detektyvas | Joe R. Lansdale "Jackrabbit Smile" | Hap and Leonard 12

Autorius: Joe R. Lansdale
Pavadinimas: Jackrabbit Smile
Serija: Hap and Leonard 12
Žanras: Nusikaltimai, Trileris
Psl.: 256
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Pasiėmiau knygą, perskaičiau, nuėjau į goodreads pažymėt ir gavau deja vu, nes kaip senais gerais laikais, perskaičiau galai žino kurią knygą serijoje. Linksma buvo, bet daugiau skaityti neketinu, tad kaip jau gavos, taip bus gerai.

Apie Knygą: Hapas ir Leonardas nenoriai leidžiasi pasamdomi baltųjų rasistų. Leonardas, būdamas juodaodis ir dar - gėjus, sutiko padėti tik dėl to, jog jam buvo smagu juos erzinti savo egzistencija ir dar už tai gauti pinigus. Ta porelė, su krūvele kitų giminaičių, nebeturėjo iš ko rinktis, tad sutiko su visomis sąlygomis. Mat, dingo jų dukra, iš kart po to, kai pagimdė juodą vaikelį.

Miestelis į kurį šie du detektyvai atvyksta ieškoti merginos - atrodo yra varomas keistenybėmis ir neapykanta. Beveik viskas priklauso profesoriui, kuris turi savo filosofiją apie tai, kaip spalvotieji neturėtų maišytis su baltaisiais. Bažnyčia dar neseniai priklausė tikintiems, jog pasaulis tuoj pasibaigs ir dėl to kalti - driežąžmogiai, gyvenantys tarp mūsų. Toje bažnyčioje mišias vesdavo vyrukas, svajojęs mirti nuo kankinimų ir, panašu, jam pavyko savo norą įgyvendinti. Žodžiu, kur pasisuksi...

Mano Nuomonė: Knyga tikrai labai linksma, gerai parašyta, nors pati istorija ir nebuvo ten kažką labai. Herojai viską puikiai pataiso, jų čia visokių, su įvairiais humoro jausmais. Daugiau neskaitysiu, bet jei pavyzdžiui norit kažko linksmo ir trumpo, tai tikrai galiu rekomenduoti. Gal net ir man reikėtų turėti omeny, jei kada vėl ko tokio prireiktų.

Taip tad, viena iš tų lengvų linksmų, juokų pripildytų knygelių, kur perskaitei ir pamiršai pavadinimą. Duodu 4/5, nes tikrai buvo nebloga.

Neven Iliev "Fizzlesprocket" | Everybody Loves Large Chests 2

Pagaliau. Pagaliau gavau paskaityti antrą Neven Iliev knygą serijoje Everybody Loves Large Chests, "Fizzlesprocket" (Everybody Loves Large Chests 2; ASIN B07B42T4YD; 306p.; Goodreads). Pirmoji man labai patiko. Antroji jau ne taip labai, mat per visokius nešvankius juokelius pusė knygos tiesiog nieko nevyko. Bet antroje pusėje viskas ėmė labai spėriai gerėti.

Pastebėjęs, jog kartais net žemoko lygio herojai yra stipresni už jį, Boksis (Dėžius?), mūsų mimikas-skrynia, nusprendė išsiaiškinti kas, kaip ir kodėl, bei, kaip tai pritaikyti sau. Prieitos išvados buvo gan paprastos: jų sugebėjimų statistiką gerokai pakelia jų dėvimi šarvai, amuletai, bei ginklai. Deja, pritaikyti tai praktikoje pasirodė kur kas sunkiau. Mat net jei Boksis būtų nusiteikęs išleisti savo sunkiai (o kartais ir ne visai) uždirbtus auksinius, tai deja aplink tikrai nėra jokios parduotuvės, kuri pardavinėtų dėžės formos šarvus. Natūralus sprendimas buvo išmokti kalvio amato pačiam ir pasigaminti ko reikia. Tik čia, vėl problemos...

Bet kokie monstrai, kad ir kaip jie panašūs į žmones, jiems kelią neaiškią, nesuprantamą baimę. Tad net atrodančio beveik, kaip žmogus, Boksio dauguma tiesiog vengia, bijo ir kartais net ima jausti pyktį, kas gali sukelti daug nemalonumų, mat jei mimikui teks gintis, na, mimikui teks gintis. Antroji problema atrodytų buvo lyg ir išvengiama. Tai - visokie sargybiniai ir detektyvai, ieškantys didžiojo sprogimo kaltininko, to paties, kur iššlavė didelę dalį žmonijos. Nors oficiali versija skelbia, jog tai padarė elfai, mat tai duoda pretekstą su jais pradėti atvirą karą, nieks neneigia slapto reikalo sustabdyti ir nubausti tikrąjį nusikaltėlį. Ir, reikia pripažinti, aukšti, tamsūs, paslaptingi ir nekalbūs vyrukai - tikrai labai įtartini.

