knygos apžvalga | Guillermo del Toro "Padermė" | Padermės Trilogija 1

Autorius: Guillermo del Toro, Chuck Hogan
Pavadinimas: Padermė
Serija: Padermės Trilogija 1
Žanras: Siaubo, Fantastika
Psl.: 560
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Ant viršelio rašo, kad tai nauja vampyrų klasika. Man labiau kvepia tom apokaliptinėm knygom, kur koks nors virusas, verčiantis žmones į besmegenius monstrus, pradeda viską niokoti, pradedant Niu Jorku. Neabejoju, patys prisiminsit kokią vieną dvi net nepamąstę.

Apie Knygą: Į oro uostą nusileido ir liko tyliai stovėti Boengo lėktuvas. Jokių šviesų, jokio judėjimo. Visi keleiviai - savo vietose, ramūs, tarsi miegotų. Jie - mirę. Jų kūnuose - nė lašo kraujo. Išgyveno tik keturi, bet, panašu, nieko pasakyti apie įvykius jie negalės, mat tai, kas pribaigė kitus - tebeėda ir juos.

Tai plinta it virusas. Liga apima kūną, mutuoja jį per dieną, dvi, atsikrato visko, ko nereikia savo gyvasčiai palaikyti. Vienas kraujo lašas ir jūs taip pat imsite girdėti Jo balsą. Jūs taip pat imsite persekioti savo mylimuosius, ieškodami lengvų aukų, kraujo, maisto...

Mano Nuomonė: Atsimenat, kaip Drakula į Angliją atkeliavo? Įplukdė, per audrą, tuščią laivą, tik su lavonu ar dviem, pats tūnodamas savo purvo pilnoje dėžėje, o tada dingo. Kartu su dėžėmis. Ta klasikinė siaubo dalis čia buvo pati geriausia, mat istorija, tai dievaži, ne kažką, ne kažką. Herojai gal ir būtų įdomūs, bet tokių - nors vežimu vežk, kaip ir istorijų, kur epidemija, ar zombių, ar vampyrų, ar kitaip pasiglemžianti žmogaus protą, ėda Niu Jorką, Manheteną, ir žmonės galvoja, kaip čia gal būtų galima tą ten esančią salą atkirsti nuo likusios Amerikos ir - pasaulio. Vampyrai, Strigos, vienu metu ir ėda ir šlapinasi, perkuria visą žmogaus kūną sau, net genitalijas jie pameta, bet vis tiek yra norinčių jais tapti. Žodžiu, mitas labai geras, klasikinio siaubo pusė - irgi. Bet visa kita, ai.

Duodu 3/5. Kažkada žiūrėjau serialą, nebaigiau ir neketinu, bet galiu pasakyti, kad bent pirma knyga ir pirmas sezonas - labai gerai vieni kitus atitinka, tai realiai net nesivarginčiau skaityti, jei pvz serialas nelabai patiko.

siaubo | Lee Murray "Into The Mist" | Taine McKenna Adventures1

Autorius: Lee Murray
Pavadinimas: Into The Mist
Serija: Taine McKenna Adventures 1
Žanras: Siaubo Literatūra, Mokslinė Fantastika
Psl.: 322
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Ant tiek neįdomi ir prasta knyga, kad nežinau nė kaip ar kodėl aš ją pabaigiau...

Apie Knygą: Ekspedicija, lydima kariuomenės, atvyksta tyrinėti gilaus ir tamsaus miško, kuris dėl drėgmės dažniausia skendi migloje. Vieta - prastai pagarsėjusi. Čia dedasi keisti dalykai, dingsta žmonės. Todėl ir buvo reikalingas kariuomenės pastiprinimas. Mat šiame miške, galimai, esama aukso klodų, kurie pateptų ne vieną kišenę, o ir ne vieną vardą padarytų žinomą. Tačiau tai, kas tame miške tūno, negali būti įveikta paprasčiausių kulkų. Tai senas ir piktas padaras, plėšrūnas, gerai pažįstantis šias vietas...

Mano Nuomonė: Negana, kad pati istorija - neįdomi, pilna klišių, tokių standartiškų, šimtus kartų matytų herojų, tai dar ir logikos niekur nėra. Suprantu, jog gali būt garbėtroška ir gobšuolis, bet manau, kai jau du prieš tavo akis išmėsinėjo, tu turbūt nesispyriotum, kad ei, ne, aš čia dar nebaigiau darbo. Herojai - lėkšti, trūko gyvumo. Visi elgėsi, kaip pagal scenarijų, nuspėjamai, vien tam, kad pateisintų savo vardą. Tai jei blogiukas, elgės, kaip visiškas idiotas, vien tam, kad visus sugaišintų, nors tam nebuvo jokios priežasties ar naudos. Plius, čia pirma knyga serijoje, o atrodė, jog kokią vieną praleidau.

Negaliu duoti daugiau nei 2/5, knyga tikrai labai, labai prasta.

siaubo | Z.A. Recht "Plague of the Dead" | Morningstar Strain 1

Autorius: Z.A. Recht
Pavadinimas: Plague of the Dead
Serija: Morningstar Strain 1
Žanras: Siaubo literatūra, Zombiai
Psl.: 292
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Toks baisus pavadinimas, atrodo oi, čia tai bus, pragariški padarai, zombių apokalipsė. O pasirodo čia knyga apie ilgai geresnės vietos išgyvenimui ieškančius kareivius, einant nuo vieno zombių infekuoto taško, prie kito. Manau serijos nebetęsiu. Šiemet norėčiau nebesikankinti su serijomis, kurių sekančios knygos visai nelaukiu.

Apie Knygą: Virusai dažniausia plinta vienodai. Čia ar ten - pavienis incidentas. Tada - izoliuota grupė. Ir štai jau kelios izoliuotos grupės, o po to jau - kaip gaisras. Baisu kai taip plinta net paprasčiausias gripas, tad ką jau ir kalbėti apie zombių apokalipsę.

Šis virusas reanimuoja mirusiuosius, bet juo užsikrėsti gali ir gyvieji. Užkrato paveikti jie viduje tarsi ir miršta, išlieka tik naujai sustiprintas instinktas misti. Misti žmogiena. Šiuos zombius kariai pavadino "bėgikais", mat jie - greiti, apsukrūs. Bet juos vis dar galima tradiciškai nužudyti. Po to seka kita stadija, vadinamų "šliaužikų". Dabar jau lėtų, menkai orientuotų, bet bene nesustabdomų padarų, kurie ir dykumą perropos, kad tik pasiektų jus ir jūsų dar neapkrėstus kūnus. Ir taip gauname atvirkštinį reiškinį. Nuo pavienio incidento, izoliuotų grupių, maro, iki izoliuotų grupių išgyvenusiųjų, iki pavienių...

Mano Nuomonė: Knyga labai ilgai ir nuobodžiai sukosi apie žmones, kurie vis bėgo nuo zombių vienam taške, pasiekdavo antrą, ten irgi zombiai, bėgo prie trečio, ir nors ten buvo saugu, ėmė bėgti vėl. Jie vis sprendė ar dar yra kokia nauda iš pinigų, ar jau metas pradėti mainytis daiktais. Visi sprendimai buvo be galo lėti ir iki jų vis būdavo toli, su pasistovėjimais, pasvarstymais. Ir herojai parašyti labai lėkštai, ką jau ten apie pačią istoriją ir bekalbėti. Neįdomu buvo. Labai net.

