knygos apžvalga | V.E. Schwab "The Fragile Threads of Power" | Threads of Magic

Autoriai: V.E. Schwab
Pavadinimas: The Fragile Threads of Power
Serija: Threads of Power 1
Žanras: Fantastika; Nuotykiai; LGBT Knygos
Įvertinimas: 5-5 | Goodreads

V.E. Schwab jau senokai yra viena mylimiausių mano autorių. Priminė, koks geras ir malonus gali būti skaitymas, kokios tos knygos gali būti ypatingos. Labai kirbėjau greičiau pasiimti naują seriją, tęsiančią Magijos Atspalvius, pirmą Threads of Power (Galios Gijos) knygą, pavadinimu „The Fragile Threads of Power“. Pateisino absoliučiai visus lūkesčius ir dar daugiau.

Apie Knygą: Juodasis Londonas buvo visos magijos šaltinis, suteikęs ją kitiems trims – baltajam, kuriame, užvėrus Duris ir pastačius Sienas - ji bene visiškai išnyko, pilkajam, kuriame ji jau ir užmiršta, bei raudonajam, kuriame izoliacija tik pradedama justi. Magija, kaip paaiškėjo, nėra beribė. Atkirsta nuo ištakų ji tiesiog – senka. Bet atsiskirti buvo būtina. Tamsios galios, nežabota ugnis Juodąjį Londoną pavertė košmaru, apie kurį kitų Londonų gyventojai nedrįso nė galvoti. Ar bent jau nedrįso, iki magijos ėmė mažėti... Baltajame Londone, Holando soste, dabar sėdi jauna mergaitė, per stebuklą užgimusi Antari, pasiryžusi savo miestą atgaivinti net krauju, jei tik to prireiks. Bet pajutę galios skonį, bei sunerimę dėl jos religingumo, jaunosios karalaitės pavaldiniai ima šnabždėti apie galimybę vėl lankytis kituose Londonuose, jau bent tam, kad pažinti priešą, iki šis atėjo pažinti jų. Raudonajame Londone, tuo tarpu, sklinda kalbos, jog Rye kaltas, dėl menkstančios magijos. Juk jis pats jos neturi, o štai – yra jų karalius. Blogas ženklas. Ženklas, galintis virsti perversmo kibirkštimi.

Mano Nuomonė: Grįžo visi veikėjai, visi kuriuos mėgom ir mylėjom iš Magijos Atspalvių! Rye ir Alukardas sukūrė žavią, netradicinę poliamorijos šeimą. Kell ir Lila apsimeta, kad neverčia vienas kito augti ir stiprėti. Holandas... Holandas man vis dar kelia šiurpą. Bei tie žmonės iš prekybvietės jūroje. Nė pusės tiek gero nesitikėjau, kiek autorė čia pateikė. Meistriškai sunerta sudėtinga istorija, kurią lengva sekti, nepaisant klaidžių gijų. Be galo puikiai parašyti unikalūs ir įvairūs veikėjai, iš kurių kiekvienas vis dar mokosi būti. Daug labai gerų siužeto posūkių, keletas neįtikėtinų tiesų atskleidimų ir vienas kitas „taip ir maniau“ momentas, kad ir skaitytojas jaustųsi šį bei tą nuveikęs, kažką susekęs, kažką išsprendęs. Ši visata, panašu, išlieka mano mylimiausia iš visų Schwab kūrinių. Nesugebu net adekvačiai paaiškint, kodėl ir kaip čia taip gerai gavos, nes per beveik 700 puslapių – įvyko tiek daug, kad nežinau net, kur pradėti. Tai tiesiog taip: jei norit normalios, sklandžios fantastikos, su aukštosios elementais, kur parašyta suaugusiems, nebūtinai jaunimui, ir išliekančios istorijos – imkit. Taip, trilogiją prieš tai perskaityti reikia, bet ir ji – labai gera.

5/5, esu labai patenkintas.

Instagram

knygos apžvalga | R.A. Salvatore "Streams of Silver" | aukštoji fantastika

Autoriai: R.A. Salvatore
Pavadinimas: Steams of Silver
Serija: The Legend of Drizzt 5
Žanras: Aukštoji Fantastika; Nuotykiai
Psl.: 349
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Gerai kartais atsikvėpti su jau pažįstamais veikėjais, bet dar ne visai žinomuose kraštuose. Baigiau penktą The Legend of Drizzt serijos knygą, antrą antroje trilogijoje. R.A. Salvatore "Streams of Silver". Ir tikrai, atrodo vis geryn eina.

