Rodomi pranešimai su žymėmis V.E. Schwab. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis V.E. Schwab. Rodyti visus pranešimus

2024 m. sausio 15 d., pirmadienis

knygos apžvalga | V.E. Schwab "The Fragile Threads of Power" | Threads of Magic

Autoriai: V.E. Schwab
Pavadinimas: The Fragile Threads of Power
Serija: Threads of Power 1
Žanras: Fantastika; Nuotykiai; LGBT Knygos
Įvertinimas: 5-5 | Goodreads

V.E. Schwab jau senokai yra viena mylimiausių mano autorių. Priminė, koks geras ir malonus gali būti skaitymas, kokios tos knygos gali būti ypatingos. Labai kirbėjau greičiau pasiimti naują seriją, tęsiančią Magijos Atspalvius, pirmą Threads of Power (Galios Gijos) knygą, pavadinimu „The Fragile Threads of Power“. Pateisino absoliučiai visus lūkesčius ir dar daugiau.

Apie Knygą: Juodasis Londonas buvo visos magijos šaltinis, suteikęs ją kitiems trims – baltajam, kuriame, užvėrus Duris ir pastačius Sienas - ji bene visiškai išnyko, pilkajam, kuriame ji jau ir užmiršta, bei raudonajam, kuriame izoliacija tik pradedama justi. Magija, kaip paaiškėjo, nėra beribė. Atkirsta nuo ištakų ji tiesiog – senka. Bet atsiskirti buvo būtina. Tamsios galios, nežabota ugnis Juodąjį Londoną pavertė košmaru, apie kurį kitų Londonų gyventojai nedrįso nė galvoti. Ar bent jau nedrįso, iki magijos ėmė mažėti... Baltajame Londone, Holando soste, dabar sėdi jauna mergaitė, per stebuklą užgimusi Antari, pasiryžusi savo miestą atgaivinti net krauju, jei tik to prireiks. Bet pajutę galios skonį, bei sunerimę dėl jos religingumo, jaunosios karalaitės pavaldiniai ima šnabždėti apie galimybę vėl lankytis kituose Londonuose, jau bent tam, kad pažinti priešą, iki šis atėjo pažinti jų. Raudonajame Londone, tuo tarpu, sklinda kalbos, jog Rye kaltas, dėl menkstančios magijos. Juk jis pats jos neturi, o štai – yra jų karalius. Blogas ženklas. Ženklas, galintis virsti perversmo kibirkštimi.

Mano Nuomonė: Grįžo visi veikėjai, visi kuriuos mėgom ir mylėjom iš Magijos Atspalvių! Rye ir Alukardas sukūrė žavią, netradicinę poliamorijos šeimą. Kell ir Lila apsimeta, kad neverčia vienas kito augti ir stiprėti. Holandas... Holandas man vis dar kelia šiurpą. Bei tie žmonės iš prekybvietės jūroje. Nė pusės tiek gero nesitikėjau, kiek autorė čia pateikė. Meistriškai sunerta sudėtinga istorija, kurią lengva sekti, nepaisant klaidžių gijų. Be galo puikiai parašyti unikalūs ir įvairūs veikėjai, iš kurių kiekvienas vis dar mokosi būti. Daug labai gerų siužeto posūkių, keletas neįtikėtinų tiesų atskleidimų ir vienas kitas „taip ir maniau“ momentas, kad ir skaitytojas jaustųsi šį bei tą nuveikęs, kažką susekęs, kažką išsprendęs. Ši visata, panašu, išlieka mano mylimiausia iš visų Schwab kūrinių. Nesugebu net adekvačiai paaiškint, kodėl ir kaip čia taip gerai gavos, nes per beveik 700 puslapių – įvyko tiek daug, kad nežinau net, kur pradėti. Tai tiesiog taip: jei norit normalios, sklandžios fantastikos, su aukštosios elementais, kur parašyta suaugusiems, nebūtinai jaunimui, ir išliekančios istorijos – imkit. Taip, trilogiją prieš tai perskaityti reikia, bet ir ji – labai gera.

