Nelabai norėjau skaityti ką nors iš stebuklų šalies, bet reikėjo kažko trumpo ir lengvo, tai pasiėmiau antrą Christina Henry The Chronicles of Alice knygą "Red Queen" (Raudonoji Karalienė; The Chronicles of Alice 2; ISBN 042526680X; 291p.; Goodreads). Knyga nebloga, bet, vėlgi, ne pati geriausia tarp Alisos perpasakojimų, ir gal netgi kiek prastesnė, nei pirmoji.
Žemės už Senojo Miesto - išdegintos, nusėtos kaulais, ir patruliuojamos keistų asmenų keistuose aparatuose. Bet tai kelias, kurį Alisa ir Hačeris turi praeiti, jei nori rasti jo dukrą, Dženę. Tad jie tiesiog juda pirmyn, stengdamiesi išgyventi šioje nedėkingoje žemėje, kurioje pilna ne tik pavojingų žvėrių, spąstų, bei labai trūksta bent jau švaraus vandens atsigerti, bet dar ir siautėja Baltosios Karalienės klastingi burtai, bei Juodojo Karaliaus visa deginanti neapykanta.
Juodasis Karalius kažkada buvo paprastas jaunuolis. Jaunuolis, kuris retai kada girdėdavo jam atsakomą "ne". Jis buvo pratęs gauti tai ko nori, tada kai to nori, įskaitant ir magiją. Tos kuri tekėjo jo šeimos krauju jam neužteko, tad kai vienos medžioklės metu jam po kojomis pasimaišė burtininkas, nebuvo nė ko spręsti, jam ir taip buvo aišku, kas dabar turi įvykti. Ir tai ne dėl to, kad jis labai jau norėjo tos magijos, tiek labai, jog ryžosi pražudyti burtininką, vien tam, kad atsigertų jo magiško kraujo. Tai buvo greičiau jau dėl to, jog to norėjo Baltoji Karalienė. Bet net po tokios Juodojo Karaliaus aukos jiems rasti laimės nebuvo lemta. Vieno iš jų širdis tiesiog nenorėjo priklausyti kitam. Ir šią širdgėlą jie abu pila ant kažkada žalių ir viltingų laukų už Senojo Miesto.
Labiausia čia man patiko sužinoti, kas buvo Baltoji Karalienė ir kodėl ji taip pasikeitė. Pati knyga labai priminė Haulo istorijas, panašiai ir magija veikė, ir Alisai užtenka panorėti, kaip Sofi, kad išgautų kažkokį efektą. Ir nors knyga buvo nebloga, galiu jai duoti tik 5/10, bet jei bus daugiau, tai skaitysiu Kronikas toliau.
Rodomi pranešimai su žymėmis Chistina Henry. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Chistina Henry. Rodyti visus pranešimus
2017 m. gruodžio 3 d., sekmadienis
2017 m. lapkričio 5 d., sekmadienis
Christina Henry - Alice | Alisa [The Chronicles of Alice 1]
Niekaip negaliu prisiminti, kaip radau šią knygą ir kodėl pasiėmiau paskaityti. Lyg ir neturėjau jos sąrašuose. Ir, nors šiaip jau Alisos Stebuklų Šalyje perpasakojimus mėgstu, aktyviai jų neieškau. Bet, kad jau perskaičiau, tai ir pakalbėkim apie Christina Henry knygą "Alisa" (Alice; The Chronicles of Alice; ISBN 0425266796; 291p.; Goodreads). Pirmiausia tai, ši knyga tikrai būtų buvus ne pro šal Spalio mėnesį: ji tamsi ir baisi. Ir nors tai ne pati geriausia baisi Alisos istorija, ji tikrai labai nebloga.
