Autorius: John Burdett
Pavadinimas: The Bangkok Asset
Serija: Sonchai Jitpleecheep 6
Žanras: Mistika, Nusikaltimai
Psl.: 307
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Na va, pagaliau baigiau visą Bankoko 8, arba Sonchai Jitpleecheep seriją. Gerai, kad mums išvertė tik tris. Tos trys gražiai apipavidalina ir užbaigia seriją su tokiu "happily ever after", po ko seka keistos ir retai geros knygos, kur herojai tampa tik nuvalkiotais bandymais rašyti filosofiją.
Apie Knygą: Žmogui nuo pečių nutraukiama galva. Ant sienos krauju užrašytas kreipimasis į Sončajų, teigiantis jog žudikas žino, kas yra * tėvas. Jo tėvas? Jų tėvas? Bylai tirti, kuri Sončajui iš karto atrodo antgamtiška, mat kas kitas, jei ne koks nors demonas, gali turėti tiek jėgų, kad nuplėštų kam nors galvą, paskiriama detektyvė Krom iš Kinijos. Su jos pagalba, suteikta savanoriškai, ar netyčia, Sončajus ima suvokti, jog pasaulis, kokį jis žinojo, jau seniai baigėsi. Prasidėjo nauja era, era, kur vienintelė religija, pagarba ir galia yra pinigai. Ir jis, bei jo tėvas, kurio jis įkyriai ieškojo jau nuo pirmos knygos, yra pačiame tos naujosios religijos centre.
Mano Nuomonė: Dingo kai kurie herojai. Tiesiog išnyko ir nieks apie juos daugiau nė neužsiminė. O jei užsiminė, tai taip, lyg jie būtų buvę, kažkokie ten prašalaičiai. Nepatinka man taip. Dar gi, labai siutina, kad kiekviena byla tiesiogiai sukasi apie Sončajų. Chebra, jūs gal baikit žudyt, tam, kad patrauktumėt jo dėmesį? Neabejoju, telefoną jis turi. Bet kur tau, še, nužudžiau arba nusižudžiau, Senpai, notice me! Nu, anyway, čia buvo šešios knygos apie visų moterų garbinamą vyruką, dėl kurio dėmesio žmonės žudė, kurį visi vienaip ar kitaip garbino, net tada, kai grasinimais vertė ką nors daryti, kurio žodis visada buvo svarbus ir priimamas... Žodžiu, tai buvo šešios knygos, su kulminacija: tai jis Jėzus, Buda, Judas ar Liuciferis? Mat čia jau rimtas kultas ne tik veikė, bet ir įaugino šaknis į visą pasaulį, ir žinoma jie visi ten, didelėm, meilės pilnom akim, tiesia rankas į Sončajų - ateik, mes tave mylėsim, gerbsim, ir pasodinsim ant sosto.
Tikrai buvo gana trijų knygų. Bet jei Sončajus jums labai patiks, tai galit ir kitas skaityt, visgi skonio reikalas ar knyga bus įdomi ar ne. Man, bendrai imant, visa serija buvo vidutiniškai gera, tikrai nesigailiu, kad perskaičiau, net jei dvi prieš tai buvusios knygos gerokai erzino. Šitai duodu 4/5.
Rodomi pranešimai su žymėmis Bankoko 8. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Bankoko 8. Rodyti visus pranešimus
2018 m. rugsėjo 21 d., penktadienis
2018 m. liepos 20 d., penktadienis
John Burdett "Vulture Peak" | Sonchai Jitpleecheep 5
Autorius: John Burdett
Pavadinimas: Vulture Peak
Serija: Sonchai Jitpleecheep 5
Žanras: Nusikaltimai, Trileris
Puslapiai: 285p.
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads
Na, kad jau tiek praskaičiau, tai sumečiau, kad gal ir užbaigsiu seriją. "Vulture Peak" yra prieš paskutinė John Burdett serijos Sonchai Jitpleecheep knyga, iš kurių mums išverstos tik pirmos trys Bankoko knygos. Tai tikrai nėra didelis praradimas, mat toliau, tiesą pasakius, jos tik prastyn. Tos trys labai gerai apipavidalino seriją ir baigėsi pačiu laiku.
