John Burdett "The Bangkok Asset" | Sonchai Jitpleecheep 6

Autorius: John Burdett
Pavadinimas: The Bangkok Asset
Serija: Sonchai Jitpleecheep 6
Žanras: Mistika, Nusikaltimai
Psl.: 307
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Na va, pagaliau baigiau visą Bankoko 8, arba Sonchai Jitpleecheep seriją. Gerai, kad mums išvertė tik tris. Tos trys gražiai apipavidalina ir užbaigia seriją su tokiu "happily ever after", po ko seka keistos ir retai geros knygos, kur herojai tampa tik nuvalkiotais bandymais rašyti filosofiją.

Apie Knygą: Žmogui nuo pečių nutraukiama galva. Ant sienos krauju užrašytas kreipimasis į Sončajų, teigiantis jog žudikas žino, kas yra * tėvas. Jo tėvas? Jų tėvas? Bylai tirti, kuri Sončajui iš karto atrodo antgamtiška, mat kas kitas, jei ne koks nors demonas, gali turėti tiek jėgų, kad nuplėštų kam nors galvą, paskiriama detektyvė Krom iš Kinijos. Su jos pagalba, suteikta savanoriškai, ar netyčia, Sončajus ima suvokti, jog pasaulis, kokį jis žinojo, jau seniai baigėsi. Prasidėjo nauja era, era, kur vienintelė religija, pagarba ir galia yra pinigai. Ir jis, bei jo tėvas, kurio jis įkyriai ieškojo jau nuo pirmos knygos, yra pačiame tos naujosios religijos centre.

Mano Nuomonė: Dingo kai kurie herojai. Tiesiog išnyko ir nieks apie juos daugiau nė neužsiminė. O jei užsiminė, tai taip, lyg jie būtų buvę, kažkokie ten prašalaičiai. Nepatinka man taip. Dar gi, labai siutina, kad kiekviena byla tiesiogiai sukasi apie Sončajų. Chebra, jūs gal baikit žudyt, tam, kad patrauktumėt jo dėmesį? Neabejoju, telefoną jis turi. Bet kur tau, še, nužudžiau arba nusižudžiau, Senpai, notice me! Nu, anyway, čia buvo šešios knygos apie visų moterų garbinamą vyruką, dėl kurio dėmesio žmonės žudė, kurį visi vienaip ar kitaip garbino, net tada, kai grasinimais vertė ką nors daryti, kurio žodis visada buvo svarbus ir priimamas... Žodžiu, tai buvo šešios knygos, su kulminacija: tai jis Jėzus, Buda, Judas ar Liuciferis? Mat čia jau rimtas kultas ne tik veikė, bet ir įaugino šaknis į visą pasaulį, ir žinoma jie visi ten, didelėm, meilės pilnom akim, tiesia rankas į Sončajų - ateik, mes tave mylėsim, gerbsim, ir pasodinsim ant sosto.

Tikrai buvo gana trijų knygų. Bet jei Sončajus jums labai patiks, tai galit ir kitas skaityt, visgi skonio reikalas ar knyga bus įdomi ar ne. Man, bendrai imant, visa serija buvo vidutiniškai gera, tikrai nesigailiu, kad perskaičiau, net jei dvi prieš tai buvusios knygos gerokai erzino. Šitai duodu 4/5.

John Burdett "Vulture Peak" | Sonchai Jitpleecheep 5

Autorius: John Burdett
Pavadinimas: Vulture Peak
Serija: Sonchai Jitpleecheep 5
Žanras: Nusikaltimai, Trileris
Puslapiai: 285p.
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Na, kad jau tiek praskaičiau, tai sumečiau, kad gal ir užbaigsiu seriją. "Vulture Peak" yra prieš paskutinė John Burdett serijos Sonchai Jitpleecheep knyga, iš kurių mums išverstos tik pirmos trys Bankoko knygos. Tai tikrai nėra didelis praradimas, mat toliau, tiesą pasakius, jos tik prastyn. Tos trys labai gerai apipavidalino seriją ir baigėsi pačiu laiku.

