knygos apžvalga | Chris Yee "Serial Cortex"

Autoriai: Chris Yee
Pavadinimas: Serial Cortex
Serija: -
Žanras: Mokslinė Fantastika
Psl.: 333
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Na ką gi. Pabaigiau Chris Yee knygą "Serial Cortex" ir vieną nuobodulį pakeičiau kitu.

Apie Knygą: Mūsų protai, mintys, gali būt keistoka vieta, jei esame paliekami patys su savimi, savo galvos tyloje. O Hanna Li ruošiasi apsilankyti įtariamos serijinės žudikės galvoje, moters, kurios protas ir mintys, nėra pati saugiausia vieta net jai pačiai, ką jau kalbėti apie nepageidaujamą svečią...

Mano Nuomonė: Veikėjai tokie paviršutiniški ir plokšti, kad visus galėtumėm pakeisti lempomis ir niekas nepasikeistų. Istorija - vientisa ir labai jau tiesi, siaubingai nuspėjama ir tiesiog nuobodi. Kaip istorija, žadėjusi apsilankymą serijinio žudiko galvoje - tikrai labai nuvylė.

Ne kažką. 2/5.

knygos apžvalga | Gerald Brandt "The Courier" | San Angeles 1

Autoriai: Gerald Brandt
Pavadinimas: The Courier
Serija: San Angeles 1
Žanras: Kiberpankas; Distopija
Psl.: 293
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Nežinau, kas leido Gerald Brandt sugadinti savo šiaip jau gerą istoriją "The Courier", bet juos tikrai reikėtų atleisti. 

Apie Knygą: Pasaulis priklauso korporacijoms. Gyvenamieji plotai, vanduo, netgi dangus, visi įmanomi resursai, įskaitant ir žmonių privatumą. Apeiti šią monopoliją padeda tik kurjeriai, vežiojantys žinutes, kartais tikras, kartais ne, vien tam, kad priešininkai sumėtytų pėdas. Viena iš kurjerių yra 16 metų Kris, kuriai tenka ta prasta korta gabenti tikrą pranešimą, kurio nori labai, labai blogi žmonės...

Mano Nuomonė: Puiki istorija, tamsi ir gan neįprasta, papasakota iš labai geros perspektyvos. Ir tada susimeta šita 16 metų panelė su 21 metų vyruku. Sorry, bet man tiesiog fantastiškai atgrasu tapo. Nieko ten rimto neįvyko, bet, nu, nežinau.

Nebloga istorija, viena tų, kur bėgi, sustoji, bėgi, sustoji, bet papasakota iš įdomios perspektyvos. Duosiu 2/5, nes koktu man apie paauglius mylinčius suaugusius žmones skaityt.

knygos apžvalga | Irving Belateche "The Origin of Dracula"

Autoriai: Irving Belateche
Pavadinimas: The Origin of Dracula
Serija: -
Žanras: Siaubo literatūra; Paranormalu
Psl.: 367
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Irving Belateche knyga "The Origin of Dracula" yra bene nuobodžiausia knyga apie Drakulos ištakas, kokią kada nors skaičiau.

Apie Knygą: Džonas ir draugai išsiprašė tėvų leisti jiems pastovyklauti miške vieniems. Vaikai nesitikėjo jog naktis jiems virs košmaru, laukiant ryto. Ir, kad po kelių dešimtmečių tas košmaras seno, antgamtinio blogio pavidalu, grįš žaisti savo žaidimų su mirtinais ultimatumais.

Mano Nuomonė: Žaidimas neįdomus. Mįslės neįdomios. Veikėjai nuobodūs. Trikdžiai jiems pasiekti tikslą irgi ne kokie. Daug laiko praleidžiama aiškinant kodėl neveikia logika ir sukant planus. Žinot tas senas istorijas, senų siaubekų plotlines, kur išvaro chebra stovyklauti, kas nors miršta ir po kurio laiko tas miręs pradeda juos terorizuoti? Tai čia bene neįdomiausia galima to versija.

Ne. 2/5 yra geriausia ką galiu pasiūlyti.

Instagram

knygos apžvalga | Thomas S. Flowers "The Last Hellfighter"

Autorius: Thomas S. Flowers
Pavadinimas: The Last Hellfighter
Serija: -
Žanras: Siaubo literatūra, Vampyrai
Psl.: 403
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Kad ir kaip mėgstu tokius laisvus senų istorijų panaudojimus, šioje neradau nieko įdomaus. Thomas S. Flowers knyga "The Last Hellfighter" buvo nuobodi.