Apie Knygą: Sončajaus bosas, vedamas itin savanaudiškų paskatų, kaip kitaip, apsiima išvalyti Bankoką nuo Juodosios Organų Rinkos. Tam, žinoma, jis tuoj pat priskiria Sončajų, mat tam vienam, atrodo, čia rūpi, kažin koks ten teisingumas. Sončajus, įduotas naujos tapatybės ir dėžės pilnos akių obuolių, greit randa pagrindinius žaidėjus Juodojoje Rinkoje. Jos - dvynės kinės, pamišusios taip labai, jog net Sončajui ima darytis neramu. Ne gana to, jog jas sunku protu suvokti, tai dar ir pavojus, kurį jos kelia viena kitai, bei aplinkiniams yra neišmatuojamas. Vien iš nuobodulio žaidžia rusišką ruletę, o pykčio proveržius išreiškia vaikydamosis viena kitą su kūjais ir mečetėmis. Joms žmonės - tik vaikštantys kišenpinigiai. Tad nenuostabu, jog jos greit pritraukia visokio plauko kvailius, bei tokius pat nestabilius psichopatus, kaip pačios. Tarkime, po Bankoką siautėjantis monstras su plokščiu šikšnosparnio snukiu, kuris sistemingai prievartauja moteris.
Mano Nuomonė: Dvynės man labai priminė Voerman seseris iš Vampire the Masquerade: Bloodlines. Netgi apie jas apipinta mistika buvo panaši, paslaptys, priežastys ir t.t. Tik, kad jų istorija tokia gan vidutiniška buvo. O Sončajus dar labiau gadino reikalą būdamas toks karmiškai už visus pranašesnis. Kaip apibūdint dvasinį pasikėlimą, a? Anyway, įdomiausia buvo to monstro istorija, bet ji pateikta, kaip šalutinė, daugiau, kaip užpildas, kad būtų storesnė knyga.
Taip tad. Tuoj pradėsiu paskutinę knygą. Seniai aš jas norėjau perskaityt, dar tais laikais, kai retai pirkdavau e. knygas. Būsiu sau didį darbą atlikęs ir daug iš "Perskaityti" išbraukęs, tik, kad dar pakentėt teks. Kol kas duodu 3 iš 5.
Pavadinimas: Vulture Peak
Serija: Sonchai Jitpleecheep 5
Žanras: Nusikaltimai, Trileris
Puslapiai: 285p.
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads
Na, kad jau tiek praskaičiau, tai sumečiau, kad gal ir užbaigsiu seriją. "Vulture Peak" yra prieš paskutinė John Burdett serijos Sonchai Jitpleecheep knyga, iš kurių mums išverstos tik pirmos trys Bankoko knygos. Tai tikrai nėra didelis praradimas, mat toliau, tiesą pasakius, jos tik prastyn. Tos trys labai gerai apipavidalino seriją ir baigėsi pačiu laiku.
Apie Knygą: Sončajaus bosas, vedamas itin savanaudiškų paskatų, kaip kitaip, apsiima išvalyti Bankoką nuo Juodosios Organų Rinkos. Tam, žinoma, jis tuoj pat priskiria Sončajų, mat tam vienam, atrodo, čia rūpi, kažin koks ten teisingumas. Sončajus, įduotas naujos tapatybės ir dėžės pilnos akių obuolių, greit randa pagrindinius žaidėjus Juodojoje Rinkoje. Jos - dvynės kinės, pamišusios taip labai, jog net Sončajui ima darytis neramu. Ne gana to, jog jas sunku protu suvokti, tai dar ir pavojus, kurį jos kelia viena kitai, bei aplinkiniams yra neišmatuojamas. Vien iš nuobodulio žaidžia rusišką ruletę, o pykčio proveržius išreiškia vaikydamosis viena kitą su kūjais ir mečetėmis. Joms žmonės - tik vaikštantys kišenpinigiai. Tad nenuostabu, jog jos greit pritraukia visokio plauko kvailius, bei tokius pat nestabilius psichopatus, kaip pačios. Tarkime, po Bankoką siautėjantis monstras su plokščiu šikšnosparnio snukiu, kuris sistemingai prievartauja moteris.