Ne. Zombiai yra tokia tema, kur susimauti sunku. Juk tai bene nesustabdomas priešas. Užsikrėsti taip lengva, o nužudyti užkrėstąjį - taip sunku. Ir gyventi ir mirti - baisu. Bet čia gi rimtai, nu taip ne kažką... duodu 2/5 ir nebetęsiu.

Knygos Adaptacija: Bird Box

Neseniai perskaičiau vieną geriausių savo kada nors skaitytų siaubo knygų. Tad nusprendžiau, jog reikėtų pažiūrėti ir adaptaciją, juoba, kad filmas pasirodė Netflix jau kitą dieną, nuo knygos pabaigimo. Ačiū BookTuberei PS I Love That Book už puikią rekomendaciją!

Kaip ir Knygoje: Malorie pasaulis labai greit pasikeičia. Po kelių pavienių pranešimų apie agresyvius savižudžius, panika kyla čia pat, jai dar sėdint mašinoje su seserimi. Žmonės kažką pamato ir tai išveda juos iš proto. Jie puola kitus ir be išimties visada patys nusižudo. 

Grupelė žmonių susigūžia šalia buvusiame name su akla viltimi išgyventi. Niekas nežino, kas ten vyksta. Jie tik žino, jog tai, ką ten pamatytų, juos pribaigtų. 

Kitaip nei Knygoje: Būtybės įkūnija žmonių didžiausias baimes ir išveda juos iš proto. Žmonės su polinkiu į žiaurumą, atrodo, gali išgyventi susidūrimą su būtybėmis: jų protai ir taip jau pakrikę, nebėra kur daugiau lūžti. Dauguma jų jaučia baisų poreikį priversti ir kitus matyti, tad jie medžioja išgyvenusiuosius ir per prievartą atmerkia jiems akis. Šiuo atveju žmonės tapo baisesniais monstrais, nei nežinomos būtybės, kurios čia, atrodo, yra agresyvios. 

Mano Nuomonė: Knyga tikrai kur kas geresnė. Filmas tuo tarpu, net ir be knygos - labai vidutiniškas. Žiūrėti galima, bet jis nei baisus, nei įdomus, tik šiaip eilinis siaubo filmas, kokių daug. Duodu 3/5, daugiau negaliu. Daugiausia taškų gauna patys aktoriai, ypač ta maža mergaitė, Olimpija. 

įvairovė | K.J. Charles "The Price of Meat"

Autorius: K.J. Charles
Pavadinimas: The Price of Meat
Serija: -
Žanras: Siaubo, LGBT Literatūra
Psl.: 73
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Na, kada gi aš pasimokysiu, kad KJC nedera knygų imti skaityti naktį? Šita buvo tikras siaubo filmas, apie plėšomus ir ėdamus žmones, kaip po to užmigti? Bet iš kitos pusės, tai ji man labai patiko, tai net ir nežinau.

Apie Knygą: Londono širdyje esama puvėsio vadinamo Alsatijos Laisve, kur tamsoje susigrūdę gyvena patys baisiausi nusikaltėliai, ten pabėgę nuo įstatymo, mat čia Karaliaus Nuostatos negalioja. Kartą čia patekęs - išeisi nebent pasiruošęs mirti. Bet, kai pasirinkimas tarp mirties ir Alsatijos - dar reikia gerai pagalvoti. Čia, tamsoje, viešpatauja alkis ir žiaurumas. Žmonės valdomi vadinamųjų Freemenų, pačių baisiausių jų luomo padarų, vos ne elito, kurie rado, kaip iš Laisvės išeiti ir į ją vėl grįžti nepalikus galvos. Iš anapus jie čia pristato maisto, mėsos... Tik, kad kai kurie verčiau renkasi mirtį badu, nei tą mėsą.

Johana Oklė neturi kitos išeities, kaip tik lysti į šią košmarų karalystę. Jai žūt būt reikia išgelbėti savo mylimąją. Tik prieš tai dar teks pačiai kažkaip išgyventi tarp pačių tamsiausių padarų, kurie kažkada buvo žmonės.

Mano Nuomonė: Knyga tikrai labai baisi ir jei turite bent kokią baimę apie buvimą suvalgytais po mirties, ar kanibalų fobiją - geriau jos venkite. Bet jei tokių baimių neturite, tai tikrai rekomenduoju, kaip labai įdomią siaubo knygą, kur žmonės plėšomi į gabalus dar gyvi, o užsitęsęs kanibalizmas, žmogienos valgymas - jau paveikė protus. Buvo labai įdomu skaityti, net jei po to užmigti gal kiek sunkoka ir nejauku, baisu susapnuoti tai, apie ką ką tik skaitei.

Gera, bet šiurpi knyga. Bet juk tikrai ne pirma tokia iš KJC repertuaro, tad ko aš vis stebiuos? Šiai duodu 5/5, trumpa, greita, tamsi ir labai baisi.

Josh Malerman "Bird Box"

Autorius: Josh Malerman
Pavadinimas: Bird Box
Serija: -
Žanras: Siaubo Literatūra, Trileris
Psl.: 262
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Visada ieškau siaubo knygų. Kai kūriau šį blogą, mano noras buvo teminis: siaubo knygos, tikri nusikaltimai, tamsi fantastika. Bet, pasirodo, jog gerų siaubo knygų rasti labai sunku, tad taip iki šiol ir neprisikasiau iki savo vardo pateisinimo. Bird Box buvo viena iš tų labai retų, tikrai gerų siaubo knygų, po kurių nejauku net žiūrėti į draugų rodomas fotografijas, koks pas juos, svetur, rūkas naktį, ir panašiai.

Apie Knygą: Pasaulis pasikeitė. Viskas prasidėjo, kaip fantastinėje knygoje, knygoje apie zombių apokalipsę: pavienis incidentas ten, šen. Žmonės staiga tapdavo agresyviais, mėgindavo nužudyti tuos šalia, ir be išimties visada nusižudydavo ir patys. Jie visi sapaliojo apie kažką, ką matė. Malorė ir jos sesuo sekė naujienas iki naujienų nebeliko. Jos užsidarė namuose, uždengė visus langus, ir stebėjo pamažu tuštėjančią sceną televizijoje. Iki Malorės pasaulis vėl pasikeitė. Atrodo, ką ten, tik žvilgtelėsi. Juk niekas nežino, kas ten. Gal to kažko čia net nėra. Tu tik žvilgtelėsi... Ir štai, Malorė jau mašinoje, pasiryžusi užsimerkti vos kas nors sujudės akiratyje, užmerkdama čia vieną, čia kitą akį. Ji skuba į bunkerį name, į kurį viso šito siaubo filmo pradžioje kvietė kiti, geriau pasiruošę žmonės. Tik nežinia ar čia jai pavyks pabėgti nuo pakvaišimo, kurį sukelia nežinia. Nežinia kas ten, iš kur tai atėjo, ir kaip tai atrodo, bei kodėl tai visus, ankščiau ar vėliau, pribaigia.

