Autorius: Neven Iliev
Pavadinimas: Vortena
Serija: Everybody Loves Large Chests 3
Žanras: Fantastika, Suaugusiems
Psl.: 444
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Nežinau, kas Lapkritį nutinka, bet tiek daug darbo, tiek vertimų visur reikia, kad iš nuovargio tiesiog nebesinori skaityt nieko rimto. Tai pasiėmiau pagaliau išėjusią trečią Neven Iliev serijos Everybody Loves Large Chests dalį, "Vortena". Ir... Buvo labai daug įdomių vietų, kur kas geresnių, nei praeita knyga. Bet buvo ir visiškai nepriimtinų reiškinių.
Apie Knygą: Boxxy nori pasikelti lygį (level up), kad galėtų eiti ieškoti ir kovoti dėl daugiau, geresnių, brangesnių blizgučių ir skanėstų. O jei pavyktų, tai geriausia būtų rasti visus komponentus Nuodėmingų Turtų ritualui. Tam jam dviejų pagalbininkų nebeužtenka, net su Fizės pagalba, kurią jis ir toliau tempiasi kartu, gal būt nė pats nebežinodamas kodėl. Tad šantažu pasisamdo ličę (Lich: kaip... nemirusios dvasios, kurios negali palikti šio pasaulio, todėl minta gyvaisiais), kurią pats kažkada nužudė. Du kartus. Bet, būdamas tik besmegenė dėžė, Boxxy nesuvokia, jog tai gali sukelti ištikimybės problemų, tad drąsiai leidžiasi į blizgučių ir skanėstų paiešką, kairėn ir dešinėn niokodamas naują rastą požemį. Tik štai, kai ateina laikas pasikelti lygį, visai kompanijai iškyla dilema: Boxxy nebebus dėžė. Jis evoliucionuos į visai kitą padarą.
Mano Nuomonė: Nežinau, turbūt niekad nesuprasiu, kaip galima lengva ranka, vardan juoko, parašyti apie privartavimą, tada leist herojei pasiekt tašką, kur ji svarsto savižudybę, o tada kaltę perversti dar ir ne ant tų veikėjų. Šita dalis man buvo baisiai nepriimtina ir tai bus visas knygos minusas. Mat kažkaip sunku juoktis iš nesąmonių, kai kažkur krašte stovi herojė, kurią taip visapusiškai suniokojo kaip asmenį. Bet, kadangi jai pats skriaudėjas paskui suteikė rimtą galią, bei nuoširdžiai saugojo, bei atsiprašė tiek nuoširdžiai, kiek protu suvokė savo veiksmų žalą, ir ji jam dalinai atleido, stengiausi per daug nemąstyti. Knyga parašyta neblogai, ne tiek daug visiškai idiotiškų įvykių, gyvent buvo galima.
Nebloga knyga. Buvo ir labai juokingų vietų, ir Boxxy, panašu, galėtų dar papildomą karjerą pasiimti, nesakysiu kokią, bet tarkim, blizgučių galima gauti ne tik už žudymą. Tik dėl Fizės nesmagu. Tikiuos ji dar atsiims savo. Kol kas 4/5, žiūrėsim, kaip bus toliau, mat knygos konceptas - nuostabiai unikalus.
Rodomi pranešimai su žymėmis Suaugusiems. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Suaugusiems. Rodyti visus pranešimus
2018 m. lapkričio 23 d., penktadienis
2018 m. gegužės 25 d., penktadienis
Neven Iliev "Fizzlesprocket" | Everybody Loves Large Chests 2
Pagaliau. Pagaliau gavau paskaityti antrą Neven Iliev knygą serijoje Everybody Loves Large Chests, "Fizzlesprocket" (Everybody Loves Large Chests 2; ASIN B07B42T4YD; 306p.; Goodreads). Pirmoji man labai patiko. Antroji jau ne taip labai, mat per visokius nešvankius juokelius pusė knygos tiesiog nieko nevyko. Bet antroje pusėje viskas ėmė labai spėriai gerėti.
