Rodomi pranešimai su žymėmis Memuarai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Memuarai. Rodyti visus pranešimus

2023 m. birželio 27 d., antradienis

knygos apžvalga | Garry O'Connor "Ian McKellen: A Biography"

Autoriai: Garry O'Connor
Pavadinimas: Ian McKellen: A Biography
Serija: -
Žanras: Biografija; Memuarai
Psl.: 368
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Serą Ianą McKellen turbūt vienaip ar kitaip žino visi. Sunku nemylėti tokio ikoniško žmogaus, atlikusio tokias legendines roles. Tad su džiugesiu griebiau Garry O'Connor parašytą jo biografiją "Ian McKellen: A Biography". Deja, tik, dėl paties autoriaus kaltės - labai nusivyliau.

Apie Knygą: Turbūt sunku būtų rasti žmogų, kuris nežinotų sero Iano McKellen vardo ar bent jau veido. Jis vaidino absoliučiai kultinėje klasikoje, legendinėse rolėse: Gendalfo, Magneto, Šerloko ir begalės kitų, net neminint teatro. Knygoje nupasakojamas jo gyvenimas siekiant teatro, scenos, jo vaidybos metodai, draugystės, partnerystės, meilės. Ką jam reiškė vienos ar kitos rolės, bei kaip jos buvo priimtos visuomenės. Apžvelgiama ir jo homoseksualumo įtaka karjerai, mat šis nuostabus vyriškis yra ir LGBT+ ikona.

Mano Nuomonė: Autorius did this dirty. Per daug nuomonės brukimo kur nereikėjo, pernelyg sausa kitose vietose, galimai geriausi istorijos perliukai pažerti lyg nieko verti, kitur gi ištisi lapai apie bene nieką. Pats parašymo stilius gal ir nieko, bet pasakojimas - gan nedėkingas. Jei norit ko nors apie serą Ianą, manau ieškokit kitur.

Toks silpnokas 2/5, turbūt pirmą kartą taip prastai vertinu biografiją.



2023 m. sausio 13 d., penktadienis

knygos apžvalga | Jonathan Mooney "Normal Sucks"

Autoriai: Jonathan Mooney
Pavadinimas: Normal Sucks
Serija: -
Žanras: Saviugda; Memuarai
Psl.: 256
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Adonio statula reprezentuoja nepasiekiamą žmogaus tobulumą. Vyrą tokį idealų, kad pati Afroditė jį laikė tinkamu sau. Normos ir Normano statulos, tuo tarpu, reprezentuoja absoliutų normalumą, žmogaus vidurkį. Juokingas faktas, tai irgi yra nepasiekiamybė. Jie rado standartą beveik atitinkančius žmones ir turėjo tuo pasitenkinti. Biografinėje knygoje "Normal Sucks", autorius Jonathan Mooney, nagrinėja tą normalumą ir nuolatinį jo brukimą mums visiems.

Apie Knygą: Nuo pat mažens mus labai intensyviai moko vienaip ar kitaip pritapti, pasitempti, spėti su visais. Jei pasieki daugiau - puiku. Jei nepasiveji - esi našta. Nors, galimai, abu reiškiniai - kyla iš to paties šaltinio. Esame priklausomi vieni nuo kitų, bet viena pasaulio pusė, kažkodėl, tikisi, jog kita prisitaikys prie jų. Nors būtų efektyviau ir greičiau tiesiog prisitaikyti abiems pusėms. Knygoje autorius pasakoja savo istoriją. Nuo baisios dienos, kai su mama išgirdo diagnozę, iki suprato, kad gal ne viskas yra tik jo vieno kaltė, bei, kaip tai pakeitė jo gyvenimą, požiūrio kampą. Pakeliui sutikti žmonės, vienaip ar kitaip jam atskleidė tą vieną tikrą tiesą: normalumas yra nesąmonė.

Mano Nuomonė: Normalumas yra absoliutus melas. Paties autoriaus puikiais žodžiais: jei manote, kad kažkas yra normalus - tiesiog taip gerai jų dar nepažystate. Tie seni balti diedai, kurie išrado normalumo konceptą - patys į jį netilpo, nes nėra to idealaus vidurkio, jis, tarp žmonių, chaoso sukurtoje gamtoje, neegzistuoja. Visokios ten statistikos apie 2,5 vaiko tam tikram porų skaičiui, idealus lakūnų kėdžių dydžius ir t.t., nei po pusę vaiko matom lakstant, nei tos vidutinės kėdės tiko lakūnams. Tai jeigu nepasiekiama nei ideali būsena, nei normali būsena - kokio velnio mus moko siekti tos normaliosios?... Paskaitykit knygą. Ypač jei turit ar ketinat turėti vaikų. Ir dėl savęs, ir dėl jų. Autorius pats knygą parašė taip, tarsi kalbėtų su savo vaikais. Įdomumo dėliai, jo diagnozės buvo disleksija ir ADHD.

Labai gera knyga. 5/5.



2022 m. lapkričio 11 d., penktadienis

knygos apžvalga | Jennette McCurdy "I'm Glad My Mom Died"

Autoriai: Jennette McCurdy
Pavadinimas: I'm Glad My Mom Died
Serija: -
Žanras: Memuarai; Negrožinė literatūra
Psl.: 320
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Neįsivaizduoju kas tokia ta Jennette McCurdy net perskaitęs jos memuarą "I'm Glad My Mom Died", bet labai džiaugiuosi, kad tai padariau. Ją man rekomendavo bene visi skaitantys draugai, kurių tėvai... Tarkime, kurių tėvai dabar priekaištauja dėl bendravimo stokos.