Mano Nuomonė: Tai viena iš geriausių mano kada nors skaitytų siaubo knygų. Istorija pasakojama iš dviejų laiko taškų, paaiškinant, kaip viskas prasidėjo, kokie moralės ar jos stokos pasirinkimai privedė iki šios vienatvės, bei koks stiprus yra poreikis išgyventi. Nieks nežino kas ten. Žinoti reiškia mirti. Buvo labai įdomu skaityti apie jų teorijas, stebėti jų bandymus ką nors suprasti, bent ką nors. Tai tikrai be galo nuostabi knyga.

Negali apsakyti, kaip labai ji man patiko. Pamenat "I, Zombie"? Čia kažkas panašaus ir gal netgi dar geriau, mat aiškiau ir ryškiau pasiekiamas tas jausmas, jog nebėra ir nebebus saugumo, jog pasaulis pasikeitė amžiams, ir reiks išmokti gyventi visiškai kitaip. 5/5, labai rekomenduoju visiems, mėgstantiems siaubo knygas.

Stephen King "Mizerė"

Autorius: Stephen King
Pavadinimas: Mizerė (Misery)
Serija: Stephen King raštai 7
Žanras: Siaubo, Trileris
Psl.: 370
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Kartais kas nors ką mėgstu ima ir pasako, jog ta ar ana knyga juos labai įkvėpė. Tada aš privalau tą knygą paskaityti. Šį kartą tai buvo Stephen King knyga "Mizerė", kuri privertė mane pergalvoti visas iki tol turėtas nuomones apie autorių. Kokia gera, baisi ir įtempta knyga visgi.

Apie Knygą: Polas Šeldonas - rašytojas. Jis patyliukais pats vienas atšventė, jog pagaliau pribaigė Mizerę, ir daugiau tų kvailų knygų neberašys. Krepšyje jau guli naujos knygos juodraštis... Ir štai, jis kaip per miglą pabunda baisiame skausme. Kažkas, šlykščiu burnos kvapu, jį gaivina.

Anė jo didžiausia gerbėja. Polas pateko į avariją, bet jam pasisekė, ji jį rado. Anė yra profesionali seselė, tad jis - gerose rankose, jos namuose, su sutraiškytomis avarijoje kojomis, prijunkintas prie nuskausminamųjų. Jam labai pasisekė, kad Anė jį rado. Juk visgi, ji pati didžiausia jo gerbėja. Tad jis galės jai atsidėkoti tokiu menkniekiu, kuris ir jam pačiam padės išsaugoti karjerą: jis parašys naują Mizerės knygą. Juk jis tikrai nenorėjo nužudyti savo herojės, ar ne? Jam labai pasisekė, kad Anė jį rado...

Mano Nuomonė: Koks baisus visgi yra bejėgiškumas, ypač kai aplink tave vien žmonės, kurie baisesni už visus gotikinius monstrus ir fikcines pabaisas. Ir dar taip gerai susuktas tekstas, atrodo planas be skrupulų, ar kažkas tiesiog ims ir praslys pro akis, atrodo viskas gerai ir dabar jau tikrai bus geriau. Arba, blogiau nebus. Bet pamišimui nėra absoliučiai jokių ribų, tad taip ir skaičiau ant kėdės krašto.

Labai gera ir baisi knyga. Jei nemėgstat skaityt apie baisius ir pavojingus žmones, neadekvačiai reaguojančius ir nenuspėjamus, tai verčiau šios neimkit. Čia jokių antgamtinių reiškinių nebuvo. Vien tik labai šiurpus pamišimas. 5/5, ir gal net dar kokią Kingo knygą paimsiu, pažiūrėsim.

Diana Rowland "White Trash Zombie Gone Wild" | White Trash Zombie 5

Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: White Trash Zombie Gone Wild
Serija: White Trash Zombie 5
Žanras: Zombiai, Paranormalu
Psl.: 325
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nemeluosiu, manau pasiekiau skaitymo bloką. Ir tai turbūt dėl viso nuovargio, o ne knygų, bet knygos nuo to vis tiek kenčia. Mat net tokia paprasta knyga, kaip penktoji White Trash Zombie skaitėsi sunkokai. Bet, ei, bent jau smagu buvo, tai dar ne visai nesiskaito.

Apie Knygą: Angel gyvenimas, vos ji jį pasitaisė, grasina tuoj pat sugriūti. Tapusi zombe ji gavo labai lengvai mesti visas priklausomybes nuo narkotikų, mat jie tiesiog nebeveikė. Bet štai atsirado tokių, kurie sukurti būtent zombiams, ir tikrai smagiai veikia. Jei tik ji puls taip žemai, kad imtų juos vogti iš savo sergančio zombio vaikelio, to paties vyruko, kurį pavertė zombiu. Prie to pridėkime grįžusį serijinį zombių žudiką, bei papildomus pėdsakus prie jo nužudytųjų, kurie veda tiesiai prie jos ex, kurio ji tikrai nelaikė nei tokiu buku, nei šaltakrauju žudiku. Ir viską užbaikime galimu Exodus. Nežinau, kaip tai pavadinti lietuviškai. Šiuo atveju tai poreikis zombiams pasitraukti iš visuomenės dėl grėsmės, jog tuoj kas nors viską atskleis ir prasidės visuotinė, pasaulinė jų medžioklė. O naujas filmas apie zombius tam tikrai nepadės, ypač, kai jame vaizduojami realūs vaizdo įrašai, su tikrais zombiais, darančiais savo darbą: žudančiais, ėdančiais smegenis.

Mano Nuomonė: Patinka man Angel. Bet kažko jai tiesiog trūksta. Nepadeda ir tas faktas, kad visas jos redneck-iškumas, bei baltosios šiukšlės pavidalas yra jos pačios pirštu parodomas. T.y. padaro ji ką nors gudraus, bet gal ne tokio, apie ką kiekvienas pagalvotų, kaip apie sprendimą, ir skaitytojui paaiškina, jog taip padarė, nes yra redneck'ė. Nu jo, gerai, ką gi. Plius, šioje knygoje labai rimtai mesta ir pamesta labai daug gijų iš praeitos knygos. Tarsi visi anie herojai staiga susirado gyvenimus, ar tapo tikromis subinėmis, kurie staiga suprato, jog Angel nemėgsta. Vienintelis tikras istorijos pliusas, neskaitant pačios pagrindinės gijos, kuri buvo tikrai nebloga, yra Nick the Prick siužetas.

Ai, tokia normali. Kiek geresnė nei vidutinė lyginant su kitom tokio tipo ir žanro knygomis. Tai duodu 4/5 ir turbūt tuoj imsiu paskutinę.

Diana Rowland "How the White Trash Zombie got Her Groove Back" | White Trash Zombie 4

Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: How the White Trash Zombie got her Groove Back
Serija: White Trash Zombie 4
Žanras: Siaubo, Paranormalu
Psl.: 328
Įvertnimas: 4/5 | Goodreads

Žodžiu ir nemėgstu ir myliu aš šitą White Trash Zombie seriją. Iš vienos pusės, Angel yra labai įdomi herojė, ir veiksmas toks ne visai eilinis, įdomus. Bet iš kitos pusės tai visai nekabina. Perskaičiau jau ketvirtą Diana Rowland knygą, "How the white trash zombie got her groove back" ir vis dar nėra to kirbėjimo, kad, o, greičiau imt kitą, kas bus toliau. Turbūt ir neatsiras. Pasiilgau knygų, kaip Ghostman...