Mano Nuomonė: Dvynės man labai priminė Voerman seseris iš Vampire the Masquerade: Bloodlines. Netgi apie jas apipinta mistika buvo panaši, paslaptys, priežastys ir t.t. Tik, kad jų istorija tokia gan vidutiniška buvo. O Sončajus dar labiau gadino reikalą būdamas toks karmiškai už visus pranašesnis. Kaip apibūdint dvasinį pasikėlimą, a? Anyway, įdomiausia buvo to monstro istorija, bet ji pateikta, kaip šalutinė, daugiau, kaip užpildas, kad būtų storesnė knyga.
Taip tad. Tuoj pradėsiu paskutinę knygą. Seniai aš jas norėjau perskaityt, dar tais laikais, kai retai pirkdavau e. knygas. Būsiu sau didį darbą atlikęs ir daug iš "Perskaityti" išbraukęs, tik, kad dar pakentėt teks. Kol kas duodu 3 iš 5.
2018 m. balandžio 3 d., antradienis
John Burdett - Bankoko 8 | Bangkok 8 | Sonchai Jitpleecheep 1
Jau labai seniai norėjau paskaityt šią knygą. Dar tais laikais, kai ieškojau ir skaičiau viską su ar iš Azijos kraštų. Bet, kažkaip tik dabar prisiruošiau pasiimti John Burdett knygą "Bankoko 8" (Bangkok 8; Sonchai Jitpleecheep 1; ISBN13 9789955235439; 375p.; Goodreads) ir šiek tiek dėl to ant savęs pykstu. Nes knyga buvo labai unikali, palikusi bet kokias mano idėjas, apie ką ji galėtų būti - kažkur ten dulkėse.
Tailandas. Trečiojo pasaulio okultiniai tikėjimai, religija, šarmas ir grožis. Vakariečiui gali būti sunku suprasti ir gal dėl to jie taip lengvai čia pameta širdis ir privalo grįžti vėl, ir vėl, bent tam, kad vėl pasijustų gyvi. FTB irgi sunkiai supranta, ir jau visiškai pameta mintį, kai Sončajus pareiškia nužudysiąs savo sielos brolio žudiką - teismo neprireiks. Ir, kaip gi jie gali tai suprasti, tokį delikatų širdies reikalą, kurį net pats Buda atleistų? Juodu, Sončajų ir jo sielos brolį, nusiuntė ten, pažiūrėti, kas vyksta, mat buvo gautas pranešimas apie suirutę eisme. Vietoje kokios nors ten avarijos, jie rado užbarikaduotą automobilį, su jame iš proto einančiu ir mirštančiu juodaodžiu milžinu, bei krūva nuo narkotikų apkvaišusių gyvačių, kurios jį kandžiojo ir bandė suryti. Sončajaus partneris bandė jį išgelbėti, tokia buvo jo karminė pareiga. Tačiau, išėjo taip, kaip ir reikėjo tikėtis: mirė jie abu. Mirė ir paliko Sončajų vieną, palaužtą. Fatalizmas ir taip gyveno jo kraujyje, kaip ir pridera Tailandiečiui, tad ši tragedija tebuvo paskutinis šiaudas skausmui prasiveržti. Destrukcija šiame pulsuojančiame mieste - visada ranka pasiekiama. Klausimas tik vienas: ar sugebėsi sustoti?
