knygos apžvalga | Kevin D. Mitnick „The Art of Deception“

Autoriai: Kevin D. Mitnick
Pavadinimas: The Art of Deception
Serija: -
Žanras: Technologijos
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Seniai domėjausi Kevin D. Mitnick darbais (tarkim, buvau darbų fanas, dėl pačio asmens – nežinau, visi, kam Muskas išliko juokingas net jam nusipirkus Twitter man truputį įtartini), bet, kažkaip, nesusipratau, kad turiu vieną iš jo knygų. Tai va taip puikiai pabaigsiu Skaitau, Kaip Piktadarys Vasarį su „The Art of Deception“ – Apgaulės Menu. Linksma ir baisi.

Apie Knygą: Kaip dažnai keičiate slaptažodį? Ar jis – vienas žodis? Ar turite jį užsirašę? Kokios jūsų darbo slaptažodžių taisyklės? Ar visi jų laikosi? Ar atidarėte tą laišką, nuo nepažystamo siuntėjo? Kas gi galėtų jus kaltinti, atrodė nekaltas, o ir prisegto nieko nebuvo, kur gi žala? Tai, kaip saugiai jaučiatės? Ar esate saugūs? Kas iš viso išlieka saugu, kai patenka į bet kokį tinklą, vidinį ar išorinį? Anot šios knygos, saugumas yra, kaip kova kopiant į įkalnę ir, panašu, kad mes visi, ar bent dauguma, tingim pasisaugoti. Autorius čia pateikia keletą labai įdomių ir netgi linksmų istorijų apie Socialinę Inžineriją, bei duoda patarimų, kaip nuo tokių sukčių apsisaugoti. Galų gale, kas geriau gali patarti apie Socialinę Inžineriją, jei ne vyriškis, kuris išpopuliarino šį terminą savo paties veiksmais?

Mano Nuomonė: Jei kada pagalvojot „ai, kas čia mane hakins, aš – niekas, ir nieko neturiu, niekam čia neįdomu“ – imkit šitą knygą. Jei retai, jei iš vis, keičiat slaptažodį – imkit šitą knygą. Jeigu jūsų slaptažodis – dažnas, juokelis, arba labai specifinis jums – imkit šitą knygą. Jeigu jūsų saugos klausimai turi realius atsakymus, t.y. jei tikrai saugos klausimui naudojat mamos mergautinę pavardę ar geriausio draugo vardą – imkit knygą. Jeigu pykstat, kad puslapis jums nepasako ar neteisingas prisijungimo vardas, ar slaptažodis – imkit knygą. Imkit knygą bet kuriuo atveju, kad žinotumėt, ko ten yra ir nuo ko saugotis tiek namie, tiek darbo vietoje. Norėčiau, kad ši knyga būtų egzistavusi ir išversta prieš kokius du dešimtmečius, būtų sutaupiusi man nervų aiškinant vyresniems giminaičiams, kad tas reklaminis baneris, kur rėkia „TURI VIRUSĄ“ – nereiškia, kad turi virusą, bet, kad beveik garantuotai tokį turėsi, jei paspausi. Linksma, jei truputį ir baisi, gerai parašyta ir labai lengvai skaitosi.

Duodu 5/5, puiki pabaiga Piktadariškam Vasariui.

instagram

knygos apžvalga | Han Kang „The Vegetarian“

Autoriai: Han Kang
Pavadinimas: The Vegetarian
Serija: -
Žanras: Siaubo; Psichologija
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Paskutinė Skaitau, Kaip Piktadarys grožinės literatūros knyga. Han Kang „The Vegetarian“, labai keista istorija apie psichinę sveikatą  ir žmogaus sukuriamą siaubą. Nelabai įdomi, bet smalsumo, paskatinusio paskaityti, nesigailiu.

Apie Knygą: Yeong-hye buvo be galo paprasta, įprasta ir gal net nuobodžiai tipiška. Neįprasčiausias jos padarytas dalykas buvo tapimas vegetare. Ji to ėmėsi su tokia karštine, tokiu intensyvumu, kad jos aplinkoje bene nuskambėjo pavojaus signalai, nusiritę per šeimą, kaip suirutės ir pykčio banga. Jos chaotiška metamorfozė paveikė visus. Vieniems jau pats vegetarizmas pasirodė nenormalus ir nesveikas būdas gyventi. Kiti, tie kurie būtų supratę tokį gyvenimo pokytį – nepajėgė to padaryti. Tik ne tada, kai prieš jų pačių akis Yeong-hye ėmė keistis... 

Mano Nuomonė: Labai keista istorija su prasilenkimu pro labai pažystamą maginį realizmą, čia pakeistą į protagonistės yrančią psichinę būklę. Laukinės akimirkos visiško aplinkos ir savęs suvokimo, kurias tuoj pat pakeičia dar intensyvesnės vizijos apie metamorfozę, troškimas tapti bet kuo, kad tik nebebūti gyvuliu, žmogumi. Aplinkiniai visa tai tegali bejėgiškai stebėti. Kiti gi, nesuprasdami kas vyksta, ima pykti. Treti – vos radę progą – bėga, kad nereikėtų viso to matyti ir su tuo tvarkytis. Vidutinė knyga, su vidutiniu parašymu, paskaityti verta, bet kažko labai tikėtis nereikėtų.

Duodu 3/5.

instagram

knygos apžvalga | Platonas „Valstybė“

Autorius: Plato
Pavadinimas: The Republic
Serija: -
Žanras: Filosofija
Įvertinimas: - | Goodreads

Dar vienas filosofijos darbas Skaitau, Kaip Piktadarys mėnesiui. Šį kartą tai Plato „Valstybė“ (The Republic). Įdomi, nors ir sausa, dėl akivaizdžių, dulkėtų priežasčių, bet turbūt labai svarbi knyga, vien dėl to skyriaus apie oligarchinę politinę sistemą.