Apie Knygą: Saberton, ta korporacija, kur bandė kurt zoldiers, zombius-karius, nė neketina mest savo nešvarių darbelių, kad ir kaip labai jie nevykę. Bet supratę, jog trūksta smegenų pajėgimo, šį kart tiesiogine prasme, jie pagrobia Angel genties zombį, mokslininką kuris bandė padėti Philip, jos zombiui-vaikui, kuris buvo sukurtas naudojant dirbtinius smegenis ir dėl to turi labai, labai daug komplikacijų. Ir kad jau jiem abiem be geraširdžio ir įdomaus mokslininko tuoj bus labai riesta, jie sutelkia pajėgas ir iškeliauja į New York'ą, parsigrobti pagrobtojo! Aišku, ne viskas taip paprasta. Pakeliui Philip ištinka vis rimtesni epizodai, o ir pačios Angel kolegos - turi savų bėdų, bei paslapčių, kurios gali būti atskleistos.

Mano Nuomonė: Įdomiausia čia buvo Philip'o istorija, mat keistai jį veikia tiek gydymas, tiek ir buvimas zombiu be gydymo. Ir Angel tikrai nenuvylė, susitvarkė gyvenimą tiek, kad smūgiuodama į dantis, vėl, nesusilaužė rankos, ir net alaus neišpylė. Jūs man pasakykit, kad neįspūdinga. Bet vis tiek trūksta to gero kažko, kažko tikrai zombiško. Mat, pamenat, kaip aš skundžiausi vampyrais, kad jie tik žmonės, kurie dar ir kraują geria? Tai šitie irgi, tik tokie vampyrai, žmonės, plius - valgo smegenis.

Man patinka lygiai tiek, kad skaityčiau toliau ir ne daugiau. Herojė - įdomi, veiksmas - neblogas. Galiu duoti net 4/5, šiam kartui.

Mike Bockoven "FantasticLand"

Autorius: Mike Bockoven
Pavadinimas: FantasticLand
Serija: -
Žanras: Siaubo, Contemporary / Šiuolaikinis
Psl.: 272
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Patinka man kartais taip iš niekur nieko, vien pagal žanrą, susirast kokią knygą ir įterpt ją tarp pasiskaitymų. Šį kartą radau Mike Bockoven knygą "FantasticLand". Anotacijoj buvo parašyta, jog knyga kaip modernus Musių Valdovas, o ana knyga man patiko, tai...

Apie Knygą: Niekas nebuvo pasiruošęs uraganui Sadie. Net jei jie manė, kad pasiruošė. Net jei realiai buvo pasiruošę. Tiesiog, kažkas žmoguje nutrūksta, kai dingus elektrai, dingus sąsajai su pasauliu, jų pirmą kartą niekas nestebi ir nelaiko atsakingais už veiksmus, žodžius. Atrakcionų parkas FantasticLand buvo pasiruošęs. Visko čia buvo sočiai. O ir žmones daugiau mažiau visus evakavo. Liko tik keli nelaimingi žmogeliai, kelios saujos vaikų, paauglių, bei savanoriauti likę darbuotojai. Pagal visus planus tai neturėjo užtrukti daugiau, na, savaitės. Bet būtent dėl to FantasticLand pasiruošimo, prioritetu parko niekas nelaikė. Savaitės virto mėnesiu. Bet tiek viskam nueiti velniop tikrai nė neprireikė. Diena, dvi. Vienas agresyvus tipas gali priverst du mažiau stiprius susigūžti draugėn, mat stiprybė - skaičiuje. Arčiausiai vandens resursų stovėjęs gali nenorėti jo duoti kitiems. Taip susiformavo gentys. Ne, ne gaujos. Tikrų tikriausios gentys. Ir kol niekas jų nelaikė prioritetu - ėmė vieni kitus skersti, kad nebūtų paskersti.

Mano Nuomonė: Istorija parašyta, kaip išgyvenusiųjų atpasakojimai. Skaitai viską taip, kaip matė jie, kaip jie teisino savo veiksmus. Tada ima pasakoti kažkas kitas, stovėjęs kitame kampe, ir jo pasakojimas vėl kitoks. Galų gale, nežinai - kas tiesa, o kas tik fantazija. Žinai tik, kad iš ten išėjo daugybė žmonių, kurių nenorėtum sutikti tamsią naktį, net jei jie tik nekaltai vakarotų su savo draugais. Labai keista knyga, skaitai ir viskas atrodo taip nenormaliai tikra, taip įtikinama.

Realistiškai baisi knyga. Skaitai ir matai, kaip buvo sukurtas sociopatas, kaip pražydo maniakai. Įsitikinkit, jog galit skaityt apie tokius asmenis, prieš imdami šią knygą. O aš duodu jai 5/5.

Stephen King "Zalės Valda"

Autorius: Stephen King
Pavadinimas: Zalės Valda ('Salem's Lot)
Serija: -
Žanras: Siaubo, Vampyrai
Psl.: 483
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Šiaip jau nesu King'o fanas. Kol kas. Bet, su Spaliu gi noris siaubų, o seni Kingo filmai tikrai geri. Tad, taip pagalvojau, tarp tiek knygų kas nors turi gi būt, kas ir man tiks. Tai pasiėmiau tą vieną, kurią žinojau turint vampyrų - "Zalės Valdą".

Apie Knygą: Benas, autorius, įkvėpimo vedamas grįžta į savo gimtąjį miestelį, kurį kažkada paliko mėgindamas pabėgti nuo čia patirto siaubo. Kažkada, jau tikrai seniai, Zalės valdos name vyriškis išžudė savo šeimą ir pasikorė. Nuo to laiko tas namas stovėjo tuščias, skirtas tik paaugliams drąsai patikrinti. Bet Benas negali nusikratyti jausmo, jog tai ką ten matė buvo tikra... Tada, po tų žudynių miestelis gerokai pratuštėjo. Vieni bėgo nuo siaubo, kiti tiesiog bėgo, iš mažo, vaiduoklių perpildyto miestuko. Ir štai dabar, po tiek metų, namas vėl turi šeimininką ir siaubai prasideda iš naujo. Žmonės dingsta, paslaptingai miršta, miestelis vėl tuštėja. Bent jau dienos metu. Žmonių blogis ima lipti per kraštus, skatinamas kažko kito, kažko seno, kažko jais mintančio. Ir jei ketinate bėgti, bėkite dieną, mat užtenka vieno žvilgsnio, kad apleistumėte savo planus.

Mano Nuomonė: Jo, atrodo tai pirma King'o knyga kuri man tikrai nuoširdžiai patiko. Istorija labai klasikinė, tiek siaubo, tiek vampyrų atžvilgiu. Ne veltui joje taip dažnai užsimenama apie Bram Stoker'io "Drakulą". Tikrai tinkama knyga Spalio poreikiams patenkinti. Vienintelė, bet didelė problema yra neįtikėtinas istorijos lėtumas. Viskas lyg ir greit vyksta, bet mums duodama stebėti paviršių. Apačioj verda, o ant viršaus tik kažkokie atspindžiai. Labai daug visiškai bereikalingos informacijos. Bet tai problema, kurią turėjau su visomis skaitytomis King'o knygomis, tad jei jo darbus mėgstate - jums turbūt netrukdys.