Apie Knygą: Autorė pasakoja labai skausmingą istoriją apie bandymą užsitarnauti smurtaujančios, vadovaujančios ir narcisistiškos savo mamos meilę. Negalėdama kovoti su psichologiniu smurtu ji išmoko atpažinti jo išpuolio pradžios ženklus ir nuslopinti smūgius. Žinodama, kad mama pyks dėl to, kad liūdės ir ją kaltins dėl ano, jog priekaištaus ir vers ją jaustis kalta dėl dar ir šito, moteris nuo labai ankstyvo amžiaus išmoko nuspėti mamos nuotaikas ir imtis veiksmų iki ta nuotaika pakis, nes kitaip...

Mano Nuomonė: Niekad nesupratau žmonių, kurie priekaištauja vaikams (net ir suaugusiems) dėl bendravimo su tėvais stokos, aiškindami, kažkokias ten "tiesas" apie "tik viena mama, tik vienas tėvas" net tiems, kurie visiškai šių išsižadėjo. O kur klausimas "kodėl?" arba "ką tie/tas/ta tėvas/motina padarė, kad jų pačių vaikas pasirinko iškirpti juos iš savo gyvenimo"? Autorės istorija - labai skausminga. Bet ji turi bent šiokią tokią laimingą pabaigą. Labai rekomenduoju ją paskaityti visiems, kas susidūrė su manipuliatyviais žmonėmis, psichologiniu smurtu ir pan, net jei tai nebuvo tiesiogiai iš tėvų.

Puiki knyga, didelis ačiū autorei, kad pasidalino savo istorija, stiprus 5/5.


2021 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

knygos apžvalga | Fang Fang "Wuhan Diary"

Autoriai: Fang Fang
Pavadinimas: Wuhan Diary: Dispatches from the Original Epicenter
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Memuarai
Psl.: 380
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Visada labai mėgau skaityti blogus, tuos labiau asmeninius, ar vadinamus "passion projects". Tad Fang Fang "Wuhan Diary" susiskaitė labai maloniai, nepaisant to, kokia skausminga yra joje atpasakojama tema.

Apie Knygą: Fang Fang, pripažinta Kinų autorė, savo platformose internete dokumentavo gyvenimą Uhane (Wuhan), pirminiame Covid 19 epicentre. Kaip viskas prasidėjo, melai, dangstymasis. Tada visiškas miesto uždarymas, karantinas. Baimė ir nuolatinės mirtys. Kokia bejėgė ji ir kiti tokie, kaip ji jautėsi, negalėdami padaryti nieko daugiau, kaip tik likti viduje, kad netaptų šio viruso nešiotojais.

Mano Nuomonė: Labai lengvai skaitosi, tačiau pati tema tikrai baisi. Baisi, nes istorija dar nesibaigė. Ką ten, turime viruso atmainų, o kai kuriems nepatikrinta internete atkapstyta informacija atrodo tikresnė už mokslininkų, tad žmonės atsisako skiepytis, vengia kaukių, "bybnosiauja" ir kitaip mielai sau rizikuoja savo ir artimųjų gyvybėmis. Aš pernai praradau du artimus žmones, vien dėl to, jog dėl Covid nebuvo normalios prieigos prie medikų, kurių rankos - užimtos. Negaliu apsakyti jaučiamo pykčio. Skaitant iškilo daug prisiminimų.

Knyga gera, bet turėkit omeny, jog tai vyresnio amžiaus moters dienoraštis, o ne mokslinė ataskaita. Duodu 5/5.

2021 m. rugsėjo 21 d., antradienis

knygos apžvalga | Shaun Attwood "The Mafia Philosopher: Two Tonys"

Autoriai: Shaun Attwood
Pavadinimas: The Mafia Philosopher: Two Tonys
Serija: -
Žanras: Biografija; Tikri Nusikaltimai
Psl.: 296
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Nėra nieko geriau už poilsį su filosofijos knyga ir puzle. Dar geriau, jei ta filosofijos knyga yra biografinė. Tokia, kaip Dviejų Tonių draugo Shaun Attwood parašyta jo biografija "The Mafia Philosopher: Two Tonys".

Apie Knygą: Du Toniai, kuris visgi yra vienas vyriškis, iš nieko pakilo į mafijos aukštumas, svaigulį, kurį atnešti gali tik nusikalstamas gyvenimas - narkotikai, kraujas, parako kvapas. Ir nuo tų aukštumų tiesiai į kalėjimą vedęs kelias, kur jis ir susipažino su blogeriu, rašytoju, autoriumi Shaun Attwood, kuris sutiko parašyti šio spalvingo vyriškio biografiją. Jo meilę gyvenimui, džiaugsmą, kurį randa net mažiausiuose dalykuose...

Mano Nuomonė: Labai įdomi knyga. Prasidėjo, kaip biografija, tada skaitėsi, kaip trileris, o tada jau perėjo į kalėjimo gyvenimą. Kur viską vainikavo labai graži ir paprasta laimės filosofija. Labai gražiai parašyta knyga.

Tikrai verta paskaityti. 5/5.

IG

2021 m. rugsėjo 12 d., sekmadienis

knygos apžvalga | Elton John "Me"

Autoriai: Elton John
Pavadinimas: Me
Serija: -
Žanras: Biografija; Memuaras
Psl.: 374
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Turbūt nėra mano amžiaus žmonių ir vyresnių, kurie nežinotų Eltono Džono. Po to fantastiško netflix filmo Rocketman, sumečiau, kad man negana žinoti tik, kad toks yra. Tad pasiėmiau paskaityti jo biografiją, pavadintą tiesiog "Me", t.y. "". 

Apie Knygą: Nuo muzikinės karjeros atsiplėšimo nuo grindų, to svaigulio, chaoso, meilės, šėlsmo ir vakarėlių. Iki išdavysčių, melo, širdgėlos, nepakeliamos tylos ir mirtinų priklausomybių. Elton John yra neįtikėtina asmenybė, supama tokių pat unikalių personų ir šioje knygoje, jo memuare, gauname visa tai peržvelgti.

