knygos apžvalga | Lee Mountford "The Mark" | Siaubo lit.

Autorius: Lee Mountford
Pavadinimas: The Mark
Serija: -
Žanras: Siaubo Literatūra; Trileris
Psl.: 290
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Sunku rasti gerų siaubo literatūros pavyzdžių. Lee Mountford knyga "The Mark" irgi nėra viena iš jų.

Apie Knygą: Nepažįstamasis įsilaužia į Kirstės namus, apnuodija ją kažkokiais narkotikais, o tada išpjausto nugaroje keistus simbolius. Po tos nakties Kirstės gyvenimas virto tikru košmaru. Ką būtų buvę galima pateisinti po trauminiu sindromu, ar kažkuo panašiu, bet dienų bėgyje tie patys košmariški pragaro padarai ima pulti ne tik ją, bet ir jos draugę. Kirstei belieka viena išeitis: kuo skubiau rasti tą, kuris ją šitaip paženklino ir priversti jį tai sustabdyti.

Mano Nuomonė: Prastai parašyta knyga. Keisti, nenatūralūs dialogai, labai tikslingi ir nuspėjami veikėjų veiksmai, nelogiškai dori pasirinkimai, ir visiški puspročiai aplink Kirsty. Policija iš kart atmeta patį svariausią kabliuką, o ji vyruką randą pagal jo akis, kurias matė vieną kartą, prieš daug metų. O tada dar ir nosis visiems nušluosto savo, pasikartosiu, nelogiškai dorais pasirinkimais. Kaip gerai žinoti, jog ji bent jau moraliai tokia nuostabi. Vienintelis šioje knygoje man patikęs dalykas buvo pats demonas, nes pradžioj atrodė, jog čia jau tikrai kažkas rimto, o tada parodė to realybę... Pavyzdžiui galite įsivaizduoti džiną Bartimėjų.

Nu ne gal, nešvaistykit laiko. Duodu 2/5.

knygos apžvalga | Jennifer Lynch "The Secret Diary of Laura Palmer

Autorius: Jennifer Lynch
Pavadinimas: The Secret Diary of Laura Palmer
Serija: -
Žanras: Siaubo Literatūra, Misterija
Psl.: 184
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Ar žiūrėdavot Tvin Pyksą? Man ir dabar galvoj skamba ta pradžios muzika. Ir čia kurią dieną radau Lauros Palmer, tos šviesiaplaukės gražuolės, kur serialo pradžioj tiriamos jos mirties aplinkybės, dienoraščio knygą, parašytą serialo kūrėjo dukros, Jennifer Lynch. Knyga taip ir vadinasi "The Secret Diary of Laura Palmer". Ir nors ji parašyta labai lengvai ir gerai, visas jos siužetas yra šlykštus.

Apie Knygą: Laura turi du dienoraščius. Vienas yra, tarkime, viešas, tiems, kas negali atsispirti lindimui į kitų žmonių gyvenimus. Kitas gi saugo visą jos tamsą, tamsą, kuri ją skandina ir plečiasi. Jau nuo dvylikos ji sapnuoja keistus sapnus, apie tamsą, mišką, vyresnius vyrus, kurie ja naudojasi. Galiausiai tie sapnai ima skverbtis ir į jos gyvenimą, jos pačios fantazijas, kurių apstu mergaitei virstant jauna paaugle. Bet, panašu, jog tie sapnai ir fantazijos yra kurstomi kažkokio padaro, kurį Laura pažįsta tik Bobo vardu. Jis skaito jos mintis, kankina ją sapnuose, ir netgi ima rašyti į jos dienoraštį, kalbėtis su ja nemiegančia. Jis ketina ją pasiglemžti.

Mano Nuomonė: Žiūrėkit dabar. Jai labai aiškiai ir detaliai sapnuojasi ją tvirkinantys vyresni vyrai. Tėvo bendradarbis padovanoja jai ponį. Dar net šešiolikos neturėdama ji jau priprato prie kokaino ir uždirbinėjo pinigus nešvankiomis nuotraukomis, bei savo kūnu. Ir tu, kaip skaitytojas, esi tikinamas, jog ei, tai demonas, jis čia jai kojas kamšiojo, kaip ir visiems kitiems. Mano supratimu tiesa yra kur kas baisesnė, ko pasekoje jos protas ir sukūrė šitą demonišką iliuziją, kurią puikiai maitino kokainas. Juk tikrai nereikia raguoto padaro iš pragaro, kad tave šitaip skausmingai sugniuždytų.

Bjauru buvo skaityti, todėl galiu duoti tik 3/5 ir pabrėžti tą TRIGGER WARNING: mergina net neišgyvena iki pilnametystės, o ir padėti jai nieks nė nemėgina. Nes, kam gi, kai galima ja naudotis?

knygos apžvalga | Autorių Kolektyvas "Dracula: Rise of the Beast"

Autorius: David Thomas Moore; Adrian Tchaikovsky; Milena Benini; Bogi Takacs; Emil Minchev; Caren Gussoff Sumpton
Pavadinimas: Dracula: Rise of the Beast
Serija: -
Žanras: Drakula; Siaubo Literatūra
Psl.: 304
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Jau senokai vis žvilgčiojau į autorių kolektyvo antologiją "Dracula: Rise of the Beast", kuri atseit pasakoja, kaip Vladas Smeigikas tapo Grafu Drakula. Galiausiai persilaužiau, kai pamačiau jog ir Adrian Tchaikovsky tam parašė istoriją. Deja, knyga vis tiek pasirodė prastoka.

Apie Knygą: Jei manote, jog tai bus knyga apie Drakulą, jo virtimą vampyru, bei jo atsibeldimą iki Minos ir Liusės, tai klystate daugiau, nei esate teisūs. Taip, čia kažkas kažkur matė, kaip ir netgi kodėl Drakula buvo paverstas vampyru. Ir, taip, gaunam sužinoti, kaip ir kodėl jis keliavo. Bet visa kita tėra tik logikos stokojantys ir sunkiai draugėn limpantys pasakojimai apie kažką kažkur dalinai susijusį su Drakula. Tai daugiau jau knyga apie Korviną (Corvinus), bei kaip jis be jokių mums pateiktų priežasčių persekiojo Drakulos Romani tarnus.

