Top 5 Siaubo knygos Spalio Siaubo lentynėlei

Lėtas Spalis yra lėtas. Bet, nors pusė jo jau praėjo, vis tiek noriu šio bei to parekomenduoti paskaityti. Penkias pačias mylimiausias tikro siaubo ir šiurpulių pilnas knygas.

Man labiausia patinka tos, kuriose siaubo ištakos nėra matomos, t.y. tai kažkas baisaus kažkur ten, tamsoje, rūke, miškuose, o ne serijinis žudikas namie, tad turėkit tai omeny, jei ką dėsit į savo sąrašus.

Josh Malerman "Bird Box": Knygoje pasakojama apie kažkokį žemę ištikusį kataklizmą. Žmonės, pradžioje vos vienas, kitas, o tada miniomis, ėmė matyti kažką, ką jų smegenys atsisakydavo suvokti, ko pasėkoje jie - išprotėdavo. Vienintelis būdas išgyventi - užsimerkti ir nežiūrėti. Niekada. Niekur. Būrelis žmonių, aklosiomis, susibūrė į namus, kurios aklinai apkamšė su viltimi išgyventi, ar gal net rasti būdą, kaip sužinoti, kas gi ten, lauke...

Netflix adaptacija irgi labai nebloga, verta žiūrėti po knygos.

Stephen King "Rūkas" (The Mist): Daug adaptacijų, bet nei vienos iš jų - nemačiau. Čia, kaip ir Bird Box, siaubas ir mirtis - nematomi. Tai, tas kažkas, slepiasi rūke. Po didžiulės audros miestelis atsibunda aplaužytas ir apniokotas, tad nenuostabu, kad visas būrelis jų susiduria krautuvėlėje, kuri ir tampa jų išgyvenimo salele, kai pasaulį už vitrinų praryja neperregima migla. Joje - kažkas klykia, kažkas krebžda. Iš ten niekas neateina. Iš ten niekas ir nebegrįžta...

Adaptacijų nemažai, bet pats nei vienos nesu matęs.

Hugh Howey "I, Zombie": Autoriaus "Šachtos" ar "Vilnos" serija man nepatiko, bet štai ši buvo visai kas kita. Joje pasakojama zombių apokalipsė iš zombių pusės. Yrantys protai, savo mirties ir kismo suvokimas, nenumaldomas smegenų ir žmogienos troškulys. Buvo nemalonu skaityti, o pabaiga įvarė egzistencinį siaubą,

Netflixe yra serialas tokiu pat pavadinimu, anas paremtas White Trash Zombie knygomis, su šia - niekaip nesusijęs.

Koji Suzuki "Skambutis" (Ringu): Dingusi mergina buvo nepaprasta. Net po mirties ji sugebėjo perduoti savo istoriją, o tada ir imti skinti kitų gyvybes. Knyga kupina tiek labai baisių momentų, tiek baisios įtampos ir nerimo, nesulyginamo su adaptacijomis. Tęsinių neskaičiau, bet galvoju dabar, gal verta būtų.

Adaptacijų mačiau kelias, bet nei viena nepaliko nė per pus tokio įspūdžio, kokį paliko knyga.

Thomas Harris "Avinėlių Tylėjimas" (Silence of the Lambs): Na, Hanibalo serija tai jau turbūt ir siaubo klasika verta vadintis, nors visos čia mano minimos knygos vienaip ar kitaip atitiktų kriterijų (gal apart tik "I, Zombie"). Šioje knygoje siautėjančiam serijiniam žudikui pagauti Klarisė pasitelkia Hanibalą Lekterį, kurį tenka laikyti už grotų, grandinių, apsaugos ir panašiai. Sunku pasakyti ar moteris nusprendė į monstra kreiptis, nes ir kitas žudikas jos akyse - toks pat, ar dėl to, jog ponas Lekteris demonstruoja galingą protą, kuris kartą jai jau padėjo gaudant Raudonuoju Drakonu pramintą žudiką. Klausimas tik, ar Klarisė savo įsitraukimo į Hanibalo Lekterio reikalus neims gailėtis...

Adaptacija su Anthony Hopkins yra absoliučiai nuostabi ir būtent šis yra vienas mylimiausių mano filmų.

Laukiu jūsų papildymo, komentarų, rekomendacijų čia ir IG, galit ir nuorodas mestelėti į savo apžvalgas.