Taip tad, lėta, bet gera klasikinė siaubo su vampyrais knyga. Duodu 5/5, nes nenoriu atimt taškų vien už perdėtą istorijos apsunkinimą. Ir, pagaliau suprantu kodėl jie, po galais, išvertė tai, ką laikiau Saliamo Valda - Zalės Valda. Pasirodo Zalė, kaip ir 'Salem yra tik sutrumpinimai. Pilnai valda yra Jeruzalės.

Diana Rowland "My Life as a White Trash Zombie" | White Trash Zombie 1

Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: My Life as a White Trash Zombie
Serija: White Trash Zombie 1
Žanras: Siaubo, Zombiai
Psl.: 320
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Girdėjau daug labai gerų dalykų apie Diana Rowland knygas iš White Trash Zombie serijos. Tad, kad jau Spalis ir reikia tam tikrų knygų, pasiėmiau paskaityti pirmą, "My Life as a White Trash Zombie". Ir dabar, kai jau baigiau, nelabai suprantu, iš kur buvo tiek daug hype.

Apie Knygą:

• Angel Crawford pabunda ligoninėje po baisios automobilio avarijos. Tik, kad... Ant jos nėra nė įbrėžimo, o pikta seselė jai aiškina, kad ji čia dėl perdozavimo narkotikais.
• Bet, tai, kad ant jos nėra nė įbrėžimo, nereiškia, kad Angel - viskas gerai. Anonimas palikęs jai drabužių, mat rado ją ten kažkur nuogą, suveikė jai ir darbą. Morge. Kur ją iš vėžių galutinai išmušė jos staiga sugurgęs pilvas vos ji užuodė išimtus mirusiojo smegenis. 
• Ir, tarkime net jei ji taip labai nesiseiliotų žiūrėdama į smegenis, tai vis tiek būtų keista, kiek daug į tą morgą vis atvežama begalvių lavonų... Lyg kažkas sistemingai mėgintų pakenkti tokiems kaip ji. Smegenų išalkusiems zombiams. 

Mano Nuomonė: 

• Angel... Na, tokia keistoka. Blanki net. Nežinau, kol kas ji man įspūdžio nepaliko. Bet gal taip tiesiog pirmoj knygoj, kur ji dar turi prisitaikyt prie naujos dietos.
• Kadangi ši knyga buvo detektyvas, manau kitos bus tik geresnės. Detektyvai su antgamtiniais padarais iš Luizianos tiesiog negali būti blogi.
• Ne visai suprantu iš kur kilo visas šitas hype'as. Knyga gera, bet ypatinga tik tuo faktu, kad, pvz. vampyrą pakeitė zombiu. Pati istorija labai eilinė. Netgi, tam tikrais aspektais, prastesnė už eilinę. 

Kol kas nesu didžiausias White Trash Zombie fanas. Bet tai tikrai gali pasikeisti, tad skaitysiu toliau. Blogiausiu atveju, juk atkentėjau Chicagoland Vampires, tai čia tikrai geriau. Duodu kol kas 4/5, toliau - žiūrėsim.  

Josie Jaffrey "The Gilded King" | Sovereign 1

Autorius: Josie Jaffrey
Pavadinimas: The Gilded King
Serija: Sovereign 1
Žanras: Vampyrai, Postapokalipsė
Psl.: 303
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Josie Jaffrey knygą "The Gilded King" gavau, kaip arc'ą, mainais į nuoširdžią apžvalgą. Pradžioj, nors ir labai įdomiai iš kart pateikė pasaulį, kur greit tapo aišku, jog tai mūsų pasaulis po kažkokios apokalipsės, vis tiek sunkokai skaitėsi. Bet kuo toliau, tuo darėsi geriau.

Apie Knygą: Kažkada vampyrai, vadinami Sidabru (Silver) vieningai gyveno su žmonėmis. Iki ėmė plisti zombių, Weeper užkratas, vertęs žmones, kuriems nepavyko virsti vampyrais į žmogėdras be jokio žmogiškumo liekanų. Kiekvienas įkąstasis po to irgi tapdavo Weeper'iu, tad jie dauginosi be galo sparčiai ir vampyrams kilo grėsmė netekti savo maisto šaltinio. Tad jie sukūrė vakciną, kuri neužkrėstuosius padarydavo atspariais, o užkrėstuosius - galutinai pribaigdavo. Bėda ta, jog ta vakcina iš kraujo žmonėse niekur nebedingdavo ir nuo tos akimirkos jų kraujas ir vampyrus paversdavo žmonėmis. Išgydytieji tapo užkrėstaisiais. Toli nuo viso to pradžios ir pabaigos, daugybė metų ar šimtmečių po to, Julia gyvena Blue, paskutiniame saugiame nuo užkrato mieste. Jį valdo ir saugo Aukštuomenė (Nobles - tie patys vampyrai), nemirtingieji, kuriems čia žmonės tarnauja ir maitina savu krauju. Mat už Blue sienų tvyro užkrėstas Red, pilnas arba bauginančios tylos, arba baisių kauksmų. Bet Julia niekaip negali nustoti galvojusi apie tai, kas gali laukti ten, už sienų, kur kažkada išėjo jos tėvai, palikdami ją, kūdikį, ant šventovės laiptų, pasmerktą būti išdavikų dukra, netinkama net maitinti Aukštuomenės narių, tik valyti iki mirties. Tuo tarpu, jai to nė nežinant, vienas iš girdėtų už sienos garsų buvo Cameron'as, grįžęs į Blue tik pasistiprinti prieš dar vieną kelionę atgal į Red. Jau daugybę metų jis ieško ten pagrobtos draugės ir nė neketina nuleisti rankų, kad ir kokie siaubai laukia. O laukia ten jų daug. Ordos Weeper'ių, keistos, apleistos stovyklavietės, su smilkstančiais surytų žmonių kaulais, bei žavus miškinis vakcina užkrėstu krauju.

Mano Nuomonė: Nors prasidėjo viskas įdomiai, bet ėjosi gan lėtai. Bet kuo daugiau skaičiau, tuo daugiau norėjosi skaityti. Kamerono istorija labai greit pasiglemžė visą mano dėmesį, tad Džiulijos dalis skaičiau skubiai, kad tik kuo greičiau pro jas prasibrauti. Bet su laiku abi istorijos dalys ėmė pintis į vieną ir likus kokiam ketvirčiui knygos - noriai skaičiau abiejų herojų išgyvenimus. Labai patiko faktas, jog Kameronas ir Džiulija - visiškai nesusiję veikėjai. Jie turi savo meilės interesus, bei tikslus, ir vienas kitą matė tik iš tolo. Patiko ir siaubai, baubai. Rimtai, kartais net pykau ant savęs, kam skaitau naktį: slėniai tokie pilni lavonų, jog gyvas iškastas, ten masalu Weeper'iams paliktas užkrėstasis - miršta nuo jų svorio ant savęs, o ne sužeidimų; kauksmas naktį miškuose, ir toks kiekis pūvančių, bet tebevaikštančių, tavęs ieškančių kūnų, jog tiesiog nėra kur ir kaip praeiti; atrodytų žmogėdrų paliktos gyvenvietės, į ritualus panašūs likučiai žolėje. Labai gera buvo ir sunkiai nuspėjama politinė dalis, viskas puikiai sukinėjos taip, jog beveik nieko nesugebėjau nuspėti. Nepatiko tik paskutiniai miškinio, Felikso žodžiai. Mat žinau, jog kitoje knygoje tai reikės pataisyti, o pataisoma dažniausia ta kliše: tu mane išdavei, man melavai - ar privalėjau, leisk man paaiškinti - nenoriu nieko girdėti - bet aš tave myliu - nu gerai, aš irgi tave myliu.