Apie Knygą: Drizzt leidosi savo nykštuko draugo įkalbamas leistis į dar vieną pavojingą ekspediciją ieškant Mitrilo Salių, mitinės nykštukų karalystės iš kurios jis kilo. Deja, jis pats nieko nepamena, išgyventa ten virusios kovos trauma, po kurios neliko gyvų, o Mitrilo Salės virto mitu, legenda, užgniaužė nykštuko prisiminimus. Tik viena aišku visiems - kad ir kas sunaikino didžiąją nykštukų karalystę - galimai ten tebesiilsi. Nebus lengva nei kelionė, nei jos pabaiga.

Mano Nuomonė: Buvo tiesiog be galo įdomu. Įtraukė taip, kad sustot negalėjau. Istorija tokia lyg Moraja ir Deep Roads viename, kur tamsiuose tuneliuose pilna pavojų, būtybių, senos ir mirtinos magijos. Bei lobių, prarastos karalystės istorijos.

Super knygos. Rekomenduoju kas mėgstat tokią klasikinę aukštąją fantastiką, o šiai duodu 5/5.

knygos apžvalga | K.J. Charles "The Henchmen of Zenda"

Autorius: K.J. Charles
Pavadinimas: The Henchmen of Zenda
Serija: -
Žanras: LGBT Literatūra; Nuotykiai
Psl.: 232
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pagaliau! Pagaliau gavau paskaityti K.J. Charles knygą "The Henchmen of Zenda", dėl kurios susipažinau ir su Prisoner of Zenda. Ir nors tos knygos šiai tikrai nereikia - kur kas linksmiau būti ją skaičius, nei ne.

Apie Knygą: Istorija sena, kaip laikas - du broliai kovoja dėl vieno sosto. Tik, paprastai būna aišku kuris iš jų yra geresnis kandidatas. Čia gi - nesuprasi. Jasper Detchard tarnauja Juodąjam Maiklui, ar bent jau taip atrodo. Ir jo darbas yra padėti būsimam karaliui užsitikrinti savo vietą soste, kuo nekalčiau pašalinant oponentą. Kas, kaip netrukus paaiškėja, nėra taip ir paprasta, net su tokiu girtuokliu, kaip Ruritanijos karalius. Čia jie turėjo karalių, čia tą karalių karūnavo... Tarsi šis galėtų būti dvejose vietose vienu metu!

Mano Nuomonė: Tokia klasikinė nuotykių knyga su plėšymusi dėl karūnos, narsiomis kovomis, kurtizanėmis, princesėmis, piktadariais ir netgi apsimetėliais! Istorija tiršta intrigų, išdavysčių ir dvigubų agentų, netikėtų sąjungininkų, naktinių susišaudymų per audras. Buvo be galo linksma, knygą bene prarijau, ir ketinu skaityti iš naujo vos tam atsiras laiko.

Super knyga, duodu 5/5 be ilgų pasakų.

knygos apžvalga | Anthony Hope "The Prisoner of Zenda" | The Ruritania Trilogy 2

Autorius: Anthony Hope
Pavadinimas: The Prisoner of Zenda
Serija: The Ruritania Trilogy 2
Žanras: Klasika, Nuotykiai
Psl.: 157
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Viena iš mano mylimiausių autorių parašė knygą paremtą Anthony Hope knyga "The Prisoner of Zenda". Ir nors greičiausia ją galima skaityti ir šiaip, aš visgi nenorėjau rizikuoti ko nors nesuprasti, tad pirmiausia pasiėmiau šią. Taip, tai antra knyga trilogijoje, tačiau kiekviena knyga, daugiau ar mažiau, yra sava, stand-alone, tad kitų turbūt neskaitysiu. Na... Turbūt.

Apie Knygą: Rudolfas patogiai sau gyveno ir nenorėjo ten kažkuo per daug užsiimti. Bet brolio žmona jį vis magė imtis tai vienos, tai kitos veiklos, iki galiausia jis sutiko vykti į Ruritaniją. Kur jo gyvenimas ėmė ir pasisuko visiškai netikėta, bene fantastine linkme. Vakare išėjęs prasivaikščioti Zendos miestelio mišku, jis sutiko karalių, tada dar nekarūnuotą. Priėmė jo kvietimą į vaišes su jo draugais, kur visi prisilakė iki nukritimo ir... Gavo bene tris mėnesius apsimesti Karaliumi, bei sunaikinti prieš jį sutelktą kabalą. Viso šio nuotykio metu, tarp politinių intrigų, bei tikrų tikriausių galvažudžių, jis ir daug kitų asmenų negrįžtamai pasikeis.