įvairovė | Justina Ireland "Dread Nation" | Dread Nation 1

Autorius: Justina Ireland
Pavadinimas: Dread Nation
Serija: Dread Nation 1
Žanras: Alternatyvi Istorija, Zombiai
Psl.: 455
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Herojai knygoje, bent kai kurie, tikras gūsis šviežio oro. Tarkime, pagrindinė mūsų veikėja, Jane McKeen, juodaodė karė su charakteriu pritinkančiu merginai, išmanančiai savo darbą, bet vis vien nuvertinamai vien dėl to, kokia gimė. Tačiau pati istorija buvo vidutiniška.

Apie Knygą: Karas tarp valstijų Amerikoje sustojo, kai mirusieji laukuose ėmė kilti ir žudyti gyvuosius. Dabar gi jie baigia užspęsti gyvųjų populiaciją į kampą. Mirę neseniai yra greiti ir vikrūs. Mirę seniau - lėti, bet ateina būriais. Jie žudo nesirinkdami, o įkandimas net gyvuosius paverčia tokiais, kaip ir jie. Tad imtasi priemonių. Kadangi neseniai buvo panaikinta vergystė, tam tikros sektos ėmė tikinti žmones, jog šis maras yra dievo bausmė baltiesiems, už tai, kad buvo pernelyg atlaidūs savo spalvotiems broliams. To pasekoje būtent kitų rasių atstovai gavo eiti mokytis kovoti ir ginti.

Jane McKeen jau beveik užuodė atestatą Miss Preston Kovos Mokykloje. Bet užkulisiuose vykstančios intrigos ir jos gyvenimą pakreipė kita vaga. Pirma, ponas puotoje virsto zombiu. Tada, dingo viena iš geriausių šeimų Baltimorėje. Ir galiausia, pačią Džeinę irgi, bene kaip bausmę, išvežė ginti vieno iš paskutinių žmonijos prieglobsčių, miestelio, aptverto didžiule tvora. Ji mokyta buvo ne patruliuoti atviruose laukuose, kur kas tam tikrą laiką reikia naujos siuntos apmokytų jaunuolių, mat jų gretas vis retina nuolatinės atakos. O ir saugumas čia, kaip ji greit pati gauna suprasti, tėra akių dūmimas. Mat, kai į sienas įsirėmė ordos zombių ir šios ėmė byrėti, būryje juodaodžių brolių ir seserų, su ginklais, kurių ir ginklais nepavadinsi, gindama žmones, kurie ją laikė antrarūše, neverta dėmesio - ji yra bene vienintelė žinanti, kaip iš tiesų kovoti.

Mano Nuomonė: Kažkur fone, zombiai, ordos judančios per miškus ir laukymes, ryjančios ir plėšančios žmones. Čia dingo tavo draugai, čia jau buvai priverstas jiems nurėžti galvas. Kitarasiai vaikai mokomi kovos meno, kad galėtų ne tik apsiginti, bet ir ginti. Zombių virusas - kažkam naudingas, o ir jie patys atrodo darosi gudresni, bene mąstantys... Tačiau mes tegaunam paskaityti apie intrigas, meiles, irzulį, barnius, puotas ir Džeinės nenorą būti ten, kur yra, kad ir kur ji būtų. Ji buvo tikrai labai įdomi herojė, bet tai ir yra vienintelė priežastis, dėl kurios paskaitysiu ir kitą knygą, kai ji bus.

Nežinau, pati istorija buvo gan šiaip sau. Daugiausia dėl to, kad viskas, kas buvo įdomu, vyko kažkur ten, kur Džeinė nematė, nes buvo pernelyg įsitraukusi į paieškas tai simpatijų, tai draugų, tai maisto, tai ko nors aštresnio. Duodu 4/5, bet jau tokius rimtai silpnus. Tikiuos, toliau bus bent šiek tiek daugiau veiksmo ir siaubo. Apie zombius skaityti neverta, jei tau jie rodomi tik, kaip jūros mūša, čia priartėjo, visus išgąsdino, čia vėl nuslūgo, nes net su ginklais, kuriuos peikė per labai ilgus skyrius, juos kuo lengviausiai išžudė.

siaubo | Z.A. Recht "Plague of the Dead" | Morningstar Strain 1

Autorius: Z.A. Recht
Pavadinimas: Plague of the Dead
Serija: Morningstar Strain 1
Žanras: Siaubo literatūra, Zombiai
Psl.: 292
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Toks baisus pavadinimas, atrodo oi, čia tai bus, pragariški padarai, zombių apokalipsė. O pasirodo čia knyga apie ilgai geresnės vietos išgyvenimui ieškančius kareivius, einant nuo vieno zombių infekuoto taško, prie kito. Manau serijos nebetęsiu. Šiemet norėčiau nebesikankinti su serijomis, kurių sekančios knygos visai nelaukiu.