Kaip ir sakiau, per daug jau ten juokų buvo ir greit jie tapo tikrai nejuokingai vulgariais, bei pabodo iki gyvo kaulo. Laimei, antroje knygos pusėje viskas gan staiga liovėsi ir veiksmas ėmė greit judėti į priekį. Pabaiga buvo jau labai gera, tad tikrai skaitysiu ir trečią. O šiai duodu 4/5.

Craig Alanson "Black Ops" | Expeditionary Force 4

Trečioji knyga, jei pamenat, man pasirodė kiek pratampyta. Tad ketvirtą knygą Craig Alanson serijoje Expeditionary Force "Black Ops" (Expeditionary Force 4; ASIN B07121G4ZC; 673p.; Goodreads) ėmiau jau kiek atsargiau. Laimei ši, nors ir labai ilga, tačiau nenuvylė.

Linksmoji Piratų Šutvė susitelkė į vieną tikslą: užtikrinti, jog žemei niekas nebegresia. Tam jiems reikia žinių iš tų šaltinių, kurie būtų labiausia suinteresuoti pakenkti žmonijai. Padedami Didingojo Skipio, jie mokosi kovoti, šaudyti ir netgi pilotuoti visa ką tik turi ateivių, tad sužinoję apie priešų planus, netruko sukurpti pakvaišusio plano. Jie, sabotažu, sukiršins dvi priešų gentis. Mat jei tie kovos tarpusavyje, tai jau į Žemę tikrai niekas nenorės vykti, ypač turint galvoje, jog kelionė ten nebūtų labai trumpa dėl wormhole stokos.

Kitos problemos, tuo tarpu, tik rimtėja. Skipis įlindo į rasto žuvusio DI konteinerį norėdamas pažiūrėti, kaip ten viskas veikė ir gal būt rasti užuominų apie tai, kas tą DI pražudė. Atsakymai, deja, nei jo, nei Džo Bišopo, visai nenudžiugino. Rasė, kuri sukūrė šiuos DI, nenorėjo, kad jie, jei jau taip nutiktų ir DI taptų sąmoningi, kad jie dar ir priešiškai nusiteiktų, tad apsidraudė sukurdami ir priešnuodį šiems genialiems padarams. Tai toks kirminas-virusas, kuris, atrodo, ir suėdė rastą DI. Ar tai reiškė, jog DI tapo agresyviu? O gal tai pats kirminas, kuriame radosi klaida? Deja, į šiuos klausimus Skipis atsakyti nespėjo, mat kirminas pabudo ir jame, palikdamas visą Piratų Šutvę mėginti pritaikyti turimas žinias ir išgyventi, iki Skipis tą kirminą įveiks, arba...

Prijuokino vietomis iki ašarų. Kitose vietose įtampa neleido atsitraukti. Dar trečiose įtampa neleido atsitraukti, bet Skipio komentarai juokino iki ašarų. Žodžiu, 5/5, nes ką jau čia.

Kevin Kwan - Rich People Problems | Turtingų Žmonių Problemos 3

Oi, jau seniai, šeimyna, aš taip labai nebuvau susimovęs. Perskaičiau trečią knygą ir, šiame goodreads amžiuje, nė neįtariau, kad yra dar dvi prieš šią Kevin Kwan "Rich People Problems" (Turtingų Žmonių Problemos; Crazy Rich Asians 3; Pakvaišę Turtingi Aziečiai 3; ISBN 0385542232; 398p.; Goodreads). Knyga buvo nebloga, gan juokinga, ne tiek, kad galėčiau pasakyti, jog va, patiko, smagu turėti, bet pakankamai, kad norėčiau paskaityti ir tas kitas dvi.