Apie Knygą: Sokratas (toks, kokį jį parašė Platonas) ir keli šiaip kažkokie ten vyrukai, užsikabino už kalbų apie tai, kas padaro miestą ir padaro jį geru, be viso ko. Kaip reiktų jį kurti ir statyti, nuo žmogiškųjų resursų, iki žmonių reikmių. Nuo rolių iki valdymo tipų. Vis atsimušant į ribas, limitus, ar tai miesto, jo sienų, ar tai paties žmogaus, kuris vienu metu tiesiog negali būti ir vienoks, ir kitoks. Bei, kaip viso ko perteklius veda į blogį, t.y. kai tik atrodo, kad pasiekei to gėrio spektro geriausią kraštą, ėmė ir paaiškėjo, kad suklupai jau blogo kelio vidury, nes kažkur ten viskas tiesiog prasilenkė su realybe. 

Mano Nuomonė: Įdomu, kaip filosofiškai pergalvojus politines sistemas, beveik bet kuri iš jų gali pasirodyti gera ir teisinga. Būtent dėl to kartais svarstau, kodėl mes taip gviešiamės vadintis tos ar anos sistemos nariais, nes ši ar ta – blogos. Visos jos pastatytos ant tų pačių kraštutinių ideologijų, kurios niekada visiems netiks, ir bene visos iš jų jau ne po kartą sugriuvo, tad kodėl mes taip norim kartoti klaidas, istoriją, o ne susikurti kažką naujo, kas labiau tiktų čia, ir dabar, degančiame pasaulyje, kur apie genocidą klausomės jau metų metus? Galima sakyti, jog žmogus visada sukuria klaidą, nes pats žmogus yra klaida, tad sistema veiktų, jei žmonės teisingai elgtųsi. Bet jei žmonės teisingai nesielgia, ar tai jau savaime nereiškia, kad ta sistema – ne jiems? Ir joje jie tik tam, kad išnaudotų joje jau buvusias klaidas, net jei jos: kiti žmonės? Net ir šis Platono veikalas, kuriame jis pristato miesto idealą, dvokia totalitarizmu. Nei vienas iš mūsų, neabejoju, jame nebūtų laimingas, tik ne su tokiais apibrėžimais, prievolėmis, limitais. Bet va, pateikimas... Geriausia knygos dalis buvo ta apie oligarchiją. Čia ir šiandien ši dalis yra aktualiausia ir dėl jos vienos reikėtų paskaityti visiems. Laikais, kai nusipirkęs dar nebūtinai esi daikto savininkas, o tapęs savininku gali turėti bevertį daiktą, nes jam dar reikia prenumeratos, be kurios jis neveikia... Mes neturėtumėme taip lengvai tam pasiduoti. 

Šios irgi nevertinsiu.

instagram

knygos apžvalga | Ottessa Moshfegh „Lapvona“

Autoriai: Ottessa Mosfegh
Pavadinimas: Lapvona
Serija: -
Žanras: Tamsi grožinė literatūra
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Ottessa Moshfegh knygą „Lapvona“ radau „jei tau patiko šios knygos, esi bjaurus“ sąraše. Sumečiau, kad turbūt tiks į „Skaitau, kaip Piktadarys“ temą. Nesuklydau, knyga absoliučiai siaubinga, buvo sunku padėti, atitraukti akis.

Apie Knygą: Lapvonos kaimo gyventojai, valdomi keisto pono ir jo kunigo ant kalvos, sunkumus atlaiko padedami tikėjimo, kad čia ir dabar kenčia tam, kad po mirties nereikėtų. Atkentė jie viską, baisų nepriteklių, badus, marus, sausras, net juos nuolat puldinėjančius banditus ir vadino tai dorybe. Galų gale, juk gerasis ponas jiems visada šio to atseikėja, kad galėtų gyventi toliau, ir gyvulių, ir naujų kaimynų. Bet kiekviena kančia vis dilina paviršių, šis ima trūkinėti, o iš įtrūkimų – sunktis tamsios tiesos. Pateisintos žmogžudystės. Pateisinti raganiški ritualai. Atleistas kanibalizmas, kur net mėsos valgymas buvo laikytas nuodėme. Juk Dievas gali nuplauti visas nuodėmes, ar ne? Svarbiausia tikėti. Tik, ką daryti tiems, kurie palaužti, Dievo kančioje nerado? Ką daryti tiems, kurie vietoje apvaizdos – regėjo tiesą?

Mano Nuomonė: Absoliučiai šlykšti istorija, kurią buvo labai sunku padėti į šalį. Lapvona funkcionuoja, kaip labai keistas viduramžiškas kultas, pilnas labai griežtų nurodymų ir tikėjimo, kuris ima trupėti, kai žmonės nebegali pakelti naštos. Tada jau ir ponas jų akyse netenka to blizgaus šarmo. Kiekvienas veikėjas nuostabiai parašytas, bet neturi nei vieno atperkančio bruožo. Jie tarsi visi nuolat bando pateisinti blogį, jį racionalizuoti ir patys sau atleisti, nusiraminti už tai, ką padarė. Parašyta irgi absoliučiai meistriškai. Jeigu skaitėt „Mes, gyvuliai“ tai ši dar baisesnė ta gerąja prasme. (bet jei ana nepatiko, nes per bjauri (o ne dėl to, kad vidutiniškai parašyta), tai šią geriau lanku aplenkti)

Stiprus 5/5.