Mano Nuomonė: Čia tokia lyg istorinė Bilbo Beginso, hobito istorija. Labai maloni skaityti, nors pati knyga sausai ir sprangiai parašyta, kaip, beje, visa klasika kokią kada nors skaičiau. Visi herojai buvo vienaip ar kitaip lengvi pamėgti, netgi tie blogiukai, kur irgi, vos ne iš disnėjaus filmų. Tokia tikrai gera knyga lengvam nuotykių troškuliui numalšinti.

Buvo tiek smagu, kad tikrai galvoju, ar nebūtų verta ir kitų dviejų knygų paskaityti. Bet, o jei smagu buvo tik dėl Rudolfo, ir kiti man taip labai nepatiks? Žodžiu, duodu šiai solidų 4/5, nes tikrai nu...

Yann Martel - Pi Gyvenimas

  Oi, kaip ilgai savo gimtadienio, senai senai praėjusio, dovaną skaičiau. Ir pasiteisinimų neturiu, dirbau, bet ne tiek. Tikiuosi, jog tokių juodųjų skaitymo skylių dažnai nepasitaikys, būtų šaunu peršokt 60 knygų per metus limitą. Bet, grįžkim prie Yann Martel ir jo knygos "Pi Gyvenimas" (Life of Pi; "Jotema" 2003; ISBN 978-9955-13-362-9; 320p.), kurią visgi suskaičiau.
  Iš karto sakau, jog knyga lengvai skaitoma, pakankamai įdomi, bet lėta. Ji pasakoja apie Pi, Pisiną, kuris sukurpė didelį planą, kaip čia liautis girdėjus "pissing" - myžniaus (myžniaus ar mižniaus?) pravardę. Jo tėvai - zoologijos sodo prižiūrėtojai. Tad kas kitas galėtų vienoje valtyje išgyventi su Karališku Bengaliniu Tigru, po laivo, plukdžiusio jo šeimą ir kai kuriuos gyvūnus į Kanadą sudužimo, jei ne Pi? Valtyje nuotykių neprisigalvosi, o ir reikmės didelės - gėlas vanduo, maistas, bei viso to - tigro dalis. Pi kailį išgelbėjo tik jo pakankamos žinios, neabejoju, jog aš per tris dienas iš Nosferatu tapčiau Kotletu. O čia gi, prašom.
  Žvejyba manęs nedomina, žuvų neskiriu, vėžliena mane šiek tiek šiurpina, tad visus pasakojimus apie viso to rijimą - daugiau ar mažiau praskanuodavau. Buvo kur kas įdomiau skaityti apie teritorijos valtyje nustatymą, apie tigro nuotaikas, apie keistą salą, apie džiungles ir kvailą istoriją apie tigro vardą. Istorija - tarsi Mauglio ir Robinzono Kruzo lengvas kratinukas.
  Knyga man pusiau neutraliai patiko. Prie mėgiamiausių nedėčiau, bet jei turėčiau laiko, paskaityčiau dar kartą, ypač tais atvejais, kai galvai reikia atvėsti po kokios nors sudėtingesnės knygos. Ramia sąžine jai duosiu 7/10 ir balus atimu tik dėl to neutralumo. Istorija buvo gera, apie tigrus ne tiek jau daug man jų ir tenka, tai prisidžiaugiau, vertimas irgi malonus akiai, gražiai sutvarkyta. Ir turbūt buvo šiek tiek naudingiau nei skaityti apie Sukės vakarėlio suknelę (taip, turbūt niekada neužmiršiu visų tų apdarų, kurie man vis akis badė, kai norėjau greičiau sužinoti, tai kaip ją šį kartą žudys, kas ir dėl ko), ar kokio mirtingąją įsimylėjusio nežmogio problemas.

