštas prie jo, mat jis jam siūlo savo paties kraują: savo dukrą. Deja, demonas turėjo savų planų...

Ruxandra trokšta kraujo. Kartais jos pačios kūnas ima su ja kovoti, o prieš tokią galią jai nėra nė ko stengtis atsilaikyti. Tamsa joje nori išgyventi, net jei ji trokšta numirti. Bet su Drakulos užsispyrimu, ji pasiryžusi savo apgailėtinos egzistencijos metu - nieko nenuskriausti, paskirti savo gyvenimą dievui, ir galiausia rasti būdą, kaip palikti šį pasaulį. Iki miškuose ją randa dailus ir jaunas medkirtys. Jo rūpestingumas ir gerumas gan lengvai pramuša merginos ledus ir suteikia vilties, jog yra čia dėl ko gyventi.

Per daug darbo knygoje buvo įdėta į poreikį paaiškinti, kodėl herojė turi, tiesiog privalo šią akimirką būti nuoga, o nuogai būti jai reikėjo labai dažnai. Ir gerokai per mažai darbo įdėta į pačią istoriją. Labai didelėje knygos dalyje tiesiog nieko nevyksta. Tad metus pradedu su knyga, kuriai tegaliu duoti 4/10. Tai žinoma dar nereiškia, kad neskaitysiu toliau.