„Bet gyvas juk po žėrinčiais luobais
Nakties ir barbarų, ir kraujo ilgesys.“
- Herman Hesse (Stiklo Karoliukų Žaidimas)

instagram

knygos apžvalga | Friedrich Nietzsche „Anapus Gėrio ir Blogio“

Autoriai: Friedrich Nietzsche
Pavadinimas: Beyond Good and Evil
Serija: -
Žanras: Filosofija
Įvertinimas - | Goodreads

Panašu, jog dėl „Skaitau, kaip Piktadarys“ aš linkęs ir pasikankinti. Perskaičiau Friedrich Nietzsche „Anapus Gėrio ir Blogio“ du kart ir dar šiek tiek, kad pasižymėti mintis. Šios knygos – nevertinsiu. Nemanau, kad tai būtų teisinga.

Apie Knygą: Mūsų senasis, senai miręs filosofas, apmąsto dalykų esmę, prigimtį. Žmonių, lyčių ir jų rolių, religijų, nacionalizmo ar patriotizmo, kultūros, tiesų ir neteisybių, bei dar daugybės kitų. Viename sakinyje ir pagirdamas, ir apdergdamas, jis nori, kad ir mes viską kvestionuotumėme. Ne tik tiesą, bet ir patį tiesos siekį, iš kur tas noras ją žinoti  kyla ir kodėl? Daug tikrai labai gerų minčių. Tiek pat daug ir labai blogų minčių. Tai, bendrai imant, gan vidutiniškas veikalas. Toks, vos ne... Beyond good and bad.

Mano Nuomonė: Kartais filosofų apžvalgininkai yra net įdomesni, nei patys filosofai. Ypač, kai ta filosofija yra jau pakankamai atgyvenusi, kad norint ją pritraukti prie čia ir dabar reikėtų interpretacijos ir paraginimo. Kai kuriems knyga patiko, joje jie rado gero ir tą gerą pasiėmė. Tikrai yra, tik reikia prasiarti ir susirinkti, kaip bulves rudenį. Kitiems nelabai patiko, kas irgi teisinga. Sunkiai skaitosi, labai daug tuščio oro, o kur dar ir šiaip – atgyvenusios nuomonės, visokios misoginijos ir kitokios senovinio diedo sapalionės. Treti gi atėjo apginti autoriaus, ir šie man patinka labiausiai. Mat putodami įbėgo pasakyti, kad jeigu jums nepatiko, tai nesupratot, esat kvailiai. Ar mes apie tą patį Nietzsche kalbam, kuris knygos pradžioje teigė, kad stengiasi nebūti lengvai suprantamu, o knygos gale jau pyko, kad jo niekas nesupranta? Tokiu būdu ir šie apžvalgininkai, netyčiom daugiau nei tyčiom, padaro knygai gan neblogą apžvalgą. Tą tokią, kur apsidairai ir pasveri aplink esančią kompaniją. Tai, taip bendrai, paskaityti tikrai verta, gero tikrai yra, bet jei nesinori ar bus pikta iki nenoro, tai nieko neprarasit ir nepaskaitę. O jei paskaitę nuspręsit, kad jaučiatės labai į vieną ar į kitą pusę, tai kviečiu padaryti tai, ko autorius ir prašė: pakvestionuoti, kodėl taip yra.

Įvertinimo nėra.

instagram

knygos apžvalga | Mario Puzo „The Family“

Autoriai: Mario Puzo
Pavadinimas: The Family
Serija: -
Žanras: Istorinė, Grožinė
Įvertinimas: 5-5 | Goodreads

Mario Puzo, nepaneigiamai, buvo puikus rašytojas. O, kad jau specializavosi nusikaltimuose, sumečiau, kad reikia ko nors ir „Skaitau, kaip Piktadarys“ mėnesiui. Kažkur dulkėtuose lentynų užkampiuose radau „The Family“, apie vieną didingiausių Italijos istorijos nusikalstamų šeimų: Bordžijas.

Apie Knygą: Būti karaliumi, tai turėti visišką galią. Bet, kad karaliumi būti, turi gimti į aukštuomenės šeimą, karalių šeimą. O ir tada, kas tas karalius Dievui? Rodrigo Borgia, tam tikra prasme, puikiai tarnauja Dievui. Skleidžia jo žodį, gelbsti sielas ir taip toliau. O jeigu ši tarnystė padeda ir jo šeimai tai, na, tokia jau ta Dievo valia, ar ne? Ar bent taip jis pats sau teigia, kas kart, kai tenka palenkti ir pakreipti taisykles, kad jo vaikai būtų tokie pat laimingi ir saugūs, koks jaučiasi jis. Galų gale, juk būti Popiežiumi, tai būti nekvestionuojamam, mat tokia tad ta Dievo Valia ir jos išraiška, ar ne?...

Mano Nuomonė: Tamsus istorinis romanas, labai įdomus ir puikiai parašytas. Mario Puzo ir Carol Gino įkvėpė gyvybę į sausokus faktus, labai gerai skaitėsi. Ir veikėjai gerai parašyti, ir siužetas – labai nuoseklus, manau patiktų tiek grožinės literatūros, tiek istorijos mylėtojams. Norėčiau tik, kad nebūtų taip ryškiai, nors ir ne detaliai, aprašęs visokių ten santuokos sutvirtinimų. Galėjau ir be to laimingai gyventi, ačiū.

Verta paskaityti, 5/5.

instagram

knygos apžvalga | Jesse Q. Sutanto „Vera Wong‘s Unsolicited Advice for Murderers“

Autoriai: Jesse Q. Sutanto
Pavadinimas: Vera Wong's Unsolicited Advice for Murderers
Serija: -
Žanras: Jaukus Detektyvas, Šiuolaikinė Literatūra
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Sekanti knyga „Skaityk, kaip Piktadarys“ mėnesyje nukeliavo tiesiai į mėgstamiausių sąrašą. Jesse Q. Sutanto „Vera Wong‘s Unsolicited Advice for Murderers“, kur visi veikėjai – moraliai pilki, be raudonų vėliavų ar toksiškų bruožų.