Apie Knygą: Sončajaus bosas, vedamas itin savanaudiškų paskatų, kaip kitaip, apsiima išvalyti Bankoką nuo Juodosios Organų Rinkos. Tam, žinoma, jis tuoj pat priskiria Sončajų, mat tam vienam, atrodo, čia rūpi, kažin koks ten teisingumas. Sončajus, įduotas naujos tapatybės ir dėžės pilnos akių obuolių, greit randa pagrindinius žaidėjus Juodojoje Rinkoje. Jos - dvynės kinės, pamišusios taip labai, jog net Sončajui ima darytis neramu. Ne gana to, jog jas sunku protu suvokti, tai dar ir pavojus, kurį jos kelia viena kitai, bei aplinkiniams yra neišmatuojamas. Vien iš nuobodulio žaidžia rusišką ruletę, o pykčio proveržius išreiškia vaikydamosis viena kitą su kūjais ir mečetėmis. Joms žmonės - tik vaikštantys kišenpinigiai. Tad nenuostabu, jog jos greit pritraukia visokio plauko kvailius, bei tokius pat nestabilius psichopatus, kaip pačios. Tarkime, po Bankoką siautėjantis monstras su plokščiu šikšnosparnio snukiu, kuris sistemingai prievartauja moteris.

Mano Nuomonė: Dvynės man labai priminė Voerman seseris iš Vampire the Masquerade: Bloodlines. Netgi apie jas apipinta mistika buvo panaši, paslaptys, priežastys ir t.t. Tik, kad jų istorija tokia gan vidutiniška buvo. O Sončajus dar labiau gadino reikalą būdamas toks karmiškai už visus pranašesnis. Kaip apibūdint dvasinį pasikėlimą, a? Anyway, įdomiausia buvo to monstro istorija, bet ji pateikta, kaip šalutinė, daugiau, kaip užpildas, kad būtų storesnė knyga.

Taip tad. Tuoj pradėsiu paskutinę knygą. Seniai aš jas norėjau perskaityt, dar tais laikais, kai retai pirkdavau e. knygas. Būsiu sau didį darbą atlikęs ir daug iš "Perskaityti" išbraukęs, tik, kad dar pakentėt teks. Kol kas duodu 3 iš 5.

John Burdett "The Godfather of Kathmandu" | Sonchai Jitpleecheep 4

Autorius: John Burdett
Pavadinimas: The Godfather of Kathmandu
Serija: Sonchai Jitpleecheep 4
Žanrai: Nusikaltimai, Trileris
Psl.: 384p.;
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Ar yra tekę skaityti knygą du kartus, nes iki baigėt - pamiršot apie ką ji? Tokia man buvo John Burdett knyga "The Godfather of Kathmandu", ketvirta Sončajaus serijoje ir, kaip matau, mums neišversta. Knyga tikrai nebuvo bloga, bet trečia gan gerai užbaigia seriją, jei toliau nebesinori skaityti, tad leidyklos sprendimas yra gan suprantamas ir, bent šį kartą, pateisinamas.