Shang-Young klanas - didelė ir plačiai išsibarsčiusi šeimyna turtingų ekscentrikų. Vieni daugiau turtingi, kiti daugiau ekscentrikai. Vieni vedė ar ištekėjo pagal statusą, ir dabar vadinasi keisčiausiais, juokingiausiais ir absurdiškiausiais titulais. Kiti vedė ar tekėjo iš meilės. Ir nors pastarieji - irgi laimingi, jų vaikai, senolės Su Yi anūkai, dažnai nėra labai patenkinti būti virtualiu niekuo Singapūro grietinėlėje. Vardas čia reiškia ne mažiau nei pinigai. Ir žinoma, esama ir tokių, kurie tiesiog atkrito nuo šeimos. Ar tai dėl meilės, kuriai buvo prieštarauta, ar dėl kokių nors kitokių nesusipratimų. Bet atėjo metas jiems visiems pridangstyti tuos karo kirvius: senoji Su Yi, po infarkto - nebeatgauna sveikatos. Ji - miršta. Ir tai gali būti paskutinė proga senolei prisigerinti ir gal būt patekti į jos palikimą...

Su Yi, po tokios sveikatą atėmusios nesėkmės nusprendė pagaliau sutvarkyti savo gyvenime akis badžiusius dalykus. Už šeimos nugaros, visų tų mylinčių ar/ir godžių vaikų bei anūkų, ji rezga įvairius planus: vienus reikia palaiminti ir palinkėti sėkmės, kitų reikia atsiprašyti ir priminti, jog močiutė juos myli, na, o tretiems, palikti ką nors daug pasakančio savo palikime. Kažkam reikia patikėti ir paslaptis, kurių senolė turi labai apsčiai. Godesni šeimos nariai juk nė nepastebės, jiems terūpi, kad močiutė negertų vandens iš čiaupo plastikiniame puodelyje (čia būtinai reikia krištolo taurių ir geriausio vandens, atsiųsdinto iš galai žino kur). O mylintys, na, čia jie ir yra svarbiausi. Laimei, tarnai - jai ištikimi. Juk ir jų likimas - senolės rankose, tad padės jie viskuo, kuo tik galės. Metas Su Yi padaryti tvarką ir priversti juos visus susitaikyti.

Nors bendra istorija nėra nei ypatinga, nei iš tiesų - gera, buvo gan linksma skaityti. Pavydo scenos, kodėl dukrai paliekama bilijonu daugiau, nei žmonai. Sabotažas, kai negali gauti tokios pačios suknelės, kokią turės varžovė. Turtingi Singapūro blogeriai, pusiau balti vaikai, baimė, kad kas nors sužinos apie nepriteklius ir taip toliau. Galiu duoti kokius, na, 3/5, bet, kaip ir minėjau, paskaitysiu dar kada ir kitas dvi knygas.

Craig Alanson - Paradise | Expeditionary Force 3

Kol kas Expeditionary Force yra smagiausias skaitytas sci-fi. Su trečia Craig Alanson knyga "Paradise" (Expeditionary Force 3; ASIN B01M27RSKA; 447p.; Goodreads) jau tikrai galiu rekomenduoti, ypač jei šiaip jau mėgstate mokslinę fantastiką, ar bent jau - gerą humorą, tokį lengvą ir niekam nemindžiojantį ant kojų.

Skipis Puikusis, tas nuostabus aštrialiežuvis subinė DI, sukurtas senovinės, dabar jau seniai dingusios ateivių rasės, ir Džo Bišopas, tęsia savo tarpžvaigždinę kelionę, mėgindami rasti ką nors, kas padėtų Skipiui rasti saviškius ir prie jų prisidėti. Džo, pakeliui, Skipio padedamas, mėgina, kaip nors padėti žmonėms likusiems ateivių planetoje, kurią jie kažkada praminė Rojumi. Dabar gi ten greičiau jau kalėjimas, mat žmonės ten - nepageidaujami svečiai, kurie niekam nerūpi. Skipis, tuo tarpu, randa daugiau naujų klausimų, nei kokių nors atsakymų apie tai, kodėl jį ištiko toks kvailas likimas: keliauti su žmogumi, dar ne iki galo išsivysčiusios rasės atstovu, ach, ta kankynė!

Tuo tarpu žmonės Rojuje iš paskutiniųjų stengiasi išgyventi. Jie bando auginti savo maistą iš tų likučių, kuriuos dar pradžioje jiems parūpino sąjunga su ateiviais. Tuo pačiu mėgina ir apmalšinti tvyrančią įtampą, bei vengti konfliktų, kas nėra lengva, mat jie jau spėjo pasidalinti į dvi grupes: tuos, kurie ir toliau remia karingąją ateivių rasę, kuri juos čia pametė; bei tuos, kurie jau suprato, kad ta rasė juos telaiko parazitais, o šiti į jūros kiaulytes panašūs ateiviai - bijo jiems padėti, kad tai nebūtų palaikyta priešinimusi aniems. Taika - labai trapi.