Apie Knygą: Benas Harkeris jau 144-erių, Pirmojo Pasaulinio Karo veteranas, paskutinis Harlemo Hellfighterių narys, tų kur žudė tiek priešus, tiek vampyrus. Bet siaubas retai baigias vien dėl to, kad grįžai namo. Ką ten, kartais būtent namie košmaras virsta baisiausia realybe. Su dulkių audra į Harkerio namus atslenka blogis, pati Vampyrų Grafienė, bei nužudo jo besilaukiančią žmoną, Miną. Harkeris, varomas neapykantos ir keršto troškimo pasišauna sumedžioti ir pagaliau galutinai pribaigti Grafienę, bet kokia kaina.

Mano Nuomonė: Autorius varė tiesiausiu keliu. Visi pasirinkimai buvo aiškūs nuo pat pradžių. Net jei Harkeris nepasakotų savo prisiminimų, net jei tai nebūtų grubus tokios siaubingai standartiškos istorijos perpasakojimas, apsižvalgai ir jau žinai, kas bus. Nes autorius tikrai nerizikuos sugalvoti logiškesnių priežasčių veiksmų sekai. Veikėjai irgi, lėkšti ir atlieka tik vieną funkciją - leisti Harkeriui pakalbėti, bei padėti jam pajudėt pirmyn medžiojant Grafienę. Ji irgi atlieka šią funkciją. O kodėl bene deivė, egzistavusi nuo pasaulio sukūrimo, pasišovė būt tiesiog grafiene tai jau amžiams liks paslaptimi.

Žodžiu, ne. Prastas arbatos puodelis. Duodu 2/5, nes tiesiog neturiu už ką duot daugiau.

siaubo | Lee Murray "Into The Mist" | Taine McKenna Adventures1

Autorius: Lee Murray
Pavadinimas: Into The Mist
Serija: Taine McKenna Adventures 1
Žanras: Siaubo Literatūra, Mokslinė Fantastika
Psl.: 322
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Ant tiek neįdomi ir prasta knyga, kad nežinau nė kaip ar kodėl aš ją pabaigiau...

Apie Knygą: Ekspedicija, lydima kariuomenės, atvyksta tyrinėti gilaus ir tamsaus miško, kuris dėl drėgmės dažniausia skendi migloje. Vieta - prastai pagarsėjusi. Čia dedasi keisti dalykai, dingsta žmonės. Todėl ir buvo reikalingas kariuomenės pastiprinimas. Mat šiame miške, galimai, esama aukso klodų, kurie pateptų ne vieną kišenę, o ir ne vieną vardą padarytų žinomą. Tačiau tai, kas tame miške tūno, negali būti įveikta paprasčiausių kulkų. Tai senas ir piktas padaras, plėšrūnas, gerai pažįstantis šias vietas...

Mano Nuomonė: Negana, kad pati istorija - neįdomi, pilna klišių, tokių standartiškų, šimtus kartų matytų herojų, tai dar ir logikos niekur nėra. Suprantu, jog gali būt garbėtroška ir gobšuolis, bet manau, kai jau du prieš tavo akis išmėsinėjo, tu turbūt nesispyriotum, kad ei, ne, aš čia dar nebaigiau darbo. Herojai - lėkšti, trūko gyvumo. Visi elgėsi, kaip pagal scenarijų, nuspėjamai, vien tam, kad pateisintų savo vardą. Tai jei blogiukas, elgės, kaip visiškas idiotas, vien tam, kad visus sugaišintų, nors tam nebuvo jokios priežasties ar naudos. Plius, čia pirma knyga serijoje, o atrodė, jog kokią vieną praleidau.

Negaliu duoti daugiau nei 2/5, knyga tikrai labai, labai prasta.

Chloe Neill "Blood Games" | Chicagoland Vampires 10

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Blood Games
Serija: Chicagoland Vampires 10
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 350
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Tjo. Bandau jau taip prasistumt, kad tik greičiau. Liko dar dvi knygos. Bet lengviau pasakyti "beveik baigiau", nei iš tiesų padaryti: juk laukiam išsipildant stebuklingo kūdikio pranašystės. Ir iš to, kaip Merit tvarkingai tampa klusnia, gera, viską atleidžiančia moteriške, kurią jos diedas erzina apsimetinėdamas, jog dabar tai va, pasipirš... Any page now.

