Pavadinimas: Lord of the White Hell
Serija: Lord of the White Hell 1
Žanras: Aukštoji Fantastika; LGBT+ literatūra
Psl.: 353
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads
Eh. Perskaičiau Ginn Hale knygą "Lord of the White Hell", pirmąją serijoje, bet atrodo toliau neskaitysiu.
Apie Knygą: Kiram yra genijus, kurio išrasti aparatai laimėjo jam vietą prestižinėje Sagrada Akademijoje. Kur šis ne itin religingas haldiim'as, patyrė kultūrinį šoką. Jo bendraklasiai visi įsibaiminę kunigaikščio Javier, Baltojo Pragaro liepsnų valdovo. Pragaro, kuris anot jų, suryja sielas ir pasmerkia amžinoms kančioms. Būtent dėl šios baimės ir prasidėjo Kiram problemos. Na, gal ne visai tik dėl to, bet pats faktas tikrai prisidėjo. Dėl Baltojo Pragaro keliamos baimės, niekas nenorėjo gyventi Javier kambaryje, o vietų daugiau nebuvo, tad Kiram, kaip kitatikis, buvo įkurdintas pas gražuolį, arogantišką ir siutinantį Javier, su visais tais apie jį besisukančiais gandais ir nesąmonėmis, prietarais...
Mano Nuomonė: Kažkur šitam kaleidoskopiškam kratiny buvo ir siužetas, neabejoju. Tik jo buvo tiek mažai ir taip stropiai užtepto visiškai nieko bendrai istorijai neduodančiais įvykiais, kad tiesiog nematau reikalo skaityti kitos. Autorė knygą užbaigė vos ne vidury pastraipos, kas šiaip yra drąsus žingsnis, bet, kai knygoje nebuvo nieko, kas būtų užkabinę, tai, kad ir kokia gera būtų antra - neturiu dėl ko jos imti, suprantate? Čia kaip Kuroshitsuji, ta mangos dalis, kur Ciel įstojo į berniukų akademiją. Reikėjo išspręsti ten kažkokią paslaptį, bet kol iki jos prisikasi - tenka apsimesti vienu iš vaikų, ko pasekoje istorija pilna tokių kaip ir bereikšmių nuotykių. Čia gi net ta paslaptis buvo vos kažkur ten lyg ir apibrėžta, o tada viskas sukosi apie bereikšmius įvykius.
Duodu 2/5, deja tikrai ne man, visiškai.