Mano Nuomonė: Man tiesiog sunku suprasti, kodėl kelios istorijos čia buvo ant tiek be logikos. Jau net fantastika būna geriau apgalvota, o čia, kaip ir yra pagrindas, tvirtas, stiprus, neblogos idėjos mėtos, nu bet taip blogai parašyta. Tarkime, labai įdomi mintis, pagal legendą Korvinui reik vienos ten giminės moters, tai pasirodo legendai tinka įvaikinta transeksuali dukra, kas yra labai faina mintis. O geriausia istorija buvo Milena Benini "A Stake Too Far", nes būtent kad, tiko į bendrą pasakojimą logiškiausiai, tarsi būtų vienintelė istorija parašyta pagal planą "ei, papasakokim, kaip Drakula aplink Europą baladojos iki pasiekė anuos ten krantus". Nes, tarkime, net kai Adrian Tchaikovsky istorija gera, ten Drakula tik šiaip toks, sienos papuošalas, o pats pasakojimas bendrai knygai absoliučiai nieko nedavė. O knygos mintis buvo kova prieš Korviną, tai Drakula galai žino kam.

Rimtai, minčių buvo gerų. Bet tai ir viskas - geros, pavienės idėjos, kurias prastai realizavo. Duodu silpną 3/5, gaila net.

knygos apžvalga | Thomas S. Flowers "The Last Hellfighter"

Autorius: Thomas S. Flowers
Pavadinimas: The Last Hellfighter
Serija: -
Žanras: Siaubo literatūra, Vampyrai
Psl.: 403
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Kad ir kaip mėgstu tokius laisvus senų istorijų panaudojimus, šioje neradau nieko įdomaus. Thomas S. Flowers knyga "The Last Hellfighter" buvo nuobodi.

Apie Knygą: Benas Harkeris jau 144-erių, Pirmojo Pasaulinio Karo veteranas, paskutinis Harlemo Hellfighterių narys, tų kur žudė tiek priešus, tiek vampyrus. Bet siaubas retai baigias vien dėl to, kad grįžai namo. Ką ten, kartais būtent namie košmaras virsta baisiausia realybe. Su dulkių audra į Harkerio namus atslenka blogis, pati Vampyrų Grafienė, bei nužudo jo besilaukiančią žmoną, Miną. Harkeris, varomas neapykantos ir keršto troškimo pasišauna sumedžioti ir pagaliau galutinai pribaigti Grafienę, bet kokia kaina.

Mano Nuomonė: Autorius varė tiesiausiu keliu. Visi pasirinkimai buvo aiškūs nuo pat pradžių. Net jei Harkeris nepasakotų savo prisiminimų, net jei tai nebūtų grubus tokios siaubingai standartiškos istorijos perpasakojimas, apsižvalgai ir jau žinai, kas bus. Nes autorius tikrai nerizikuos sugalvoti logiškesnių priežasčių veiksmų sekai. Veikėjai irgi, lėkšti ir atlieka tik vieną funkciją - leisti Harkeriui pakalbėti, bei padėti jam pajudėt pirmyn medžiojant Grafienę. Ji irgi atlieka šią funkciją. O kodėl bene deivė, egzistavusi nuo pasaulio sukūrimo, pasišovė būt tiesiog grafiene tai jau amžiams liks paslaptimi.

Žodžiu, ne. Prastas arbatos puodelis. Duodu 2/5, nes tiesiog neturiu už ką duot daugiau.

knygos apžvalga | Stephen Hunter "I, Ripper"

Autorius: Stephen Hunter
Pavadinimas: I, Ripper
Serija: -
Žanras: Siaubo literatūra; Grožinė literatūra
Psl.: 309
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

...Arba, kaip išduoti didžiausią knygos paslaptį, vienintelį jos varikliuką, vidury knygos. Stephen Hunter knyga "I, Ripper" buvo prasčiausia Jack the Ripper, Džeko Skerdiko istorija, kokią kada skaičiau ar girdėjau.

Apie Knygą: Džekas - eilinis vyrukas. Nedidelio sudėjimo, tvarkingas, minioje - nematomas. Bet pastabus, gudrus, ir nedvejojantis savo proto sveikumu, kad ir kaip stipriai įrodymai linktų kiton pusėn. Menkiausio mėnulio šviesoje jis samdo naktines plaštakes, kas nėra sunku, mat tokį žavų ir mandagų vyriškį įtarti net žudynių įkarštyje būtų sunku, bei tuoj pat jas išskrodžia, taip kurdamas suirutę, siaubą, sumaištį ir savo legendą.

Legendą, prie kurios stipriai prisidėjo ne kas kitas, o žurnalistai, maitindami publiką kruvinomis detalėmis, tiesmukomis antraštėmis ir netgi vardu: Džekas Skerdikas, Vaitčapelio Košmaras kurio Londonas dar ilgai neužmirš.

Mano Nuomonė: Ar pamenat, kaip kažkada MySpace ar VampireFreaks buvo populiaru save apibūdinti žodžiu "random"? Tai va čia žiauriai random knyga. Viename skyriuje jis žudo iš noro žudyti ir pats save spardo už tai, kad veltui lindo į pavojų, bet gi labai norėjo ką nors nužudyti, nes tai jam teikia nesveiką malonumą. Kitame jis tuo tesiekė apšmeižti kitą, nu nes apgailėtinas kerštas buvo toks labai svarbus, kad reikėjo šitaip toli dėl jo nueit. Vienam skyriuj jis išskrodžia merginą ir jos gimdą vadina vos ne bandutėmis, bei aiškina, jog ji bene pati kalta, kam prasigėrė iki tiek, jog teko pardavinėti savo kūną; kitame rankose neša mergaitę į prieglaudą, kad nesivalkiotų viena, baisu gi. Ir jei manot, kad tai kažkaip dar galima surišti, tai, blin, klystat. Nieks čia nesirišo, ant tiek, kad kai vidury knygos tapo absoliučiai aišku, kas yra žudikas, ką autorius, taip negudriai remdamasis Šerloko Holmso istorijomis ėmė ir nešerlokiškai išdavė (žinot, tuos filmus apie kokius nors žudikus, kur nežinai, kas žudikas, bet tas garsus aktorius vaidina šalutinį vaidmenį... ir to pasekoj belieka akis vartyt? Jo.) viską kito veikėjo įspėjimais mūsų žurnalistui.

Taip tad, duodu knygai labai silpną 3/5, už tvarkingą rašymo stilių, bei šlykštų serijinį žudiką, kurio nepavertė "žavingu herojumi", kaip dabar dažnai daroma. Nors, beje, bandė, tokiomis prie nieko netinkamomis geradarystės scenomis.

knygos apžvalga | X. Aratare "The Vampire's Club" | The Vampire's Club 1

Autorius: X. Aratare
Pavadinimas: The Vampire's Club
Serija: The Vampire's Club 1
Žanras: LGBT Literatūra; Vampyrai
Psl.: 96
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Labai laukiau, kada gi galėsiu paskaityti X. Aratare knygą "The Vampire's Club", bet kai pagaliau sulaukiau, tai šiek tiek nusivyliau.