FTB neturėjo teisės atlikti tyrimo Tailande, tad Sončajus buvo paskirtas agentei Džouns. Abiem pusėm naudingas susitarimas. Kad ir kaip sunkiai, Džouns ir Sončajus išmoko dirbti kartu ir primokė vienas kitą keisčiausių dalykų, taip reikalingų išgyvenimui jų šalyse. Galų gale, jiems pavyko rasti giją, ką ten, ir ne vieną. Tik tiek, kad visos jos vedė link nefrito ir į deivę panašios moters, apie kurią niekas nieko nežino. Kad ir kokia ji keista, ar tikrai gali būti žudikė? Koks protu nesuvokiamas skausmas gali pastūmėti žmogų šitaip sunaikinti kitą?
Tai buvo pats unikaliausias mano kada nors skaitytas trileris. Kiekvienas puslapis buvo nuostabus. Herojai - natūralūs ir labai žmogiški. Sončajus - labai paprastas ir tuo žavus. Džouns - stipri, su savo nuomone ir savo veiksmais. Sunkiai nuspėjami istorijos posūkiai, o jei nuspėjami, tai su siurprizu. Galiu ramiai duoti 5/5, nes knyga tikrai verta būti tarp mėgiamiausių.
Tailandas. Trečiojo pasaulio okultiniai tikėjimai, religija, šarmas ir grožis. Vakariečiui gali būti sunku suprasti ir gal dėl to jie taip lengvai čia pameta širdis ir privalo grįžti vėl, ir vėl, bent tam, kad vėl pasijustų gyvi. FTB irgi sunkiai supranta, ir jau visiškai pameta mintį, kai Sončajus pareiškia nužudysiąs savo sielos brolio žudiką - teismo neprireiks. Ir, kaip gi jie gali tai suprasti, tokį delikatų širdies reikalą, kurį net pats Buda atleistų? Juodu, Sončajų ir jo sielos brolį, nusiuntė ten, pažiūrėti, kas vyksta, mat buvo gautas pranešimas apie suirutę eisme. Vietoje kokios nors ten avarijos, jie rado užbarikaduotą automobilį, su jame iš proto einančiu ir mirštančiu juodaodžiu milžinu, bei krūva nuo narkotikų apkvaišusių gyvačių, kurios jį kandžiojo ir bandė suryti. Sončajaus partneris bandė jį išgelbėti, tokia buvo jo karminė pareiga. Tačiau, išėjo taip, kaip ir reikėjo tikėtis: mirė jie abu. Mirė ir paliko Sončajų vieną, palaužtą. Fatalizmas ir taip gyveno jo kraujyje, kaip ir pridera Tailandiečiui, tad ši tragedija tebuvo paskutinis šiaudas skausmui prasiveržti. Destrukcija šiame pulsuojančiame mieste - visada ranka pasiekiama. Klausimas tik vienas: ar sugebėsi sustoti?
FTB neturėjo teisės atlikti tyrimo Tailande, tad Sončajus buvo paskirtas agentei Džouns. Abiem pusėm naudingas susitarimas. Kad ir kaip sunkiai, Džouns ir Sončajus išmoko dirbti kartu ir primokė vienas kitą keisčiausių dalykų, taip reikalingų išgyvenimui jų šalyse. Galų gale, jiems pavyko rasti giją, ką ten, ir ne vieną. Tik tiek, kad visos jos vedė link nefrito ir į deivę panašios moters, apie kurią niekas nieko nežino. Kad ir kokia ji keista, ar tikrai gali būti žudikė? Koks protu nesuvokiamas skausmas gali pastūmėti žmogų šitaip sunaikinti kitą?
Tai buvo pats unikaliausias mano kada nors skaitytas trileris. Kiekvienas puslapis buvo nuostabus. Herojai - natūralūs ir labai žmogiški. Sončajus - labai paprastas ir tuo žavus. Džouns - stipri, su savo nuomone ir savo veiksmais. Sunkiai nuspėjami istorijos posūkiai, o jei nuspėjami, tai su siurprizu. Galiu ramiai duoti 5/5, nes knyga tikrai verta būti tarp mėgiamiausių.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)