Apie Knygą: Virusai dažniausia plinta vienodai. Čia ar ten - pavienis incidentas. Tada - izoliuota grupė. Ir štai jau kelios izoliuotos grupės, o po to jau - kaip gaisras. Baisu kai taip plinta net paprasčiausias gripas, tad ką jau ir kalbėti apie zombių apokalipsę.

Šis virusas reanimuoja mirusiuosius, bet juo užsikrėsti gali ir gyvieji. Užkrato paveikti jie viduje tarsi ir miršta, išlieka tik naujai sustiprintas instinktas misti. Misti žmogiena. Šiuos zombius kariai pavadino "bėgikais", mat jie - greiti, apsukrūs. Bet juos vis dar galima tradiciškai nužudyti. Po to seka kita stadija, vadinamų "šliaužikų". Dabar jau lėtų, menkai orientuotų, bet bene nesustabdomų padarų, kurie ir dykumą perropos, kad tik pasiektų jus ir jūsų dar neapkrėstus kūnus. Ir taip gauname atvirkštinį reiškinį. Nuo pavienio incidento, izoliuotų grupių, maro, iki izoliuotų grupių išgyvenusiųjų, iki pavienių...

Mano Nuomonė: Knyga labai ilgai ir nuobodžiai sukosi apie žmones, kurie vis bėgo nuo zombių vienam taške, pasiekdavo antrą, ten irgi zombiai, bėgo prie trečio, ir nors ten buvo saugu, ėmė bėgti vėl. Jie vis sprendė ar dar yra kokia nauda iš pinigų, ar jau metas pradėti mainytis daiktais. Visi sprendimai buvo be galo lėti ir iki jų vis būdavo toli, su pasistovėjimais, pasvarstymais. Ir herojai parašyti labai lėkštai, ką jau ten apie pačią istoriją ir bekalbėti. Neįdomu buvo. Labai net.

Ne. Zombiai yra tokia tema, kur susimauti sunku. Juk tai bene nesustabdomas priešas. Užsikrėsti taip lengva, o nužudyti užkrėstąjį - taip sunku. Ir gyventi ir mirti - baisu. Bet čia gi rimtai, nu taip ne kažką... duodu 2/5 ir nebetęsiu.

Diana Rowland "White Trash Zombie Unchained" | White Trash Zombie 6

Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: White Trash Zombie Unchained
Serija: White Trash Zombie 6
Žanras: Miesto Fantastika, Zombiai
Psl.: 354
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Na ką, baigiau paskutinę White Trash Zombie knygą. Serija buvo nebloga, tikrai buvo labai smagių, gerų momentų. O ir ši paskutinė knyga buvo viena geriausių, lyg tyčia.

Apie Knygą: Atrodė, kad tai tik dar viena nusikaltimo vieta. Visi jau susipakavo ir judėjo savais keliais, Angel telaukė, kol fotografas viską paskutinį kartą įamžins, kai lavonas, jau apkramtytas krokodilų, pakilo ir juos puolė. Angel tai jau buvo mačiusi, tad žinojo ką daryti, kad pribaigtų negyvėlį. Bet, aną kartą ji kontaktavo su vyriškiu, kurį po to nužudė. Ką gi bendro ji turi su šitu? Bet šis klausimas turės palaukti. Pamenat tuos krokodilus? Taip, jie sėkmingai padeda virusui plisti. Neužilgo visas Angel miestelis įspėjamas neiti laukan be uodų purškalo ir tuoj pat kreiptis į medikus, jei jiems kas nors įkando ar apdraskė. Žmonės tampa agresyvūs, nebesuvokia aplinkos, užpuola artimuosius ir štai, turim dar naujų tikrų zombių, tų besmegenių, kurių vienintelis instinktas yra gauti smegenų, be jokio protavimo. Epidemija tokia rimta ir grėsminga, jog Angel genčiai nelieka nieko kito, kaip tik susimesti su didžiausiais savo priešais, Saberton. Ar tai į gerą ar blogą...

