Autorius: Kristen Ciccarelli
Pavadinimas: The Last Namsara
Serija: Iskari 1
Žanras: Aukštoji Fantastika, Drakonai
Psl.: 432
Įvertinimas: 5/5 |
Goodreads
Oi aš jau net nepamenu, kada paskutinį kartą taip godžiai skaičiau knygą. Net gaila būdavo padėt į šalį, kai reikėdavo pavalgyt, ar eit miegot. Kokie drakonai! Ir tiems, kas žaidė
Skyrim - tikrai patiks, ir tiems, kas mėgo
How To Train Your Dragon filmus - tikrai patiks. Ir turbūt net
Deneris Targarian fanams - patiks.
Apie Knygą: Drakonai yra patys mirtiniausi padarai. Jie - pavojingi, greiti, stiprūs. Juos sunku nužudyti ir net jų kraujas, kaulai - pavojingi, mirtinai nuodingi. Kaip ir jų liepsnos, kurios ne tik degina, bet ir nuodija kraują. Bet pačios pavojingiausios yra jų sekamos istorijos. Mat būtent jų istorijose slypi jų galia, gebėjimas kvėpuoti ugnimi ir, panašu, net gyvybė. Todėl sekti drakonų istorijas yra uždrausta. Tai - baudžiamas nusikaltimas. Ir geriausias pavojaus pavyzdys yra pati Firgaardo karaliaus dukra. Jos motina mirė sekdama jai pasakas apie drakonus. Istorijos tiesiog surijo jos gyvastį. O mergaitę - pažeidė, padarė ją silpnavalę, neatsparią drakonų vilionėms. Tad ir ji, Aša (
Asha), sekė pasakas iki jos balso galia pažadino patį baisiausią, patį seniausią drakoną, kurį dabar ji ir privalo nužudyti.
Mano Nuomonė: Man taip patiko, kad esu beveik be žodžių. Istorija ilga, bet visai ne paini, nors posūkių joje tiek ir dar šiek tiek. Iš tų atvejų, žinot, kur atrodo va, koks geras tipas, jau šitas tai tikrai visus užstos. O pasirodo ten jis ir pridirbo visko! Tos drakonų istorijos irgi, labai gražios, o galios slypėjimas balse buvo toks pažįstamas reiškinys iš Skyrim žaidimo, kad net nostalgija užplūdo. Buvo taip įdomu sekti progresą, drakonų kvietimą, matyti jų sekamas istorijas, ir net gauti skyrių, kurie buvo pasakojami pačių drakonų. Herojai irgi labai gerai parašyti. Kiekvienas turėjo savo istoriją, bet prisidėjo ir prie bendros sekimo, tai net šalutiniai nebuvo iš tų, kur negali net vardų atsiminti perskaitęs. Tik vienas minusas, už kurį net neduosiu minuso, nes to reikia tikėtis iš Jaunimo literatūros: romano dalis buvo be galo jau tokia... Matyta, girdėta, skaityta.
Manau ir Žagsulys (
Hiccup) ir Deneris, ir net jūsų Dovakinas, čia pritariamai palinksėtų. Visos jūsų mylimiausios drakonų istorijos čia perrašytos geriau, su įspūdingais padarais ir tokiais gyvais jų aprašymais, jog mielai paskaityčiau dar ir dar.
Duodu 5/5 ir labai tikiuosi, kad sekanti nebus prastesnė.
