Pavadinimas: The Republic
Serija: -
Žanras: Filosofija
Įvertinimas: - | Goodreads
Dar vienas
filosofijos darbas Skaitau, Kaip Piktadarys mėnesiui. Šį kartą tai Plato „Valstybė“
(The Republic). Įdomi, nors ir sausa, dėl akivaizdžių, dulkėtų priežasčių, bet
turbūt labai svarbi knyga, vien dėl to skyriaus apie oligarchinę politinę
sistemą.
Apie Knygą:
Sokratas (toks, kokį jį parašė Platonas) ir keli šiaip kažkokie ten vyrukai,
užsikabino už kalbų apie tai, kas padaro miestą ir padaro jį geru, be viso ko.
Kaip reiktų jį kurti ir statyti, nuo žmogiškųjų resursų, iki žmonių reikmių.
Nuo rolių iki valdymo tipų. Vis atsimušant į ribas, limitus, ar tai miesto, jo
sienų, ar tai paties žmogaus, kuris vienu metu tiesiog negali būti ir vienoks,
ir kitoks. Bei, kaip viso ko perteklius veda į blogį, t.y. kai tik atrodo, kad
pasiekei to gėrio spektro geriausią kraštą, ėmė ir paaiškėjo, kad suklupai jau
blogo kelio vidury, nes kažkur ten viskas tiesiog prasilenkė su realybe.
Mano Nuomonė:
Įdomu, kaip filosofiškai pergalvojus politines sistemas, beveik bet kuri iš jų
gali pasirodyti gera ir teisinga. Būtent dėl to kartais svarstau, kodėl mes
taip gviešiamės vadintis tos ar anos sistemos nariais, nes ši ar ta – blogos.
Visos jos pastatytos ant tų pačių kraštutinių ideologijų, kurios niekada
visiems netiks, ir bene visos iš jų jau ne po kartą sugriuvo, tad kodėl mes
taip norim kartoti klaidas, istoriją, o ne susikurti kažką naujo, kas labiau
tiktų čia, ir dabar, degančiame pasaulyje, kur apie genocidą klausomės jau metų
metus? Galima sakyti, jog žmogus visada sukuria klaidą, nes pats žmogus yra
klaida, tad sistema veiktų, jei žmonės teisingai elgtųsi. Bet jei žmonės
teisingai nesielgia, ar tai jau savaime nereiškia, kad ta sistema – ne jiems?
Ir joje jie tik tam, kad išnaudotų joje jau buvusias klaidas, net jei jos: kiti
žmonės? Net ir šis Platono veikalas, kuriame jis pristato miesto idealą, dvokia
totalitarizmu. Nei vienas iš mūsų, neabejoju, jame nebūtų laimingas, tik ne su
tokiais apibrėžimais, prievolėmis, limitais. Bet va, pateikimas... Geriausia
knygos dalis buvo ta apie oligarchiją. Čia ir šiandien ši dalis yra
aktualiausia ir dėl jos vienos reikėtų paskaityti visiems. Laikais, kai nusipirkęs
dar nebūtinai esi daikto savininkas, o tapęs savininku gali turėti bevertį
daiktą, nes jam dar reikia prenumeratos, be kurios jis neveikia... Mes
neturėtumėme taip lengvai tam pasiduoti.
Šios irgi
nevertinsiu.
 |