5/5, esu labai patenkintas.

Instagram



2023 m. birželio 9 d., penktadienis

knygos apžvalga | V.E. Schwab "Gallant"

Autoriai: V.E. Schwab
Pavadinimas: Gallant
Serija: -
Žanras: Fantastika; Siaubo
Psl.: 334
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Labai pasiilgstu V.E. Schwab knygų. Net tada, kai jos nėra pačios geriausios, jos vis tiek geresnės nei visos kitos, geros, nukeliančios kažkur kitur, pilnos intensyvumo ir vizijų. Tad perskaičiau ir "Gallant", kad jau pride mėnuo, o autorė - nuostabi homoseksuali moteris.

Apie Knygą: Viskas ką Olivija turėjo visą savo gyvenimą tebuvo siaubingos vizijos, mirusieji, gūliai ar dvasios, pūvančių kūnų vaizdai prieš akis, ir jos motinos dienoraštis. Kupinas keistų, bene karštinės paskatintų rašliavų, dar keistesnių piešinių ar brėžinių, lyg kleckų pakampėse, bei įspėjimas jo pabaigoje: būsi saugi, tik laikykis atokiai nuo Gallant. Bet prie šalčio ir pilkumos pratusiai merginai įspėjimas visiškai nublanko, kai ji gavo meilės kupiną kvietimą grįžti. Grįžti namo, į šeimą, nuo kurios jos mama pabėgo. Atgal į Gallant, kur jos jau laukia...

Mano Nuomonė: Knyga lėtokai įsivažiuoja ir vietomis gal kiek per ilgai stoviniuoja apie vieną pasakojimą, prisiminimą, ar ne pačią būtiniausią detalę. Bet, kai jau pagauna, tai pagauna. Užverčiau knygą ir atrodo mačiau visą tą sodą, tas rožes, tas piktžoles, jaučiau tą saulę ant odos ir akmeninių sienų šaltį. Ką jau ir bekalbėt apie pūvančius mirusiuosius, kurie kaip dvasios vis slampinėjo aplink. Knyga tikrai nebus visiems, bet man ji - neužmirštama. Seniai jokia nepaliko tokio gilaus įspūdžio. Lyg ir paprasta, bet kupina sudėtingų vingių. Lyg ir nuspėjama, bet skubėjau per puslapius ant kėdės krašto.

Stiprus 5/5.



2022 m. rugsėjo 30 d., penktadienis

knygos apžvalga | V.E. Schwab "Bridge of Souls" | Cassidy Blake 3

Autoriai: V.E. Schwab
Pavadinimas: Bridge of Souls
Serija: Cassidy Blake 3
Žanras: Miesto Fantastika; Paranormalu
Psl.: 304
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Jau beveik Spalis, vienintelis rudens mėnuo, kuris man patinka. Paplūsta tada visur siaubų ir baubų aprašymai, apžvalgos. O, kad vaibą jau jaučiu, tai realiai jau ir pradedu su V.E. Schwab knyga "Bridge of Souls", trečia Cassidy Blake serijoje.

Apie Knygą: Kesidės (Cassidy) šeima, su savo paranormalių įvykių šou, keliauja į Naująjį Orleaną, kur ieškos antgamtinių reiškinių įrodymų. Deja, Kesidei net ieškoti nereikia, tie antgamtiniai, visokie, patys ją susiranda. Kartais tam, kad ji jiems padėtų. O kartais tam, kad ją pačią pasiimtu anapilin, kaip būtent ir nutiko čia...