Mano Nuomonė: Labai įdomi istorija, pilna labai įdomių, nuostabių ir mažiau nuostabių žmonių, įvykių, asmeninių istorijų. Buvo ir ko juoktis ir ko liūdėti. Tikrai labai įdomu ir verta paskaityti.

Neeilinė istorija. 5/5.


2021 m. liepos 8 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Jonathan Van Ness "Over the Top"

Autoriai: Jonathan Van Ness
Pavadinimas: Over the Top
Serija: -
Žanras: Biografija; LGBT Literatūra
Psl.: 273
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Džiaugiausi, kai į ekranus, kad ir kitokius, grįžo Queer Eye, nes labai nostalgiškai pamenu tą senąjį. Nauja komanda tokia užsidegusi meile savo darbui, jog dabar tiesiog žvalgaus kur kurio biografiją čia radus. Radau Jonathan Van Ness "Over the Top" ir tuoj pat perskaičiau.

Apie Knygą: Jonathan savo istoriją pradeda nuo ankstyvos vaikystės, patirtų traumų ir savo nuostabios, palaikančios šeimos, bei tęsia toliau, iki pat Queer Eye. Gyvenimas kupinas džiaugsmo ir meilės jam, bei priklausomybės, sunkumų. Niekas nesustabdė šio nuostabaus žmogaus. Valia ir atsidavimu, panašu, galima kalnus nuversti.

Mano Nuomonė: Kokia graži ir magiška dūšia. Jonathan yra be galo įkvepiantis žmogus. Mėgstu gi aš istorijas, apie išgyvenimą, bet čia buvo kažkas kito, čia buvo daugiau nei, tiesiog išgyvenimas ir kabinimasis į gyvenimą.

Labai verta paskaityti. 5/5.

2020 m. spalio 20 d., antradienis

knygos apžvalga | Philip Carlo "The Ice Man: Confessions of a Mafia Contract Killer"

Autoriai: Philip Carlo
Pavadinimas: The Ice Man: Confessions of a Mafia Contract Killer
Serija: - 
Žanras: Tikri Nusikaltimai; Biografija
Psl.: 410
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Philip Carlo knyga "The Ice Man: Confessions of a Mafia Contract Killer" nėra lengva, bet verta paskaityti. Joje nupasakojama Richard Kuklinski istorija, geriau žinomo tiesiog Ice Man vardu, uždirbtu per žmogžudysčių kupinus metus dirbant mafijai ir sau.

Apie Knygą: Ričardo tėvas buvo monstras mušęs visą savo šeimą. Visų auklėti kumščiais jis nesiliovė net tada, kai netyčia užmušė Ričardo brolį. Ir vienintelis dalykas ko vyriškis, dabar žinomas Ice Man vardu gailisi yra tas, kad nenužudė savo tėvo, kai turėjo tam progą. Tačiau dėl to, kuo tapo, kaip elgėsi, ką padarė jis savo kraupios vaikystės nekaltina, nors ir suvokia, jog įtakos turbūt būta. Anot jo paties, jeigu sugalvojo, ką nors nužudyti, tai ir nužudė. Ir žudė tiek, jog dabar nė negali pasakyti apytikrio skaičiaus, kiek gi ten tų aukų. Žudė įvairiai, todėl ir vaikščiojo laisvėje taip ilgai - nebuvo pagrindo ieškoti vieno asmens, kuris dirbtų visais įmanomais būdais. Ričardui tabų buvo tik moterys ir vaikai. Nekaltas praeivis gatvėje, ant kurio jis tenorėjo išbandyti naują ginklą, miego tikrai netrukdė. 

Mano Nuomonė: Žiurkės, ėdančios gyvas aukas, nuplėštos kūno dalys, rykliai, praeiviai mirę vien dėl to, jog buvo vietoje ir laiku jam išbandyti naują žaislą. Išdaužyti transporto priemonių langai kvailių, kurie blogai vairavo, užkirto jam kelią. Nužudyti paaugliai, nes nemandagūs. Pro langą išmestas stalas, kurį vidun įnešti turėjo keturi vyrai. Be proto mylimi vaikai, žmona, kuriai jis niekada negalėtų būti neištikimas, iš prievartos išgelbėti vaikai, su malonumu žudyti prievartautojai... Turiu labai daug konfliktiškų jausmų ir nežinau, ką čia galvoti. Kuklinskis turėjo tiesiog auksinių bruožų, kurių dažnai stokoja geri žmonės. Bet, iš kitos pusės, jis buvo absoliutus monstras.

Labai įdomus asmuo. Belieka tikėtis, kad daug tokių laisvėje nevaikšto. Bei gera pamoka būsimiems tėvams, kaip svarbu amžiams neįvaryti besivystančiam asmeniui - amžinos traumos, neatbukinti jų. Duodu 5/5.


2020 m. gegužės 26 d., antradienis

knygos apžvalga | Peter Gatien "The Club King"

Autoriai: Peter Gatien
Pavadinimas: The Club King
Serija: -
Žanras: Memuaras
Psl.: 246
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Patinka man klubų savininkų, tų kur prasimušė dar prieš 2000-uosius, biografijos. Visada įdomu žvilgtelėt už režisuoto pavojaus ir suplanuoto saugumo užuolaidų. Peter Gatien memuaras "The Club King: My Rise, Reign and Fall in New York Nightlife" yra vienas iš geresnių tokių knygų pavyzdžių.