Alexandre Dumas - Džono Deviso Nuotykiai

  Na gi po galais. Klasiką, net pačią geriausią, sunkoka skaityti dėl tam laikmečiui būdingo teksto stiliaus. Taip nutiko ir su Alexandre Dumas "Džono Deviso Nuotykiais" (Adventures De John Davys; "Markas" 1995; ISBN 9986-482-29-1; 388p.), kurią pagaliau galiu išbraukti iš "perskaityti" sąrašo. Pati istorija, nors ne pati geriausia, bet tokiais nedideliais epizodais priminė Montekristą, matyt dėl tų "sala kaip uola jūroje", o tvirčiau teigti galiu tik tai, jog tai tikrų tikriausias "Tūkstančio ir Vienos Nakties", bei Jokai Mor "Juodosios Kaukės" mišinys. Nuotykiai, kuriuose tik skraidančio kilimo trūko (tai kompensavo mūšis su piratais) ir tragedija, kuri kaip šūvis į galvą - švariai, bet per staigiai užbaigė knygą.
  Bene pirmą kartą apie laivybą skaityti buvo gan įdomu. Tik tiek, kad nebesuvokiami tapo knygų pavadinimai, kaip "Penkiolikos metų kapitonas", kai Džonui nė aštuoniolikos nėra, jo draugams atrodo irgi, o visi jau kokia nors velniava užsiima. Kas su Paša susidraugavo, kas nuo plaučių džiovos miršta, kas pabėgęs iš laivo susituokt spėjo, o kas už įžeistą garbę "jūs užsimojote prieš mane, lyg prieš šunį!" ėjo keršyt, ir savo rango vyresniųjų žudyt dvikovon ėjo. Vieną įdomią sceną keitė kita, neįdomi, o tada vėl įdomesnė. Taip ir teko plaukt per knygą, kartais bandant neužmigt, kartais bandant greičiau perverst puslapį. Antroje dalyje "nuobodu, o tada įdomu" buvo labiausia sukoncentruota, tad kai jau atėjo nuobodžioji dalis - per dieną vos įveikiau tuos du ar tris skyrius. O kai prasidėjo įdomioji - per mažiau nei valandą ją užbaigiau. Tai apie ką knyga? Apie Džoną Devisą, visų jūros galų meistrą, kuris, galų gale, nerado kaip išsiųsti laiško...
  Bendrai imant - ne, tai toli gražu nėra užkabinanti knyga, bet kai jau perskaičiau, tai taip nelabai ir atrodo, jog laikas išsišvaistė. Ką ten, gal net įsigyčiau ją, jei kur pasitaikytu, mat tie keli geri nuotykiai, ir ta viena nukirsta pabaiga man atrodo to verti. Kitiems gi, nežinau. Jei skaitant klasiką dažnai sunku ją užbaigti, tai tuomet nėr ko šitos imti, praradimas tikrai mažas. Duosiu 5/10. Geriau nei Salteadoras (ar kaip jį ten), ar Tūkstantis ir Viena Šmėkla. Bet dar ne "gerai".

Anna Sam - Kasininkės Vargai ir Nuotykiai

  Nagi nagi, nuėjau čia kurią dieną į IKI ir aišku negalėjau praeiti pro tą didžiulę, grotelėmis padabintą mobilią lentyną su knygų išpardavimu "Iki 85%". Knyga kainavo 18LT be nuolaidos, su nuolaida sumokėjau 5LT, tad nė nesuvokiu kiek gi man čia nuleido. Ir turbūt ne tik man visada įtaru pirkti tokias knygas, lyg ir dvejoji - negi ji tikrai tiek nedaug verta? Bet kitas balselis kužda - o ar jau kaina nusako knygos vertę? Ši Anne Sam knyga "Kasininkės Vargai ir Nuotykiai" (Les Tribuliations D'une Cassiere; "Baltos Lankos" 2010; ISBN 978-9955-23-324-4; 125p.) tokia mažytė, plonytė, tad sumečiau, net jei bus prasta, tai tokią bent padėt rasiu kur. Ir ką jūs manot...

  "Taigi, jūs tapote kasininke... Atsiprašau! Kasos darbuotoja." 11p.