Mano Nuomonė: Man labai patinka, kai herojai elgiasi logiškai. Skambutis: labas drauge, tavo gyvybei gręsia pavojus, mes turim saugią vietą, tavęs tuoj atvažiuos pasiimti, arba tu atvažiuok pas mus. Draugai: gerai, jau važiuoju, paklausiu visų kirbančių klausimų, kai būsiu vietoje, saugiai ir ramiai. Nu gi bene fantastika, sprendžiant iš visų knygų, kur žmonės kalbėjo iki numirė, o būtų nekalbėję, būtų nenumirę. Pati epidemija buvo labai baisi, chaotiška ir įtempta, tad veiksmo čia užtektų dviem knygom. O Angel irgi rimtai pavarė. Epidemija prasidėjo nuo jos, tad ji, kaip ir jungiasi su visais protaujančiais padarais, kurie užsikrėtė. Kaip, tarkime, krokodilai.

Serija tikrai verta laiko, kurį jai sugaišau. Nors tai tik labai eilinė istorija apie vampyrę/vilkolakę, bet iš tikrųjų - zombę, vis tiek buvo smagu. Vienintelis baisiai didelis minusas yra visų herojų poreikis parodyt pirštu į save ir pasakyti jog jie tai padarė todėl, kad yra tokie, ar anokie. Angel išspyrė langą, nes "aš redneck'ė, mes taip darom". Duodu 4/5, tiek knygai, tiek ir visai serijai. Jei nusibodo vampyrai ir vilkolakiai, bet norit to standartinio skaitalo, tai čia tikrai gera alternatyva.

Diana Rowland "White Trash Zombie Gone Wild" | White Trash Zombie 5

Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: White Trash Zombie Gone Wild
Serija: White Trash Zombie 5
Žanras: Zombiai, Paranormalu
Psl.: 325
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nemeluosiu, manau pasiekiau skaitymo bloką. Ir tai turbūt dėl viso nuovargio, o ne knygų, bet knygos nuo to vis tiek kenčia. Mat net tokia paprasta knyga, kaip penktoji White Trash Zombie skaitėsi sunkokai. Bet, ei, bent jau smagu buvo, tai dar ne visai nesiskaito.

Apie Knygą: Angel gyvenimas, vos ji jį pasitaisė, grasina tuoj pat sugriūti. Tapusi zombe ji gavo labai lengvai mesti visas priklausomybes nuo narkotikų, mat jie tiesiog nebeveikė. Bet štai atsirado tokių, kurie sukurti būtent zombiams, ir tikrai smagiai veikia. Jei tik ji puls taip žemai, kad imtų juos vogti iš savo sergančio zombio vaikelio, to paties vyruko, kurį pavertė zombiu. Prie to pridėkime grįžusį serijinį zombių žudiką, bei papildomus pėdsakus prie jo nužudytųjų, kurie veda tiesiai prie jos ex, kurio ji tikrai nelaikė nei tokiu buku, nei šaltakrauju žudiku. Ir viską užbaikime galimu Exodus. Nežinau, kaip tai pavadinti lietuviškai. Šiuo atveju tai poreikis zombiams pasitraukti iš visuomenės dėl grėsmės, jog tuoj kas nors viską atskleis ir prasidės visuotinė, pasaulinė jų medžioklė. O naujas filmas apie zombius tam tikrai nepadės, ypač, kai jame vaizduojami realūs vaizdo įrašai, su tikrais zombiais, darančiais savo darbą: žudančiais, ėdančiais smegenis.

Mano Nuomonė: Patinka man Angel. Bet kažko jai tiesiog trūksta. Nepadeda ir tas faktas, kad visas jos redneck-iškumas, bei baltosios šiukšlės pavidalas yra jos pačios pirštu parodomas. T.y. padaro ji ką nors gudraus, bet gal ne tokio, apie ką kiekvienas pagalvotų, kaip apie sprendimą, ir skaitytojui paaiškina, jog taip padarė, nes yra redneck'ė. Nu jo, gerai, ką gi. Plius, šioje knygoje labai rimtai mesta ir pamesta labai daug gijų iš praeitos knygos. Tarsi visi anie herojai staiga susirado gyvenimus, ar tapo tikromis subinėmis, kurie staiga suprato, jog Angel nemėgsta. Vienintelis tikras istorijos pliusas, neskaitant pačios pagrindinės gijos, kuri buvo tikrai nebloga, yra Nick the Prick siužetas.