Mano Nuomonė: Per dvi knygas ir pusę pasaulio, tiek prireikė, kad kažkokia pikta dvaselė susiprastų, jog reikia Kesidę sumedžioti dėl to, kad ji išgyveno. Apskaitininkai anapily tikrai ne kažką. Tada gi, vos radę vaiką vėl pametė, ir dar iki tokio lygio, kad jai su drauge teko gerokai parėkauti, kad prisišauktų tą mirties dvasią, tai taip, kažkaip, keistai viskas. Būčiau daug mieliau skaitęs apie ką nors labiau susijusio su pačiu Naujuoju Orleanu, pagarsėjusiu Voodoo magija, vampyrais ir kitokiais mitais.

Kol kas silpniausia serijoje, duodu 3/5.



2020 m. gruodžio 7 d., pirmadienis

knygos apžvalga | V.E. Schwab "The Invisible Life of Addie LaRue"


Autoriai: V.E. Schwab
Pavadinimas: The Invisible Life of Addie LaRue
Serija: -
Žanras: Grožinė istorija; Paranormali lit.
Psl.: 442
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Victoria Schwab yra toks absoliutus saugus pasirinkimas, kai reikia geros grožinės ar fantastinės literatūros, kur net per neskaitadienius skaitosi. Šį kartą tai "The Invisible Life of Addie LaRue". 

Apie Knygą: Addie nenorėjo kam nors priklausyti. Ji norėjo laisvės, troško gyvenimo. Tad 1714, savo vestuvių dieną, Addie padarė draudžiamą, baisų dalyką. Pasprukusi ji puolė melstis seniesiems dievams, bet prisišaukė tik vieną. Tą, kuris atsako tik saulei nusileidus. Tą, kuris neima mokesčio daiktais, kokius Addie vis siūlė kitiems. Tą, kuris mainais į sielą duoda prakeikimą... Ir štai, Addie, dabar 300 metų vėliau, tebesimėgauja gyvenimu, koks baisus jis bebūtų. Mat, taip, Tamsa jai davė gyvenimą, bet pasistengė, atimti viską, ką tik galėjo: ji negali palikti žymės pasaulyje, ji negali net savo vardo pasakyti, jos niekas neprisimena. Addie LaRue, visomis prasmėmis, tiesiog neegzistuoja.

Mano Nuomonė: Protu sunkiai suvokiamas konceptas. Net pradedant skaityti - idėja atrodo neįmanoma. Tavo pagrindinis veikėjas turi būti niekas. Ir vis tiek, istorija, tarsi koks modernus graikų mitas, pinasi į priekį, iš širdgėlos, pykčio, negandų, išgyventų karų, nenuilstančio, visa ištrinančio laiko, chaoso, dievų ir žinoma, meilės. Labai graži ir nuostabi istorija. Ši knyga buvo neapsakomai daugiau, nei tikėjausi.

Labai rekomenduoju. Pasidovanokit šį mažyti malonumą, knygos formoj, klasikinę, bet naują istoriją apie įnoringus ir aikštingus dievus, bei idėjas, kurios, kaip medžiai, užauga ir išverčia sienas. 5/5.

2020 m. kovo 6 d., penktadienis

knygos apžvalga | Victoria Schwab "Tunnel of Bones" | Cassidy Blake 2

Autoriai: Victoria Schwab
Pavadinimas: Tunnel of Bones
Serija: Cassidy Blake 2
Žanras: Paranormali Literatūra
Psl.: 304
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Nežinau, kas man yra su V.E. Schwab knygomis, bet kol kas visos labai patiko. Džiaugiuos, kad dar liko neperskaitytų, kaip "Tunnel of Bones", antra Cassidy Blake serijoje.

Apie Knygą: Kesidės tėvai turi unikalią galimybę filmuoti šou apie paranormalias vietas. Ko pasekoje mergaitė ir jos geriausias draugas, kuris irgi yra vaiduoklis, leidžia laiką Paryžiuje. Katakombose. Pilnose neramių dvasių, kurios siekia Kesidės dėmesio. Vienas iš jų, tų neramių sielų, yra mažas berniukas, matyt čia žuvęs. Bet vos Kesidė su juo susiduria - vaiko dvasia, gavusi dėmesio, ima stiprėti. Kas nebūtų tokia jau baisi tragedija, jis tenori žaisti žaidimus. Bėdos ima kilti jai atsisakius žaisti... Kesidė privalo ir dar gi labai skubiai, rasti, kaip vaiką išlaisvinti iš mirtingųjų pasaulio.