Apie Knygą: Lukas paniškai ieško darbo. Bet kokio darbo. Kol jo motina telefonu tikina jį, jog gali grįžti namo ir dirbti patėviui. Vyriškiui, kurio Lukas kažkodėl be galo bijo ir nė negali išbūti viename kambaryje. Tad šiandien Lukas jau apėjo visas įmanomas įstaigas, kur kam nors reikėtų bet kokio darbuotojo. Išskyrus tarsi iš miglų priešais pasirodžiusį Dyavol Klubą. Pro langus matosi, jog jis pilnas ir, panašu, gan aukštos klasės. Tačiau paieška internete nedavė jokių rezultatų... Būtų buvę logiška tiesiog nueiti nuo tokios įtartinos vietos, bet Luką užplūdo nenusakomas jausmas, jog jam būtina užeiti vidun. Į Velnio Klubą.

Mano Nuomonė: Tad turbūt jau galit nuspėti, jog klubas, kuris "atsiranda tarsi iš niekur" yra saugomas visokiais kerais. Kuriuos mūsų vaikinukas praeina, nes yra įvaikintas našlaitis, kurio tėvai buvo nužudyti. O jis pats - ne toks jau ir niekas, kokiu save laikė. Tokia be galo paprasta ir jau daug kartų girdėta istorija. Iš esmės gal ir ne blogiausia tarp krūvos panašių, bet tikrai ir ne geriausia.

Antrą, kad jau turiu, irgi paskaitysiu. Bet ši tegauna 3/5 ir tai - labai silpnus.

knygos apžvalga | Guillermo del Toro "Nuopuolis" | Padermės Trilogija 2

Autorius: Guillermo del Toro
Pavadinimas: Nuopolis | The Fall
Serija: Padermės Trilogija | The Strain Trilogy
Žanras: Trileris, Vampyrai
Psl.: 308
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Mano rate daug žmonių, kuriems patiko šios trilogijos knygos ar serialas. Deja manęs nei vienas nei kitas per daug nekabina, bet noriu, įdomumo dėlei, perskaityti šią Guillermo del Toro bei Chuck Hogan trilogiją ir jau tada tikrai žinot, ar čia gera, ar nelabai.

Apie Knygą: Šeimininkas užėmė Niu Jorką, o nuo čia ir likęs pasaulis kris po jo kojomis. Bet jis stengiasi apie tai negalvoti, mat per gilūs susimąstymai daro jį matomą kitiems tokiems kaip jis, tiems kurie buvo čia pirmieji, kitiems pirminiams vampyrams. O juos būtina sunaikinti, tik taip bus galima tikėtis visiškos veiksmų bei minčių laivės... Tam jis pasitelkė galingiausius, turtingiausius, įtakingiausius žmones. Tačiau apsiskaičiavo žaidime su jų norais ir nemirtingumo troškimu.

Mano Nuomonė: Be vidinių monologų čia tiek mažai kas vyksta, jog negaliu net paaiškint apie ką knyga. Esmė, visi vaikosi seną knygą, kurioje lyg ir atskleidžiamas Šeimininko vardas, kas kažkaip padėtų jį sunaikinti. Visiems jos reikia, bet nieks jos nesugeba gaut, nors ji va čia pat guli. Visa kita tik pamąstymai ir prisiminimai, kam apie vaiką, kam apie genocidą, kam dar vos ne apie pasaulio sutvėrimą.

Knyga įdomi tik tokiais bendrais bruožais ir struktūra. Visa kita, po dviejų knygų, man kol kas labai neįdomu. Duodu silpną 3/5, nes daugiau neina. Didžiausias pliusas yra tam, kas yra vampyrai.

siaubo | Lee Murray "Into The Mist" | Taine McKenna Adventures1

Autorius: Lee Murray
Pavadinimas: Into The Mist
Serija: Taine McKenna Adventures 1
Žanras: Siaubo Literatūra, Mokslinė Fantastika
Psl.: 322
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Ant tiek neįdomi ir prasta knyga, kad nežinau nė kaip ar kodėl aš ją pabaigiau...

Apie Knygą: Ekspedicija, lydima kariuomenės, atvyksta tyrinėti gilaus ir tamsaus miško, kuris dėl drėgmės dažniausia skendi migloje. Vieta - prastai pagarsėjusi. Čia dedasi keisti dalykai, dingsta žmonės. Todėl ir buvo reikalingas kariuomenės pastiprinimas. Mat šiame miške, galimai, esama aukso klodų, kurie pateptų ne vieną kišenę, o ir ne vieną vardą padarytų žinomą. Tačiau tai, kas tame miške tūno, negali būti įveikta paprasčiausių kulkų. Tai senas ir piktas padaras, plėšrūnas, gerai pažįstantis šias vietas...

Mano Nuomonė: Negana, kad pati istorija - neįdomi, pilna klišių, tokių standartiškų, šimtus kartų matytų herojų, tai dar ir logikos niekur nėra. Suprantu, jog gali būt garbėtroška ir gobšuolis, bet manau, kai jau du prieš tavo akis išmėsinėjo, tu turbūt nesispyriotum, kad ei, ne, aš čia dar nebaigiau darbo. Herojai - lėkšti, trūko gyvumo. Visi elgėsi, kaip pagal scenarijų, nuspėjamai, vien tam, kad pateisintų savo vardą. Tai jei blogiukas, elgės, kaip visiškas idiotas, vien tam, kad visus sugaišintų, nors tam nebuvo jokios priežasties ar naudos. Plius, čia pirma knyga serijoje, o atrodė, jog kokią vieną praleidau.

Negaliu duoti daugiau nei 2/5, knyga tikrai labai, labai prasta.

sci-fi | Leighton Lawless "Monster M.D."

Autorius: Leighton Lawless
Pavadinimas: Monster M.D.
Serija: -
Žanras: Fantastika, Mokslinė Fantastika
Psl.: 366
Įvertnimas: 2/5 | Goodreads

Man labai patinka Netflixo filmas "Bright". Žiūrėjau daug kartų, kas kart tai ką nors naujo pastebiu, ar šiaip pasimėgauju įdomiu filmu. Šią knygą man parekomendavo, kaip su panašia mintimi: tyliai virti pradedantis karas tarp žmonių ir monstrų, su, tarkime, kažkokio ten mesijo prisikėlimo potekste ar karo šūkiu.

Apie Knygą: Kažkada, kai monstrai buvo rasti ar atrasti, buvo paskleistas gandas, jog tuo kuo jie yra - galima užsikrėsti. Ir nors protingesnė dalis visuomenės gal būt suvokia, kad tarp aukštų būdamas, pats aukštesniu netapsi, bet dauguma vis vien yra valdomi baimės ir panikos. Tai padėjo valdžiai atskirti žmones nuo monstrų, išstumti juos į antraeilių visuomenės narių klasę ar net į požemius, bei užkirsti kelią galimiems pusiau žmonių, pusiau monstrų vaikams. Monstrai prisitaikė ir rado, kaip išgyventi. Tai greičiausia ir paskatino tam tikrus valdžios asmenis imtis rimtesnių priemonių.