Knyga gal truputį ir užsitęsė ir gal net ėmė kiek kartotis tuo nuolatiniu planų griuvimu. Bet pokalbiai ir šiaip jau, net griūvantys planai buvo labai įdomūs ir smagūs skaityti. Rekomenduoju audio knygą tiems, kas geba klausytis anglų kalbos ir ją suprasti. Kai kurie juokai priveda iki ašarų, kai taip juos išgirsti. Dabar gi duodu 4/5.

Nuo ateinančios savaitės penktadienio įvairovė bus sekmadieniais!

Craig Alanson - Columbus Day | Expeditionary Force [1]

Jau tikrai trūko man ir humoro ir mokslinės fantastikos. Laimė, viena iš draugių neseniai atrado audio knygas, tad turėjo ką parekomenduoti. To pasekoje ir perskaičiau Craig Alanson knygą "Columbus Day" (Expeditionary Force 1; ASIN B01AIGC31E; 494p.; Goodreads). Juokiausi balsu. Tai tikrai gerai veiksmo ir humoro pripumpuota knyga.

Taip jau sutapo, kad būtent per Kolumbo Dieną Amerikoje pasirodė ateiviai. Dvi rasės. Pirmoji įsiveržė su sprogimais ir naikinimu, apgadino elektros tiekimą, susisiekimą ir panašiai. Antroji, iš pažiūros, nuvijo priešą ir ėmė bendradarbiauti su žemiečiais, bei imti jų savanorius rekrutus tolesnei kovai kitose galaktikose. Taip mūsų herojus ir atsidūrė toje į rojų panašioje planetoje, kurios gyventojus turėjo prižiūrėti evakuacijos metu. Keista, jie visai nepanašėjo į blogus, piktus ateivius, kuriuos jis žinojo sunaikinus tam tikrus objektus Žemėje. O ir naujieji jų šeimininkai neatrodė labai draugiški. Žinoma, davė žemiečiams galimybę pakeliauti kosmose, bei komunikacijos įrangą, apie kokią nė svajoti jiems nebuvo verta. Kodėl gi jie taip nori dirbti su žemiečiais, jei laiko juos žemesne klase? Ir kodėl šie priešai visai neatrodo priešiškai nusiteikę?

Vieno išpuolio metu, dabar jau kovodamas tik už žmonių išlikimą, mūsų herojus atsitiktinai randa atsakymus į visus savo klausimus alaus skardinės pavidalo DI. Labai, labai seną DI, kurį sukūrė seniai išnykusi rasė, kuri, atrodo, pasiekė visos gyvybės ieškomą tikslą. Labai seną DI, kuris dar ir tikras subinė.

Tikrai labai smagi knyga, laukiu nesulaukiu, kada galėsiu imti ir sekančią. Rekomenduoju visiems, kas bent neblogai suprantat angliškai, mat mokslinė fantastika - jau gali būti šis tas, bet tie juokai tikrai visko verti. 10/10, negalėčiau duoti nei tašku mažiau.

Neven Iliev - Morningwood: Everybody Loves Large Chests

Jei po ranka pasimaišo komiška knyga - ranka pasiima tą komišką knygą. Mėgstu juokingas knygas. Ir mėgstu video žaidimus, tad Neven Iliev knyga "Morningwood: Everybody Loves Large Chests" (ASIN B076NSQ6JT; 252p.; Goodreads) buvo viena iš tų rastų ir iš kart pradėtų skaityti.

Viskas prasidėjo taip nekaltai, kaip ir galima tikėtis. Herojus žygiavo per žemo lygio požemį, tikėdamasis rasti kokių ne per daug pavojingų monstrų, kad įgautų daugiau patirties juos žudydamas, ir galėtų palikti šį lygį, iškeliauti į geresnį, didesnį, kur ir trofėjai, ir lobiai - geresni. Jo noras beveik išsipildė, kai viename iš koridorių, galutinai pasiklydęs, rado skrynią. Ei, na, jei jau ne monstras, tai gal bent koks nors ten esantis šlamštas bus jam tinkamas, ar ne? Skrynia kantriai laukė jo prieinant ir kai herojus pagaliau pasilenkė jos atidaryti... Jį suėdė. Mat skrynia buvo mimikas. Jau gerokai išalkęs, bet labai kantrus mimikas, kurio prigimtis lėmė atrodyti, kaip žemo lygio skryniai.