Mano Nuomonė: Labai įdomi ir lengvai skaitoma knyga, pilna tikrai nuostabiai parašytų veikėjų. Nors skirta arba jauniems paaugliams, arba gal net ir vaikams, jei jie nesibaido vaiduoklių, tikrai puikiai susiskaitė ir man.

Schwab turi savitą stilių, kuris, laimei, nėra toks poliarizuojantis, kaip kokio Murakamio, kur arba myli arba nekenti, jokio viduriuko. Ji tikrai nuostabiai rašo ir manau visiems atsiras kas nors įdomaus paskaityti, net jei tai nebus visos knygos, kaip nutiko man. Duodu stiprų 5/5 ir dar daugiau.

2018 m. gruodžio 28 d., penktadienis

Victoria Schwab "City of Ghosts" | Cassidy Blake 1

Autorius: Victoria Schwab
Pavadinimas: City of Ghosts
Serija: Cassidy Blake 1
Žanras: Fantastika, Paranormalu
Psl.: 272
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Norėjau kažko gero metams pabaigti, tai pasiėmiau V.E. Schwab knygą, ką gi daugiau. Ji - viena iš mano pačių mylimiausių autorių ir aš be galo tikiuosi, jog kada nors ir mums išvers jos knygų. Jos - nuostabiai parašytos, o ir žanrų visiems yra.

Apie Knygą: Kesidė mirė. Na, ne visai. Ji vos nemirė įkritusi į ledinę upę. Mergaitę tada išgelbėjo vaiduoklis, vaikinukas vardu Džeikobas. Ir nuo to laiko jie - geriausi draugai. Bet Kesidė gavo ir daugiau dovanų, ne vien gerą draugą, kurio egzistencija tiki jos mama, o tėtis bent jau nebando brukti savo nuomonės. Kesidė dabar bene super herojė. Ji gali keliauti pro mirusiųjų Šydą ir atgal. Ji mato vaiduoklius, gali su jais bendrauti ir, kaip vėliau paaiškėja, gali jiems padėti iškeliauti ten, kur turėtų keliauti mirusieji. Bet bendravimas su dvasiomis nėra toks jau ir smagus, visgi tai juk mirę žmonės, dažnai - tragiškai, su neužbaigtais reikalais. Tad mergaitė labai laukė kelionės į vasarnamį atostogų, kur, lyg tyčia, vaiduoklių - labai reta. Bet jos tėvai jau turėjo kitų planų. Vasarai jie vyks į Vaiduoklių Miestą, į Edinburgą Škotijoje. 

Mano Nuomonė: Oho. Nesitikėjau tokios įdomios istorijos, maniau šiaip bus kas nors, apie geriausius draugus vaiduoklius ir kaip reikia juos paleisti. Bet kur tau, čia visas nuotykis, įtemptas, baisokas, smagus ir labai įdomus. Tais laikais kai skaičiau Harį Poterį - šita knyga man būtų buvusi oru ir vandeniu. Prie to prisideda ir Kesidės Hario Poterio manija. Ji gi priklausytų Grifų Gūžtai ir iš kart atpažįsta kavinę, kur anot jos žinių Rowling rašė Harį Poterį. Buvo labai... Jauku. Net ir su visais šiurpiais vaiduokliais.

Būtinai skaitysiu toliau. Schwab tikrai labai gerai rašo, tai jei turit jaunų paauglių ar vyresnių vaikų, kurie gal būt skaito angliškai, ar bando tai daryti - imkit. O ne tai, nežinau, einam leidyklas vertyklas kalbint? Anyway, duodu 4/5, nuo čia gali būt tik geriau.