Pratrūksta karas tarp monstrų ir žmonių. Žinios viską rodo tokiais kampais, iš kurių monstrai atrodo viso ko iniciatoriais, agresoriais. Ir, panašu, dieną išgelbėti gali tik vyrukas, nuo kurio čia viskas ir prasidėjo. Vyrukas, kurio tėvą kažkada sudraskė monstrai.

Mano Nuomonė: Čia atseit haremo ar poliamorous knyga. Tokios man paprastai visai priimtinos, bet gi čia buvo baisu. Visi veikėjai toki paviršutiniški, jog vardus pametus, kitą syk nežinotum kieno eilutes skaitai. Jos vis vien visos veda į pagalbą tam vienam misteriui, kuris tėra suaugęs geekas,  kažkokiu būdu, iš paauglystės subrendęs ir tapęs visų geidžiamu gražuoliu. Tai skaitai ir sėdi, lauki kol jam kažkas paaiškės. Kažkas, kas atrodo jau visiem buvo aišku. Ir jie tai galėjo jam pasakyti, bet kaip tada pagirsi jį, kad va, koks tu protingas gražuoliukas. Kur Bright buvo veiksmo pilna istorija, tai čia gi vargas perskaityt buvo. Visas skyrius planavimui, kaip išvaduoti ten kažkokį monstrą. Turi jie tam simuliatorių. Bet mūsų herojus išeina į lauką ir iš žiurkšūdžių dėlioja strategijas.

Ne jau. 2/5, daugiau nebenoriu.

siaubo | Z.A. Recht "Plague of the Dead" | Morningstar Strain 1

Autorius: Z.A. Recht
Pavadinimas: Plague of the Dead
Serija: Morningstar Strain 1
Žanras: Siaubo literatūra, Zombiai
Psl.: 292
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Toks baisus pavadinimas, atrodo oi, čia tai bus, pragariški padarai, zombių apokalipsė. O pasirodo čia knyga apie ilgai geresnės vietos išgyvenimui ieškančius kareivius, einant nuo vieno zombių infekuoto taško, prie kito. Manau serijos nebetęsiu. Šiemet norėčiau nebesikankinti su serijomis, kurių sekančios knygos visai nelaukiu.

Apie Knygą: Virusai dažniausia plinta vienodai. Čia ar ten - pavienis incidentas. Tada - izoliuota grupė. Ir štai jau kelios izoliuotos grupės, o po to jau - kaip gaisras. Baisu kai taip plinta net paprasčiausias gripas, tad ką jau ir kalbėti apie zombių apokalipsę.

Šis virusas reanimuoja mirusiuosius, bet juo užsikrėsti gali ir gyvieji. Užkrato paveikti jie viduje tarsi ir miršta, išlieka tik naujai sustiprintas instinktas misti. Misti žmogiena. Šiuos zombius kariai pavadino "bėgikais", mat jie - greiti, apsukrūs. Bet juos vis dar galima tradiciškai nužudyti. Po to seka kita stadija, vadinamų "šliaužikų". Dabar jau lėtų, menkai orientuotų, bet bene nesustabdomų padarų, kurie ir dykumą perropos, kad tik pasiektų jus ir jūsų dar neapkrėstus kūnus. Ir taip gauname atvirkštinį reiškinį. Nuo pavienio incidento, izoliuotų grupių, maro, iki izoliuotų grupių išgyvenusiųjų, iki pavienių...

Mano Nuomonė: Knyga labai ilgai ir nuobodžiai sukosi apie žmones, kurie vis bėgo nuo zombių vienam taške, pasiekdavo antrą, ten irgi zombiai, bėgo prie trečio, ir nors ten buvo saugu, ėmė bėgti vėl. Jie vis sprendė ar dar yra kokia nauda iš pinigų, ar jau metas pradėti mainytis daiktais. Visi sprendimai buvo be galo lėti ir iki jų vis būdavo toli, su pasistovėjimais, pasvarstymais. Ir herojai parašyti labai lėkštai, ką jau ten apie pačią istoriją ir bekalbėti. Neįdomu buvo. Labai net.

Ne. Zombiai yra tokia tema, kur susimauti sunku. Juk tai bene nesustabdomas priešas. Užsikrėsti taip lengva, o nužudyti užkrėstąjį - taip sunku. Ir gyventi ir mirti - baisu. Bet čia gi rimtai, nu taip ne kažką... duodu 2/5 ir nebetęsiu.

įvairovė | Chloe Benjamin "Nemirtingieji"

Autorius: Chloe Benjamin
Pavadinimas: Nemirtingieji (The Immortalists)
Serija: -
Žanras: Grožinė literatūra, Šiuolaikinis
Psl.: 346
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Pasiėmiau įvairovei, nes Goldų šeima yra Žydai ar Semitai, nežinau, kaip tiksliai. Bet man tai pasirodė retai matoma tarp pagrindinių herojų, bent jau tarp knygų, kurias paprastai skaičiau, tad sumečiau, jog pravers praplėsti akiratį. Kaip tas pasakymas, jog kas kart kažką pirkdami: mes balsuojame.

Apie Knygą: Gandai apie be galo tiksliai ateitį nusakančią moterį, čigonę, aiškiaregę, pasiekė ir keturis Goldų vaikus. Pagundai sužinoti savo ateitį jie žinoma nepajėgė atsispirti. Per daug tai intrigavo. Kas bus? Ar jie bus laimingi? Ir, svarbiausia, kada jie mirs?

Visas tolesnis jų gyvenimas rėmėsi ant datos. Vieni ją pasiliko, kaip paslaptį, nepatikėję kitiems. Kiti - pasidalino data, gal būt norėdami išsklaidyti slogulį, kuris užgula kiekvieną, kuriam lemta mirti per anksti ir apie tai žinoti. Ir kiekvienas tos savo datos laukė, su baime, nekantrumu, viltimi. Viltimi, kad ateis ir praeis.