Gera knyga. Taip nemaniau pradžioje. Taip nemaniau ir vidury. Bet, kai baigiau, tai tikrai sakau, gera knyga. Duodu 5/5 ir labai lauksiu antros knygos. Nepaisant visko, man reikia sužinoti, kas bus toliau.

Hugh Howey "I, Zombie"

Autorius: Hugh Howey
Pavadinimas: I, Zombie
Serija: -
Žanras: Siaubo, Apokalipsė
Psl.: 222p.
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Ilgai negalėjau suprasti, kur man girdėtas šis autorius. Tik dabar, atsivertęs goodreads pamačiau, jog Hugh Howey parašė ne tik "I, Zombie", bet ir tą Vilnos/Šachtos trilogiją, kur man visai nepatiko. Bet ši buvo nuostabi.

Apie Knygą: Visi pasakotojai - zombiai, arba tie, kurie jais tuoj taps. Po truputį, su asmeninių istorijų detalėmis, jie papasakoja, kaip įvyko ši baisi epidemija, kaip viskas prasidėjo, kur jie tada buvo ir, basiausia, ką jaučia dabar. Vieni istoriją mums pasakoja ėsdami. Jų blaivūs protai įkalinti kūne, kurio instinktų jie - nebevaldo. Siaubas kurį jie jaučia rydami nužudytojo žarnas - neišpasakytas. Jie - trokšta mirties ir kiekvienas tolumoje nuskambėjęs šūvis skamba, kaip viltis. Kiti, tuo tarpu, jaučia palengvėjimą. Bijoti užkrato jiems nebereikia. Jų kūnai - vikrūs, nepaisantys jokių kliūčių tarp savęs ir gyvųjų, kuriuos nuolatos jaučia, užuodžia. Gyvųjų mėsos jie visi nori, be išimties, net ir tie, kurie tam priešinasi. Tad jie puikiai žino, jog virš galvos ratus suka sraigtasparniai, pilni į reikalus nesikišančių medikų, mokslininkų ir kariškių. Jie žino ir, kad čia dar yra gyvų, išgyvenusių. Ir, iki žmonės padaro sprendimą: paaukoti miestą žmonijos vardan, bei susiruošia užmesti ant jų bombą - jie žino ir kad ten, už barikadų, žmonių - minios. Gyvos, skanios mėsos bandos...

Mano Nuomonė: Šiurpau skaitydamas. Pirmi zombiai buvo pavieniai. Jų vengė, mat urgzdami ir riesdamiesi iš nesuvokiamo protu alkio, mat, kaip įmanoma pasiekti tą supratimą, jog nori žmogaus mėsos, jie šiurpino aplinkinius, tad šie juos apeidavo. Mat, prieisi arčiau - dar užsikrėsi, apkosės. Ar įkąs. Siaubas, suirutė, baimė, panika, visa tai prasidėjo neužilgo, kai pasirodė pirmieji jų būriai. Jie artėjo neskubėdami, taip, kaip pajėgė jų sulaužyti, suniokoti kūnai. Bet jie atėjo ir galiausiai - užėmė visą miestą. Dabar jų čia daugiau nei gyvųjų. Gal būt dėl to ir buvo padarytas sprendimas izoliuotą miestą sunaikinti. O tada tas kraują stingdantis aprašymas, mat net bekojai zombių kūnai vis tiek veržiasi pirmyn, su protų savininkais, kaip pakeleiviais, negalinčiais padaryti jokio sprendimo, be galimybės sustoti, link žmonių, link barikadų.

Dabar dar labiau laukiu Dying Light 2 žaidimo ir tikiuosi, jog jame be gaujų ten vis dar bus ir zombių. Niekad jais per daug nesižavėjau ir nesidomėjau. Bet čia istoriją pasakojo net viena tų žmonių, kur aktyviai ruošėsi zombių apokalipsės išgyvenimui. Buvo nuostabiai baisu ir įdomu. Duodu 5/5, o jums rekomenduoju ją atsidėti Spaliui, Halloweeno mėnesiui.

Joe Hill - Nos4a2 | Nosferatu

Jau senokai skaičiau Joe Hill knygą "Širdies Formos Dėžutė", deja ji man tikrai nelabai patiko, tad ir apie autorių užmiršau. Iki po kojom pasimaišė jo "Nos4a2" (Nos Four A Two; ISBN 0062200577; 704p.; Goodreads). Ir nors ši knyga irgi į mano mėgiamiausius nepateks, bet ji tikrai geresnė. Nors gal geresnė, nes ne vertimą skaičiau, kas ten dabar žino.

Charles Manx, daugiau nei viena prasme, yra nosferatas. Jis maitinasi kitų žmonių džiaugsmu ir jaunyste, taip pats išlikdamas jaunas, sveikas, ir atrodytų - nemirtingas. Žinoma, tam gerti kraujo jam nereikia, o jis ir nenorėtų. Vietoje to jam tereikia išgelbėti vaikus pasiimant juos į Kalėdų Šalį. Vaikus, kuriuos tėvai būtų pražudę, užauginę blogais žmonėmis. Su juo jie amžinai bus laimingi, Kalėdų Šalyje visada smagu, o būti liūdnam - nusikaltimas! Charles Manx šventai tiki, jog tai ką daro yra teisinga. Ir niekas jo nesustabdys, nuo surūgėlių suaugusių jis išgelbės tiek vaikų, kiek tik pajėgs!

Victoria McQueen buvo bene vienintelė auka, kuri paspruko, ir tai tik dėka jos sugebėjimo atverti Trumpesnį Kelią. Tas sugebėjimas - toks pats, kokį turi ir Charles Manx, skirtumas tik tas, jog jos gebėjimas kelius atveria čia, vietoje, o ne jos galvoje, ir žmonių per tą kelią ji nevedžioja. Jos susidūrimas su Kalėdų Šalimi buvo nurašytas, kaip protinis sutrikimas sukeltas traumos susidūrus su iškrypėliu Charles Manx. Ją visą gyvenimą nuo to sutrikimo gydė, tad nenuostabu, jog iš morgo dingus Charles Manx kūnui - jai taip labai norisi apie tai nieko nežinoti ir negirdėti. Nepaisant net to, jog ji greičiausia vienintelis žmogus, galintis sustabdyti Manx'ą.

Nors knyga už Širdies Formos Dėžutę geresnė, bet, kaip ir minėjau, į mėgstamiausius ji tikrai nepaklius. Jau vien tas užtęstumas - neįtikėtinas, nors knyga tikrai gerai parašyta ir lengvai skaitoma. Duodu 5/10, nei mažiau, nei daugiau. 