Turiu tiek pažįstamų, tiek giminių, kuriems teko ragauti kasos darbuotojų duonos ir jei ne ši knyga ar pats paprasčiausias žmogiškumas , tai bent jau jų istorijos tikrai būtų privertę elgtis bent kiek nors mandagiau. Kartą net su pora tuštučių apsibariau, mat labai jau pagiežingai ėmė aiškintis su kasininke, kodėl keliais centais kaina ant kompaktinio disko skiriasi nuo tos, įmuštos čekyje. Negaliu klausyt ir visokių senų krienų, kurie stovėdami dvimetrinėje eilėje Kalėdų rytą garsiai skundžiasi "ar negali jos greičiau??", kai merginų veidais jau prakaitas srūvą, o dar nė 9 valandų nėra. Ar namie kalakutas dega, dieduk? Vakar apsipirkt nebuvo laiko? Žodžiu, esu piktas nosferatas, neteisybė man nepatinka, ir netikiu "žemesnio rango darbuotojo" mitu. Net ir didžiausias liūtas gali turėti mažyčių utėlių kurios jį kramtys, o jų - ne. Bet kur aš čia nuplaukiau? Dievaži, gi net plaukt nemoku...
  Pasirodo Anna Sam savo "karjeros" laikais rašė blogą apie didžiausius nuotykius su klientais. Kaip jie tave iškoneveikia, it šunį, kaip mėgina pajuokinti ar net paflirtuoti. Kaip ieško būdų apsivogti. Ir skaitytojai ją paskatino sudėti tai į knygą, ką ji ir padarė. Knygos pabaiga tikrai labai graži, su paskutiniu jos pinigų dėžutės turinio skaičiavimu, ir gęstančiomis šviesomis. Bet buvo ir tokių istorijų, kaip, kad apie porelę, atėjusią apsipirkti 5 minutės iki uždarymo ir sau iš lėto, netgi prieblandoje, besirinkusiai keksiukus. Už viršvalandžius kasininkei nieks nemoka, o jų paprasčiausiai išspirti irgi negalėjo. O jie? Kasininkė kalta, kas gi daugiau.
  Knyga išversta manau gerai, bet redaktoriaus ar -ės - nerasta. Negaliu vertėjos kaltint už tai, ko net aš savo vertimuose nedarau, o palieku redaktorei sutvarkyti, tad kaip už 5lt, kaip už gerą istoriją, kaip už kažką, kas gal būt padarys vieną kitą piktą dėdę ar tetą - geresniu žmogumi, jei tik jie malonės ką nors į galvą įsidėti, knygai duosiu stiprų 9/10. Geriausiai išleisti 5LT, rimtai.

  Galvoju dabar, kaži kiek čia nepilnamečių ir panašiai skaito? 50 Pilkų Atspalvių gerbėjams/oms turiu rieboką atsvarą tikro BDSM, bet mąstau vis kiek gi reikėtų sucenzūruoti aprašymą... Bet jei jau internetą turit, tai turbūt netyčia nepasiūlysiu kažko, ko dar nebūtumėt matę, ar ne?

Sportas su knygomis

Ačiū Sepulture už rūpinimąsi mūsų - Nosferatų sveikata!

Dvylika knygų arba kaip palikti ne pačias geriausias

Išėjau į biblioteką dar net neįdienojus. Vėjuotas ruduo, spalvotas toks visas. Bibliotekon nešiau grąžinti keletą knygų, su ryžtu šį kartą daugiau neimti, nes labai noriu pagaliau perskaityt ir aprašyt tas namuose turimas knygas - kad būtų padori priežastis eit į biblioteką.
  Taigi, sukroviau knygas į vėžimaitį ir nutipenau pažiūrėti knygų. Pasiklausiau, kaip manyčiau dar ne itin sena moteris skundėsi bibliotekininkei, kad senatvė labai trukdo skaityti, nes trukdo AKYS, o ir namo knygas parsinešti sunku. Tada dar pridūrė, kad geriau nevalgyt, negu neskaityt, į ką aš pritariamai tyliai linktelėjau. Bibliotekininkė jai pasiūlė audio-knygų, bet moteris matyt ne visai suprato, kas gi tai per daiktas, tad pasiteisinus "kitą kart" apleido patalpas. O mano žvilgsnį patraukė papildyta "Pasidovanok Sau" lentyna... Joje buvo apie 17-18 knygų lietuvių kalba (ir gal šimtas knygų rusų kalba). Kažkaip nejauku būtų imti visas ar šiaip daug, tad kol bibliotekininkė už savo stalo užsiiminėjo savais reikalais, aš skaičiau anotacijas ir knygas dalinau į dvi krūveles. Kurių tikrai noriu, kurių gal norėčiau ir dar vėliau trečia atmetimo būdu - kurios nebūtinos. Dvylika knygų prašyte prašėsi paimamos, juoba, kad tarp jų ir Dostojevskio "Baltųjų naktų" senas senas leidimas, labai gražiai iliustruotas. O dar Eridano knyga, kelios Drąsiųjų kelių knygos. Ir visgi, dvylika knygų... Kartą, kai nešiausi apie 8 ar pora daugiau, dvi nuslydo ir nukrito, tad mąsčiau, kaip čia oriau su jomis išeiti, kai vidun užėjo jauna panelė prašyti "ko nors apie Prancūzų Revoliuciją" ir ištempė bibliotekininkę iš jos vietos. Nieko nelaukiau, knygas į rankas ir lauk.
  Tad iš bibliotekos nieko nesiskolinau, bet parėjau su dideliu rugsėjo mėnesio grobiu. Tikiuos šį mėnesį paskutinis, nes sugebėjau nieko neimti net per išpardavimus, stengiuosi saugoti tuos paskutinius vietos centimetrus, iki kol kas nors naujų lentynų pasiūlys arba persikraustysiu kur nors.
  Šitaip atrodo lentyna knygų, kurias norėčiau parduoti:

O blogiausia, kad čia jos ne visos... Matot tas lenteles iš šonų? Viršutinė lentyna sulūžo...
  O čia šiandienos grobis:

Susan Cooper "Išrinktasis: Blogio Imperijos Iškilimas"

Baigiau skaityti (na... baigiau prieš keletą dienų, bet tai nesvarbu) "Tamsa kyla; Išrinktasis: Blogio Imperijos Iškilimas" (The Dark is Rising; Obuolys 2007; ISBN 978-9955-700-33-3; 304p.) ir tenka pasakyti - tikrai tokia visai nebloga fantasy knyga. Šiek tiek dark fantasy, šiek tiek juokingų situacijų. Ne itin gera, bet tikrai nėr bloga ir nuobodi. Lyginant su Alchemiku (neskaitant "Kerėtojos") - knyga geresnė. Lyginant su Bartimėjaus Trilogija - prastesnė.

"Sek Ženklus... Apsaugok Šviesą. Keliauk Laiku."

Knyga taip lengvai, kiek temptai, bet neįkyriai pasakoja apie vaiką, berniuką konkrečiai, kuris yra septinto sūnaus septintas sūnus ir todėl yra kažkuo kitoks nei visi. Per vienuoliktą savo gimtadienį staiga sužino, kad nėra toks kaip visi, gal yra... Na, geresnis, magiškesnis, nežinau net kaip pasakyti. Aišku prasideda jovalas, bet nėra visiškai kvailų situacijų, ar bandymų apsimest, kad "nieko aš jums ten nepasakiau" kaip, kad bandė daryti Alchemiko autorius. Manyčiau tinka ir visai jauniems vaikams, nors kažko labai gero neturi, tinka ir kiek vyresniems, tokiems kaip aš, skaitytojams, kurie jau prisiskaitė Poterių ir Beginsų, todėl myli fantasy ir per daug neputoja, kad pagrindiniui veikėjui dar tik vienuolika.
Taigi, berniukas vardu Vilis ieško tam tikrų ženklų. Jį persekioja toki gan kieti tipeliai. Yra ir neutralių, kurie paskui verčia savo odas. Yra ir tokių, kurie niekam netarnauja, nes patys yra labai keisti ir labai pavojingi. Puikiai pasinaudota mitologija ir net šiek tiek istorijos. Gan smagu skaityti apie šeimyną, kuri manau daugeliui primins Vyzlių raudongalvį būrį.
Knyga nėra HariPoteriška. Tai nėra ir Alchemiška knyga. Nuo ŽiedųValdoviškos iš vis labai toli. Kūrinys gan unikalus, bet... na, dviračio iš naujo neišradinėjo, bet manau tai galima laikyti ir pliusu, mat kaip jau minėjau - nebuvo įkyriai užtęstų scenų, neaiškaus tempimo ir pan. Veiksmas keitė veiksmą, nebuvo to "mečiau į orą, nukrito į šulinį, iš ten į upę, iš upės į jūrą, o ten jį prarijo žuvis, tą žuvį kitą... o man rast reikėjo būtinai". Viskas žingsnis po žingsnio buvo pasiekta, be PonoBeaniško išsidirbinėjimų.

