Rodomi pranešimai su žymėmis joe hill. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis joe hill. Rodyti visus pranešimus

2017 m. lapkričio 19 d., sekmadienis

Joe Hill - Nos4a2 | Nosferatu

Jau senokai skaičiau Joe Hill knygą "Širdies Formos Dėžutė", deja ji man tikrai nelabai patiko, tad ir apie autorių užmiršau. Iki po kojom pasimaišė jo "Nos4a2" (Nos Four A Two; ISBN 0062200577; 704p.; Goodreads). Ir nors ši knyga irgi į mano mėgiamiausius nepateks, bet ji tikrai geresnė. Nors gal geresnė, nes ne vertimą skaičiau, kas ten dabar žino.

Charles Manx, daugiau nei viena prasme, yra nosferatas. Jis maitinasi kitų žmonių džiaugsmu ir jaunyste, taip pats išlikdamas jaunas, sveikas, ir atrodytų - nemirtingas. Žinoma, tam gerti kraujo jam nereikia, o jis ir nenorėtų. Vietoje to jam tereikia išgelbėti vaikus pasiimant juos į Kalėdų Šalį. Vaikus, kuriuos tėvai būtų pražudę, užauginę blogais žmonėmis. Su juo jie amžinai bus laimingi, Kalėdų Šalyje visada smagu, o būti liūdnam - nusikaltimas! Charles Manx šventai tiki, jog tai ką daro yra teisinga. Ir niekas jo nesustabdys, nuo surūgėlių suaugusių jis išgelbės tiek vaikų, kiek tik pajėgs!

Victoria McQueen buvo bene vienintelė auka, kuri paspruko, ir tai tik dėka jos sugebėjimo atverti Trumpesnį Kelią. Tas sugebėjimas - toks pats, kokį turi ir Charles Manx, skirtumas tik tas, jog jos gebėjimas kelius atveria čia, vietoje, o ne jos galvoje, ir žmonių per tą kelią ji nevedžioja. Jos susidūrimas su Kalėdų Šalimi buvo nurašytas, kaip protinis sutrikimas sukeltas traumos susidūrus su iškrypėliu Charles Manx. Ją visą gyvenimą nuo to sutrikimo gydė, tad nenuostabu, jog iš morgo dingus Charles Manx kūnui - jai taip labai norisi apie tai nieko nežinoti ir negirdėti. Nepaisant net to, jog ji greičiausia vienintelis žmogus, galintis sustabdyti Manx'ą.

Nors knyga už Širdies Formos Dėžutę geresnė, bet, kaip ir minėjau, į mėgstamiausius ji tikrai nepaklius. Jau vien tas užtęstumas - neįtikėtinas, nors knyga tikrai gerai parašyta ir lengvai skaitoma. Duodu 5/10, nei mažiau, nei daugiau. 

2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

Joe Hill - Širdies Formos Dėžutė



  Būna, kad knygos patinka dėl kažkokio vieno, visiškai neesminio dalykėlio. Joe Hill knyga "Širdies Formos Dėžutė" (Heart-Shaped Box; ISBN 978-9955-700-43-2; "Obuolys" 2007; 352p.) yra būtent viena tokių knygų. Ją man rekomendavo kaip siaubo knygą. Siaubas išsisėmė ties kokiu keturioliktu skyriumi, bet liko kas kita. Liko atvirkštinė mergelės bėdoje istorija. Metalistą-gorilą gelbėjo dvi gotės-skeletės.
  Džudas Koinas - kažkokios metalo grupės solistas (būtent taip ten jį vadino). Palaikydamas įvaizdį draugauja su visokiomis gotėmis (irgi, būtent taip viskas ten vadinama), o kai jos pabosta - kaip nors jomis (legaliai) nusikrato. Taip pat, o kaip kitaip, renka visokį okultinį šlamštą, tad nenuostabu, kad taip lengvai užkibo ant kabliuko, kai jo asistentas internete rado parduodamą vaiduoklį. Vaiduoklis, anot pardavėjos, priklauso jos patėviui. Kadangi jis neturėjo savos vietos būdamas gyvas - jam mirus, liko prisirišęs prie savo kostiumo. O kad jau buvo žymus hipnotistas - sugebėjo grįžti ir dabar šiurpina moters dukterį. Tad ji ir nusprendė vaiduoklį, su visu kostiumu, parduoti. Džudas matyt per daug nesitikėjo. Bent jau tikrai ne tiek, kiek gavo...
  Knyga, bent iki maždaug pusės, buvo pakankamai šiurpi. Po to skaičiau daugiau dėl gudrių šunų, nei pačios istorijos. Siaubas išsisėmė, istorija supaprastėjo ir tapo paprasčiausiai žūtbūtine kova dėl išgyvenimo su šiokiais tokiais "susitaikyk su tuo kas esi" prieskoniais šen ir ten. Atrodo visos Džudo mylimosios buvo kažkaip išnaudotos vyresnių vyrų kai tebuvo jaunos paauglės, o visus "gliukus" galima sutvarkyti susipjausčius ranką. Duosiu knygai 6/10. Ją lengva skaityti, nepaisant šiokių tokių, nedidelių klaidelių vertime. Bet patarčiau pirmą pasiskolint iš draugų ar bibliotekos, o tada galvoti ar ją verta turėti.