Neil Gaiman - Koralina | Coraline

Jau labai seniai norėjau paskaityti Neil Gaiman'o "Koralina" knygą (Coraline; ISBN 0061139378; 162p.; Goodreads), tad džiaugiuosi, kad galiu iš "perskaityti" sąrašo išbraukti dar vieną. Vis atidėdavau, nes niekaip negaliu prie Gaiman'o priprasti. Jis, kaip koks Murakamis, nesupranti ar mėgsti, ar nemėgsti. Bet dabar jau pradedu manyti, jog visgi mėgstu, nes ir ši knyga buvo labai smagi ir net kiek baisoka.

Koralina su tėvais atsikraustė į naują namą. Kažkada jis buvo padalintas į butus, ir tai bene vienintelis Koraliną džiuginantis dalykas lietingomis dienomis, mat tada ji bent jau gali aplankyti kaimynus. Gražiomis ji gali eiti tyrinėti aplinką lauke. Prastomis veiklos viduje tikrai trūksta, o abu jos tėvai pernelyg užimti savo darbu, kad dar ir su ja žaistų. Bet prireikus, jie randa dukrai užduočių. Suskaičiuok visus langus, rask visus mėlynus objektus, pažiūrėk, kas slepiasi už kiekvienų durų. Koralina visa tai tvarkingai įvykdė. Neatidarė ji tik vienų durų, vienintelių užrakintų visame bute. Anot jos mamos, už jų tik siena tarp jų ir kaimynų, bet Koralina norėtų pamatyti...

Keistenybės prasideda jau tą pačią naktį. Pirmiausia dėl durų ją įspėja kaimyno Bobo pelės, per jį jai perdavusios įspėjimą, kad neitų pro užrakintas duris. Tada kažkas patamsyje ima šniukštinėti jų name. Ir galiausia, ji patenka ten. Kitur. Čia lyg ir jos namai, bet kitokie. Viskas, atrodo, pritaikyta būtent jai. Jos Kitas Tėtis negamina keistenybių, o Kita Mama visada pasiruošusi su ja pažaisti. Koralina čia labai laiminga, nepaisant to keisto kirbesio paširdžiuose, jog kažkas čia, Kitur, net labai negerai. Ir tai ne dėl tų juodų, šaltų sagų, įsiūtų į jos Kitų Tėvų akis. Koralina nori namo. Ir juk nėra taip, jog ją čia kas per prievartą laiko. Bet jos Kiti Tėvai labai be jos liūdės, tad ji tikrai turėtų grįžti, kuo greičiau. Net jei tam reikės palikti Koralinai labai nemalonios motyvacijos jos tikruosiuose namuose.

Smagiai susiskaitė. Žiūrėjau sau naktį Stranger Things 2, pagalvojau, kad gal kiek šiurpu jau, reik eit miegot, o tada dar šioje knygoje, prieš miegą, visokie dalykai dėtis pradėjo. Duodu 9/10, įdomi knygelė.

Christina Henry - Alice | Alisa [The Chronicles of Alice 1]

Niekaip negaliu prisiminti, kaip radau šią knygą ir kodėl pasiėmiau paskaityti. Lyg ir neturėjau jos sąrašuose. Ir, nors šiaip jau Alisos Stebuklų Šalyje perpasakojimus mėgstu, aktyviai jų neieškau. Bet, kad jau perskaičiau, tai ir pakalbėkim apie Christina Henry knygą "Alisa" (Alice; The Chronicles of Alice; ISBN 0425266796; 291p.; Goodreads). Pirmiausia tai, ši knyga tikrai būtų buvus ne pro šal Spalio mėnesį: ji tamsi ir baisi. Ir nors tai ne pati geriausia baisi Alisos istorija, ji tikrai labai nebloga.

Jau daug metų Alisa gyvena ligoninėje, kas dien dozuojama neaiškiais vaistais, ir kankinama baimės, kad Zuikis buvo tikras. Vienintelis kitas asmuo, su kuriuo ji gali pasikalbėti yra vyriškis kitoje palatoje, toks pats pamišėlis, kaip ir ji. Ar gal net labiau. Ji tik kliedėjo, todėl buvo uždaryta. Jis, Hatčeris, sukapojo daugybę žmonių savo kirviu. Bet, toks kaimynas, ypač turint galvoje, jog jis nusiteikęs tiek draugiškai, kiek to galima tikėtis iš tokio asmens, geriau nei jokio. Jis - visuomet pilnas energijos, juda, ir atrodo tiki, jog kada nors išeis iš šios ligoninės. Deja, jis tiki dar ne tokiais dalykais. Jo teigimu, po ligonine esama uždaryto monstro. Monstro, kuris bunda... Ir štai vieną naktį institucija paskęsta liepsnose.

Alisa ir Hatčeris yra vieninteliai žmonės matę Džebervokį kylantį iš liepsnų, tad greičiausia tai jų pareiga rasti, kaip tą padarą nugalėti. Laimė, kad nebedozuojama Alisa ima prisiminti nuotrupas apie baisumus, kuriuos kažkada patyrė Senajame Mieste, tame pačiame į kurį jiedu dabar smelkiasi vis giliau. Mat padėti jiems gali tik šias gatves valdantys bosai, kad ir kokie žiaurūs jie būtų. Klausimas tik, ar jų abiejų prisiminimai verti šio vargo, ir ar Alisa nepalūš dar kartą, kai į paviršių iškils visi kankinimai, kuriuos jai teko išgyventi.

Šioje knygoje labai daug kraujo ir žudynių. Istorija tamsi ir baisi, bet tikrai nebloga. Galiu lengvai duoti jai visus 9/10. Šiek tiek priminė American McGee Alice, tik vietoje magiškų būtybių čia buvo gan rimti gangsteriai.

K.J. Charles - Flight of Magpies [3]

Ką tik suskaičiau paskutinę K.J. Charles "A Charm of Magpies" šarkų trilogijos knygą "Flight of Magpies" (ISBN 1619224291; 212p.; Goodreads), ir dabar galvoju, ar reikės skaitytas tas .5 ar apsieisiu. Autorė gan tvirtai pasakė "gal dar ir bus", o tos pusinės tokios trumputės...

Lucian'o prašymai vykti į Kiniją Stephan'ą vis labiau vilioja, mat jo paties pasaulėlis spėriai traukiasi bandydamas jį užsmaugti. Vienintelė jo bendradarbė, kuri dar galėjo dirbti išėjo motinystės atostogų, palikdama jį vieną kovoti šiame mūšio lauke prieš piktuosius burtininkus. Kažkas pavogė jo Šarkos žiedą iš viršutinio Lucian namų aukšto, pro langą. Jo mokinė, gebanti vaikščioti oru, apkaltinama vagystėmis ir nušalinama nuo darbo. O dar visas tas spaudimas iš teisėsaugos! Londonas virto šiurpių, žiaurių žmogžudysčių zona, ir dauguma mirusiųjų - pareigūnai. Eteryje nėra jokios magiškos gijos, kuria Stephan'as galėtų sekti, o šie žmogeliai agresyviai reikalauja jo rasti kaltininkus, ir atiduoti jiems. Nejau jie rimtai nesuvokia, kad kažkas, kas sugeba taip žudyti, nesileis suimamas eilinių?

