knygos apžvalga | Lois H. Gresh "The Adventure of Deadly Dimensions" | Sherlock Holmes vs. Cthulhu 1

Autoriai: Lois H. Gresh
Pavadinimas: The Adventure of Deadly Dimensions
Serija: Sherlock Holmes vs. Cthulhu 1
Žanras: Detektyvas; Siaubo literatūra
Psl.: 437
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Lois H. Gresh knyga "The Adventure of Deadly Dimensions", pirma Sherlock Holmes vs. Cthulhu serijoje, buvo labai keista. Toks Lovecraftiškas ir beveik stimpankinis derinys, kuris nelabai lipo į bendrą visumą.

Apie Knygą: Keista mašina, deginanti neįprastą derinį cheminių medžiagų, verčia šviną į auksą. Gandai apie Dagono kultą. Mirtys, žudynės, kuriomis liudininkai, visi kaip vienas, kaltina būtent mašiną. Šerlokas Holmsas, garsusis detektyvas, kankinamas nepakeliamo nuobodulio, antgamtiniais reiškiniais tiesiog netiki, bet net ir jam jau darosi smalsu...

Mano Nuomonė: Pati knyga parašyta tik tiek gerai, kad manau dar paskaitysiu ir antrą. Tik tiek. Daug galvojimo apie nieką, daug veiksmo, kuris niekur neveda, nuolatinis bandymas, nusukti skaitytoją nuo gijos tiesiog parašant, kad šita gija tikrai negali būti ta tikroji... Kaip Šerloko knyga - prastai. Kaip Lovecraft'o pabaisų knyga - irgi. Vienintelis pliusas yra tas derinio naujumas.

Ne kažką. Bet dar vieną paskaitysiu. Dabar, kol kas, 3/5.

knygos apžvalga | Christian Klaver "Sherlock Holmes and Count Dracula" | 1

Autoriai: Christian Klaver
Pavadinimas: Sherlock Holmes and Count Dracula
Serija: The Supernatural Case Files of Sherlock Holmes 1
Žanras: Miesto Fantastika; Detektyvas
Psl.: 61
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Christian Klaver knyga "Sherlock Holmes and Count Dracula: The Adventure of Solitary Grave" nėra pirmoji Šerloko ir Drakulos knyga, kurią skaičiau, bet tikrai viena iš geresnių.

Apie Knygą: Kažkas pagrobė Miną ir Grafas Drakula pasiruošęs apverst visą Londoną aukštyn kojom, kad ją surastų. Laimei, pirmasis jo žingsnis buvo apsilankyti pas žymųjį, net jam žinomą detektyvą - Šerloką Holmsą. Panašu jog ir detektyvas ir grafas turi bendrų priešų.

Mano Nuomonė: Istorija, turint galvoje kokia ji trumpa, kažkaip keistai sunkiai skaitosi. Vietomis teko skaityti iš naujo, kitose vis pamesdavau giją, o tada paaiškėdavo, kad ta gija tyčia nuo skaitytojo paslėpta. Ir šiaip, jei ne veikėjai, tai nebūtų čia labai ką skaityti. Bet gerai parašytas veikėjas gali viską pakeisti.

Dėl savo trumpumo knyga tikrai verta rizikos. Duodu tokį minkštą 4/5. 

Instagram

Stephen Seitz - Sherlock Holmes and the Plague of Dracula | Šerlokas Holmsas ir Drakulos Maras

Taip visai neblogai man tas Spalis gavos su teminėm knygom. Manau, pakankamai pakliuvo atitinkamų. Tuo tarpu ir užbaigti galiu teisingai, su Stephen Seitz knyga "Sherlock Holmes and the Plague of Dracula" (Šerlokas Holmsas ir Drakulos Maras; ISBN 1780921705; 204; Goodreads), nors knyga, tiesą pasakius, nebuvo gera. Skaičiau dėl Drakulos, ką turbūt nesunku atspėti.

