Pavadinimas: Blood Games
Serija: Chicagoland Vampires 10
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 350
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads
Tjo. Bandau jau taip prasistumt, kad tik greičiau. Liko dar dvi knygos. Bet lengviau pasakyti "beveik baigiau", nei iš tiesų padaryti: juk laukiam išsipildant stebuklingo kūdikio pranašystės. Ir iš to, kaip Merit tvarkingai tampa klusnia, gera, viską atleidžiančia moteriške, kurią jos diedas erzina apsimetinėdamas, jog dabar tai va, pasipirš... Any page now.
Apie Knygą: GP sukrėstas iš pagrindų, mat jų valdymui mestas iššūkis. Ir dar ne bet kas jį metė, o pats GP palikęs Sullivan. O, ir jis gi dar - ne vienintelis. Prasideda vampyrų Bado Žaidynės, laukia testai, išbandymai ir "bus labai baisu", kur paskui pasako, jog jie matė mirštant jų merginą ar vaikiną. Bet juk GP valdyti gali tik pats geriausias, o kad jau Sullivan'ą ėmė šantažuoti, kad pasitrauktų, galima nuspėti, kuris iš jų - pranašiausias. Tuo tarpu kažkoks pamišėlis ritualistiškai žudo žmones ir apkaltinti nužudymais atrodo bando visus iš eilės: vampyrus, raganas, ką nors ten dar.
Mano Nuomonė: Pamirškit visas mano Sullivan'ui išsakytas pagyrias. Ne, jis tik dar vienas blogas berniukas, su tokia baisia praeitim, jog jei papasakotų - pražiltumėt. O tada paaiškėja, jog kažkas su juo kažkiek susijęs kažką nužudė, kad jį pamokytų ir todėl jis toks blogas berniukas. Ritualinės žudynės? Na, jei skaitot šitus mano aprašymus, tai jau turbūt žinot, jog tai tas sub-plot'as, kur be stuburo, įmestas tik, kad būtų ką veikt lapų tarpuose. Vienintelis geras dalykas šioje knygoje buvo tas paskutinis istorijos posūkis, nors irgi toks labai jau su daug lojimo ir mažai kandimo, bet pliusą duosiu.
Čia man buvo didelis "ne, ačiū". Tušti pažadai apie tamsias paslaptis. Buvo labai neįdomu ir tegaliu duoti tik 2/5.