Mano Nuomonė: Nors įvairovės man būtų užtekę ir religijoje, kuri mano aplinkoje tiesiog per retai pasitaiko, bet jos čia buvo ir dar daugiau. Vienas iš brolių mirė nuo AIDS, tuomet, ankstyvuose 80-uosiuose, žudžiusio daugiausia homoseksualus ir dėl to vadintu gėjų vėžiu. Patys istorijos herojai buvo labai skirtingi ir į savo mirties datą žvelgė labai skirtingai. Bet čia prasideda bėda. Būčiau mielai skaitęs keturias knygas, seriją apie vaikus, kurie užaugo, žinodami kada mirs. Vietoje to turime keturias suspaustas istorijas, perpildytas bereikalinga informacija, kuri užglaisto faktą, jog jie užaugo ir tu nieko be tos pirmos dienos, bei artėjančios paskutinės, be jų darbo ir šeimos statuso - nieko daugiau nežinai. Viskas skubiai stumta pirmyn, plėtojant asmenybes iš smulkmenų, kaip reakcijų į sulčiąspaudės neturėjimą, arba tokių didžiulių dalykų, į kuriuos nepavyko sureaguoti dėl laiko ir vietos stokos, kaip iš niekur atsiradęs jau suaugęs vaikas. Arba visų tų antgamtinių, tikros magijos reiškinių. Tai, apie ką knyga? Apie vaikus, kurie sužinojo, kada mirs, ir tad iki tos dienos gyveno su galvoje vis tiksinčiu baimės laikrodžiu. Tik Tok, rytoj mirsi.

Nepatiko man. Nepatiko, nes per trumpos istorijos, o knyga - per ilga. Pilna ko nereikėjo, kai buvo ko reikėjo, o nieks neparašė. Nors OCD turėjo tik viena herojė, skaitant atrodė, jog jie visi apsėsti kažkokio obsesyvaus sutrikimo. Duodu 3/5, mat šiaip jau rašymo stilius būtų puikus. Gal man tik labai tas contemporary nepatinka, nežinau.

Anne Rice "Blood Communion" | Vampyrų Kronikos 13

Autorius: Anne Rice
Pavadinimas: Blood Communion
Serija: Vampyrų Kronikos 13
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 288
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Man labai sunku mesti serijas, į kurias investuota tiek laiko. Plius, nemeluosiu ir neneigsiu, Vampyrų Kronikos man turi sentimentalios vertės. Šią gi skaičiau dar ir su viltim, jog joje vėl pasirodys Tarquin Blackwood iš Blackwood Farm knygos, kurį praeitoje knygoje Lestatas minėjo ir mintimis kvietė pasirodyti. Ką gi, nepasirodė.

Apie Knygą: Lestatas iš lėto, bet solidžiai formuoja vampyrų visuomenę, a court. Ir ši knyga skirta būtent jiems, jo nemirtingiems broliams ir sesėms. Istorija apie tai, kaip jis išvalė jų pasaulį nuo didžiausių priešų ir tapo jų meilės vertu princu, valdovu, čempionu.

Lestatas kviečia visus vampyrus, jaunus ir senus, ateiti ir prisijungti prie jo šeimos. Prisiekti jam ištikimybę ir džiaugtis jo siūloma draugyste, brolija, apsauga. Visi priimami, visais rūpinamas. Daug ir plačiai pabrėžiama, jog viskas jo rūmuose yra skirta jiems, nuo lovų, spintų, medžiagų, iki kraujo vergų, sukurtų būtent tam, kad tenkintų vampyrų norus. O mums, mirtingiesiems, istorija yra apie tai, kaip Lestatas pagaliau pasiekė savo didžiausių norų: jį pagaliau, pagaliau visi be galo myli, jų herojų, jų didvyrį.

Mano Nuomonė: Nežinau ar jaučias ten mano tonas. Blood Communion yra labai ilga pasaka su lapu po lapo architektūros bei dekoro aprašymų. Kaip ir koks vampyras buvo apsirengęs, ko prikrautos spintos iš kurių visi gali imti ką nori. Visi džiūgauja ir myli savo didvyrį, Lestatą, kuriam nėra lygių, kuris ragavo Kristaus kraujo, ir net patys baisiausi, visus vampyrus terorizavę blogiukai - viens du ir jo pergudraujami, ką ten, jie net nesigina, atrodo visi nori mirti nužudyti Lestato, jei jau negali jo mylėti. Knyga nepatiks tiems, kas dar nepripratę prie Lestato lepūnėliško poreikio būti visų mylimam ir dievinamam. Ji nepatiks ir tiem, kam jau nusibodo ilgi paveikslų aprašymai. Bet jei tarkime labai mylite Lestatą, ir mėgstate plačius architektūros aprašymus, tai knyga gal ir nepasirodys bloga. Tai tikrai labai tradicinė Lestato istorija.

Iš mano pusės: neturiu ką bepridurti, nėra nieko gero, ką galėčiau pasakyti apie šią knygą. Lestatas yra tarpinė grandis tarp Edvardo Kuleno ir Vlado Drakulos. Tai tikrai nėra blogai, bet tai tikrai nėra mano arbatos puodukas. Man nepatinka skaityti apie priežasties neturintį garbinimą, kai senesnis ir rimtesnis vampyrais krykštauja iš laimės galėdamas pabučiuoti Lestato žiedą, o tas per pusę lapo aprašinėja ką šis vilkėjo. 2/5, tikrai negaliu daugiau.

Diana Rowland "White Trash Zombie Apocalypse" | White Trash Zombie 3

Autorius: Diana Rowland
Title: White Trash Zombie Apocalypse
Serija: White Trash Zombie 3
Žanras: Miesto Fantastika, Zombiai
Psl.: 320
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Kažkaip jaučiu, kad vėl įlindau į knygų serijos rutiną, kur neįdomu, bet reikia pabaigti, kad jau pradėjau. Trečioji Diana Rowland serijos White Trash Zombie knyga "White Trash Zombie Apocalypse" yra net prastesnė, nei vidutiniška.

Apie Knygą: Angel kaimynystėje filmuojamas siaubo filmas apie zombius. Ji net kelis syk pajuokavo su žinančiais, jog ji irgi yra zombis, kad būtų įdomu, ar porą dienų pabadavusi galėtų įsimaišyti tų netikrų zombių minioje. Bet, kažkas ją pralenkė. Ir netgi nebuvo juokinga! Matot, kažkas vis dar tęsia projektą Zoldiers (kaip Soldiers - kareiviai, bet Zombiai, tai Zoldiers) ir eksperimentuoja su zombiais. Vienas toks pasirodymo metu pametė protą ir puolė ieškoti naujo... Lyg Angel ir taip nebuvo darbo per akis, ką ten su potvyniu, kuris grasina užtvindyti visą jos namą, kuriame ji gyvena su tėvu, ir jos pačios sukurtu zombiu, kuris vis pasirodo akiratyje. O dar ta keista moteris, kur vis ją fotografuoja galai žino kam.