Sončajus padarė baisią klaidą. Savo bosui jis gavo Krikštatėvio filmus, kas ir pradėjo grandininę nesėkmių reakciją. Bosas privertė jį tapti jo patarėju. Į tai įtraukė tiek jo motiną, tiek ir žmoną, kurios, išgirdę apie naują algą, suskubo Sončajų prispausti imtis darbo: juk sūnus galės eiti į geriausią mokyklą, nereikės bijoti, jog taps narkotikų dealeriu. Tai, kas čia blogo, paklausite? Sončajaus karma. Viskas prasidėjo nuo to, jog jo sūnus, jo mylimo draugo ir partnerio reinkarnacija, nusprendė, jog pasaulis vis dar per daug korumpuotas ir jam čia nepatinka, tad nusižudė. Žmona, graužiama kaltės, kam pastūmėjo Sončajų imtis to darbo ir užtraukė jiems tokią karmą - pabėgo į vienuolyną. Jo FTB partnerė Amerikoje irgi atrodo nusivylusi jo naujomis pareigomis, tad šį kartą į pagalbą neskubės, o pagalbos jam tikrai reikėtų. Bendradarbis, kuriam jis nori atiduoti bylą - vis siunta, jog bosas visada mieliau darbus perduoda Sončajui, ir, kad Sončajus visada randa įkalčius greičiau už jį. Nepadeda net tai, kad tuos įkalčius Sončajus tuoj pat perduoda jam, o ne eina pasigirti bosui. Vienintelė paguoda irgi - nelabai guodžianti. Tai Lamos statusą pasiekęs vienuolis, kurio Sončajus priprašė padėti pasiekti dvasios ramybę. Tik tiek, jog šis vienuolis turi 14 milijonų vertės sandorį su Sončajaus bosu, narkotikų formoje.

Tuo tarpu, kai tiek dalykų verda širdy ir galvoj, dar tenka ir tą nelemtą bylą narplioti, mat kolega - dvasinis skurdžius, nesugebantis pastebėti po nosimi gulinčių įkalčių. Garsus filmų režisierius rastas nužudytas, su atvira kaukole ir išvalgytais smegenimis. Jį Bankoke visi mylėjo, baro merginos jį gražiai apibūdina, kaip geranorišką, mylintį, bet priklausomybę nuo sekso turintį užsienietį. Anot jų, jis ieškojo ko nors labiau pašėlusio ir iki mirties bent kelias savaites jų nelankė, tad tikrai turėjo meilužę kažkur ten, kitur, kur gal būt jį ir nužudė.

Istorija veikia tarsi per tris skirtingas gijas, iš kurių Sončajaus istorija ir vėl pati neįdomiausia. Jis - labai keistas herojus ir tai turbūt vienintelis jo pliusas. Šį kartą kur kas įdomiau buvo skaityti apie jo bosą ir tą pamišėlį vienuolį. 3/5

John Burdett "Bankoko Šmėklos" | Sonchai Jitpleecheep 3

Taip tad. Pirma John Burdett Sonchai Jitpleecheep knyga man labai patiko. Antroji tiek pat labai nepatiko. Tai trečią, "Bankoko Šmėklos" (Bangkok Haunts; Sonchai Jitpleecheep 3; ISBN 0307263185; 305p.; Goodreads) ėmiau atsargiai. Maniau dabar viskas stabilizuosis, knyga virs šeimyniniu detektyvu Azijoje. Laimei, kol kas taip nenutiko.

Sončajui į rankas patenka snuff filmas. Tai toks pornografinis įrašas, kuriame vienas iš dalyvių yra iš tiesų nužudomas. Juodojoje rinkoje toks filmas kainuotų baisius pinigus. Gal ir būtų šiek tiek keista, jog kažkas jį atsiuntė Sončajui, t.y. policininkui, net jei jie visi laikomi korumpuotais, tad greičiausia - matančiais naudos tokioje video juostoje. Bet tą keistumą nustelbia kiti faktoriai. Tokie, kaip tas faktas, jog Sončajus pažinojo auką ir buvo ją be galo įsimylėjęs. Filme ji dėvi pigų jo jai dovanotą žiedą, tarsi būtų tikėjusis, jog Sončajus šią juostą pažiūrės. Ir ji tikrai žinojo, jog tuoj mirs. Netgi skatino žudiką, kuris atrodo dvejojo ir nenorėjo jos žudyti. Kam gi viso to reikėjo, kodėl tokia stipri moteris siekė tokios nedėkingos mirties? Nors ir dvejodamas, Sončajus mano, jog mirusioji iš to turėjo kažin kokios naudos.