Apie Knygą: Vera, dabar jau 60, jau daug metų dirba savo Pasaulinio Garso Arbatinėje. Tiesa, arbatinė nėra pasaulio garsumo, toks tik jos pavadinimas. Jei Vera sulaukia daugiau nei dviejų klientų, jau gali sakyti, kad diena buvo – judri ir užimta. Kaip, kažin, pavadinti dieną, kai ryte ant savo arbatinės grindų randi negyvą vyriškį? Mačiusi begales detektyvų, Vera tuoj pat iškviečia policiją ir iki jiems atvykus – pagelbsti, apibraukdama kūną markeriu. Net specialios arbatos proto aštrumui išvirė. Tik nedėkingi policininkai ne tik, kad arbatos atsisakė, bet vis reikalavo senosios moters – nesimaišyti. Panašu jog Vera šį nusikaltimą turės išspręsti pati. Juk teigiama, kad nusikaltėliai visada grįžta į nusikaltimo vietą, ar ne?...

Mano Nuomonė: Vera iš tiesų sulaukia sugrįžtančio žudiko. Ar net kelių. Ir apsiima išsiaiškinti, kuris iš jų tas tikrasis, nes motyvų netrūksta. Savo nežabotu smalsumu ir garbaus amžiaus privilegija lysti visur, kur tik nori, teisinantis arbatomis ir nešamu maistu, Vera labai gražiai įsiliejo į visų jai po kojomis pasimaišiusių gyvenimą. Viena linksmiausių ir labiausiai įtraukiančių knygų, kokią skaičiau pastaruoju metu. Eilė charizmatiškų, įdomių ir dinamiškų veikėjų, labai gražiai išrašytų į bene gyvus žmones. Puikiai supinta istorija, kurioje gražiai balansuoja ir dera detektyvas, satyra, humoras ir rimtesni įvykiai. Labai geras siužeto tempas, nenuobodu buvo net tada, kai jau aiškiai matėsi, kur viskas krypsta ir kur tekės. Labai rekomenduoju visiems, kam patinka jaukūs detektyvai ir aštrialiežuvės močiutės. Rekomenduoju ir arbatos pasidaryti, nesigailėsit.

Stiprus 5/5, skaityčiau visą seriją.

instagram

knygos apžvalga | Katee Robert „The Sea Witch“ | Wicked Villains 5

Autoriai: Katee Robert

Pavadinimas: The Sea Witch

Serija: Wicked Villains 5
Žanras: Perpasakojimas; BDSM romanas

Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

„Skaitau, kaip Piktadarys“ teminį mėnesį pradėjau su Katee Robert penkta Wicked Villains knyga, „The Sea Witch“. Vis dar ne visai suprantu, kodėl ar kaip šios knygos yra perpasakojimai, bet ką jau čia. Skaitosi bent neblogai, dabar kai blogiausios jau – praeity (dar viena liko, tikiuosi neprisišnekėjau).

Apie Knygą: Ursa gavo Jūrų Raganos pravardę dėl mėgstamiausio būdo nusikratyti priešais, net tada, kai neturėjo jokios prieigos prie jūros. Moteris privalėjo būti negailestinga, kad išgyventų šiame plėšrūniškame pasaulyje. Ypač po to, kai ją išdavė vienas geriausių jos draugų. Kuo iš vis galima pasikliauti, jei negali pasikliauti tais, kuriuos vadini draugais? Prisiekusi atkeršyti Ursa laukė ir statė savo nusikalstamą imperiją, augino galią ir ieškojo geriausios vietos durklui. Iki, pagaliau, planas gavo pajudėti, kai tarpdury pasirodė Zari, Ursos senojo draugo dukra. Čia atviliota Žaviojo Princo melų.

Mano Nuomonė: Pakankamai įdomi, kad būtų lengva sekti siužetą, ne tokia įdomi, kad labai prikaustytų. Veikėjai – paprasti, su savo funkcijomis, be jokių netikėtumų. Tiesmukas siekis ir tiesus kelias iki jo. Didžiausias minusas šioje buvo tas, kad jau labai nusibodo labai vienodi veikėjai, net jei išoriškai ir įvairūs, vidiniais monologais – bene identiški. Pati istorija truputį gal ir netikėta. Mažosios Undinėlės archetipą į Hadą atveja gera širdis, noras išpirkti iš kontrakto mylimą vaikiną, tą patį Žavųjį Princą kurio vardo nebeatsimenu. O čia ima ir paaiškėja, koks gilus tas jos naivumas. Kol kas mėgstamiausia daugumos šių knygų dalis yra ta, kad du bosai labai dažnai tiesiog pakalba ir tuo baigiasi jų ten vos ne dešimtmečius trukę vaidai. 

Skaičiau daug blogesnių, ši gali sau turėtis 3/5.

Instagram

knygos apžvalga | John Scalzi "Starter Villain"

Autoriai: John Scalzi
Pavadinimas: Starter Villain
Serija: -
Žanras: Humoro; Grožinė
Psl.: 264
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pažiūrėkit į šį John Scalzi "Starter Villain" viršelį. Ir į pavadinimą. Gal ir patį autorių jau mėgstat, nes užsirekomendavęs su nemažai labai smagių knygų ir kokybišku rašymu. Griebiau vos atsirado iš kur griebti ir, taip, ji tokia pat smagi ir gera, kokia ir atrodo va taip, išoriškai.