Apie Knygą: GP sukrėstas iš pagrindų, mat jų valdymui mestas iššūkis. Ir dar ne bet kas jį metė, o pats GP palikęs Sullivan. O, ir jis gi dar - ne vienintelis. Prasideda vampyrų Bado Žaidynės, laukia testai, išbandymai ir "bus labai baisu", kur paskui pasako, jog jie matė mirštant jų merginą ar vaikiną. Bet juk GP valdyti gali tik pats geriausias, o kad jau Sullivan'ą ėmė šantažuoti, kad pasitrauktų, galima nuspėti, kuris iš jų - pranašiausias. Tuo tarpu kažkoks pamišėlis ritualistiškai žudo žmones ir apkaltinti nužudymais atrodo bando visus iš eilės: vampyrus, raganas, ką nors ten dar.

Mano Nuomonė: Pamirškit visas mano Sullivan'ui išsakytas pagyrias. Ne, jis tik dar vienas blogas berniukas, su tokia baisia praeitim, jog jei papasakotų - pražiltumėt. O tada paaiškėja, jog kažkas su juo kažkiek susijęs kažką nužudė, kad jį pamokytų ir todėl jis toks blogas berniukas. Ritualinės žudynės? Na, jei skaitot šitus mano aprašymus, tai jau turbūt žinot, jog tai tas sub-plot'as, kur be stuburo, įmestas tik, kad būtų ką veikt lapų tarpuose. Vienintelis geras dalykas šioje knygoje buvo tas paskutinis istorijos posūkis, nors irgi toks labai jau su daug lojimo ir mažai kandimo, bet pliusą duosiu.

Čia man buvo didelis "ne, ačiū". Tušti pažadai apie tamsias paslaptis. Buvo labai neįdomu ir tegaliu duoti tik 2/5.

The Harvard Lampoon "Bored of the Rings"

Radau The Harvard Lampoon knygą "Bored of the Rings" (ISBN 0451452615; 149p.; Goodreads) kažkurioj Anglijos naudotų daiktų parduotuvėj. Ilgai nešiojausi su savim, vis galvojau, gal va, neturėsiu su savim skaityklės, norėsiu paskaityt. Poreikis fizinei knygai taip gal du metus ir nekilo, tai spjoviau ir perskaičiau namie. Žinot, parodijas aš mėgstu. Bet čia tai kažkoks mėšlas buvo.

Istorija, kaip galit spėt iš pavadinimo, perpasakoja Žiedų Valdovą. Visas tris knygas tuose pusantro šimto lapų, parodijuojant, nejuokingai ir neskoningai.

Fritui į nagus patenka tas Vienas Žiedas, kuriuo galima valdyti kitus, na, bent jau tuos, kurie nebuvo atšaukti dėl gamybinės klaidos. Kadangi vienam eit ir sunku, ir baisu, teko formuoti Broliją. Ten didvyriai stūmė priekin vienas kitą, kol neliko nepasiūlyto herojaus. Niekas nenorėjo šito nuotykio.

Nežinau, tikrai ne kažką. Knygą jau atidaviau draugei, nes nenoriu jos pasilikt, kad vietą užimtų. Bet mėgstantiems tas tikrai absurdiško humoro komedijas čia turėtų tikti, nes tikrai, humoras yra skonio reikalas. Duodu 2/5, negaliu daugiau.

David Ebershoff - Danų Mergina [knyga]

Vis pasiimu kokią populiaresnę knygą su translyčiais asmenimis, ir vis jos baisios. Sakytum jie visi - nusivylę gyvenimu, depresuoti šizofrenikai, kurie turėjo labai aiškų pasirinkimą. Arba, šiuo atveju, fiziškai iš tiesų ir buvo moterys, mat turėjo kažkokių ten moters reprodukcinių organų atrofuotas užuomazgas, kurias tereikėjo iškasti operacijos metu. Kaip patogu, ar ne? Taip tad, griebiau David Ebershoff knygą "Danų mergina" (The Danish Girl; ISBN 9781474601573; 336p.; Goodreads) su mintim, kad na, gal, pagaliau, papasakos man apie žmones, kuriuos sutinku ir bendrauju bene kas dien. Kur tau. Kas tingėsit skaityt mano rant'us, žinokit, kad filmą pažiūrėti verta, bet knygos skaityti - tikrai ne.