Mano Nuomonė: Čia buvo tiek daug "kam tu dirbi?!", kad net Betmenas nepasigėdytų (taškai, jei supratot). Visi kažkam dirba. Bet visi - dvigubi agentai, nes iš tikrųjų tai dirba ne tam, kam atrodė, kad dirba. Zoldiers vis dar atrodo kvaila idėja, bent žiūrint, kaip tas parazitas, kuris sukuria zombius - pirmiausia rūpinas nešiotojo sveikata, vadinas degina baisiai daug pietų: įsivaizduokit kareivį su bačkute ant nugaros, vien tam, kad porą valandų galėtų intensyviai bėgti. Aha. Geriausia knygos dalis buvo potvynis. Tai turėtų kažką sakyti.

Angel kol kas yra vienintelė priežastis, dėl kurios manau skaitysiu toliau. O šiai knygai negaliu duoti daugiau nei 3/5.

Chloe Neill "Midnight Marked" | Chicagoland Vampires 12

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Midnight Marked
Serija: Chicagoland Vampires 12
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 361
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Dvylikta Chicagoland Vampires knyga "Midnight Marked" yra viena iš tų, kur skaičiau du kartus, ir vis tiek atrodo, jog kažką praleidau. Bet, dabar rašant apžvalgą, nepanašu, jog praleidau. Tiesiog tokia jau ji buvo skysta.

Apie Knygą: Kažkas ant Čikagos bando užmesti didžiulį Alcheminį tinklą. Tokie gabaritai pernelyg sunkiai suprantami net tiems, kas Alchemijoje nusimano, ką jau kalbėti apie raganą ir saujelę vampyrų. Iš prie tų simbolių rastų antgamtinių žmonių kūnų aišku tik viena: gero iš šio burto laukti tikrai neverta. Tuo tarpu mobsteris, kuris kišenėje laikė ne vieną vampyrų klano namą vėl pajudėjo. Iš Merit tėvo gavęs ten kažkokią tai nuosavybę, dabar jis taikosi į Sullivan'ą. Ir, deja, jam visai neblogai sekas, mat anas nesupranta, kada jam metamas iššūkis, o kada tik masalas.

Mano Nuomonė: Nėmėgstu kai Alchemija ir Kerai maišomi į vieną katilą. Autorė netgi FMA paminėjo, tad nesuprantu, kaip taip lengvai ranka numojo ir viską suvertė vienon krūvon. Ką ten, jūs man paaiškinkit, kaip galima nieko apie Alchemiją neišmanančiam programeriui sukurti algoritmą, kuris teisingai verčia Alcheminius simbolius, parašytus viso miesto mastu? Čia jau labai rimta fantastika. Nes man dar anglų žodyno teisingai verčiančio paieškot reikėtų. Tada gi, mane jau ima ėst jų apsėdimas su maistu. Buvo juokinga, bet jau per daug. Kaip Joe Tribiani biografiją skaitant: seksas ir maistas, maistas ir seksas, moterys ant duonos. Ir jei viso to gana nebuvo numušt balą, tai pridėkim šitas smulkmenas: blogiukai pabėga, rimčiausi kiečiausi vyrukai viens du ir susemiami, Merit yra tiesiog šventoji, o dabar jau tikrai apturėsim ir magišką vaikelį. Vienintelis tikrai geras dalykas šioj knygoj buvo Merit pripažinimas, jog apsimetinėt, jog peršiesi tikrai nėra juokingas pokštas.

Toks vaizdas, kad jau puodo dugną išgraibė ir pateikė, kaip istoriją. Matyt būtinai reikėjo trylikos knygų. Šiai duodu 2/5, negaliu daugiau.

Davidson King "Snow Falling" | Haven Hart Universe 1

Autorius: Davidson King
Pavadinimas: Snow Falling
Serija: Haven Hart Universe 1
Žanras: Romanas, LGBT+
Psl.: 166
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Tikrai žinau, kad knygos apie nusikaltėlius neveikia, jei tai yra romanai. Vienas iš žanrų beveik be išimties sugadina kitą. Tai arba romano dalis būna baisi, arba gangsteriai būna juokingi. Bet štai ir vėl neklausau savo paties patarimo ir griebiu knygą dėl viršelio ir pažadų apie mobsterius. Turbūt jau galit atspėt, jog Davidson King knyga "Snow Falling" gera nebuvo.

Apie Knygą: Kai mirė jo motina, Julian tėvas, pareigūnas, ėmė skandintis butelyje. Jis prasiskolino ir tiesiog smuko, kaip žmogus. Tad, į duris pabeldus mafijai ir jiems pažadėjus, jog pamirš jį, jo skolas ir visa kitą, už jo talentų nestokojantį sūnų - tas nė nesusimąstęs atidavė savo vaiką jiems. Tą dieną Julian mirė. Anot šitų tipų, jis bene susiliejo su sniegu gatvėje. Tad nuo šiol Julian taip ir prisistato: Snow. Faktas jog iš anos gaujos jis pabėgo, bei liko gatvėje, vietoje to, kad grįžtų pas tėvą, kuriam nebuvo reikalingas, jam nesukliudė pasimaišyti po kojomis Rusijos Mafijos Tėvo sūnui. Tas atmata mėgino pagrobti gan turtingai apsirengusį vaiką, kažkodėl visiškai vieną čia. Deja, vaiko išgelbėjimas tik dar labiau pasunkino Snow dalią, ir tai ne Rusijos Mafijos dėka. Vaikas gi, pabijojęs jam net vardą pasakyti, pasirodė esąs kur kas didesnio ir rimtesnio boso sūnėnas.

Mano Nuomonė: Visas veiksmas knygoje sukasi apie žmonių grobimus iš šeimų. Jūs iš mūsų, mes iš jūsų ir pakartot. Gangsteriai čia, kaip ir vampyrai Chicagoland Vampires knygose: tik maisto apsėsti žmonės, kurie kartais žudo kitus žmones. Kai kurie dėl to dar ir užmigt negali. Visi šalutiniai herojai tebuvo kelio ženklais: ten stovėjo tam, kad laiku pasakytų tai, ką reikia, kad herojus galėtų kalbėti toliau ir pasirodyti, kaip labai garbingas ir fainas žmogus. Ir istorija buvo be galo silpna. Tarpuose tarp pagrobimų Snow vis šoko pagal Lady Gaga dainas ir tų šokių mokė gangsterio sūnėną, susigėsdamas kas kart, kai kas nors užeidavo į tokią privačią vietą, kaip viso namo virtuvė.

Na, gerai, nepatiko man, ir pats kaltas, kam nepasidomėjęs pasigriebiau. Nežinau, net ką dabar dėl to. Duodu 3/5, nes tikrai tekę skaityti blogiau, bet... Eh.