Apie Knygą: Čarlis (Charlie) tenorėjo rašyti. Ar tai pagal žurnalisto profesiją, ar pereiti prie knygų. Bet štai, vis didesnės desperacijos stumiamas, jis mėgino įsigyti beužsidarantį barą, kai jo gyvenimas labai, labai stipriai pasikeitė. Ir ne dėl to, kad patėvio vaikai pagaliau nustojo reikalauti, kad atiduotų jiems savo palikimo dalį. Ir ne dėl dar vieno namo priimto kačiuko. Ir paskolos barui jis negavo, ne. Mirė jo dėdė ir paliko jam savo blogio imperiją. Ir, dabar, Čarlis yra super piktadarys, kuriam teks labai greit išmokti šio žaidimo taisykles. Oi, ir tik palaukit, kol pamatysit, kuo gi čia katės dėtos...

Mano Nuomonė: Labai, laabaaaai smagi knyga. Daug prisijuokiau, bet tuo pačiu ir labai įtemptai skaičiau, nes, nu, visgi, piktadariai, tai visur pasikėsinimai nužudyti, sprogimai, degimai, garsinimai ir keturgubi žaidimai, bandant apgaut priešininkus. Toks Bondo ir kokio nors multiko piktadario kratinys, su būstine vulkane ir katėmis. Labai gerai suėjo, visiems rekomenduoju, kam norisi pailsėti nuo rimtų skaitinių.

Stiprus 5/5, labai gerai.

knygos apžvalga | Hideyuki Kikuchi "Vampire Hunter D: Dark Nocturne" | Vampire Hunter D 10

Autoriai: Hideyuki Kikuchi
Pavadinimas: Vampire Hunter D: Dark Nocturne
Serija: Vampire Hunter D 10
Žanras: Mokslinė Fantastika; Vampyrai
Psl.: 231
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Tęsiu savo kelionę per Vampire Hunter D pasaulį su Hideyuki Kikuchi serijos dešimtąja dalimi "Vampire Hunter D: Dark Nocturne". Jei ne dėl veikėjų, tai bent jau dėl šios bendros visatos, kur vampyrai, Aukštuomenė, gali būti randami grabuose erdvėlaiviuose, Žemės orbitoje, arba pakeliui į kitą pasaulį...

Apie Knygą: Aplink vieną kaimą, keliautojai, išgirdę melodiją, kuri neturėtų egzistuoti, negali atsispirti pagundai jos ieškoti iki atranda savo mirtį. Kitame gi jaunuolius aukoja paties kaimo gyventojai, kad numaldytų bene grįžusį Aukštuomenės narį. O kažkur dar ten, toliau, visas miestelis bruzda norėdamas nusikratyti viena mergina, kurią galimai saugo antgamtinės galios. Vampyrų medžiotojui D darbo, panašu, niekada nepritrūks...

Mano Nuomonė: Knyga sulipdyta iš trijų, savaip panašių istorijų sekos, nesusiję, tęstinumas tik chronologijoje. Veikėjai - neįsimintini, bet matyt ne tam jie ir rašyti: ateina į D gyvenimą, duoda darbo, ir dingsta savais keliais, nes jis nė neketina stabtelėti savo paties atsakymų paieškose. Jo istorija vis dar gan įdomi, ir jau tikrai labai smalsauju ar ji kada nors bus atskleista iki galo, t.y. ar išgirsime tiesiai šviesiai kieno gi jis vaikas. Kartais, matot, net pamirštu, kad skaitau ne Castlevania...

Vis dar neblogai, duodu 4/5.

knygos apžvalga | Nikki St. Crowe "The Never King" | Vicious Lost Boys 1

Autoriai: Nikki St. Crowe
Pavadinimas: The Never King
Serija: Vicious Lost Boys 1
Žanras: Perpasakojimas; Tamsios Knygos
Psl.: 192
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Nuo vieno netikėto pokrypio perpasakojimuose, prie kito, kažkaip. Perskaičiau Nikki St. Crowe knygą "The Never King", pirmą Vicious Lost Boys serijoje, ir supratau, kad man reikia pradėti skaityti žanrus, prie kurių knyga priskiriama, nu nes... Vėl. 

Apie Knygą: Visos Darling moterys dingsta savo 18 gimtadienio metu ir parsiranda sulaužytos, sujauktais protais, bene pamišusios. Vinės (Winnie) atveju, jos mama užsibrėžė neleisti dukrai patirti to paties, tad pertempė merginą per visus įmanomus okultinių sugebėjimų bene turinčius žmones, nuo raganų, iki šamanų. Kad tik apsaugotų ją nuo jų, nuo jo. Nuo to didelio ir blogo, Niekados Karaliaus, Piterio Peno...

Mano Nuomonė: Kaip perpasakojimas knyga tokia tikrai pusėtina į neblogą pusę. Istorija, jos originalūs aspektai - panaudoti, persukti ir pakoreguoti, kad tiktų autorės rašomam pasakojimui, nenukrypstant nuo esmės ir neprasilenkiant su logika. Geriau nei pirmoji Wicked Villains knyga, tikrai. Bet. Lygis vis tiek labai panašus, tik šioje, tarp viso to sekso dar yra ir istorijos. Kuris, nors ir su herojės palaiminimu, kartais tikrai labai blogai skaitėsi. Veikėjai parašyti vidutiniškai. Nėra blogai, ne, bet iki "gerai" tikrai daug trūksta. Geriausias dalykas tas, kad rašymas labai neblogas, skaitosi lengvai, istorijos posūkiai - irgi visai veikia.

3/5, manau perskaitysiu dar vieną. Trumpos. O ir šiaip, labai noriu mėgt, nu nes blem, Piteris Penas. 

knygos apžvalga | Andrew Marantz "Antisocial"

Autoriai: Andrew Marantz
Pavadinimas: Antisocial
Serija: -
Žanras: Politika; Negrožinė
Psl.: 400
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Labai nemėgstu, kai žmonės maišo asocialų so antisocialumu. Tai du labai skirtingi apibrėžimai. Ir būtent to nemėgimo dėka, Andrew Marantz knygą "Antisocial" ėmiau labai atsargiai. Nenuvylė.