Einaras - tapytojas, vedęs tapytoją. Ji tapo portretus, jis - peizažus. Kai ji neturi modelio - savo delikačia figūra, žmonos parinktomis suknelėmis, jai pozuoja jis. Kaip nekeista, bet būtent šie jos portretai - patys sėkmingiausi. Lilės portretai. Tuo tarpu Einaras, kuo toliau, tuo labiau, grimzta į šizofreniją. Ne, aš rimtai. Atsipeikėjęs, kaip Einaras, jis nepamena, kaip ten pateko, su kuo kalbėjo, neatpažįsta Lilės draugų. Apie Lilę jis visada kalba trečiu asmeniu, o Lilė mėgsta pamiršti, kad toks net egzistuoja, ir pripažįstą jį, Einarą, kaip savo pusbrolį, tik, kai to reikalauja situacija ir savisaugos instinktas. Tarkim, kalbėdama su pirmąja Einaro meile, vyriškiu, kurį gal būt pamilo ir pati Lilė, tačiau bijodama sudaužytos širdies, jam pasakoja apie Einarą, ne save.

Per visą knygos siužetą stebime lėtai stiprėjantį asmenybės susidvejinimą. Čia man dar įtarūs visi tie kraujavimai. Einaras tampa kraujo fontanu bene tolygiai, kas mėnesį. Kas perša dvi mintis: arba jo įsitikinimai veda iki tokio jo kūno protesto, bandymo išsireikšti; arba tai problema jo galvoje, t.y. fizinė problema, auglys, ar kažkas tokio, kas padalino jo asmenį į du. Neperšu idėjos, kad Lilė - nebuvo tikra moteris, kad Einaras nebuvo translytis. Tik sakau, jog visų pirma tai jis sirgo mentaliai, ir jam reikėjo rimtos pagalbos, mat neteko girdėti atvejų, kad dvigubą gyvenimą gyvenantys asmenys, kurie negali būti savimi dėl mūsų visuomenės išsilavinimo stokos, pamirštų tą kitą gyvenimo dalį vos užsimovę kelnes.

Pati istorija per daug nesiskiria nuo filmo, tik filme nebuvo tų baisių nesąmonių, kurios, nors ir galimos, čia buvo labai ne vietoje, su operacijomis. Prapjovė jie Einarą, ir ei, ar čia kažkokia gimdos užuomazga? Dievaži, jis juk tikrai - moteris! Vėl peršasi mintis, kad visi translyčiai asmenys turi kitos lyties reprodukcinę sistemą, kažkur giliai palaidotą jų pačių kūne. Žodžiu, pažiūrėkit filmą, jei smalsu, bet knygos tikrai nerekomenduoju, kaip ir daug kitų, ši pateikia gan prastą įvaizdį. Laukiu dienos, kai rankose turėsiu knygą su pozityviu, linksmu žmogumi, kuris, post factum, dar ir translytis. Be aliuzijų į šizofreniją, baisią klinikinę depresiją, nenorą gyventi, ir taip toliau. Knygai duodu 3/10, už pabandymą.

Donna Freitas - The Happiness Effect

Donna Freitas knyga "The Happiness Effect" ("Laimės Efektas"; ISBN 0190239859; 368p.; Goodreads) suintrigavo savo pavadinimu, o tada ir anotacija. Knyga apie socialinių tinklų rimtuosius naudotojus, tuos kur po savaitgalio pareina 20 fotografijų, ir pri'tag'inimai net ten, kur tavęs nėra. Na, na, gal bus įdomu? Trumpai drūtai, tiems, kas iki galo nenorit skaityt: ne, nebus. Knyga labai solidžiai susitelkė ties socialiniais tinklais, kaip visu internetu, kur, atsiprašant, nėra nieko geriau, ar iš vis - daugiau. Davė pasisakyti žmonėms, kurie sunkiai sumezga sakinius, arba kurie jau pasiekė streso viršukalnę. Ir galiausiai pasiūlė paprasčiausią išeitį: atsijunkite. O man galvoj skamba Humble the Poet citata, skaityta būtent šį rytą: mėgstu būti su žmonėmis, kurie leidžia pamiršti, jog turiu telefoną (I love chilling with people who make me forget I have a phone).