Užvalgęs mimikas vėl susigūžė, pasiruošęs sėdėti toliau ir laukti kito praeinančio mulkio. Bet kažkokia nerišli mintis sukirbėjo jo apytuštėje galvoje, kai suprato, jog aplink - kraujas, ginklai. Tai yra, kad ir kaip ramiai jis sėdės, jo aplinka jau kiek įtartina, kas gali nubaidyti sekantį potencialų užkandį. Toks logiškas sprendimas apsitvarkyti ir pradėjo toliau sekusius įvykius, pasikeltus lygius, naujus sugebėjimus ir netgi labai skanią naują kompanionę, kurią mimikas, mažų mažiausiai, bet kada gali suėsti ir vėl išsikviesti.

Knyga labai smagi. Pradžioje nė negali tikėtis, jog pasakojimas bus ne apie herojų, kuris išėjo ten daryti kažkokių kvestų, o apie mob'ą - agresyvų monstrą, kuris įgauną sąmonę ir gebėjimą protauti, ir nusprendžia, kad maistas per ilgai eina iki jo, tad lengviau bus nueiti iki maisto. Ir parašyta knyga labai linksmai, tad tikrai galiu duoti visus 10/10, buvo labai smagu. Beje, tik įspėsiu, gal iš viršelio neaišku, knyga - ne vaikams. Ir žarnos laksto, ir kraujas taškos ir... kitokie dalykai vyksta.

15 Book Lover Struggles

Jim McDoniel - An Unattractive Vampire

Kai knyga palieka su plačia šypsena - ją labai sunku aprašyti, nes nori paminėti ir tą, ir aną, ir trečią. Ir dar taip norisi padėkoti pačiam Jim McDoniel už šią "An Unattractive Vampire" (ISBN 1941758649; 309p.; Goodreads) knygą. Gaila tik, kad dabar liko dvi dramos, kurias įsipareigojau perskaityti, mat už šią jau nieko geresnio ir linksmesnio nebesitikiu. Bent jau ne greitu laiku.

Yulric Bile - pasiutusiai senas saksonų vampyras, tos baisios, siaubą keliančios ir bjaurios klasės atstovas, iš laikų, kai vampyrai nebuvo nei geri, nei gražūs, nei blizgūs. Taip ilgai jis išgyveno tik dėka savo proto, gudrumo ir, žinoma, nemirtingumo. Tad, kai jo namų link ima artėti pikta minia su deglais - jis nesijaudina. Juk viskas vyksta pagal planą...

Ar bent jau taip atrodė, iki vampyrų medžiotojas imasi papildomų priemonių. Įtardamas, jog vampyro, tikro, pikto, seno ir gudraus, nenužudys, pasistengia jį bent jau įkalinti tiek ilgam, kiek tik įmanoma. Ko pasekoje, vieną naktį Yulrik'as pabunda atkastas, rožiniame namelyje priemiestyje. Su jo jau laukiančia vampyrų fane, ir jos pakvaišusiu mažuoju broliuku, tiksliai žinančiu, kaip kokius padarus žudyti. Tik, abu priklausydami šiai kartai, jie tikėjosi gražaus nemirtingo herojaus, o ne bjauraus, lieso, kaulėto, kreivais aštriais dantimis pasipuošusio Yulriko. Jis tuo tarpu irgi nesitikėjo to, ką rado paviršiuje. O rado daug. Bežirgės baisios karietos vis bando jį nužudyti, dėžė prie sienos rodo vaizdus apie kažkokius keistus padarus, kuriuos ta moteris, gyvenanti techniškai JO namuose, vadina vampyrais. Įtardamas, jog kažkas čia negerai, juk vampyrai - ne tokie, jis imasi ieškoti kas gi juos kuria, tokius idealiai dailius... Ir to pasekoje įsitraukia į serialo apie vampyrus dramą.

Dar su jokia knyga aš tiek daug nesijuokiau balsu. Tai nėra parodija, istorija savarankiška, tik pašiepia kitas, mums žinomas. Labai tiks tai kartai, kuri pratusi prie Nosferatų, Drakulos ir Karmilos. Ypač jei patiko tas filmas "What we do in the shadows". Duodu 10-10, dedu prie favoritų, ir, manau, nusipirksiu fizinę kopiją.

Beje, neturiu nieko prieš gražius vampyrus. Tik preferinu tokius kaip Yulrikas.