Ai, tokia normali. Kiek geresnė nei vidutinė lyginant su kitom tokio tipo ir žanro knygomis. Tai duodu 4/5 ir turbūt tuoj imsiu paskutinę.

Diana Rowland "White Trash Zombie Apocalypse" | White Trash Zombie 3

Autorius: Diana Rowland
Title: White Trash Zombie Apocalypse
Serija: White Trash Zombie 3
Žanras: Miesto Fantastika, Zombiai
Psl.: 320
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Kažkaip jaučiu, kad vėl įlindau į knygų serijos rutiną, kur neįdomu, bet reikia pabaigti, kad jau pradėjau. Trečioji Diana Rowland serijos White Trash Zombie knyga "White Trash Zombie Apocalypse" yra net prastesnė, nei vidutiniška.

Apie Knygą: Angel kaimynystėje filmuojamas siaubo filmas apie zombius. Ji net kelis syk pajuokavo su žinančiais, jog ji irgi yra zombis, kad būtų įdomu, ar porą dienų pabadavusi galėtų įsimaišyti tų netikrų zombių minioje. Bet, kažkas ją pralenkė. Ir netgi nebuvo juokinga! Matot, kažkas vis dar tęsia projektą Zoldiers (kaip Soldiers - kareiviai, bet Zombiai, tai Zoldiers) ir eksperimentuoja su zombiais. Vienas toks pasirodymo metu pametė protą ir puolė ieškoti naujo... Lyg Angel ir taip nebuvo darbo per akis, ką ten su potvyniu, kuris grasina užtvindyti visą jos namą, kuriame ji gyvena su tėvu, ir jos pačios sukurtu zombiu, kuris vis pasirodo akiratyje. O dar ta keista moteris, kur vis ją fotografuoja galai žino kam.

Mano Nuomonė: Čia buvo tiek daug "kam tu dirbi?!", kad net Betmenas nepasigėdytų (taškai, jei supratot). Visi kažkam dirba. Bet visi - dvigubi agentai, nes iš tikrųjų tai dirba ne tam, kam atrodė, kad dirba. Zoldiers vis dar atrodo kvaila idėja, bent žiūrint, kaip tas parazitas, kuris sukuria zombius - pirmiausia rūpinas nešiotojo sveikata, vadinas degina baisiai daug pietų: įsivaizduokit kareivį su bačkute ant nugaros, vien tam, kad porą valandų galėtų intensyviai bėgti. Aha. Geriausia knygos dalis buvo potvynis. Tai turėtų kažką sakyti.

Angel kol kas yra vienintelė priežastis, dėl kurios manau skaitysiu toliau. O šiai knygai negaliu duoti daugiau nei 3/5.

Diana Rowland "Even White Trash Zombies Get the Blues" | White Trash Zombie 2

Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: Even White Trash Zombies Gets the Blues
Serija: White Trash Zombie 2
Žanras: Zombiai, Miesto Fantastika
Psl.: 312
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nu ką, pailsėjau nuo serijų, tad atgal prie serijų. Pasiėmiau, kaip ir planuota (kol kas viskas - pagal planą) antrą White Trash Zombie knygą Diana Rowland knygų serijoje "Even White Trash Zombies Get the Blues". Vis dar manau, jog nebūtų jos tokiu fenomenu tapę, jei vietoj zombio būtų vampyrė, mat istorija tikrai labai paprasta, vidutiniška ir bene jau matyta, gal net daug kartų, priklausomai nuo to ką skaitot.