Apie Knygą: Mes visi manome, tikime, viliamės, kad kai kurie dalykai yra tiesiog neįmanomi, tik jau ne visuomenėje, kad žmonija tikrai parodys, jog yra geresnė. Kad nesiklausys ekstremistų ir ne toj istorijos pusėj stovinčių diedų. Kad protestuos baisius rėžimus, šlykščius įstatymus, neteisybę. Bet užtenka šaukšto deguto, kad velniop nueitų visa statinė medaus. Tereikia tiek mažai, kad paslystumėme ir paklystumėme, ir būtumėme palikti stebėtis, kaip gi galėjo taip įvykti. Knygoje autorius būtent ir pasakoja, kaip tokie dalykai nutinka. Kaip išrenkami tokie politikai, kaip priimami tokie įstatymai, kas ir kodėl kalba garsiausiai, bei kodėl tai, deja, veikia.

Mano Nuomonė: Labai gera absoliutaus tikro siaubo knyga, kurią perskaityti reikėtų visiems, nes per dažnai mes galvojam, kad esam atsparūs pokalbio nusukimams, nukrypimams ir pagrobimams. Bet jei apsižvalgysite čia ir dabar, pamatysite tuos, kurie rėkia baisias retorikas, iš kurių mes šaipomės, nu nes taip negali būt, jie negali turėti jokios galios... O juk užtektų pasižvalgyti po kaimynes šalis, jų įstatymus, galų gale ir mūsų pačių politikus, jų pažiūras, partijų sudėtis, balsuojančius prasmirdusius dėdes ir tetas, bei iš kur jie traukia savo informaciją, tai kuo remia tas savo pažiūras ir balsus... Knyga puiki. Skaitant vis labiau ir labiau jautėsi autoriaus emocinis išsekimas. Manau ne vienas iš jūsų tokį patį ir patys jaučiate.

Puiki knyga, stiprus 4/5.

knygos apžvalga | Dale Carnegie "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms"

Autoriai: Dale Carnegie
Pavadinimas: Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Saviugda
Psl.: 288
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Kai ėmiau Dale Carnegie knygą "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms", maniau tai bus vienas tų pseudo filosofijos vadovėlių apie manipuliaciją, tokių dabar tikrai netrūksta. Labai suklydau, knyga stebėtinai pozityvi.

Apie Knygą: Ar kada ką nors nusipirkote, nors nereikėjo, vien dėl to, kaip jus priėmė ir su jumis bendravo parduodantysis? Ar kada džiaugėtės, kad pripažinote kaltę, be jokios gėdos ar baimės, kurią gal būt jautėte prieš pasisakydami? Šioje knygoje nupasakojama, kaip būti tuo asmeniu, kaip būti geresniu, kad kiti žmonės jūsų pusėje stovėtų natūraliai, neprašomi, neraginami, vien dėl to, kad šalia jūsų - malonu būti.

Mano Nuomonė: Tikrai nesugebėčiau viso šito pritaikyti, bet buvo labai maloniai įdomu, kaip autorius, su daug istorijų iš skirtingų žmonių patirčių, nuolat brėžė ten pat link - kai esam geresni, natūraliai įkvėpiam kitų šiltesnius jausmus į save. Jei mokame klausytis - būsime išklausyti. Jei kreipiame dėmesį - neliksime nepastebėti, ir taip toliau. Įdomiai susiskaitė, tikrai nustebino. Verta skaitymo laiko.

Labai stiprus 4/5.

knygos apžvalga | Paul A. Offit "Pandora's Lab"

Autoriai: Paul A. Offit
Pavadinimas: Pandora's Lab
Serija: -
Žanras: Mokslinė Literatūra; Negrožinė
Psl.: 288
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Paul A. Offit knyga "Pandora's Lab" labai paprastai ir informatyviai supažindina su tiek baisiais, tiek nuostabiais mokslo pasiekimais ir kodėl pastarieji kartais irgi virto tragedijomis.

Apie Knygą: Knygoje pateikiama keletas labai įdomių istorijų apie mokslo atradimus, bei, kaip tai paveikė, ar galėjo paveikti pasaulį. Nekaltas atradimas - vėliau panaudotas masinėms žudynėms. Puikus vaistas - kuriam tada ėmė priešintis žmonės. Pesticidai, genetiškai modifikuoti augalai, e-cigaretės ir taip toliau, nuo keistų visuomenės baimių, iki su savo suklydimu nenorinčių susitaikyti mokslininkų.

Mano Nuomonė: Tikrai nežinau, ar naujausių aprašytų temų žinios dar nėra pasenę, tai jei pvz kas nors patrauks akį - pasidomėkit plačiau patys. O paskaityti tikrai labai verta, be galo įdomu tiek, kaip mes patys reaguojam, kokių mums keistų baimių privaryta, tiek, kaip ir reaguojama į mūsų reakcijas, t.y. kas bando sukti uodegą, kas malšinti piktą minią, o kas dar randa, kaip ir pasipelnyti. Gerai ir lengvai parašyta, skaitosi labai įdomiai.

Stiprus 4/5.

knygos apžvalga | Bethany Brookshire "Pests"

Autoriai: Bethany Brookshire
Pavadinimas: Pests
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Mokslinė Literatūra
Psl.: 384
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Perskaičiau labai įdomią Bethany Brookshire knygą, pavadinimu "Pests: How Humans Create Animal Villains" - Kenkėjai: kaip žmonės kuria gyvūnus piktadarius.