Džonatanui Harkeriui dingus Rumunijoje ir Minai palikus vos kelis, kažkokius keistus laiškelius iš savo paskutinių dienų, Mina atskuba pagalbos ieškoti ne pas ką kitą, kaip pas patį Šerloką Holmsą. Ji stropiai papasakoja jam savo istoriją, netgi apie netikėtą paveldėjimą, ir perduoda jam Džonatano laiškus, iš ko Šerlokas tuoj pat nusprendžia: reikia skubėti į Transilvaniją, mat Harkerio jau gali nebebūti gyvųjų tarpe! Čia jis ir daktaras Vatsonas randa mitais apipintą kraštą ir baisybių, kurios net tokius visko mačiusius draugus palieka dvejonėse. Ar tai tik iliuzijos, pokštai, triukai, ar vampyrai iš tiesų egzistuoja?

Vos ištrūkę gyvi jie parsigauna atgal į Angliją vien tam, kad ir čia sutiktų tuos pačius monstrus. Gatvėmis šlaistosi vampyrai! Drakula, negana, kad dirba su Nusikalstamumo Napoleonu, Moriarčiu, užsiima ir savais šetoniškais darbais. Į jo nagus pakliuvo ne tik vargšė Liusė, bet ir paties Vatsono žmona! Ji - išbalusi, be apetito, ir vis mėgina ištrūkti į miškus netoliese, kur be vilkų ir neįžvelgiamo rūko jos laukia ir pats grafas.

Nepatiko man, labai, labai nepatiko. Drakula pasirodė dvejuose epizoduose ir labai jau lengvai pagrasinęs privertė Holmsą ir Vatsoną atsikabinti. Šerlokas numirė gal tris kartus. "Numirė". Ir du trečdaliai knygos buvo apie Vatsono vidinę pusiausvyrą slaugant, arba gedint. 4/10, neturiu už ką duoti daugiau, dovanokit.

Anthony Horowitz - Moriartis [2]

Labai džiaugiuosi, kad nusprendžiau Anthony Horowitz knygą "Moriartis" (Sherlock Holmes 2; ISBN 00623717183; 285p.; Goodreads) pirmiausia pasiskolinti, o ne iš karto pirkti. Mat tokios neįdomios knygos nesitikėjau. Ji visa gali būti apibrėžta vienu sakiniu: pasinaudojama nevykėliu Šerloko Holmso fanu.

Žuvus Nusikaltimų Napoleonui, profesoriui Moriarčiui, nusikalstamumo pasaulyje atsilaisvina tiesiog karališka vieta. Į ją, žinoma, pateks tik geriausias iš geriausių. Ir kai, pagaliau, atrodo tą geriausią jau matome - Šerloko Holmso fanas, kur kas geresnės nuomonės apie save, nei iš tiesų yra, nusprendžia, jog gal reikėtų patyrinėti. Kodėl? Nežinau. Sprogimas, po kurio jis iš peties ėmėsi tyrimo įvyko jau vėliau, įspėjant nesikišti. Tad taip ir stebime, šį nevykusį detektyvą, su jo Vatsono versija, džiugiai naršant ir narpliojant visokius galvosūkius. Ir nė nenujaučiant, jog naudojamasi tiek juo, tiek ir jo kvailumu.

Žinote, kai filmuose būna koks garsus aktorius, bet jam suteikiama maža rolė, nors filmas tarkim, apie super herojų, arba serijinį žudiką? Ir, kaip tada imat įtarti, kad tokio didelio aktoriaus, gal nebūtų samdę, tokiai mažai rolei? Čia tas atvejis. Moriarčio knygoje nėra Moriarčio, hm...

Šią knygą jos pabaigoje pilnai apibrėžia jos pasakotojas, todėl net negaliu jums daugiau papasakoti, apie ką ji. Prastas detektyvas, ne kažkokia ten istorija, labai lėkšti herojai. Daugiausia, ką galiu pasiūlyti tai 4/10, ir šio autoriaus ateity vengsiu.

