Autorius: Stephen Hunter
Pavadinimas: I, Ripper
Serija: -
Žanras: Siaubo literatūra; Grožinė literatūra
Psl.: 309
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads
...Arba, kaip išduoti didžiausią knygos paslaptį, vienintelį jos varikliuką, vidury knygos. Stephen Hunter knyga "I, Ripper" buvo prasčiausia Jack the Ripper, Džeko Skerdiko istorija, kokią kada skaičiau ar girdėjau.
Apie Knygą: Džekas - eilinis vyrukas. Nedidelio sudėjimo, tvarkingas, minioje - nematomas. Bet pastabus, gudrus, ir nedvejojantis savo proto sveikumu, kad ir kaip stipriai įrodymai linktų kiton pusėn. Menkiausio mėnulio šviesoje jis samdo naktines plaštakes, kas nėra sunku, mat tokį žavų ir mandagų vyriškį įtarti net žudynių įkarštyje būtų sunku, bei tuoj pat jas išskrodžia, taip kurdamas suirutę, siaubą, sumaištį ir savo legendą.
Legendą, prie kurios stipriai prisidėjo ne kas kitas, o žurnalistai, maitindami publiką kruvinomis detalėmis, tiesmukomis antraštėmis ir netgi vardu: Džekas Skerdikas, Vaitčapelio Košmaras kurio Londonas dar ilgai neužmirš.
Mano Nuomonė: Ar pamenat, kaip kažkada MySpace ar VampireFreaks buvo populiaru save apibūdinti žodžiu "random"? Tai va čia žiauriai random knyga. Viename skyriuje jis žudo iš noro žudyti ir pats save spardo už tai, kad veltui lindo į pavojų, bet gi labai norėjo ką nors nužudyti, nes tai jam teikia nesveiką malonumą. Kitame jis tuo tesiekė apšmeižti kitą, nu nes apgailėtinas kerštas buvo toks labai svarbus, kad reikėjo šitaip toli dėl jo nueit. Vienam skyriuj jis išskrodžia merginą ir jos gimdą vadina vos ne bandutėmis, bei aiškina, jog ji bene pati kalta, kam prasigėrė iki tiek, jog teko pardavinėti savo kūną; kitame rankose neša mergaitę į prieglaudą, kad nesivalkiotų viena, baisu gi. Ir jei manot, kad tai kažkaip dar galima surišti, tai, blin, klystat. Nieks čia nesirišo, ant tiek, kad kai vidury knygos tapo absoliučiai aišku, kas yra žudikas, ką autorius, taip negudriai remdamasis Šerloko Holmso istorijomis ėmė ir nešerlokiškai išdavė (žinot, tuos filmus apie kokius nors žudikus, kur nežinai, kas žudikas, bet tas garsus aktorius vaidina šalutinį vaidmenį... ir to pasekoj belieka akis vartyt? Jo.) viską kito veikėjo įspėjimais mūsų žurnalistui.
Taip tad, duodu knygai labai silpną 3/5, už tvarkingą rašymo stilių, bei šlykštų serijinį žudiką, kurio nepavertė "žavingu herojumi", kaip dabar dažnai daroma. Nors, beje, bandė, tokiomis prie nieko netinkamomis geradarystės scenomis.
Rodomi pranešimai su žymėmis Džekas Skerdikas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Džekas Skerdikas. Rodyti visus pranešimus
2019 m. liepos 24 d., trečiadienis
2017 m. birželio 25 d., sekmadienis
Kerri Maniscalco - Stalking Jack the Ripper [1]
Kažkur pamačiau konkursą, kuriame buvo galima laimėti Kerri Maniscalco knygą "Hunting Prince Dracula". Žinot, kaip man Drakula patinka... Nuėjau paieškoti: knyga dar neišleista ir yra antra serijoje. Pirmoji buvo "Stalking Jack the Ripper" (Persekiojant Džeką Skerdiką; Stalking Jack the Ripper 1; ISBN 031627349X; 326p.; Goodreads), ir aš ją ką tik perskaičiau. Tokia... Vidutiniška.
Audrey - jauna mergina, trokštanti tapti mokslininke medicinoje, pasaulyje, kur tokia idėja - juokinga. Moteris - gydytoja? Na jau. Jos tėvas ir brolis taikstosi su jos pamokomis pas dėdę tik iki tam tikros ribos, kurias šiek tiek, slapčiomis, tas jos dėdė dar praplėčia. Tačiau tiek jos šeima, tiek ir pats dėdė, kurio vardo nepamenu, ir dėl to jau ima keistai skambėti, linkę tas ribas dar labiau susiaurinti, kai kažkoks ten maniakas ima gatvėse žudyti moteris, ir vogti jų organus. Tik, kad Audrey ne iš tų, kurios gali užsidarę namuose laukti, kuo gi čia viskas pasibaigs.
Įtariamieji bent trys, ir kiekvienas iš jų - pernelyg mylimas ir artimas, kad Audrey galėtų su tuo susitaikyti. Ar tai - jos tėvas? Po motinos mirties jis įjunko į opiatus, jo nuotaikos - svyruoja. O gal jos dėdė? Kas daugiau žino apie anatomiją, nei jis, ir kas išluptų vargšės moteriškės širdį lengviau, nei jis? O gal tai tas žavus jo mokinys, su kuriuo jai tenka taip dažnai dirbti, ir dėl kurio ją vis įspėja mylintis brolis?...
Kaip detektyvas ši knyga - prasta. Bet pati istorija lengvai skaitosi, ir nėra absoliučiai nuobodi, net jei, kažko rimto ir įdomaus ten nėra. Baigėsi irgi gerai, su labai aiškiu perėjimu į Rumuniją, kur bus medžiojamas Princas, kas man visada priimtina. Knygai galiu duoti 7/10, nei gera, nei bloga, bet daugiau gera, nei bloga.
Audrey - jauna mergina, trokštanti tapti mokslininke medicinoje, pasaulyje, kur tokia idėja - juokinga. Moteris - gydytoja? Na jau. Jos tėvas ir brolis taikstosi su jos pamokomis pas dėdę tik iki tam tikros ribos, kurias šiek tiek, slapčiomis, tas jos dėdė dar praplėčia. Tačiau tiek jos šeima, tiek ir pats dėdė, kurio vardo nepamenu, ir dėl to jau ima keistai skambėti, linkę tas ribas dar labiau susiaurinti, kai kažkoks ten maniakas ima gatvėse žudyti moteris, ir vogti jų organus. Tik, kad Audrey ne iš tų, kurios gali užsidarę namuose laukti, kuo gi čia viskas pasibaigs.
Įtariamieji bent trys, ir kiekvienas iš jų - pernelyg mylimas ir artimas, kad Audrey galėtų su tuo susitaikyti. Ar tai - jos tėvas? Po motinos mirties jis įjunko į opiatus, jo nuotaikos - svyruoja. O gal jos dėdė? Kas daugiau žino apie anatomiją, nei jis, ir kas išluptų vargšės moteriškės širdį lengviau, nei jis? O gal tai tas žavus jo mokinys, su kuriuo jai tenka taip dažnai dirbti, ir dėl kurio ją vis įspėja mylintis brolis?...
Kaip detektyvas ši knyga - prasta. Bet pati istorija lengvai skaitosi, ir nėra absoliučiai nuobodi, net jei, kažko rimto ir įdomaus ten nėra. Baigėsi irgi gerai, su labai aiškiu perėjimu į Rumuniją, kur bus medžiojamas Princas, kas man visada priimtina. Knygai galiu duoti 7/10, nei gera, nei bloga, bet daugiau gera, nei bloga.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)