Apie Knygą: Labai įdomus darbas apie kenkėjus - kodėl vienas gyvūnas vienoje šalyje tokiu laikomas, o kitoje - ne? Kas apibrėžia kenkėjo būseną, statusą? Ką daryti, su tais kenkėjais susidūrus? Iš kur jie atsirado, jei nėra vietiniai, bei kaip veikia aplinką, ne tik savo gentį, bet ir kitas, gamtą, bei mus pačius? Knygoje puikiai suderinami tyrimai, istorija, ir šiokie tokie pafilosofavimai, kodėl yra taip, kaip yra, bei kokią tiesą privalom patys sau pripažinti apie, na, save pačius. Ir gal dar apie savo katiną Pūkį...

Mano Nuomonė: Puikiai parašyta knyga, sklandžiai nupasakojanti didelę įvairovę kenkėjų, nuo tikrai žinomų ir pažystamų mums patiems, iki tokių, apie kuriuos niekada nepagalvotumėme tokiame blogame kontekste. Daug įdomios istorijos, bei nuorodų į kitas, kartais jau net ir skaitytas knygas, bei populiariąją mediją. Tikrai gerai skaitosi.

Stiprus 4/5. 

knygos apžvalga | Ichiro Kishimi ir Fumitake Koga "The Courage to be Disliked"

Autoriai: Ichiro Kishimi; Fumitake Koga
Pavadinimas: The Courage to be Disliked
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Filosofija
Psl.: 288
Įvertinimas: 1/5 | Goodreads

Ichiro Kishimi ir Fumitake Koga knyga "The Courage to be Disliked" yra labai didelis "ačiū, ne", vadovėlis toks, kaip apkaltinti auką, su prieskoniais "jei bent kas nors tave myli, tai tavo gyvenimas nėra bevertis".

Apie Knygą: Dialogo formoje jaunuolis ir vyresnis vyriškis kalbasi apie kažkokias ten gyvenimo tiesas ir, kaip mes patys dėl visko kalti. Ten ir šian, tokiais lėkštais ir skystais pavyzdžiais nurodomi mūsų pačių pastatyti gyvenimo trukdžiai, toliau bandant perteikti skaitytojui, kaip į visa tai reikėtų žiūrėti, kad būtų geriau.

Mano Nuomonė: Anotacijoje teigiama, kad tai yra "Japonijos fenomenas", t.y. filosofinė knyga paremta Alfredo Adlerio atgyvenusiomis teorijomis, filosofija. Klišinis bandymas vaizduoti senuosius filosofijos darbus rašant dialogo forma, bet tas dialogas taip blogai išrutuliotas, kad skaityt buvo kančia. Teorijos, kaip ir minėjau, JAU atgyvenusios, bent jau tos, kurios buvo remtos kokiu nors mokslu, o ne tik samprotavimais, ir jos tikrai buvo atgyvenusios, kai autoriai šią knygą rašė. Aukų kaltinimas: jeigu negalite išeiti į lauką ir dirbti dėl tiesiog paralyžiuojančios baimės, panikos, ar kitų priežasčių, sveikiname jus, turite tokį didelį nepakankamumo kompleksą, kad įsivarėte ligą, kurios pasėkoje ją pavertėte pranašumo kompleksu, nes privertėte kitus jumis rūpintis. Panika? Tikra, bet jūs ją patys išsigalvojot. Ptsd? irgi tas pats. Jūs tiesiog nenorit niekur eit ir nieko dirbt, todėl radot, kaip priversti kitus jumis rūpintis ir taip tapot dideliais ir galingais. Knyga paviršutiniška, bjauri, sunkiai skaitosi, o skylėtomis teorijomis ir vandens nepasisemsi.

Žmonės tikrai nesirenka, kad jiems nutiktų blogi dalykai, tokie po kurių išliekanti trauma paralyžiuoja didelę dalį jų gyvenimo. Duodu 1/5.

knygos apžvalga | Melvin Burgess "Loki"

Autoriai: Melvin Burgess
Pavadinimas: Loki
Serija: -
Žanras: Perpasakojimai; Mitologija
Psl.: 288
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Nu va, Melvin Burgess, kurį gal būt žinote, kaip knygos "Heroinas" autorių, parašė tikrai puikią piktadario knygą, pavadinimu "Loki", kur pats Lokis ir pasakoja savo istoriją.

Apie Knygą: Nuo realybės atsiradimo, pasaulio sukūrimo, jo formavimo į tokį, kokį žinome ir mėgstame, dievų ir kitų asmenų, bei netgi mūsų, Lokis apsiima papasakoti viską iš savo pozicijos. Taip, jį vadina melagiu, tuo kuris krečia šunybes ir išdaigininku, bet ar tai tikrai yra tiesa? Gal tai jie visi, kurie dėl savo arogancijos, kvailumo, piktumo ir siauraprotiškumo, ėmė ir suklydo?

Mano Nuomonė: Knyga kažkaip labai sklandžiai nesiskaito, bet kuo toliau į galą, tuo įdomiau darėsi, nes istorija labai aiškiai ir akivaizdžiai siaurėjo iki to galutinio, paskutinio taško, stabiliai mezgant intrigą, kurioje nuoširdžiai abejojau ir dar nuoširdžiau tikėjau, iki autorius ėmė ir vėl pasėjo abejonę. Knyga yra labai geras pavyzdys, kaip piktadarį galima parašyti nesukuriant atgailingos atpirkimo arkos, t.y. ne kiekvienas piktadarys privalo turėti tragišką praeitį, vietoje to visa tai gali būti... va taip.