Kokia buvo jūsų mylimiausia knyga ankstyvoj paauglystėj?

2018 m. lapkričio 20 d., antradienis

V.E. Schwab "Vengeful" | Villains 2

Autorius: V.E. Schwab
Pavadinimas: Vengeful
Serija: Villains 2
Žanras: Mokslinė Fantastika, Fantastika
Psl.: 480
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Seku autorę Victoria Schwab twittery, tai mačiau ir šios knygos gimimą, beprotiškai sunkų, pilną ašarų ir viskio. Autorė tikrai nuostabi, tad negalėjau nepaskaityti "Vengeful", ypač kai ir pirmoji, "Vicious" buvo labai įdomi. Ir prasidėjo taip lyg būtent man rašyta: mobsterio žmona.

Apie Knygą: Marcella visada buvo ambicinga moteris. Bet dėl jos grožio, žmonės visada linko ją nuvertinti. Tarkime, jai ištekėjus už mobsterio, visi manė, jog ji su juo - nepaisant jo darbo. Tuo tarpu būtent ji pastūmėjo jį imtis šios veiklos. Visi tik juokėsi ir vartė akis, kai ji siūlė idėjas ar grasino. Ir štai, net dabar, kai už jos teberūksta kambarys kuriame ji kelis vyriškius pavertė saujomis pelenų, prieš ją sėdintis mobsteris tik varto akis... Matot, Marcella mirė gaisre, kurį sukėlė jos vyras, kai ji sužinojo, jog jis buvo jai neištikimas. Jos pyktis grąžino ją atgal kaip EO, žmogų su antgamtinėmis galiomis. Jos paskutinės mintys, noras, jausmai buvo sunaikinti, naikinti. Tad dabar ji būtent tai ir daro: tereikia paliesti objektą ir jis tuoj pat ims senti, pūti, tirpti. Ir ji nebeketina vėl būti nuvertinta. Ji nebebus tik mobsterio žmona. Ne, ji perims šį versliuką ir dar daugiau, jei tik panorės.

Žinoma, būtent dėl tokio švaistymosi galiomis, ją pastebėjo EO medžiotojai ir į pagalbą pasitelkė ne ką kitą, kaip Eli Ever. Eli, kaip ir Victor Vale, gyvena asmeniniame pragare. Su juo eksperimentuoja, jį pjausto. Naudojasi jo sugebėjimais rasti EO'us. O jam belieka viltis, laukti, padėti, ir naudotis sugebėjimais kurių išmoko dar vaikystėje: apsimesti normaliu, dumti akis. Victor, tuo tarpu, miršta. Jis miršta kas dien ir vėl prisikelia. Nes Eli jį nužudė. O Sydney jį prikėlė. Bet prikėlė... Klaidingai.

Mano Nuomonė: Visi herojai, net ir tie standartiniai, klišiniai, buvo labai įdomūs. Labiausia man patiko Eli istorija. Įtariau, kad jo tragedija ir iš to sulipdyta asmenybė bus būtent tokio pobūdžio, bet jam tai labai dera. Sukurtas sociopatas, kuris turėjo išmokti būti kaip visi. Schwab puikiai perteikia idėją, kad sociopatai nėra visi tokie, kaip Dexteris. Taip, Eli irgi žudė dešimtimis, bet tai vis dėl jo mąstymo, o ne agresijos, pykčio. Sociopatas nejaučia emocijų (tam žinoma yra spektrų, kaip ir visur, lyty, orientacijoj), tad ir Eli kažin ko ten per daug nejuto, vien tik suvokė, kad reikia prisiderinti prie žmonių, kad pavyktų su jais sugyventi ir pasiekti to, ko nori. Tik ko visgi jis norėjo aš vis dar nesuprantu.

Knyga rutuliojasi greitai, su pertraukomis flashbackam, prisiminimam, kurie visur buvo savoj vietoj, laiku. Ir pabaiga vėl buvo netikėta, tad belieka laukti daugiau. O šiai duodu 5/5.