Apie Knygą: Na, ir nuo ko gi čia pradėti. Angel sau ramiai tvarkėsi gyvenimą, o jos vaikinas tvarkingai ją įveldinėjo į savo šeimą. Viena jo draugė mėgina sukurti dirbtinius smegenis, kad zombiai turėtų kuo maitintis ir be tikrų smegenų. Jo dėdė, tuo tarpu, atrodo nori monopolizuoti šitą reikalą vos tik tai jai pavyks. O štai tada ir prasideda keistenybės. Parvežusią kūną į morgą Angel sulaiko kaukėtas vyriškis ir grasindamas ginklu liepia atiduoti kūną, kurį skubiai išsiveža. Vėliau paaiškėja jog kūnas priklausė jau seniau mirusiam zombiui. Vyrukas sugebėjo mirti du kartus ir po mirties dar ir buvo pagrobtas! Bet Angel dabar svarbiausia atsakyti kitus du klausimus: jei jis buvo zombis ir kažkokiu būdu gavo tiek daug smegenų, kad atsiaugino visą kūną po galvos nukirtimo, tai kodėl jis atrodė kur kas vyresnis, nei buvo prieš tai, t.y. kaip po galais jis paseno, būdamas zombiu? O antras klausimas akivaizdus: kas tai padarė ir kodėl jiems buvo taip svarbu vėl atgauti tą kūną?

Mano Nuomonė: Angel yra vienintelis šios knygos pliusas. Na, gerai, gal ir ne vienintelis, bet seriją skaitau kol kas tikrai tik dėl jos. Ji šiaip geranoriška, nepiktybinė, bet turi savo charakterį. Įdomus buvo ir detektyvo siužetas, mat su kiekviena nauja detale, kuri darė paveikslą vis aiškesnį, žaidimas iš esmės pasikeisdavo jo žaidėjams. Priešai tapo draugais, draugai - priešais. Bet ne visi Angel spėjimai pasitvirtino, kad ir kokie įtikinami atrodė, tad autorė labai sėkmingai vis išmušdavo iš vienų vėžių į kitas.

Knyga tikrai nėra bloga. Bet nėra ir gera, tai taip ir mėtausi. Kol kas nenoriu duoti mažiau nei 4/5, nes nu realiai nėra už ką numušinėt čia to balo. Ot tai, bėda, skaičiau tokių daug, atrodytų...

Diana Rowland "My Life as a White Trash Zombie" | White Trash Zombie 1

Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: My Life as a White Trash Zombie
Serija: White Trash Zombie 1
Žanras: Siaubo, Zombiai
Psl.: 320
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Girdėjau daug labai gerų dalykų apie Diana Rowland knygas iš White Trash Zombie serijos. Tad, kad jau Spalis ir reikia tam tikrų knygų, pasiėmiau paskaityti pirmą, "My Life as a White Trash Zombie". Ir dabar, kai jau baigiau, nelabai suprantu, iš kur buvo tiek daug hype.

Apie Knygą:

• Angel Crawford pabunda ligoninėje po baisios automobilio avarijos. Tik, kad... Ant jos nėra nė įbrėžimo, o pikta seselė jai aiškina, kad ji čia dėl perdozavimo narkotikais.
• Bet, tai, kad ant jos nėra nė įbrėžimo, nereiškia, kad Angel - viskas gerai. Anonimas palikęs jai drabužių, mat rado ją ten kažkur nuogą, suveikė jai ir darbą. Morge. Kur ją iš vėžių galutinai išmušė jos staiga sugurgęs pilvas vos ji užuodė išimtus mirusiojo smegenis. 
• Ir, tarkime net jei ji taip labai nesiseiliotų žiūrėdama į smegenis, tai vis tiek būtų keista, kiek daug į tą morgą vis atvežama begalvių lavonų... Lyg kažkas sistemingai mėgintų pakenkti tokiems kaip ji. Smegenų išalkusiems zombiams. 

Mano Nuomonė: 

• Angel... Na, tokia keistoka. Blanki net. Nežinau, kol kas ji man įspūdžio nepaliko. Bet gal taip tiesiog pirmoj knygoj, kur ji dar turi prisitaikyt prie naujos dietos.
• Kadangi ši knyga buvo detektyvas, manau kitos bus tik geresnės. Detektyvai su antgamtiniais padarais iš Luizianos tiesiog negali būti blogi.
• Ne visai suprantu iš kur kilo visas šitas hype'as. Knyga gera, bet ypatinga tik tuo faktu, kad, pvz. vampyrą pakeitė zombiu. Pati istorija labai eilinė. Netgi, tam tikrais aspektais, prastesnė už eilinę. 

Kol kas nesu didžiausias White Trash Zombie fanas. Bet tai tikrai gali pasikeisti, tad skaitysiu toliau. Blogiausiu atveju, juk atkentėjau Chicagoland Vampires, tai čia tikrai geriau. Duodu kol kas 4/5, toliau - žiūrėsim.  