Apie Knygą: Vargana vaikystė, nelaimingas atsitikimas, palikęs berniuką be akies ir asmenybė, kurią jis iš viso to suformavo, tiksliai apibrėždamas ribas to ko sieks, ir to, kas tikrai nėra jo kelias. Paslaptingas klubo savininkas su akies raiščiu, pagarsėję tų klubų pavadinimai, bei tvirta ranka ant naktinio gyvenimo pulso leido Peter Gatien pasiekti svaiginančias aukštumas iš kurių jis padėjo formuoti linksmybių sceną.

Mano Nuomonė: Peter Gatien yra be galo įdomi asmenybė. Jei jis nebūtų pats sau užtraukęs vadžių, būtų labai greit viską praradęs. Padėjo ir tai, jog mokėjo gerai pasverti riziką - paleisti naujas idėjas, išmėginti naujas scenas, muziką, netgi žmones. Bei nukirsti negyvas biznio šakas, tai kas nenešė pelno, nelinksmino publikos ir nepadėjo jo paties žmonėms. Deja tik, kylant kitiems, kažkam tenka kristi. Padvelkus naujiems politikos vėjams, klubai, ypač tie, kuriuos valdė Peter Gatien, buvo užvadinti "narkotikų prekybcentriais", ir prasidėjo tas ilgas kelias žemyn, ypač skausmingas, kai supranti jog kažkas tenori tavimi atsikratyti.

Tikrai labai įdomi knyga. Stiprūs 5/5.

2020 m. gegužės 2 d., šeštadienis

knygos apžvalga | Charlie LeDuff "Detroit: An American Autopsy"

Autoriai: Charlie LeDuff
Pavadinimas: Detroit: An American Autopsy
Serija: -
Žanras: Istorija; Memuaras
Psl.: 304
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Prasirausiau pro savo negrožinės literatūros sąrašus ir radau Charlie LeDuff knygą "Detroit: An American Autopsy". Labai neblogas memuaras.

Apie Knygą: Žurnalisto ir jo miesto memuaras. Pripildytas pykčio, vilties bei ryžto. Vilties, kad bus gi, geriau. Ir ryžto daryti viską, ką jis, kaip žurnalistas padaryti galėjo, kad padėtų Detroitui. Rizikuodamas gyvybe, kraujuojančia širdimi, autorius aprašo tirtas bylas, įvykius ir asmenis, kuriems pavyko padėti, bei tuos, kuriems gerai buvo ir taip. Mieste, kuriame padegimas - pigesnis už filmą - ugnis niekada neužgęsta. Bet gerų žmonių ir čia netrūksta.

Mano Nuomonė: Nieko nežinau apie Detroitą, koks jis yra šiandien. Bet jei tie viltingi žmonės bent ko nors pasiekė, tai neabejoju, jog tai nuostabus miestas. Kiekvienas sakinys buvo persunktas autoriaus desperatišku bandymu prisikasti ir prisibelsti kur nors aukščiau, kad kas nors ko nors imtųsi, jog būtų padėta gyviems žmonėms, kurie neišgali net artimųjų palaidoti. Tai nėra knyga, kuri bando pagraudenti, bet joje tikrai jaučiasi plakanti širdis, dėl ko buvo labai malonu skaityti.

Įdomi knyga. Duodu 5/5.

2019 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Gianni Russo "Hollywood Godfather" | memuarai

Autoriai: Gianni Russo
Pavadinimas: Hollywood Godfather
Serija: -
Žanras: Memuaras; Tikri Nusikaltimai
Psl.: 304
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Nors Gianni Russo memuaras "Hollywood Godfather" ir turėjo savų problemų, kilusių iš tų laikų Holivudo ir tų, deja iki šiol egzistuojančių nelygybės pažiūrų, rasizmo, seksizmo, pati istorija buvo be galo įtraukianti ir įdomi.

Apie Knygą: Jei negalite prisiminti kur girdėjote šį vardą ar matėte šį veidą: Carlo Rizzi iš Krikštatėvio filmų ir dar daug kitų. Gianni Russo, tikras mobsteris filme apie mobsterius ir, beje, ne vienintelis toks, mums nupasakoja savo gyvenimą iki dabar. Nuo atitolusių ryšių su tėvais, pirmojo biznio perpardavinėjant tušinukus, susidūrimo su tikrų tikriausiu mobsteriu su pakankamai aukštais moralės standartais, kad pasirūpintu gatvėje šąlančiu, bet tikrai gudriu vaiku, iki aktoriaus karjeros. Gianni Russo visada ieškojo būdų pasipelnyti, sukdamas biznį po biznio, tad net detaliai pasakodamas mums apie tikrai neįtikėtiną Krikštatėvio filmų sukimą, jis nepamiršdavo paminėti kam ir už kiek pardavinėjo limonado skardines, su kokiais puikiais aktoriais ir dainininkais susipažino, bei jų pačių finansų ypatumus: kas niekad neapsiimdavo apmokėti vakarienės, kas visada teigdavo esąs tikras skurdžius, ir kas tiesiog į akis visiems melavo. Daug žinomų vardų ir istorinių įvykių į kuriuos turbūt niekad nebežiūrėsime taip pat.

Mano Nuomonė: Buvo linksma skaityti apie jo biznius ir kaip juose, tarkime klube, jis greit perprato poreikį imituoti pavojų visoms toms spindinčioms žvaigždutėms, kurios norėjo įsivaizduoti esą pavojingo gangsterių pasaulio dalimi. Be galo įdomiai susiskaitė pažintys su Merlina Monro ir Elviu Presliu, bei kitais žinomais vardais, kaip Frankas Sinatra ir pan.; Bei politikais, ką jie žadėjo, ką jie padarė ir kokie istoriniai įvykiai, tarkime, užsakyti, suorganizuoti nužudymai, įvyko, nes taip norėjo Šeima. Gaila tik, kad Gianni Russo tarsi tik prašoko pro kitas problemas, nepaminėdamas savo paties nuomonės ar galimo jos pasikeitimo. Belieka tik bendrais bruožais spėlioti jo pažiūras.