Nors tikrai turi savo kliurkų, kur net skaityt sunku buvo, bet taip gerai susiskaitė, kad privalau duot 5/5. 

knygos apžvalga | Amy Stewart "Wicked Plants"

Autoriai: Amy Stewart
Pavadinimas: Wicked Plants
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Mokslinė literatūra
Psl.: 236
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Dar viena piktadariška Amy Stewart knyga, šį kartą apie florą, pavadinimu "Wicked Plants". Jei anos nenorėjot, dėl vabalų, tai ši tikrai puiki ir saugi paskaityti.

Apie Knygą: Augmenijos yra bene visur. Nuo pelėsio sienose, iki žolelių virtuvės spintelėse. Nuo augalų kambaryje, iki tų, pro kuriuos kas dien praeiname lauke. Vieni tik šiaip erzina, ar kvapu, ar skoniu. Kiti gali būti mirtinai nuodingi. Abiejų irgi galima rasti visur: ar tai prieskoniams naudojami pipirai, ar išmetami obuolių kauliukai, ar riešutas, kuris simptomų nesukelia tik todėl, kad buvo apdorotas iki atsirado mūsų rankose...

Mano Nuomonė: Labai įdomiai susiskaitė. Knygoje nupasakojami augalai nuo, tokių tarkim, šaltakraujų žudikų, kur užtenka paragauti ir jau galima numirti ar labai rimtai susižaloti, iki tų smulkių nusikaltėlių, kur blogiausia, kuo maži bjaurybės užsiima tai įsikabinimas į drabužius. Tikrai nebloga knyga, nieko sprogdinančio smegenis turbūt nerasit, bet jei kada domėjotės nuodingais augalais, tai turėtų patikti.

Stiprus 4/5.

knygos apžvalga | Hideyuki Kikuchi "Pilgrimage of the Sacred and the Profane" | Vampyrų Medžiotojas D 6

Autoriai: Hideyuki Kikuchi
Pavadinimas: Pilgrimage of the Sacred and the Profane
Serija: Vampyrų Medžiotojas D 6
Žanras: Mokslinė Fantastika; Vampyrai
Psl.: 206
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Hideyuki Kikuchi knyga "Pilgrimage of the Sacred and the Profane" yra paskutinė mano turima Vampire Hunter D knyga, nors jų pačių dar tikrai labai daug. Kol kas - viskas taip pat. Puiki mintis, vidutiniškas parašymas.

Apie Knygą: Senelės Viper vardas gerai žinomas tiems, kam reikia persiųsti ką nors svarbaus, net ir per itin pavojingas vietoves. Bet tolimoje lūmanti dykuma ir dabartinė jos užduotis moterį priverčia apsidrausti ieškant papildomos pagalbos. Pagalbos iš tokių, kaip D, vampyrų medžiotojo, apie kurio įgūdžius girdėjo net šiame užkampyje. Tai nėra toks darbas, kurio D paprastai imtųsi, bet smalsumas, matyt, priveikia: Senelė Viper gabena merginą, kuria kelis metus įkalintą savo pilyje laikė vampyrai...

Mano Nuomonė: Problemos - tos pačios. Prastas parašymas, su pernelyg dideliu protagonisto grožio brukimu. Bet visa kita buvo puiku. Įdomi nauja vieta, daugiau informacijos apie pasaulį, bei jame įvykusius pokyčius, kurie tik dar kartą primena, jog ši knyga - nėra fantastinė, tai mokslinė fantastika, unikali ir neįprasta, kaip koks Warhammer 40k, bet ir su tuo - nesulyginama. Pats D irgi parodė daugiau žmogiškumo, lyg daugiau kalbėjo, nežinau net. O veiksmo joje, kaip visada, pilni lapai.

Kai turėsiu daugiau, tikrai skaitysiu toliau, o kol kas - jau stipresnis 4 iš 5.

knygos apžvalga | Hideyuki Kikuchi "Vampire Hunter D: The Stuff of Dreams" | Vampire Hunter D 5

Autoriai: Hideyuki Kikuchi
Pavadinimas: The Stuff of Dreams
Serija: Vampire Hunter D 5
Žanras: Mokslinė Fantastika; Vampyrai
Psl.: 204
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Perskaičiau Hideyuki Kikuchi knygą "Vampire Hunter D: The Stuff of Dreams", penktą Vampyrų Medžiotojo D serijoje. Ir nors patys istorijų parašymai vis dar labai vidutiniški, smagu, kad nuotykiai labai radikaliai skiriasi ir yra savitai įdomūs.

Apie Knygą: D iškviečiamas į miestelį, kurį būtų galima laikyti prieglobsčiu, saugia vieta labai nesaugiame pasaulyje, kur net Aukštuomenė, t.y. vampyrai, taikiai gyveno su žmonėmis. Kažkada. Dabar gi žmonės čia gyvena vieni ir nėra pačios geriausios nuomonės apie vampyrus, ką galimai tiek trikdo, tiek ir kursto kažkada vampyro įkąsta mergina, užmigusi amžinu miegu jau trisdešimčiai metų. Panašu, kad ji ir iškvietė D. Tik, deja, niekas nežino kam.

Mano Nuomonė: Skaitosi nelabai įdomiai, ir pati istorija sumegzta gan vidutiniškai, bet daug gerų ir neįprastų idėjų, dėl kurių man vis dar nenusibodo. Šioje knygoje - sunku atskirti kas yra sapnas, kas realybė, istorija pateikiama bene sluoksniais, kur bandai durstyti galus į tolimesnius ir viliesi, kad nesuklydai. Įdomi aplinka, neįprastai gražiai aprašyti vaizdai ir tiesiog siutinantis D grožis dėl kurio visi alpsta. Jūs neįsivaizduojat, kaip labai aš laukiu jo paties istorijos pagvildenimo. 

Toks vidutinis 4/5, kur dar ne trys.

Mano IG