Ir iš tiesų, už filmo stovi visa gauja nesveikų, bet turtingų žmonių, kurių vardų greičiausia niekas nežino. Sončajui bandant atkapstyti bent menkiausią siūlo galą, aplink jį ima mirti kiekvienas bent šiek tiek įsivėlęs asmuo. Atrodo, peilis randa gerklę, net ir visiškai uždarame kambaryje, į kurį vienintelį įėjimą saugojo jis pats.

Viskas ėmė darytis įdomiausia jau į pabaigą. Nemanau, jog man tekę skaityti paranormalius detektyvus, tad kas kart gaunu nustebti, jog už nusikaltimus gali būti atsakingi netgi ne žmonės. Tik, norėčiau daugiau informacijos. O kol kas knygai duodu 4 / 5, nes buvo tikrai labai neblogai.

John Burdett "Bankoko Tatuiruotė" | Bangkok Tattoo | Sonchai Jitpleecheep 2

Labai jau nesinorėjo nieko skaityti, tai pasiėmiau antrą knygą John Burdett serijoje Sonchai Jitpleecheep, "Bankoko Tatuiruotė" (Bangkok Tattoo; Sonchai Jitpleecheep 2; ISBN 1400032911; 320p.; Goodreads). Pirmoji knyga man tiesiog fenomenaliai patiko. Bet ši jau tikrai prarado šarmą. Susiskaitė, kaip labai eilinis detektyvas, mat herojai tiesiog prarado savo geriausius charakterio bruožus ir tapo vos ne beveidžiais vardais lapuose. Va, kaip įdomiai pasakiau...

Vienos iš geriausių baro merginų kambaryje nužudytas ir sumaitotas CŽV agentas. Tarp jų būta romano, nors ir vienpusio, kuris baigėsi gan taikiu išsiskyrimu, iki jis vėl ją rado čia, Bankoke. Bet Chanya - gero būdo mergina, tad nors scena ir labai inkriminuojanti, nepanašu, jog ji galėtų taip žiauriai nužudyti vyriškį, net jei jaustų jam ne pačius palankiausius jausmus. Sekantys įtariamieji patys ateina pasikalbėti. Po lemtingojo 9/11 teroro išpuolio Amerikoje, galimybė, jog čia besislepiantiems teroristams po nosimis pasimaišęs CŽV agentas staiga brutaliai mirė - labai tikėtina. Bet šie paprasti musulmonai atėjo čia siekdami išvengti tokios sąsajos su teroristų grupuotėmis, kas sunaikintų visą čia jų egzistuojančią bendruomenę. Jie pasiryžę bendradarbiauti, ar kitaip įtikinti detektyvus, jog ši žmogžudystė tikrai nebuvo teroro aktas. Tad, kaip visgi toks sąlyginai nepavojingas ir nereikalingas vyrukas, gavo tokį nedėkingą galą?

Panašu, jog mirti galima ir dėl tatuiruotės. Esama žymaus meistro, kurio darbų turėti yra bene statuso simbolis. Tam tikrų organizacijų nariai, kaip tarkime Jakudzos, nesibodi nužudyti ir nudirti odą dėl vieno tokio meno kūrinio. Sonchai čia baisiausia ne agento mirtis, jei tik tai buvo tikroji šios priežastis, o faktas, jog to meistro tatuiruotę turi ir Chanya, mergina, kurią jis myli jau nebe pirmame savo gyvenime.

Taip labai paprastai ir kvailai Sonchai tapo eiliniu vyruku. Nebeliko to jo fatališko skausmo dėl prarasto partnerio, nepaaiškinamo nenoro susisieti su amerkiečių detektyve ir t.t. O kad jau jis pasakoja knygą iš savo perspektyvos ir yra jos pagrindinis veikėjas, tad ir istorijos kokybė gerokai smuko mano akyse. Gali duoti tik 3/5, su viltimi, jog trečia knyga bus geresnė.