Chloe Neill "Blood Games" | Chicagoland Vampires 10

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Blood Games
Serija: Chicagoland Vampires 10
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 350
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Tjo. Bandau jau taip prasistumt, kad tik greičiau. Liko dar dvi knygos. Bet lengviau pasakyti "beveik baigiau", nei iš tiesų padaryti: juk laukiam išsipildant stebuklingo kūdikio pranašystės. Ir iš to, kaip Merit tvarkingai tampa klusnia, gera, viską atleidžiančia moteriške, kurią jos diedas erzina apsimetinėdamas, jog dabar tai va, pasipirš... Any page now.

Apie Knygą: GP sukrėstas iš pagrindų, mat jų valdymui mestas iššūkis. Ir dar ne bet kas jį metė, o pats GP palikęs Sullivan. O, ir jis gi dar - ne vienintelis. Prasideda vampyrų Bado Žaidynės, laukia testai, išbandymai ir "bus labai baisu", kur paskui pasako, jog jie matė mirštant jų merginą ar vaikiną. Bet juk GP valdyti gali tik pats geriausias, o kad jau Sullivan'ą ėmė šantažuoti, kad pasitrauktų, galima nuspėti, kuris iš jų - pranašiausias. Tuo tarpu kažkoks pamišėlis ritualistiškai žudo žmones ir apkaltinti nužudymais atrodo bando visus iš eilės: vampyrus, raganas, ką nors ten dar.

Mano Nuomonė: Pamirškit visas mano Sullivan'ui išsakytas pagyrias. Ne, jis tik dar vienas blogas berniukas, su tokia baisia praeitim, jog jei papasakotų - pražiltumėt. O tada paaiškėja, jog kažkas su juo kažkiek susijęs kažką nužudė, kad jį pamokytų ir todėl jis toks blogas berniukas. Ritualinės žudynės? Na, jei skaitot šitus mano aprašymus, tai jau turbūt žinot, jog tai tas sub-plot'as, kur be stuburo, įmestas tik, kad būtų ką veikt lapų tarpuose. Vienintelis geras dalykas šioje knygoje buvo tas paskutinis istorijos posūkis, nors irgi toks labai jau su daug lojimo ir mažai kandimo, bet pliusą duosiu.

Čia man buvo didelis "ne, ačiū". Tušti pažadai apie tamsias paslaptis. Buvo labai neįdomu ir tegaliu duoti tik 2/5.

John Burdett "Vulture Peak" | Sonchai Jitpleecheep 5

Autorius: John Burdett
Pavadinimas: Vulture Peak
Serija: Sonchai Jitpleecheep 5
Žanras: Nusikaltimai, Trileris
Puslapiai: 285p.
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Na, kad jau tiek praskaičiau, tai sumečiau, kad gal ir užbaigsiu seriją. "Vulture Peak" yra prieš paskutinė John Burdett serijos Sonchai Jitpleecheep knyga, iš kurių mums išverstos tik pirmos trys Bankoko knygos. Tai tikrai nėra didelis praradimas, mat toliau, tiesą pasakius, jos tik prastyn. Tos trys labai gerai apipavidalino seriją ir baigėsi pačiu laiku.

Apie Knygą: Sončajaus bosas, vedamas itin savanaudiškų paskatų, kaip kitaip, apsiima išvalyti Bankoką nuo Juodosios Organų Rinkos. Tam, žinoma, jis tuoj pat priskiria Sončajų, mat tam vienam, atrodo, čia rūpi, kažin koks ten teisingumas. Sončajus, įduotas naujos tapatybės ir dėžės pilnos akių obuolių, greit randa pagrindinius žaidėjus Juodojoje Rinkoje. Jos - dvynės kinės, pamišusios taip labai, jog net Sončajui ima darytis neramu. Ne gana to, jog jas sunku protu suvokti, tai dar ir pavojus, kurį jos kelia viena kitai, bei aplinkiniams yra neišmatuojamas. Vien iš nuobodulio žaidžia rusišką ruletę, o pykčio proveržius išreiškia vaikydamosis viena kitą su kūjais ir mečetėmis. Joms žmonės - tik vaikštantys kišenpinigiai. Tad nenuostabu, jog jos greit pritraukia visokio plauko kvailius, bei tokius pat nestabilius psichopatus, kaip pačios. Tarkime, po Bankoką siautėjantis monstras su plokščiu šikšnosparnio snukiu, kuris sistemingai prievartauja moteris.

Mano Nuomonė: Dvynės man labai priminė Voerman seseris iš Vampire the Masquerade: Bloodlines. Netgi apie jas apipinta mistika buvo panaši, paslaptys, priežastys ir t.t. Tik, kad jų istorija tokia gan vidutiniška buvo. O Sončajus dar labiau gadino reikalą būdamas toks karmiškai už visus pranašesnis. Kaip apibūdint dvasinį pasikėlimą, a? Anyway, įdomiausia buvo to monstro istorija, bet ji pateikta, kaip šalutinė, daugiau, kaip užpildas, kad būtų storesnė knyga.

Taip tad. Tuoj pradėsiu paskutinę knygą. Seniai aš jas norėjau perskaityt, dar tais laikais, kai retai pirkdavau e. knygas. Būsiu sau didį darbą atlikęs ir daug iš "Perskaityti" išbraukęs, tik, kad dar pakentėt teks. Kol kas duodu 3 iš 5.

John Burdett "The Godfather of Kathmandu" | Sonchai Jitpleecheep 4

Autorius: John Burdett
Pavadinimas: The Godfather of Kathmandu
Serija: Sonchai Jitpleecheep 4
Žanrai: Nusikaltimai, Trileris
Psl.: 384p.;
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Ar yra tekę skaityti knygą du kartus, nes iki baigėt - pamiršot apie ką ji? Tokia man buvo John Burdett knyga "The Godfather of Kathmandu", ketvirta Sončajaus serijoje ir, kaip matau, mums neišversta. Knyga tikrai nebuvo bloga, bet trečia gan gerai užbaigia seriją, jei toliau nebesinori skaityti, tad leidyklos sprendimas yra gan suprantamas ir, bent šį kartą, pateisinamas.