Anthony Horowitz - Šilko Rūmai [1]

Nesu iš didžiausių Šerloko fanų, bet vis tiek mėgstu. Vis visur matydavau Anthony Horowitz antrą šios serijos knygą, "Moriartis", tad beliko tik pradėti nuo pradžių, nuo knygos "Šilko Rūmai" (The House of Silk; ISBN 0316196991; 294p.; Goodreads). Deja, labai kažkokio rimto įspūdžio ji man nepaliko.

Istorija pasakojama Džono Vatsono, jo paties prašymu - spausdinama tik po jo mirties. Kodėl? Mat istorija bjauri, ir jis nenori jos viešinti, ar iš vis apie ją galvoti. O juk viskas prasidėjo taip paprastai, taip nekaltai. Į jo ir Šerloko Holmso namus atėjo vyriškis. Eilinė byla: iš Amerikos jį namo parsekė gaujos lyderis, ir dabar ketina jį nužudyti, mat per jį mirė jo dvynys brolis. Ar bent jau viskas taip atrodė iki Šerlokas apklausė jo šeimą.

Jų motina mirė uždususi savo kambaryje. Jo sesuo kas dien vis labiau silpsta, lyg būtų nuodijama, nors visas jos maistas - ragaujamas. Jis pats, nors vis susiduria su savo galimu žudiku - tebėra gyvas, ir kai apiplėšiami jo namai - dingsta vos vienas kitas daiktas. Šerloką kur kas labiau neramina kitas į bylą įsivėlęs faktorius: galimai pamatęs žudiko veidą dingo vienas iš vaikų, kuriuos jis samdė padėti. Vėliau vaikas rastas su balto šilko kaspinu, aprištu apie riešą, nukankintas ir nužudytas. Koks brutalumas galėjo iki to privesti?

Knyga įdomi, bet gal kiek per paprasta. Autorius tai bandė atsverti šoko efektu, pateikdamas šlykščias priežastis, ir baisias pasekmes. Bet, bet koks skaitytojas su manimi sutiks - šoko efektas tikrai negelbėja vidutiniškų knygų. Knyga prastoka ir kaip detektyvas, atsiperka tik tuo, jog lengvai skaitosi, ir šiaip jau yra maloni pasisėdėti. Geras pasakojimo stilius. Duodu 6/10, ir bandau Moriartį.

Neil Gaiman - Trigger Warning

  Trumpų istorijų kolekcijas aprašyti man kažkaip visada sunkiausia. Net jei ji visa nepatiko, tai išdėstyti ir paaiškinti kodėl - sudėtinga. O jei patiko tik jos dalis, kaip tada? Ir net tokiu atveju, kaip šis, su Neil Gaiman knyga "Trigger Warning" (ISBN 0062330268; 310p.; Goodreads), kai daugiau ar mažiau patiko visos istorijos be išimties - nežinau, kaip tai perteikti.
  Istorijų čia yra visokių, tikrai kiekvienas sau ras bent vieną. Supernatural, fantasy, siaubo, detektyvai. Vienos pagrindinis herojus, buvo ne kas kitas kaip Dr Who, o kitoje gi - pats Šerlokas Holmsas. Toji istorija buvo viena iš dviejų man labiausiai patikusių.
  Šerlokas joje jau senas, užsiimantis bitininkyste. Tačiau niekas tiksliai nežino, kam jis to ėmėsi. Ir kai išvyksta į tolimąją Aziją ieškoti stipresnių bičių savo eksperimentams - niekas nebesitiki jo sugrįžtant.
  Antroji istorija vadinosi "The Man Who Forgot Ray Bradburry". Artima tokia, atrodė jog autorius mano galvos vidų aprašė. Ten skylė kur kažkada buvo žodynas. O va ten trūksta žodžio, ir liko tik ilgas to žodžio aprašymas, jo reikšmė, bet ne jis pats.
  Fantastinės istorijos paliko geriausią įspūdį, tai pasidairysiu Neil Gaiman darbuose, gal dar ką tolkieniško rasiu. Pačiai knygai duosiu 8/10, mat dar kažko trūko, labai nedaug! Bet rekomenduoti tikrai galiu, verta paskaityti.