Pastebėjęs, jog kartais net žemoko lygio herojai yra stipresni už jį, Boksis (Dėžius?), mūsų mimikas-skrynia, nusprendė išsiaiškinti kas, kaip ir kodėl, bei, kaip tai pritaikyti sau. Prieitos išvados buvo gan paprastos: jų sugebėjimų statistiką gerokai pakelia jų dėvimi šarvai, amuletai, bei ginklai. Deja, pritaikyti tai praktikoje pasirodė kur kas sunkiau. Mat net jei Boksis būtų nusiteikęs išleisti savo sunkiai (o kartais ir ne visai) uždirbtus auksinius, tai deja aplink tikrai nėra jokios parduotuvės, kuri pardavinėtų dėžės formos šarvus. Natūralus sprendimas buvo išmokti kalvio amato pačiam ir pasigaminti ko reikia. Tik čia, vėl problemos...
Bet kokie monstrai, kad ir kaip jie panašūs į žmones, jiems kelią neaiškią, nesuprantamą baimę. Tad net atrodančio beveik, kaip žmogus, Boksio dauguma tiesiog vengia, bijo ir kartais net ima jausti pyktį, kas gali sukelti daug nemalonumų, mat jei mimikui teks gintis, na, mimikui teks gintis. Antroji problema atrodytų buvo lyg ir išvengiama. Tai - visokie sargybiniai ir detektyvai, ieškantys didžiojo sprogimo kaltininko, to paties, kur iššlavė didelę dalį žmonijos. Nors oficiali versija skelbia, jog tai padarė elfai, mat tai duoda pretekstą su jais pradėti atvirą karą, nieks neneigia slapto reikalo sustabdyti ir nubausti tikrąjį nusikaltėlį. Ir, reikia pripažinti, aukšti, tamsūs, paslaptingi ir nekalbūs vyrukai - tikrai labai įtartini.
Kaip ir sakiau, per daug jau ten juokų buvo ir greit jie tapo tikrai nejuokingai vulgariais, bei pabodo iki gyvo kaulo. Laimei, antroje knygos pusėje viskas gan staiga liovėsi ir veiksmas ėmė greit judėti į priekį. Pabaiga buvo jau labai gera, tad tikrai skaitysiu ir trečią. O šiai duodu 4/5.
Pastebėjęs, jog kartais net žemoko lygio herojai yra stipresni už jį, Boksis (Dėžius?), mūsų mimikas-skrynia, nusprendė išsiaiškinti kas, kaip ir kodėl, bei, kaip tai pritaikyti sau. Prieitos išvados buvo gan paprastos: jų sugebėjimų statistiką gerokai pakelia jų dėvimi šarvai, amuletai, bei ginklai. Deja, pritaikyti tai praktikoje pasirodė kur kas sunkiau. Mat net jei Boksis būtų nusiteikęs išleisti savo sunkiai (o kartais ir ne visai) uždirbtus auksinius, tai deja aplink tikrai nėra jokios parduotuvės, kuri pardavinėtų dėžės formos šarvus. Natūralus sprendimas buvo išmokti kalvio amato pačiam ir pasigaminti ko reikia. Tik čia, vėl problemos...
Bet kokie monstrai, kad ir kaip jie panašūs į žmones, jiems kelią neaiškią, nesuprantamą baimę. Tad net atrodančio beveik, kaip žmogus, Boksio dauguma tiesiog vengia, bijo ir kartais net ima jausti pyktį, kas gali sukelti daug nemalonumų, mat jei mimikui teks gintis, na, mimikui teks gintis. Antroji problema atrodytų buvo lyg ir išvengiama. Tai - visokie sargybiniai ir detektyvai, ieškantys didžiojo sprogimo kaltininko, to paties, kur iššlavė didelę dalį žmonijos. Nors oficiali versija skelbia, jog tai padarė elfai, mat tai duoda pretekstą su jais pradėti atvirą karą, nieks neneigia slapto reikalo sustabdyti ir nubausti tikrąjį nusikaltėlį. Ir, reikia pripažinti, aukšti, tamsūs, paslaptingi ir nekalbūs vyrukai - tikrai labai įtartini.
Kaip ir sakiau, per daug jau ten juokų buvo ir greit jie tapo tikrai nejuokingai vulgariais, bei pabodo iki gyvo kaulo. Laimei, antroje knygos pusėje viskas gan staiga liovėsi ir veiksmas ėmė greit judėti į priekį. Pabaiga buvo jau labai gera, tad tikrai skaitysiu ir trečią. O šiai duodu 4/5.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)