Josie Jaffrey "The Gilded King" | Sovereign 1

Autorius: Josie Jaffrey
Pavadinimas: The Gilded King
Serija: Sovereign 1
Žanras: Vampyrai, Postapokalipsė
Psl.: 303
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Josie Jaffrey knygą "The Gilded King" gavau, kaip arc'ą, mainais į nuoširdžią apžvalgą. Pradžioj, nors ir labai įdomiai iš kart pateikė pasaulį, kur greit tapo aišku, jog tai mūsų pasaulis po kažkokios apokalipsės, vis tiek sunkokai skaitėsi. Bet kuo toliau, tuo darėsi geriau.

Apie Knygą: Kažkada vampyrai, vadinami Sidabru (Silver) vieningai gyveno su žmonėmis. Iki ėmė plisti zombių, Weeper užkratas, vertęs žmones, kuriems nepavyko virsti vampyrais į žmogėdras be jokio žmogiškumo liekanų. Kiekvienas įkąstasis po to irgi tapdavo Weeper'iu, tad jie dauginosi be galo sparčiai ir vampyrams kilo grėsmė netekti savo maisto šaltinio. Tad jie sukūrė vakciną, kuri neužkrėstuosius padarydavo atspariais, o užkrėstuosius - galutinai pribaigdavo. Bėda ta, jog ta vakcina iš kraujo žmonėse niekur nebedingdavo ir nuo tos akimirkos jų kraujas ir vampyrus paversdavo žmonėmis. Išgydytieji tapo užkrėstaisiais. Toli nuo viso to pradžios ir pabaigos, daugybė metų ar šimtmečių po to, Julia gyvena Blue, paskutiniame saugiame nuo užkrato mieste. Jį valdo ir saugo Aukštuomenė (Nobles - tie patys vampyrai), nemirtingieji, kuriems čia žmonės tarnauja ir maitina savu krauju. Mat už Blue sienų tvyro užkrėstas Red, pilnas arba bauginančios tylos, arba baisių kauksmų. Bet Julia niekaip negali nustoti galvojusi apie tai, kas gali laukti ten, už sienų, kur kažkada išėjo jos tėvai, palikdami ją, kūdikį, ant šventovės laiptų, pasmerktą būti išdavikų dukra, netinkama net maitinti Aukštuomenės narių, tik valyti iki mirties. Tuo tarpu, jai to nė nežinant, vienas iš girdėtų už sienos garsų buvo Cameron'as, grįžęs į Blue tik pasistiprinti prieš dar vieną kelionę atgal į Red. Jau daugybę metų jis ieško ten pagrobtos draugės ir nė neketina nuleisti rankų, kad ir kokie siaubai laukia. O laukia ten jų daug. Ordos Weeper'ių, keistos, apleistos stovyklavietės, su smilkstančiais surytų žmonių kaulais, bei žavus miškinis vakcina užkrėstu krauju.

Mano Nuomonė: Nors prasidėjo viskas įdomiai, bet ėjosi gan lėtai. Bet kuo daugiau skaičiau, tuo daugiau norėjosi skaityti. Kamerono istorija labai greit pasiglemžė visą mano dėmesį, tad Džiulijos dalis skaičiau skubiai, kad tik kuo greičiau pro jas prasibrauti. Bet su laiku abi istorijos dalys ėmė pintis į vieną ir likus kokiam ketvirčiui knygos - noriai skaičiau abiejų herojų išgyvenimus. Labai patiko faktas, jog Kameronas ir Džiulija - visiškai nesusiję veikėjai. Jie turi savo meilės interesus, bei tikslus, ir vienas kitą matė tik iš tolo. Patiko ir siaubai, baubai. Rimtai, kartais net pykau ant savęs, kam skaitau naktį: slėniai tokie pilni lavonų, jog gyvas iškastas, ten masalu Weeper'iams paliktas užkrėstasis - miršta nuo jų svorio ant savęs, o ne sužeidimų; kauksmas naktį miškuose, ir toks kiekis pūvančių, bet tebevaikštančių, tavęs ieškančių kūnų, jog tiesiog nėra kur ir kaip praeiti; atrodytų žmogėdrų paliktos gyvenvietės, į ritualus panašūs likučiai žolėje. Labai gera buvo ir sunkiai nuspėjama politinė dalis, viskas puikiai sukinėjos taip, jog beveik nieko nesugebėjau nuspėti. Nepatiko tik paskutiniai miškinio, Felikso žodžiai. Mat žinau, jog kitoje knygoje tai reikės pataisyti, o pataisoma dažniausia ta kliše: tu mane išdavei, man melavai - ar privalėjau, leisk man paaiškinti - nenoriu nieko girdėti - bet aš tave myliu - nu gerai, aš irgi tave myliu.