Žodžiu privėliau čia kaip reikalas, tad eikim prie esmės - fantasy su lašeliu dark fantasy ir šiek tiek humoro, istorija nebloga, nėr nauja, bet parašyta gerai, todėl visai maloni. Duosiu 8/10 ir ieškosiu tęsinių. Ir filmą pažiūrėsiu, nes man atrodo toks tikrai buvo... tuoj užmesiu akį į YouTube.

Iš ties, radau... Palyginus su knyga - LABAI keistai atrodo... Jau iš kart matau, kad nemažai, labai nemažai keista. Vis tiek pažiūrėsiu, gal bus neblogas.
O kol kas tiek.
Dabar aišku skaitau ten tą Burtininką. Kol kas tikrai neblogas.

Michael Scott "Magas"

Michael Scott knyga "Magas" yra antroji iš ilgokos serijos (apie aštuonetą knygų, iš kurių jau turime tokia tvarka - Alchemiką, Magą, Kerėtoją ir Burtininką). Pirmąją skaičiau jau senokai ir manęs ji nesužavėjo. Tuo metu sirgau Hariu Poteriu, tad maniau - gal dėl to? Deja. Antroji knyga paliko tik tokį įspūdį, kokį palieka neblogas posūkis ir ne itin nuobodi istorija.
Pernelyg jau autorius mėgino mėtyt pėdas ir pavėluotai kurti vingius. Iš pradžių tarsi pateikia sprendimą, o tada bando jį užglaistyti. Pabaigoje vis vien pasinaudoja tuo pačiu sprendimu.
Dabar pasiėmiau trečią knygą "kerėtoja" ir žiūrėsiu kaip toliau eisis. Juk pasitaiko, kad pirmos knygos serijoje "nekabina".
Manau jos patiktų jaunesniam skaitytojui, kuris mėgsta magiškas istorijas. Na, gal nuo 10 iki 15 metų jaunuoliam, neskiriant pagal lytį, mat čia užteks visko abiem. Tad blogo nieko nesakysiu, bet duosiu tik kokius 5/10.

Bibliotekininkas?

Mačiau pirmas tris dalis šio tikrai puikaus Indiana Džounso / Kapų plėšikės tipo nuotykių filmo su komedijos elementais. Filmas nėra itin geras ar gerai padarytas, bet neerzins jūsų "Avatarų" ištobulintų juslių. Filmas atrodo turės ir ketvirtą tęsinį. Yra ir komiksų knygelės.
Esmė maždaug tokia - bibliotekininkai nuo labai labai seno saugo visokiausias senovines paslaptis, taip palaikydami balansą tarp blogio ir gėrio ir neleisdami tam blogiui vešėti. Kuo giliau į filmą - tuo juokingiau darosi, mat į savo biblioteką jie sugebėjo sukimšti net tokius daiktus, kaip Nojaus Arka ar Jaunystės šaltinis.
Kiekviena filmas turi vieną pagrindinę istoriją ir krūvelę šalutinių, kurios nesimaišo. Man labiausia patiko trečias filmas - jame nuo Išminties akmens prieita iki Judo Taurės Prakeiksmo ir... Paties Vlado Tsepešo Drakulos. Vampyrai pavaizduoti tikrai neblogai, akys realistiškai žiba, yra ir iltys, kurių dėl nesuvokiamų priežasčių atsisakė Twilight kūrėja, o pats Drakula - žavus senyvas vyriškis, dėl aiškių ir konkrečių priežasčių ieškojęs tos taurės. Manau tuo man Bibliotekininkas ir patinka - viskas vienaip ar kitaip paaiškinama - naciai nepatikės lengenda ir nepuls ieškoti vartų į pragarą, ateiviai nenuspręs, kad dėl kažkokios priežasties, kurios taip iki galo ir nesužinom, jiems norisi sunaikinti žemę ir pan.
Jei kas žiūrit originalo kalba, tai pavadinimai tokie:
The Librarian: Quest for the Spear (2004) - Bibliotekininkas: likimo ieties beiškant
The Librarian: Return to King Solomon's Mines (2006) - Bibliotekininkas 2: Sugrįžimas į karaliaus Saliamono kasyklas
The Librarian: Curse of the Judas Chalice (2008) - Bibliotekininkas 3L Judo taurės prakeiksmas