Niekad nežinau, kaip vertinti memuarus. Viena yra duoti balus kūriniui, visai kas kita - kažkieno gyvenimui. Bet šis tikrai įtraukė, tai duodu 5/5.

2019 m. lapkričio 1 d., penktadienis

knygos apžvalga | Edward Snowden "Permanent Record"

Autorius: Edward Snowden
Pavadinimas: Permanent Record
Serija: -
Žanras: Ne Grožinė; Biografija
Psl.: 352
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Edward Snowden su savo "Permanent Record" biografija mums dar kartą primena, kaip giliai įklimpome į George Orwell "1984" siužetą. Istorija labai įdomi, bet ir labai, labai šiurpi.

Apie Knygą: Internetas jau seniai pasikeitė. Anonimiškumas tapo reliatyviu. O to senojo gerojo paragauti galime tik per kokią nors Tor naršyklę, kur anonimiškumui skiriama pirmenybė . Bet, dauguma iš mūsų, tarp jų ir aš, vis tiek esame įpročių bei patogumo vergai, tad naudojamės tuo, kuo naudotis paprasčiau, lengviau, greičiau ir užmerkiame akis prieš faktą, jog esame puikiai matomi tiems, kam gali rūpėti. Su socialiniais tinklais, išmaniaisiais telefonais ir, atsiprašant, šaldytuvais, bei Alexa ar Siri laukiančiomis komandos namų kampe, mes patys tapome gan vertinga preke.

Mano Nuomonė: Taip, būtų galima sakyti, jog tai gal būt daugiau visokiuose Amerikose ryškesni reiškiniai. Bet tam ir verta paskaityti šią knygą: mes nė nesuvokiam kiek naudojam dalykų, kurie mums pristatomi iš svetur: iš šalių, kuriuose toks sekimas jau senai naudojamas ir nieks nė neketina to nuolatinio stebėjimo išjungti vien dėl to, kad tu esi lietuvaitė iš gilaus kaimo. Tu irgi esi prekė, tavo duomenys - prekė. Ar tai reklamos firmai, kuri nori tau įsiūlyti naujas kojines, ar tai tiems, kurie nori, kad tu tas kojines pirktum savo banko kortele, kurios duomenis jiems pateiksi. Tikiuosi jog ir jus ši knyga privers sunerimti ir imsite galvoti apie savo veiksmus online. Bei tikiuosi, jog tai paskatins jus kovoti, kai kvailiai kurie nė nesuvokia kas tas internetas vėl spręs apie teises į jį, bei tai, kuo mes jame dalinamės. Juk vieną mūšį jau pralaimėjom, tai tikiuos VPN naudotis mokat.

Nuostabi knyga, kurią labai visiems rekomenduoju. Duodu 5/5.

2019 m. birželio 30 d., sekmadienis

knygos apžvalga | Julie Powell "Julie and Julia"

Autorius: Julie Powell
Pavadinimas: Julie and Julia
Serija: -
Žanras: Memuaras, Ne Grožinė
Psl.: 310
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Julie and Julia yra vienas mano mėgstamiausių filmų, kurį mėgstu pasileisti, kad tiesiog grotų kažkur ten fone. Gaminimo nemėgstu, o ir žiūrėti kažką apie gaminimą man neįdomu, nebent tai azietiška virtuvė, tad kodėl užkibau? Nes Julie yra blogerė. Tad, kai mano šiek tiek aptirpusius smegenis pasiekė žinios, jog tas filmas pastatytas pagal Julie Powell biografiją, tuoj pat pataisiau šią nežinojimo klaidą.

Apie Knygą: Julie Powell išgyveno gyvenimo krizę, kai rado būtent tai, ko reikėjo: Julia Child's gaminimo knygą, priminusią apie vaikystę ir gaminimą virtuvėje su mama. Su ta knyga ji nusibrėžė sau siekį - išbandyti visus 524 receptus ir aprašyti patirtį savo bloge per vienerius metus. Ei, gal tikslas gyvenime ir yra viso gyvenimo prasmė? Mat, manau, ne vienas iš jūsų sutiksite, jog ta tamsa, kur kartais linkusi aptraukti mintis, dažnai pasitraukia būtent tada, kai horizonte pasirodo koks nors siekis. Julie irgi, būtent to ir reikėjo. O mes gauname paskaityti apie jos patirtį mokantis gaminti iš bendravardės knygos. Buvo visko, juoko, ašarų, košmarų ir švenčių.

Mano Nuomonė: Apie autorę žinoti nieko tikrai nereikia. Nebūtina net filmo žiūrėti, bet pažiūrėję jį žinosit, ar bus įdomu, ar nelabai. Knyga apima dvi, gal net tris temas, su papildomais aspektais: bloginimas, gyvenimo tikslai, gaminimas. Man, kaip žmogui, kuriam gaminimas yra labai, labai nemaloni būtinybė, ši knyga tikrai labai, labai patiko.

Linksma, gerai nuteikianti ir gyvenimiška knyga, memuaras, puikiai parašyta ir nereikalaujanti jokių pirminių žinių. Duodu stiprius 5/5. 

2019 m. birželio 3 d., pirmadienis

knygos apžvalga | Jake Adelstein "Tokyo Vice"

Autorius: Jake Adelstein
Pavadinimas: Tokyo Vice
Serija: -
Žanras: Ne Grožinė; Memuaras
Psl.: 335
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Gaila, nežinojau kokia gera bus šita Jake Adelstein "Tokyo Vice" knyga, nes ji mano "perskaityti" sąraše labai dažnai smuko eilėje žemiau. Bet štai, pagaliau prisikasiau. Geriau vėliau...

