knygos apžvalga | Brandon Sanderson "Iškilimo Šulinys" | Miglos Vaikai 2

Autorius: Brandon Sanderson
Pavadinimas: Iškilimo Šulinys
Serija: Miglos Vaikai 2
Žanras: Epinė Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 880
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Aš visada labai bijau, kad neprisiminsiu kas kur tokie, kai per ilgai apleidžiu seriją. O pirmą Miglos Vaikų knygą nė nepamenu kada skaičiau, dar lietuviškos net nebuvo, o dabar va, kaip gerai, galėjau vertimą skaityt. Ir viršeliai gražūs. Nors man tie spalvotesni labiau patinka, bet šitie irgi tikrai gražūs. Pati knyga? Gera, labai gera, nieko panašaus gyvenime neskaičiau, o perskaičiau jau labai daug.

Apie Knygą: Jų Dievas - miręs. Nužudytas Vinos, tapusios Kelserio, Išgyvenusiojo religijos dalimi, bene jo įpėdine, mat žmonės matė jam ją ruošiant kovai prieš Valdovą. Bet pelenai tebekrenta, o rūkas vėl tapo pavojingu, priešingai nei mokė Išgyvenusysis. Negana to, į sostą sėdo jaunas, geraširdis vaikinas Elendas Ventris. Ir, kad ir kaip jis stengiasi visus padaryti lygiais, geru valdovu geraširdžiai nebūna. Tad Paskutinė Imperija greit apsupama priešų armijų iš kurių net ne visos - žmonių. Vienintelė Vinos viltis yra rasti legendinį Iškilimo Šulinį, kuris Valdovą kažkada ir padarė Dievu, paimti arba sunaikinti jo galią ir... Gal būt sutaisyti šį suniokotą pasaulį.

Mano Nuomonė: Čia buvo kažkas neišpasakyto. Sėdi, skaitai, nesupranti kodėl kas vyksta, o tada viskas pasidaro taip aišku, kiekviena detalė randa savo vietą. Tokia gigantiška istorija, lyg koks didelis puzlis, kurį dėliotum be paveikslo pavyzdžiui. Herojai visko mokosi kartu su skaitytoju, jie auga, keičiasi, daro klaidas, kartais net labai baisiais. Kartais jie - arogantiški, pernelyg įtikėję į save. Kitą kartą - jiems atrodo, jog neverta nė pradėti. Buvo taip be galo įdomu. Bet paaiškinti kodėl tie beveik 900 puslapių buvo tokie geri yra be galo sunku, tad... Na.

Niekada nieko panašaus neskaičiau. Joks epas, jokie mitai, kad ir kokie sluoksniuoti, kokie detalūs, neprilygsta šiai knygai. Artimiausio, ką galiu palyginti tiems, kas dar nenusprendė, ar skaitys, tai būtų Franko Herberto "Kopa". Tarkime, pirmos dvi knygos. Man jos nelabai patiko, nes nusibodo nuolatinis atsikartojantis filosofavimas. Čia gi nėra to minuso. Pilna veiksmo, permiežto su politika, mitais, legendomis, religijomis. Ir jokio nuspėjamumo. Duodu 5/5 ir dar daugiau.