2017 m. rugpjūčio 11 d., penktadienis

Penktadienio Įvairovė: Cenzūra


[1]; [2]

Apie Shades of Magic kalbu dažnai ir noriai, mat tai tikrai mano vienos pačių mylimiausių knygų. Ir štai prieš kelias dienas prisireikė jas aptarti vėl.

Victoria Schwab "Shades of Magic" trilogija, rusiškas jos leidimas, buvo pilnai cenzūruotas, redaguojant visą kitokią orientaciją. Be autorės žinios. Autorė, sužinojusi, kontraktą ketina nutraukti.

Žinot, aš šiaip meilių linijų knygose labai neseku, ne kažką ten man, visada tie patys nuvalkioti scenarijai. Bet čia buvo visiškai kitaip. Čia gi nebuvo užsispyrusio "ne, tu mane išdavei". Vietoje to, du suaugę žmonės susėdo, pasikalbėjo, viską aptarė, iš išsiaiškino santykius. Vienintelis dalykas, kas čia užkliuvo, buvo pats faktas, kad tie du suaugę žmonės abu buvo vyrai. 

Istorija ne apie gėjus. Tiesiog, kaip ir mūsų pasaulyje, tokių esama. Istorija ne apie homoseksualią meilę. Istorija, netgi ne apie meilę. Tai tik fantastiškas nuotykis apie tamsią magiją, kuri randa kelią į šiaip jau darnų ir gražų pasaulį. 

Tad, išeina, mes galime patikėti, jog esama 4 Londonų, ir burtininkų, kurių viena akis yra juoda. Bet du įsimylėję vyriškiai? To jau per daug! (čia, jei ką, sarkazmas, visada buvau, ir būsiu už lygias teises)

Kitam penktadieniui šia tema turiu labai gerą grožinę knygą, su šiokiu tokiu fantastikos elementu.

2017 m. gegužės 20 d., šeštadienis

Victoria Schwab - Vicious [1]

Na dabar jau tikrai galiu sakyti, kad Victoria Schwab yra mano mylimiausia autorė. Prarijau jos "Vicious" (Villains 1; ISBN 0765335344; 364p.; Goodreads) dar vienu prisėdimu. Nes, na, rimtai, kiek ten visko! Ir dar tokia pabaiga, och.

Viktoras ir Elis iš pirmo žvilgsnio labai panašūs. Abu protingesni, nei vidutinis studentas. Abu ambicingi. Abu linkę imtis kažko vien tam, kad pažiūrėtų, kur tai juos nuves. Tad, kai profesorius liepė susirasti temą darbui, jie griebėsi tokios, kuri pirmiausia išspaustų aplinkinių reakciją: galios įgaunamos dėl pomirtinės patirties (taip verčia near-death, nežinau kaip near virto post...). Ir, kad jau teorinė šio darbo dalis ėjosi taip puikiai, jie nusprendė, jog metas išbandyti tai praktikoje. Čia panašumai tarp vaikinų ir baigiasi. Nes mirštant, tai kas stengiasi grįžti atgal į kūną atspindi visą asmens esmę, tą paskutinį, nieko netemdomą norą, troškimą. Ir vienas iš jų turi labai iškreiptą savęs suvokimą...

Žodžiu, taip. Istorija apie blogiukus, kurie turi pareigos jausmą. Ir hipokritiškus geriečius, kurie bijo būti pamiršti. Idėja tokia: du bene identiški objektai siekia ekstraordinarių sugebėjimų nusižudydami, bet nemirdami. Vietoje placebo ir vaistų vienam iš jų duodamas perdėtas susireikšminimas, religija, teisumo jausmas: man šias galias davė Dievas! Kitas paliekamas toks koks yra, suvokiantis, kad tai kas įvyko yra pasekmė to, ką darė. Jiems abiems primenama, jog dabar jie superherojai! Vienas iš jų tuo patikės. Kitas tiesiog tokiu taps.