Apie Knygą: Jake Adelstein, baigęs universitetą ir pramokęs Japonų kalbos persikraustė toliau mokytis ten, siekdamas žurnalisto karjeros. Knyga tuo ir prasideda: jo pasakojimu apie tai, kaip vyksta visas šis procesas. Šioje šalyje, priešingai nei jo gimtojoje, žurnalistus samdo tiesiai iš universitetų. Labai pasistengęs darbą jis gavo ir greit pramoko visų mandagumo niuansų, kurie padėjo jam patogiau įsitaisyti.

Žurnalisto darbas nėra lengvas. Dažnai jis netgi pavojingas. Jake nesitikėjo tokio dirbti, bet štai vieną dieną su juo susisiekė jakudza, prašydamas padėti išsiaiškinti, kas jį šmeižia. Jake pagarsėjo, kaip garbingas užsienietis... Taip, pamažu, autorius ėmė rašyti apie kur kas tamsesnę Japonijos pusę. Nuo Meilės Viešbučių, iki Hostesių barų. Nuo savo noru darbui persirengiančių vyrų ir moterų, kurie vienam vakarui, ar tol, kol turėsite pinigų, bus jūsų geriausi draugai, iki įvežamų moterų, iš kurių atimami pasai ir kurios dažniausia niekad nebesugrįžta į visuomenę.

Mano Nuomonė: Knyga parašyta be galo gerai. Informacija, prisiminimai, asmeninė patirtis - supinta į labai vientisą pasakojimą, kuris tolygiai baisėja, iki galiausia tampa tikru košmaru. Nežinau, kaip jums, bet man Japonija visada buvo ta egzotiška svajonių šalis apsilankyti. Bet jau seniai supratau, jog joje pilna tiek ir tų pliusų, bet tiek pat ir didelių minusų. Kaip ir kiekvienoje šalyje.

Gera knyga, beveik neįtikimas siužetas, dar baisesnis, kai supranti, jog tikras. Šiek tiek priminė tą kažkada labai seniai skaitytą knygą "Jakudzos Mėnulis". Duodu 5/5, verta paskaityti.

2019 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

ne grožinė | Sue Black "All That Remains"

Autorius: Sue Black
Pavadinimas: All That Remains
Serija: -
Žanras: Mokslinė Literatūra, Memuarai
Psl.: 368
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Keista ir net šiek tiek gėda, kad iki šiol nežinojau apie šią autorę. Ar bent jau neprisimenu, kad būčiau ką jos skaitęs. Nes knyga buvo be galo informatyvi ir tokia pat maloniai skaitoma, kaip tarkime Mary Roach knygos. (pvz "Negyvėliai" - Stiff)

Apie Knygą: Knygoje pateikiama saujelė bylų, kurių informacija jau yra viešai pasiekiama. Sue Black pasirinko šias, kaip įsimintiniausias jai asmeniškai, ir jas mums nupasakoja: kas nutiko, kaip, kodėl, kokios buvo to priežastys, bei, kaip ir kas buvo išspręsta ar kodėl to išspręsti nepavyko. Kiekviena istorija papasakojama labai žmogiškai, su pagarbiais juokais, nuotykių nupasakojimais, rimtomis mokslinėmis detalėmis, kurios pateikiamos labai paprasta kalba. O bylos svyruoja nuo pagrobimų, sukapojimų, iki karo aukų, masinių žudynių aukų, ar gamtos stichijų aukų.

Mano Nuomonė: Knygoje jokia informacija nepateikta sausai ar palikta nepaaiškinta. Nereikia nieko išmanyti, kad pasiimtumėte ir viską suprastumėte, nes, patikėkit, aš tai jau tikrai nieko neišmanau. Autorė viską nupasakojo labai detaliai, bet ir labai žmogiškai, tad buvo labai įdomu skaityti tiek apie ją, jos šeimą, tiek ir apie bylas. Man patiko ir jos požiūris į tam tikrus dalykus, bei kuo ji savo nuomonę parėmė. Tikrai, jei rasiu daugiau šios autorės knygų, imsiu nedvejodamas.

Smagu, kai knygos tokios geros papuola, kad negaila ir šiek tiek miego paaukoti, kad pabaigtum laiku. Smagu ir kai autoriai - tokie įdomūs ir protingi žmonės, su nuoširdžia atjauta ir empatija. Duodu 5/5 ir, kaip ir sakiau, tikrai rekomenduoju.

2018 m. gegužės 22 d., antradienis

Shane Dawson "It Gets Worse: A collection of Essays"

Net nežinau kuo tiksliai, bet antroji Shane Dawson memuarų knyga "It Gets Worse: A Collection of Essays" (ISBN 1501132857; 256p.; Goodreads) man jau ne taip labai patiko, kaip pirmoji. Atrodo, geriausias ir tamsiausias istorijas jis jau papasakojo. Bet vis tiek, buvo smagu paskaityti.

Shane istorija čia prasideda maždaug po jo išsiskyrimo su Linse. Dauguma istorijų sukasi apie jo mylimą močiutę po jos mirties, t.y. paranormalių reiškinių istorijos, kurių geriau jau nebūčiau skaitęs vidury nakties, bei jo naujai atrastą orientaciją. Kaip dažnai nutinka, pagaliau supratęs, kas tau gyvenime trukdo, koks savęs apribojimas ėda akių šviesą, imi geriau suprasti ir didelę dalį likusios gyvenimo patirties. Tad Shane čia tiesmukai viską ir išdeda, nepagailėdamas piktų žodžių tiek siaurapročiams religijos fantikams (Shane ir pats yra tikintis, tad čia tikrai nėra stūmimo ant religijos ir religingų žmonių, jei tik jie nėra bukapročiai), nepasidrovi papasakoti apie baimes dairantis vaikino pasimatymų programėlėse. Įdomiausia skaityti buvo turbūt apie jo pradžią, kaip filmų ir filmukų kūrėjo, režisieriaus karjerą. Prasidėjo viskas mokykloje ir žmogus taip labai skatinęs jo kūrybinį proveržį - visiškai nesuprato jo juokų ir išdėjo viską į šuns dienas!