Lucian'ui ramybės irgi nėra. Tikra kankynė stebėti savo mylimąjį grįžtantį persidirbusį, suirzusį, o kartais ir apibrozdintą. Kas kart jam išėjus, Lucian bijo daugiau jo nepamatysiąs, mat šitas prakeiktas darbas pavojingas net grupei justiciar'ų, ką jau kalbėti apie vienui vieną. Prie viso šio chaoso dar prisideda ir senos Stephan'o paslaptys, mat šiam raganiui melas yra, ar bent jau buvo, toks pats paprastas dalykas, kaip pašnekesiai apie orą. Kažkam iš jų praeities vis dar reikia Šarkų Valdovo galios, ir šį kartą jie turi pranašumą: nustekentą, vienišą, ir Šarkų žiedą praradusį Stephan'ą, be kurio Lucian jau nebeįsivaizduoja gyvenimo.

Graži istorija. Magija Viktorijos laikų Londone, detektyvo, ir siaubo istorijų elementai, aštrialiežuviai herojai. Nors visoms šioms knygoms daviau po, atrodo devynis ar aštuonis, noriu pabaigti geresne nata, ir duoti 10-10, jau vien dėl visų tų įmantrių būdų žmogui nužudyti, ko tik nebuvo, nepatikėtumėt...

Metro 2035 ?

Dmitry Glukhovsky supažindino mane su post apokaliptiniu žanru ir parodė kokios geros gali būti siaubo knygos (manau, jog "nesveika" per daug skaityti vieną žanrą, mat ima trūkti naujovių, viskas, atrodo, kartojasi - ko pasekoje net Kingas man daug įspūdžio nebepalikdavo, tai nedaug ir skaičiau). Ir, jei neklystu, tai Metro 2033 buvo pirma knyga dėl kurios negalėjau užmigti, nes vis norėjau paskaityti daugiau. Tiesą pasakius, kai jau užmigdavau, ne kartą sapnavau visokių baisybių, tai dar ir tai...

Rusiškai skaityti man sunku, tad žinoma skaičiau šių knygų vertimus (Futu.re dar neperskaičiau, kol kas jos tiesiog neturiu). Pats pirmas turimas, kaip skaičiusieji žino, buvo itin prastai išverstas mūsų prastų vertimų grandų, kurių net minėti nereikia. Bet laimei, Novelita apsiėmė šiuo reikalu ir pateikė mums ir pirmą, ir antrą knygas gražiai sutvarkytas ir apipavidalintas. Antra knyga pilna tikrai nuostabių iliustracijų.

Pamenu, kai jas baigiau, norėjosi sienom lipti. Taip kartais po gerų knygų būna: išmuša iš vėžių, po to net skaityt kažko kito ilgokai nesinori, gyveni likučiais to, ką jau išgyvenai. O juk istorija buvo tokia gera! Trečio Pasaulinio Karo metu pasaulis sunaikinamas atominių bombų, ko pasekoje paviršius - nebegyvenamas žmonėms. Jų likučiai glaudžiasi Maskvos Metro tuneliuose, pritaikytuose bombardavimo atvejais atstoti slėptuvę. Paviršiun lipa tik patys drąsiausi, ar patys desperatiškiausi, su viltimi rasti ką nors naudingo. Ten - pilna mutavusių žvėrių, baisių monstrų veikiančių ne tik nagais ir dantimis, bet ir kažkur giliau, sąmonės lygyje. Juk iš Kremliaus, su jo hipnotizuojančia raudona žvaigžde dar niekas negrįžo... Tuneliuose žinoma irgi yra pabaisų, bet į baisesnių teritorijas kaip ir nereikia eiti, kol esama praėjimų kitur, o blogiausiu atveju: esama tam tikros armijos, kuri ateitų padėti. Smulkesnius tuo tarpu sudoroja vietinė stoties apsauga ir šiaip visokie medžiotojai, ar tiesiog alkani žmonės. Baisiausi padarai yra ne visi šie, o tie, kurie gyvendami paviršiuje - bando leistis į Metro. Kažkada kažkas paliko atvertą praėjimą, ir pro jį dabar plūsta patys baisiausi kadanors žmonijos sutikti sutvėrimai. Jų oda - juoda ir žvilgi, akys didelės ir dar tamsesnės. Jų nesustabdo nei automatų salvės, nei ugnis... Kritusį seka kitas, o tas nekrinta net ištuštinus apkabą. Kas jie? Žmonijos pražūtis, ar naujas žingsnis evoliucijoje?

Kai baigiau knygas susizgribau, jog esama žaidimo. Tada dar buvo tik pirmas, Metro 2033 FPS (pirmo asmens šaudyklė, siaubo žanras), o fps aš labai nemėgstu, greit užsupa. Bet istorija buvo tokia pat įtraukianti, tad sužaidžiau iki galo, ir vos pasirodė antras žaidimas Metro: Last Light - griebiau ir tą. Galų gale, juk jau žinojau, kad Metro 2035 bus šio žaidimo tęsinys.

Taip, taigi. Metro 2035 buvo žadėtas dar pernai, ar gal net užpernai. Bet tik ganėtinai neseniai buvo išleista Rusijoje, o tada ir Lenkijoje. Angliškas vertimas vis dar ruošiamas. Nežinau, kaip jūs, bet aš jau nesitikiu, kad mūsų leidėjai tęs serijas, ypač jei prie serijos prikišęs nagus Obuolys (Vampyrų Kronikų spėju nebesulauksime). Bet apie Novelitą mažai žinojau: kai knyga gera, tai kažkaip ir nekrenta į akis kas ją išleido. Nežinojau, todėl nupėdinau į jų puslapį ir tiesiog paklausiau: ar bus Metro 2035 ir mums?

Taip, bus. 

Ačiū, Novelita!

Neil Gaiman - Trigger Warning

  Trumpų istorijų kolekcijas aprašyti man kažkaip visada sunkiausia. Net jei ji visa nepatiko, tai išdėstyti ir paaiškinti kodėl - sudėtinga. O jei patiko tik jos dalis, kaip tada? Ir net tokiu atveju, kaip šis, su Neil Gaiman knyga "Trigger Warning" (ISBN 0062330268; 310p.; Goodreads), kai daugiau ar mažiau patiko visos istorijos be išimties - nežinau, kaip tai perteikti.
  Istorijų čia yra visokių, tikrai kiekvienas sau ras bent vieną. Supernatural, fantasy, siaubo, detektyvai. Vienos pagrindinis herojus, buvo ne kas kitas kaip Dr Who, o kitoje gi - pats Šerlokas Holmsas. Toji istorija buvo viena iš dviejų man labiausiai patikusių.
  Šerlokas joje jau senas, užsiimantis bitininkyste. Tačiau niekas tiksliai nežino, kam jis to ėmėsi. Ir kai išvyksta į tolimąją Aziją ieškoti stipresnių bičių savo eksperimentams - niekas nebesitiki jo sugrįžtant.
  Antroji istorija vadinosi "The Man Who Forgot Ray Bradburry". Artima tokia, atrodė jog autorius mano galvos vidų aprašė. Ten skylė kur kažkada buvo žodynas. O va ten trūksta žodžio, ir liko tik ilgas to žodžio aprašymas, jo reikšmė, bet ne jis pats.
  Fantastinės istorijos paliko geriausią įspūdį, tai pasidairysiu Neil Gaiman darbuose, gal dar ką tolkieniško rasiu. Pačiai knygai duosiu 8/10, mat dar kažko trūko, labai nedaug! Bet rekomenduoti tikrai galiu, verta paskaityti.