Knygiškai | Paniekos Metas

Kokios man šitos naujos gražios ir patogios. Mėgstu, kai knygos siauresnės.

| IG |

Knygos: Paniekos Metas

Pertrauka - Raganius | Likimo Kalavijas

Apsakyt negaliu, kaip džiaugiuosi, kad perleidinėja Raganių. Nors visada būsiu dėkingas tiek Dagonui, už tą pirmą leidimą, tiek Eridanui, už visą seriją, ir dar daugybę nuostabių knygų, bet ačiū ir Almai Literai. Patinka man šitas knygų formatas, patinka man šiti viršeliai.

<3 

Coinneach Da Reo

Coinneach Da Reo,

Raganiaus knygų personažas

(taip, imu ir užsakymus)

Pertrauka: Perleistas Raganius

Tikrinam ar vertimas geras.

Kol kas - geras.

Faoiltiarna Isengrim // Raganiaus Saga

Faoiltiarna Isengrimas iš Raganiaus Sagos.

Ar matėt, kad mums jas jau perleidinėja, tas knygas?

Iorveth

[Iorveth]

Raganiaus Saga: Tai, kas neišversta

Pirmą A. Sapkowski'o Raganiaus knygą mums seniai išvertė nebeegzistuojantis Dagonas. Ją, o tada jau ir kitas, vėliau labai gražiai pateikė Eridanas, mūsų Mohikanai, kurie jei būtų bent kiek gyvesni (tikiuosi, dar gyvi? bent kiek?), tai neabejoju būtų mums ir daugiau gėrio, net ir tokio kaip Ledo ir Ugnies Giesmė padovanoję dar prieš serialams viską išspiriant į paviršių (nes Martin'o istoriją, bent vieną man žinomą, jie tikrai yra publikavę, dar tada, kai jis buvo niekam nežinomas, bent pas mus).

Kas su manim jau ilgai čia sėdit, žinot, koks Raganius man svarbus, ir, kaip labai aš tas knygas myliu. Ir, kad jau gavom tiek daug, knygų, istorijų, muzikos, komiksų, video žaidimų, tai pakalbėkim ir apie tai, ko negavome. Bet tik literatūriniame kontekste, nes man turbūt metų neužtektų viską surinkt.

Neišverstų Sapkowski'o knygų yra, žinoma, daug, ir kiek man pasakoja draugai iš Lenkijos - jos tikrai geros. Raganiaus knygų esama dar dviejų. Pirmoji vadinasi "Kažkas baigiasi, Kažkas prasideda". Ji susideda iš aštuonių trumpų istorijų, besiskiriančių tiek žanru ir stiliumi, tiek ir laiku, bet ne kokybe. Knyga, ar bent jau tos dvi istorijos joje, kurios yra apie Raganių, buvo parašyta vienu tikslu: tapti dovana Sapkowski'o draugams, vestuvių proga. To pasekoje, bent viena iš tų dviejų istorijų pasakoja apie Geralto ir Jenefer vestuves. Internete žinoma pilna vertimų, užmesti akį galima, bet aš, tiesą pasakius, neskaičiau. Gal reikėtų, bet šiek tiek bijausi netikslių vertimų.

Antroji mane jau kur kas labiau sudomino. Ji vadinasi "Audrų Sezonas", ir vyksta maždaug tuo laiku, kai Geraltas, ką tik susipažinęs su Jen, sau toliau veliasi į nuotykius po paskutinės trumpų istorijų knygos, bet prieš "Elfų Kraują". Tie patys draugai iš Lenkijos įspėja: esama spoilerių apie Sagos pabaigą. Sapkowski's nebūtų Sapkowski's, jei nepa-troll-intų savo skaitytojų. Kartais galvoju, jie su Martin'u turbūt greit draugais taptų...

Spėju, jog bet kuriuo atveju mes šių knygų Lietuviškai tikrai negausim, tiesiog nėra kam jų mums duoti (nebent norit susiburti, ir atidaryti leidyklą, arba kažkaip iš numirusių prikelti Eridaną). Bet viltis galima jų sulaukti kitomis kalbomis, ar bent jau sulaukti "Audrų Sezono" kokia nors skaitoma kalba. Į Anglų vilčių daug nededu, mat jie sugebėjo vieną iš trumpų istorijų knygų - praleisti, ir šokti tiesiai prie "Elfų Kraujo" - žinoma, kam ten skaitytojams žinoti, kaip Geraltas vėl rado Ciri, pft.

Va taip tad. 1:25 nakties... Norėčiau dar apie Raganių paskaityti. DLC, tas paskutinis, Blood and Wine, dar ne čia.

Johann Wolfgang Goethe - Augalų Metamorfozė ir Gyvūnų metamorfozė

  Atrodo sugebėjau pamiršti, kad neperkėliau teksto apie perskaitytą knygelę į virtualų pasaulį. Ką gi, bandau pasitaisyti. Su Johann Wolfgang Goethe susipažinau A. Sapkowski dėka, mat vienoje jo sagos apie Raganių Geraltą knygoje buvo išverstas vienas stulpelis iš Alksnių Karaliaus, tarsi nuoroda į dvi skirtingas elfų rases. Iš kart susižavėjau, nors poezijon mano dūšelė visai nelinksta. Iš tai atsiradus progai nusipirkau Augalų Metamorfozę / Gyvūnų Metamorfozę (Metamorphose Der Pflanzen; Metamorphose Der Tiere; „Naujoji Rosma“ 2012; ISBN 978-9955-06-257-8; 64p.), kurią perskaičiau prieš bene dvi dienas.