Džiaugiuosi, kad perskaičiau šias knygas. Jei bus trečia, paskaitysiu ir tą. Shane yra tikrai labai įdomus žmogus, su ne visiems perkandamu (kas matosi ir knygoje) humoro jausmu. Duodu 4/5, nes blogiau visgi nebuvo.

2018 m. balandžio 13 d., penktadienis

Shane Dawson - I Hate Myselfie: A collection of essays

Mėgau Shane Dawson. Tada pradėjau nemėgti. Tada vėl pamėgau ir po to jau, taip ir iki dabar mėgstu, bei žiūriu. Patinka man ir visoki memuarai, tad nenuostabu, jog pasiėmiau ir Shane Dawson "I Hate Myselfie: A Collection of Essays" (ISBN 1476791546; 228p.; Goodreads). Labai lengvai susiskaitė. Buvo ir humoro, satyros, labai, labai juodo humoro, bei dramos ir tiesiog širdį žeidžiančių dalykų, kurių kitą syk nelinkėtum priešui, o jie štai nutiko vaikui.

Knyga parašyta trumpais skyriais, kiekvienas sau, netęsiant papasakotos istorijos, ir be kažkokios konkrečios tvarkos. Prieš kiekvieną įrašą buvo po iliustraciją ir trumpą pasisakymą, apie autorius, už ką Shane keliu skrybėlę - visada malonu matyti didelius menininkus, kurie savo švieson bando įsprausti kuo daugiau kitų. Pačios istorijos matyt atrinktos pagal vieną kriterijų: jos leido jam tapti geresniu asmeniu, ar mažų mažiausiai - tapti stipresniu. Nei vienoje iš jų Shane neprašė jo pagailėti. Jis nebijojo pasijuokti ir pats iš savęs, pripažinti savo klaidų, bei gėdingų dalykų.

Shane Dawson užaugo su dviem broliais ir tėvais, kurie galiausia išsiskyrė. Prie ir taip menko jo draugų rato gero nepridėjo ir poreikis persikraustyti toliau, pakeisti mokyklą. Labai apkūnus paauglys, kaip galite spėti, nebuvo pats populiariausias egzempliorius, tad Shane dienas leido su mama, vienas, arba tokių pačių nepritapelių bury. Bet Shane, net perėjęs visas negandas, patyčias, užgauliojimą, bei gavęs šansų atsimokėti skriaudikams, netapo nei cinišku, nei pagiežingu, už ką tikrai galiu jį gerbti, kaip asmenį.

Nežinau, ar šita knyga patiktų tiems, kas nežiūri Shane Dawson. Tiesiog, pasirodė per daug asmeniška, kad būtų išimta iš tos YouTube personos konteksto. Bet man ji labai patiko, tad duodu 5/5 ir tikrai paskaitysiu tą antrą kolekciją.

2017 m. rugpjūčio 13 d., sekmadienis

Roxane Gay - Hunger: A memoir of (my) body

Prisipažįstu, kartais knygas pasiimu dėl intriguojančio pavadinimo, ir net neskaitau aprašymo. Taip nutinka tikrai nedažnai, bet štai ėmė ir nutiko su Roxane Gay knyga "Hunger: A Memoir of (my) Body" (ASIN B013PKAFOC; 320p.; Goodreads). Maniau, jog imu knygą apie valgymo sutrikimus. Pasirodo pasiėmiau knygą apie žmonių žiaurumą prieš kitų, ir savus kūnus.

Roxane, ši nuostabi moteris, papasakoja savo košmarišką istoriją apie baisią prievartą, ir dėl to sekusį poreikį iš savo kūno padaryti kuo didesnę ir baisesnę tvirtovę. Ji valgė tam, kad būtų didesnė, nepatrauklesnė, stipresnė. Ji valgė tam, kad daugiau niekas į ją nebežiūrėtų.

Roxane yra "Super Morbidly Obese", t.y. jau su super nutukimu. Paaiškinusi kodėl yra taip, kaip yra, toliau ji pasakoja apie pasaulį, ir kaip jis elgiasi su storais, ir ypač storais žmonėmis. Kaip jai tenka pirkti dvi vietas lėktuve, ir dar gi aiškinti trečioje sėdinčiam asmeniui, jog ne, jam negalima ten pasidėti savo krepšių, nes jai reikalingos abi sėdynės. Jai tenka, atsiprašant, googlint restoranus, kad įsitikintų, jog jai bus vietos atsisėsti, ir po jos svoriu - nelūš kėdės.

Istorija tikrai labai įdomi, net jei vietomis tikrai labai nemaloni skaityti. Nežinau, iš kur randasi žmonės, galintys taip labai skaudinti kitus, bet labai linkiu jiems vieną dieną susiplėšyti savas angas netyčia užsėdus ant kokio mieto. Roxane Gay memuarui duodu 10/10, ačiū už jį.

2017 m. rugpjūčio 6 d., sekmadienis

Eddie Izzard - Believe Me

Ach, Eddie. Sunku nemylėti šio nuostabaus žmogaus, su jo paprastu ir nuoširdžiu humoru. Kartą juokiausi iki ašarų, kai skėlė juoką apie printerį, jei rasiu video, pridėsiu apačioje. Tai, kai pamačiau jo memuarą "Believe Me: A Memoir of Love, Death, And Jazz Chickens" (Patikėk: Memuaras apie Meilę, Mirtį, ir Džiazo Viščiukus; ISBN 1611764696; 368p.; Goodreads), tuoj pat griebiau. Mat tai juk tas vienas ir vienintelis: Eddie Izzard.

