Hugh Howey "I, Zombie"

Autorius: Hugh Howey
Pavadinimas: I, Zombie
Serija: -
Žanras: Siaubo, Apokalipsė
Psl.: 222p.
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Ilgai negalėjau suprasti, kur man girdėtas šis autorius. Tik dabar, atsivertęs goodreads pamačiau, jog Hugh Howey parašė ne tik "I, Zombie", bet ir tą Vilnos/Šachtos trilogiją, kur man visai nepatiko. Bet ši buvo nuostabi.

Apie Knygą: Visi pasakotojai - zombiai, arba tie, kurie jais tuoj taps. Po truputį, su asmeninių istorijų detalėmis, jie papasakoja, kaip įvyko ši baisi epidemija, kaip viskas prasidėjo, kur jie tada buvo ir, basiausia, ką jaučia dabar. Vieni istoriją mums pasakoja ėsdami. Jų blaivūs protai įkalinti kūne, kurio instinktų jie - nebevaldo. Siaubas kurį jie jaučia rydami nužudytojo žarnas - neišpasakytas. Jie - trokšta mirties ir kiekvienas tolumoje nuskambėjęs šūvis skamba, kaip viltis. Kiti, tuo tarpu, jaučia palengvėjimą. Bijoti užkrato jiems nebereikia. Jų kūnai - vikrūs, nepaisantys jokių kliūčių tarp savęs ir gyvųjų, kuriuos nuolatos jaučia, užuodžia. Gyvųjų mėsos jie visi nori, be išimties, net ir tie, kurie tam priešinasi. Tad jie puikiai žino, jog virš galvos ratus suka sraigtasparniai, pilni į reikalus nesikišančių medikų, mokslininkų ir kariškių. Jie žino ir, kad čia dar yra gyvų, išgyvenusių. Ir, iki žmonės padaro sprendimą: paaukoti miestą žmonijos vardan, bei susiruošia užmesti ant jų bombą - jie žino ir kad ten, už barikadų, žmonių - minios. Gyvos, skanios mėsos bandos...

Mano Nuomonė: Šiurpau skaitydamas. Pirmi zombiai buvo pavieniai. Jų vengė, mat urgzdami ir riesdamiesi iš nesuvokiamo protu alkio, mat, kaip įmanoma pasiekti tą supratimą, jog nori žmogaus mėsos, jie šiurpino aplinkinius, tad šie juos apeidavo. Mat, prieisi arčiau - dar užsikrėsi, apkosės. Ar įkąs. Siaubas, suirutė, baimė, panika, visa tai prasidėjo neužilgo, kai pasirodė pirmieji jų būriai. Jie artėjo neskubėdami, taip, kaip pajėgė jų sulaužyti, suniokoti kūnai. Bet jie atėjo ir galiausiai - užėmė visą miestą. Dabar jų čia daugiau nei gyvųjų. Gal būt dėl to ir buvo padarytas sprendimas izoliuotą miestą sunaikinti. O tada tas kraują stingdantis aprašymas, mat net bekojai zombių kūnai vis tiek veržiasi pirmyn, su protų savininkais, kaip pakeleiviais, negalinčiais padaryti jokio sprendimo, be galimybės sustoti, link žmonių, link barikadų.

Dabar dar labiau laukiu Dying Light 2 žaidimo ir tikiuosi, jog jame be gaujų ten vis dar bus ir zombių. Niekad jais per daug nesižavėjau ir nesidomėjau. Bet čia istoriją pasakojo net viena tų žmonių, kur aktyviai ruošėsi zombių apokalipsės išgyvenimui. Buvo nuostabiai baisu ir įdomu. Duodu 5/5, o jums rekomenduoju ją atsidėti Spaliui, Halloweeno mėnesiui.