  Kažkada vokiečių kalba man buvo beveik lygi gimtajai, dalyvavau vertimų olimpiadose ir panašiai. Dabar gi nesurezgu padoraus sakinio. Bet skaityti pasirodo dar moku. Labai apsidžiaugiau, kai pamačiau, kad kaip ir dabar „norma“ daryti – prie lietuviško vertimo paliktas  vokiškas. Kaip žinia, esu tarp šalininkų tekstų originalo kalba (tik nereik man skųstis, kad norvegiškai, švediškai, vokiškai, ispaniškai ir taip toliau nemokat – viską reikia daryti su protu, nemoki itališkai – skaityk vertimą, moki angliškai – pabandyk skaityti originalą, kokios problemos? Net ir dabar po ranka guli „Bado Žaidynės“, lietuviškas ir angliškas variantas – aišku, esmė lieka ta pati, bet jau pirmas lapas išverstas neapipavidalinant sakinių, bijant praleist nereikšmingus skirtukus ir t.t., nors kol kas negaliu nurašyti vertimo, mat šią bėdą tikrai galima suversti redaktoriams), o vertimus iš anglų kalbos juodraščio formoje verčiu sau ne tik hobiu bet ir lengva karjera, tad štai ir puoliau lyginti. Pagirsiu vertėją, tonas išlaikytas mano supratimu – gerai. Vokiečių kalba pati iš savęs yra įdomi ir tinka Goethe polinkiui tirštinti šviesas ir šešėlius. Lietuviai labiau linkę į spalvų tirštinimą, tad beabejo eilėraščiuose tas justi. Mano supratimu – tai tinkamas pasirinkimas bandant perteikti idėją.

  Patys eilėraščiai – apie metamorfozę. Apie sėklelės ar ten kokio naujagimio virsmą tuo, kuo jis turi būti, kaip gamta išaugina būtent penkis pirštus, ir keturis lapus. Bet duosiu tik 9/10, nes idėja, kad žmogus yra tobulumo viršūnėje man nepriimtina. Tiek tad.

 

Iš A. Sapkowski „Ežero Valdovė“

Vert. Vidas Morkūnas

  „Tave aistringai pamilau staiga;

    Bet neklusnumą teks priveikt jėga!“

  „O tėve, tėveli, apglėbki tvirčiau,

    Aš Alksnių Karaliaus akis pamačiau!“

(130p. – nežinia ar vertėjas iš lenkų kalbos buvo ir stulpelio vertėjas)

Originalas:

"Ich liebe dich, mich reizt deine schöne Gestalt;
Und bist du nicht willig, so brauch ich Gewalt." –
"Mein Vater, mein Vater, jetzt faßt er mich an!
Erlkönig hat mir ein Leids getan!" –

Visą galima perskaityti čia: Erlkonig (angliškas vertimas, adaptacija ir originalas)

Elriko Kronikos

Michael Moorcock: Elriko Kronikos (371), Mieganti Burtininkė (381) ir dar kelios kitos, kurių mums niekas nesiteikė išversti, šiandien pakliuvo į mano nagus.
Knygą paėmiau kai supratau, kad viršelis - ne standartinis Eridano "fantasy" o tikrų tikriausi Michael Whelan būtent Elrikui sukurti viršeliai. Tai paliko įspūdį, tad pagalvojau - ko gi ne? Burtininkai juk įdomu, o čia dar kažkoks albinosas, kaip Raganius, irgi, lyg tyčia vadinamas Baltuoju Vilku, su legendiniu kalaviju.
Perskaičiau gal dar tik 50psl, o jau rekomenduoju fantasy mėgėjams, ypač jei skaitėt Raganių ir patiko. Tik, labai smagu, bet aš ir vėl pradėjau nuo antros knygos, tai jūs jau apsižiūrėkit ir pradėkit nuo pirmos.

Anotacija:
Elrikas iš Melnibonės.
Princas, karžygys, raganius, palikęs savo pilį ir leidęsis žygin po įvairius pasaulio matmenis.

Elrikas iš Melnibonės, pramintas Baltuoju Vilku, turintis juodą runų kalaviją, bendrauja su Chaoso dievais, kovoja su pragaro išperomis, aplanko įstabiąją Kaneluno tvirtovę bei Išnykstantį Bokštą, sutinka daugybę didvyrių iš kitų matmenų, kitų inkarnacijų...

--

Aha, tokia labai jau šiaip sau anotacija, bet Eridanas juk dažnai taip - uždeda kokį idiotišką, bet svarbiausia mat Fantasy-Erotišką viršelį, prirašo kokios sausos anotacijos, kuri net ketvirčio knygos kietumo arba nuobodybės neapsako ir tiek. Bet tai nėra blogai, nes tuo pačiu jie mus moko nekreipt dėmesio į viršelį, o anotaciją labai gerai apgalvot patiems arba susirast review prieš perkant/skolinantis knygą. Va taip va. Einu toliau skaityt.