Va čia yra tokio tipo memuaras, kokį aš mėgstu - apie viską, išsamiai, nuo pradžių, papildant. Eddie Izzard - labai lankstus žmogus, gebantis prisitaikyti prie, atrodo, bet ko. Pradėjęs karjerą nuo paprastų vaidinimų gatvėse, perėjęs prie rimtesnių, tada įlindęs ir į komikų vakarus, jis galiausia prasimušė bene visur, ir į televiziją, ir į komediją, teatrą. Ko pasekoje mes jį žinome ir kaip tą transeksualų komiką su suknele, ir kaip šaltakraujį žudiką (tarkim, Hannibal seriale).

Kai Eddie buvo dar visai mažas, mirė jo motina. Tėvas, negalėdamas ir dirbti, ir rūpintis vaikais, išsiuntė juos į internatinę mokyklą. Tad Eddie jautėsi kiek apleistas. Prie viso to prisidėjo ir jo paties silpnoka sveikata, ko pasekoje Eddie darė tiesiog vaikiškai genialius atradimus, kurie knygoje mane juokino iki ašarų. Tarkime, vieną dieną jų klasėje buvo paklausta, ar kas nors norėtų pereiti į kitą, dabar nebepamenu ar geresnę, ar gal net aukštesnę. Ir kažkoks vaikas, Eddie dar net nespėjus sugromuliuoti šios idėjos, pakėlė ranką ir štai, buvo perkeltas į kitą klasę. Iš to mažasis Eddie padarė išvadą: jei pakankamai greitai pakeli ranką, tai kitą syk gali tapti net šalies prezidentu!

Eddie Izzard tikrai nuostabus žmogus. Memuaras, deja, gan painus, pilnas pastabų, gilių šalutinių sakinių ir, prie viso to, dar ir išnašų. Kartais dar ir kartojasi. Bet buvo labai smagu pamatyti jo gyvenimą iš vidaus, tad duodu 10/10, nes negaliu duoti mažiau.

2017 m. rugpjūčio 2 d., trečiadienis

Amy Schumer - The Girl with the Lower Back Tattoo

Patinka man Amy Schumer stand-up'ai, mėgstu ir žmonių reakcijas į jos juokus. Galėčiau ilgai ir nuobodžiai pasakoti, kas, kaip ir kodėl, bet tiek tos. Pasiėmiau tad jos biografiją "The Girl With the Lower Back Tattoo" (Mergina su tatuiruote nugaros apažioje; ISBN 1501139886; 323p.; Goodreads), ir nors negaliu teigti, jog man patiko taip pat, kaip ir jos komedijos, turiu pripažinti, jog ji pateikė labai gerų minčių, dėl kurių šią knygą buvo verta paskaityti.

Ši nuostabi komikė viską pasakoja atvirai ir niekam neleidžia savęs dėl to gėdyti. Vietoje to, ji pati apsiima atsistoti ant to gėdos stulpo, pasakyti teisybę, ir taip bent jau turėti šiek tiek kontrolės. Jei ji apšmeiš pati save, tai niekas kitas to jau nepadarys, ir tai nuostabu. Tarkim, viename skyriuje ji pasakojo apie Young Money, Naujų Pinigų, Jaunų Pinigų stigmą Amerikoje. Seni Pinigai, Old Money, yra tie, kuriuos paveldi iš šeimos, t.y. esi gimęs turtingoje šeimoje, tad esi Old Money, rafinuotas vaikelis geroje mašinoje. Young Money - kai buvai vidutiniškoje, ar net skurdžioje šeimoje, bet prasimušei. Paprastai šie žmonės leidžia sau pagyventi, kas, dievaži, nėra jokia ten nuodėmė. Ir pati Amy Schumer smagiai pripažįsta, jog elgėsi, kaip treilerių parko baltoji šiukšlė, kuri ką tik laimėjo loterijoje - švaistėsi, ir nesidrovėjo. Bet viskas juk priklauso nuo žmogaus. Čia ji labai gražiai pabrėžė, kaip malonu yra, kažkam padėti, kiek laimės ji turėjo tą dien, kai galėjo leisti sau išrašyti sesei dešimties tūkstančių dolerių čekį, ir, kaip būtent tai yra Jaunų Pinigų bruožas, kurio Seni Pinigai dažnai neturi, mat tiesiog nesupranta ką reiškia nepriteklius. Tad ji negailestingai save išdrėbė, nupasakodama visus kvailus dalykus, kurių pridarė vos gavusi pinigų, ir kaip vietoj taupymo tada, verčiau maitinos vien koldūnais vėliau. Ir tokiu būdu nusiplovė stigmą: manęs niekas neteis, aš save jau nuteisiau, prisipažinau, ir man ne gėda!

Tai tik vienas iš smagesnių pavyzdžių, yra ten ir ne tokių juokingų, ir net labai liūdnų epizodų. Tarkim, jos gerokai sutrupėjusi šeima, pasiligojęs tėvas, laimės nerandanti motina, priverstinis cinizmas, apsaugantis nuo prisirišimo prie žmonių, kurie vis vien tuoj iš tavo gyvenimo pabėgs.

Deja, negaliu pasakyti, jog labai patiko. Kažko labai trūko, ir visos tos smulkios istorijos tarp didelių, deja nesudarė tokio sklandaus ir įdomaus veikalo, kaip tarkime Felicia Day memuaras. Bet duosiu bent 8/10, nes, na, nežinau, ne grožinė gi čia literatūra, kaip ją vertinti?