Autorė paėmė tikrai daug interviu, iš tikrai daug žmonių. Ir tada pateikė mums pačius radikaliausius. Jie arba žiūri į facebook, kaip į sceną, kur "likes" nurodo jiems jų vertę (to pasekoje, jei įrašas negavo nei vieno "like" - jis trinamas, kaip gėdingas nesusipratimas), arba jau deaktyvavo savo socialinių tinklų anketas. Čia į galvą man ateina kita citata, Marilyn Manson, apie narkotikus (kas čia visai tinka, mat vienas iš apklaustųjų facebook įvardino, kaip cheminę adikciją): yra naudotojai, ir yra piktnaudžiautojai (there are users, and there are abusers). Autorė, kaip išeitį, siūlo abstinenciją nuo wi-fi, tarsi internete būtų tik keturi dalykai: facebook, twitter, snapchat, ir žinoma, instagram. (Čia tyliai pabrėžiu, kad nesutinku, jog tai sprendimas, mat nemanau, jog problema slypi tame)

Toliau autorė, vos ne kraujuojančia širdimi, skatina mums padėti jaunuoliams ir suteikti jiems tą laisvę, apie kurią jie slapta svajoja (toks truputį Umbridge kvapas): sukurti zonas, kur wi-fi ryšys neveikia. Negalite nustoti žaisti telefonu klasėje? Ak, tai gal paimkim krepšį... ir sudėkim ten savo telefonus prieš pamoką! Nes, kam, po velnių, tą pamoką daryt įdomesnę, ar ne? Šią knygą skaičiau labai ilgai, ir labai nuobodžiai. Tuo tarpu turiu namie tokių, dėl kurių ir be jokio miego tekdavo apsieiti, mat visą jo laiką - praskaičiau. Turėjau matematikos mokytojų, pas kuriuos mokiausi vos 4-ais, ir tų kitų, kur 9 buvo standartas. Kitaip tariant, jei nekabina, tai atjungtas internetas - nepadės. Bet autorė, atrodo, mieliau mus pasodintų į geltonus kambarius, o ne pagerintų prezentaciją. Knygai duodu 3/10, ir tai tik už jos geranoriškumą.

John Flanagan - Ledo Šalis [Žvalgo Mokinys 3]

Prasistūmiau per knygą, prasistumt teks ir per aprašymą. "Ledo Šalis" (Žvalgo Mokinys [#3]; Ranger's Apprentice: Icebound Land; ISBN 0399244565; 266p.; Goodreads) yra trečioji John Flanagan "Žvalgo Mokinio" serijos knyga. Tai aš jas myliu, tai nekenčiu...

Dabar spoileriai prieš tai buvusių dviejų knygų:

Vilas ir Kasandra paimti į nelaisvę, kaip karo grobis. Holtas pažadėjo berniukui juos rasti tokioje fantastiškai dramatiškoje scenoje. Bet šioje knygoje mes matome vaikus bandančius išgyventi, ir Holtą bandantį keliauti. Atrodo jog kas du žingsnius jam reikia spręsti kažkieno problemas. Bet tai ne bėda. Vilas su Kasandra visur sutinka jiems atjaučiančių ir globojančių suaugusiųjų, tad, net ir baisiausiose situacijose aišku - nei vienas nerizikuoja gyvybe.

Čia spoilerius daugiau ar mažiau baigiu:

Žodžiu taip, knygos skonis, kaip užtęsto skyriaus. T.y. kiekviena knyga - vienas skyrius pilnas bereikalingų dalykų, ėjimo, stovyklų rengimo, ir ne pačio geriausio humoro. Kas pradėjo kelionę praeitoje knygoje - šioje šiaip ne taip pasiekė jos finišą. Kas tik ruošėsi - dabar gi pradeda. Perskaičiau, padėjau, ir pro akis tas tumbleweed prariedėjo. Negana to, autorius atrodo niekaip neapsisprendžia ar rašo fantasy, ar tik kažką atmieštą fantasy. Ir kol jūs man nepagrūmojot, kad, ei, Nosferatu, knyga vaikams skirta, ko čia širsti: skaičiau tikrai daug knygų vaikams dar šiais ir praeitais metais. Tikrai būna geriau. Daug, daug geriau. Tad ir duodu tik 3/10, mat daugiau negaliu. Kurį laiką ši serija turės padulkėti lentynose.