Sončajus padarė baisią klaidą. Savo bosui jis gavo Krikštatėvio filmus, kas ir pradėjo grandininę nesėkmių reakciją. Bosas privertė jį tapti jo patarėju. Į tai įtraukė tiek jo motiną, tiek ir žmoną, kurios, išgirdę apie naują algą, suskubo Sončajų prispausti imtis darbo: juk sūnus galės eiti į geriausią mokyklą, nereikės bijoti, jog taps narkotikų dealeriu. Tai, kas čia blogo, paklausite? Sončajaus karma. Viskas prasidėjo nuo to, jog jo sūnus, jo mylimo draugo ir partnerio reinkarnacija, nusprendė, jog pasaulis vis dar per daug korumpuotas ir jam čia nepatinka, tad nusižudė. Žmona, graužiama kaltės, kam pastūmėjo Sončajų imtis to darbo ir užtraukė jiems tokią karmą - pabėgo į vienuolyną. Jo FTB partnerė Amerikoje irgi atrodo nusivylusi jo naujomis pareigomis, tad šį kartą į pagalbą neskubės, o pagalbos jam tikrai reikėtų. Bendradarbis, kuriam jis nori atiduoti bylą - vis siunta, jog bosas visada mieliau darbus perduoda Sončajui, ir, kad Sončajus visada randa įkalčius greičiau už jį. Nepadeda net tai, kad tuos įkalčius Sončajus tuoj pat perduoda jam, o ne eina pasigirti bosui. Vienintelė paguoda irgi - nelabai guodžianti. Tai Lamos statusą pasiekęs vienuolis, kurio Sončajus priprašė padėti pasiekti dvasios ramybę. Tik tiek, jog šis vienuolis turi 14 milijonų vertės sandorį su Sončajaus bosu, narkotikų formoje.

Tuo tarpu, kai tiek dalykų verda širdy ir galvoj, dar tenka ir tą nelemtą bylą narplioti, mat kolega - dvasinis skurdžius, nesugebantis pastebėti po nosimi gulinčių įkalčių. Garsus filmų režisierius rastas nužudytas, su atvira kaukole ir išvalgytais smegenimis. Jį Bankoke visi mylėjo, baro merginos jį gražiai apibūdina, kaip geranorišką, mylintį, bet priklausomybę nuo sekso turintį užsienietį. Anot jų, jis ieškojo ko nors labiau pašėlusio ir iki mirties bent kelias savaites jų nelankė, tad tikrai turėjo meilužę kažkur ten, kitur, kur gal būt jį ir nužudė.

Istorija veikia tarsi per tris skirtingas gijas, iš kurių Sončajaus istorija ir vėl pati neįdomiausia. Jis - labai keistas herojus ir tai turbūt vienintelis jo pliusas. Šį kartą kur kas įdomiau buvo skaityti apie jo bosą ir tą pamišėlį vienuolį. 3/5

The Harvard Lampoon "Bored of the Rings"

Radau The Harvard Lampoon knygą "Bored of the Rings" (ISBN 0451452615; 149p.; Goodreads) kažkurioj Anglijos naudotų daiktų parduotuvėj. Ilgai nešiojausi su savim, vis galvojau, gal va, neturėsiu su savim skaityklės, norėsiu paskaityt. Poreikis fizinei knygai taip gal du metus ir nekilo, tai spjoviau ir perskaičiau namie. Žinot, parodijas aš mėgstu. Bet čia tai kažkoks mėšlas buvo.

Istorija, kaip galit spėt iš pavadinimo, perpasakoja Žiedų Valdovą. Visas tris knygas tuose pusantro šimto lapų, parodijuojant, nejuokingai ir neskoningai.

Fritui į nagus patenka tas Vienas Žiedas, kuriuo galima valdyti kitus, na, bent jau tuos, kurie nebuvo atšaukti dėl gamybinės klaidos. Kadangi vienam eit ir sunku, ir baisu, teko formuoti Broliją. Ten didvyriai stūmė priekin vienas kitą, kol neliko nepasiūlyto herojaus. Niekas nenorėjo šito nuotykio.

Nežinau, tikrai ne kažką. Knygą jau atidaviau draugei, nes nenoriu jos pasilikt, kad vietą užimtų. Bet mėgstantiems tas tikrai absurdiško humoro komedijas čia turėtų tikti, nes tikrai, humoras yra skonio reikalas. Duodu 2/5, negaliu daugiau.

John Burdett "Bankoko Tatuiruotė" | Bangkok Tattoo | Sonchai Jitpleecheep 2

Labai jau nesinorėjo nieko skaityti, tai pasiėmiau antrą knygą John Burdett serijoje Sonchai Jitpleecheep, "Bankoko Tatuiruotė" (Bangkok Tattoo; Sonchai Jitpleecheep 2; ISBN 1400032911; 320p.; Goodreads). Pirmoji knyga man tiesiog fenomenaliai patiko. Bet ši jau tikrai prarado šarmą. Susiskaitė, kaip labai eilinis detektyvas, mat herojai tiesiog prarado savo geriausius charakterio bruožus ir tapo vos ne beveidžiais vardais lapuose. Va, kaip įdomiai pasakiau...

Vienos iš geriausių baro merginų kambaryje nužudytas ir sumaitotas CŽV agentas. Tarp jų būta romano, nors ir vienpusio, kuris baigėsi gan taikiu išsiskyrimu, iki jis vėl ją rado čia, Bankoke. Bet Chanya - gero būdo mergina, tad nors scena ir labai inkriminuojanti, nepanašu, jog ji galėtų taip žiauriai nužudyti vyriškį, net jei jaustų jam ne pačius palankiausius jausmus. Sekantys įtariamieji patys ateina pasikalbėti. Po lemtingojo 9/11 teroro išpuolio Amerikoje, galimybė, jog čia besislepiantiems teroristams po nosimis pasimaišęs CŽV agentas staiga brutaliai mirė - labai tikėtina. Bet šie paprasti musulmonai atėjo čia siekdami išvengti tokios sąsajos su teroristų grupuotėmis, kas sunaikintų visą čia jų egzistuojančią bendruomenę. Jie pasiryžę bendradarbiauti, ar kitaip įtikinti detektyvus, jog ši žmogžudystė tikrai nebuvo teroro aktas. Tad, kaip visgi toks sąlyginai nepavojingas ir nereikalingas vyrukas, gavo tokį nedėkingą galą?

Panašu, jog mirti galima ir dėl tatuiruotės. Esama žymaus meistro, kurio darbų turėti yra bene statuso simbolis. Tam tikrų organizacijų nariai, kaip tarkime Jakudzos, nesibodi nužudyti ir nudirti odą dėl vieno tokio meno kūrinio. Sonchai čia baisiausia ne agento mirtis, jei tik tai buvo tikroji šios priežastis, o faktas, jog to meistro tatuiruotę turi ir Chanya, mergina, kurią jis myli jau nebe pirmame savo gyvenime.

Taip labai paprastai ir kvailai Sonchai tapo eiliniu vyruku. Nebeliko to jo fatališko skausmo dėl prarasto partnerio, nepaaiškinamo nenoro susisieti su amerkiečių detektyve ir t.t. O kad jau jis pasakoja knygą iš savo perspektyvos ir yra jos pagrindinis veikėjas, tad ir istorijos kokybė gerokai smuko mano akyse. Gali duoti tik 3/5, su viltimi, jog trečia knyga bus geresnė.