Jau daug metų Alisa gyvena ligoninėje, kas dien dozuojama neaiškiais vaistais, ir kankinama baimės, kad Zuikis buvo tikras. Vienintelis kitas asmuo, su kuriuo ji gali pasikalbėti yra vyriškis kitoje palatoje, toks pats pamišėlis, kaip ir ji. Ar gal net labiau. Ji tik kliedėjo, todėl buvo uždaryta. Jis, Hatčeris, sukapojo daugybę žmonių savo kirviu. Bet, toks kaimynas, ypač turint galvoje, jog jis nusiteikęs tiek draugiškai, kiek to galima tikėtis iš tokio asmens, geriau nei jokio. Jis - visuomet pilnas energijos, juda, ir atrodo tiki, jog kada nors išeis iš šios ligoninės. Deja, jis tiki dar ne tokiais dalykais. Jo teigimu, po ligonine esama uždaryto monstro. Monstro, kuris bunda... Ir štai vieną naktį institucija paskęsta liepsnose.
Alisa ir Hatčeris yra vieninteliai žmonės matę Džebervokį kylantį iš liepsnų, tad greičiausia tai jų pareiga rasti, kaip tą padarą nugalėti. Laimė, kad nebedozuojama Alisa ima prisiminti nuotrupas apie baisumus, kuriuos kažkada patyrė Senajame Mieste, tame pačiame į kurį jiedu dabar smelkiasi vis giliau. Mat padėti jiems gali tik šias gatves valdantys bosai, kad ir kokie žiaurūs jie būtų. Klausimas tik, ar jų abiejų prisiminimai verti šio vargo, ir ar Alisa nepalūš dar kartą, kai į paviršių iškils visi kankinimai, kuriuos jai teko išgyventi.
Šioje knygoje labai daug kraujo ir žudynių. Istorija tamsi ir baisi, bet tikrai nebloga. Galiu lengvai duoti jai visus 9/10. Šiek tiek priminė American McGee Alice, tik vietoje magiškų būtybių čia buvo gan rimti gangsteriai.
Jau daug metų Alisa gyvena ligoninėje, kas dien dozuojama neaiškiais vaistais, ir kankinama baimės, kad Zuikis buvo tikras. Vienintelis kitas asmuo, su kuriuo ji gali pasikalbėti yra vyriškis kitoje palatoje, toks pats pamišėlis, kaip ir ji. Ar gal net labiau. Ji tik kliedėjo, todėl buvo uždaryta. Jis, Hatčeris, sukapojo daugybę žmonių savo kirviu. Bet, toks kaimynas, ypač turint galvoje, jog jis nusiteikęs tiek draugiškai, kiek to galima tikėtis iš tokio asmens, geriau nei jokio. Jis - visuomet pilnas energijos, juda, ir atrodo tiki, jog kada nors išeis iš šios ligoninės. Deja, jis tiki dar ne tokiais dalykais. Jo teigimu, po ligonine esama uždaryto monstro. Monstro, kuris bunda... Ir štai vieną naktį institucija paskęsta liepsnose.
Alisa ir Hatčeris yra vieninteliai žmonės matę Džebervokį kylantį iš liepsnų, tad greičiausia tai jų pareiga rasti, kaip tą padarą nugalėti. Laimė, kad nebedozuojama Alisa ima prisiminti nuotrupas apie baisumus, kuriuos kažkada patyrė Senajame Mieste, tame pačiame į kurį jiedu dabar smelkiasi vis giliau. Mat padėti jiems gali tik šias gatves valdantys bosai, kad ir kokie žiaurūs jie būtų. Klausimas tik, ar jų abiejų prisiminimai verti šio vargo, ir ar Alisa nepalūš dar kartą, kai į paviršių iškils visi kankinimai, kuriuos jai teko išgyventi.
Šioje knygoje labai daug kraujo ir žudynių. Istorija tamsi ir baisi, bet tikrai nebloga. Galiu lengvai duoti jai visus 9/10. Šiek tiek priminė American McGee Alice, tik vietoje magiškų būtybių čia buvo gan rimti gangsteriai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)