Gera knyga. Taip nemaniau pradžioje. Taip nemaniau ir vidury. Bet, kai baigiau, tai tikrai sakau, gera knyga. Duodu 5/5 ir labai lauksiu antros knygos. Nepaisant visko, man reikia sužinoti, kas bus toliau.

Hugh Howey "I, Zombie"

Autorius: Hugh Howey
Pavadinimas: I, Zombie
Serija: -
Žanras: Siaubo, Apokalipsė
Psl.: 222p.
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Ilgai negalėjau suprasti, kur man girdėtas šis autorius. Tik dabar, atsivertęs goodreads pamačiau, jog Hugh Howey parašė ne tik "I, Zombie", bet ir tą Vilnos/Šachtos trilogiją, kur man visai nepatiko. Bet ši buvo nuostabi.

Apie Knygą: Visi pasakotojai - zombiai, arba tie, kurie jais tuoj taps. Po truputį, su asmeninių istorijų detalėmis, jie papasakoja, kaip įvyko ši baisi epidemija, kaip viskas prasidėjo, kur jie tada buvo ir, basiausia, ką jaučia dabar. Vieni istoriją mums pasakoja ėsdami. Jų blaivūs protai įkalinti kūne, kurio instinktų jie - nebevaldo. Siaubas kurį jie jaučia rydami nužudytojo žarnas - neišpasakytas. Jie - trokšta mirties ir kiekvienas tolumoje nuskambėjęs šūvis skamba, kaip viltis. Kiti, tuo tarpu, jaučia palengvėjimą. Bijoti užkrato jiems nebereikia. Jų kūnai - vikrūs, nepaisantys jokių kliūčių tarp savęs ir gyvųjų, kuriuos nuolatos jaučia, užuodžia. Gyvųjų mėsos jie visi nori, be išimties, net ir tie, kurie tam priešinasi. Tad jie puikiai žino, jog virš galvos ratus suka sraigtasparniai, pilni į reikalus nesikišančių medikų, mokslininkų ir kariškių. Jie žino ir, kad čia dar yra gyvų, išgyvenusių. Ir, iki žmonės padaro sprendimą: paaukoti miestą žmonijos vardan, bei susiruošia užmesti ant jų bombą - jie žino ir kad ten, už barikadų, žmonių - minios. Gyvos, skanios mėsos bandos...

Mano Nuomonė: Šiurpau skaitydamas. Pirmi zombiai buvo pavieniai. Jų vengė, mat urgzdami ir riesdamiesi iš nesuvokiamo protu alkio, mat, kaip įmanoma pasiekti tą supratimą, jog nori žmogaus mėsos, jie šiurpino aplinkinius, tad šie juos apeidavo. Mat, prieisi arčiau - dar užsikrėsi, apkosės. Ar įkąs. Siaubas, suirutė, baimė, panika, visa tai prasidėjo neužilgo, kai pasirodė pirmieji jų būriai. Jie artėjo neskubėdami, taip, kaip pajėgė jų sulaužyti, suniokoti kūnai. Bet jie atėjo ir galiausiai - užėmė visą miestą. Dabar jų čia daugiau nei gyvųjų. Gal būt dėl to ir buvo padarytas sprendimas izoliuotą miestą sunaikinti. O tada tas kraują stingdantis aprašymas, mat net bekojai zombių kūnai vis tiek veržiasi pirmyn, su protų savininkais, kaip pakeleiviais, negalinčiais padaryti jokio sprendimo, be galimybės sustoti, link žmonių, link barikadų.

Dabar dar labiau laukiu Dying Light 2 žaidimo ir tikiuosi, jog jame be gaujų ten vis dar bus ir zombių. Niekad jais per daug nesižavėjau ir nesidomėjau. Bet čia istoriją pasakojo net viena tų žmonių, kur aktyviai ruošėsi zombių apokalipsės išgyvenimui. Buvo nuostabiai baisu ir įdomu. Duodu 5/5, o jums rekomenduoju ją atsidėti Spaliui, Halloweeno mėnesiui.