Knyga labai įdomi. Sunku atpasakoti, nes nieko panašaus netekę versti, tad net nesuprantu, kaip near-death gali būti pomirtinė patirtis. Kur čia įeina "po"? Labai įdomios galios, skirtingos, nes kiekvienas, priklausomai nuo to, kaip, kokiose sąlygose mirė - norėjo kažko kito. Duodu 10-10, nes čia nėra ko smulkintis. Jei skaitot angliškai - rekomenduoju.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Penktadienis: Įvairovė

Neseniai su kito blogo autore pakalbėjome, apie įvairovės stoką knygose, herojų įvairovę. Varčiau savo blogą ir ieškojau: kur esama kitos rasės atstovų? Ar jie pagrindiniai veikėjai, ar tik šalutiniai? Ar yra kitokios orientacijos veikėjų? Kokią rolę užima jie? O kur dar lytis, religijos. Ne tiek daug net knygų iš kokių nors mažesnių šalių, tai ką jau ten kalbėti, apie didesnius dalykus, nei tautybė.

Taip ir priėjom išvadą, kad gal reikėtų apie tai pakalbėti, ir aktyviai tuo pasidomėti, nes akivaizdu, kad ant lėkštutės čia nieks nepadės, ypač Lietuvoje, su mūsų fantastiniu marketingo flop... Ir, kadangi nežinau, kaip vienu žodžiu pavadinti kitos rasės žmones, people of color, kol sulauksiu atsakymo, pradėsim nuo LGBT+ 

Tvarkaraštis, jei išeis, bus toks: penktadieniais, vieną penktadienį bendra tema, kitą penktadienį knyga atitinkanti praėjusią temą. 

V.E. Schwab ir jos Shades of Magic trilogija: [1]; [2]; [3]


Shades of Magic; Magijos Atspalviai - nuostabios fantastikos knygos apie tris Londonus. Vienas - pilkasis, be jokios magijos, paprastas ir neįdomus. Kitas, baltasis - kur magija kovoja prieš ją valdančius, ir ėda jų energiją, gyvybes. Ir trečiasis, Raudonas Londonas - pilnas puikios magijos. Čia esama dviejų pagrindinių herojų, Kell'o, ir Delilah Bard. Delilah - iš pilkojo Londono. Visada svajojusi apie nuotykius ji neatsispiria pagundai išsiprašyti į Raudonąjį Londoną, kai tokia proga pasitaiko. Ją ten atsigabena Kell.

Kell - galima sakyti yra įvaikintas karališkosios šeimos, ir jų tikrą sūnų, princą Rhy laiko broliu. Kell'as - vienas galingiausių įmanomų burtininkų, beveik išnykusios rasės atstovas, ir tik jie vieni gali atverti duris tarp Londonų.

Rhy progą pasireikšti gauna trečioje knygoje, nors kiekvienoje jo daug, bet ten jis jau rimtai imasi iniciatyvos. Jis - geros širdies, tvirtų nuostatų, ir malonaus charakterio. Vienas iš tų lengvų flirtų ant kojų. Tačiau nepaisant visų abiejų lyčių meilužių, šildžiusių jo lovą, Rhy slapčiomis tebemyli tik vieną. Alukardą Emerį, kapitoną laivo, kuriame Delilah ir praleidžia gan didelę dalį istorijos, ieškodama atsakymų, nuotykių, ir magijos.

Alukardo tėvas jį užsiundo broliais, ir tiesiog išmeta iš namų, sužinojęs kur tas praleido naktį. Tačiau į Rhy orientaciją beveik niekas daugiau dėmesio nekreipia, tad homofobija čia - izoliuoti incidentai, arba tolimų kraštų keistumai. Vienintelė tikra čia kilusi problema buvo ta, kad Alukardas nepasisakė, kodėl ėmėsi kapitono darbo, ir išplaukė taip toli nuo Londono, ir nuo Rhy: Kell'as buvo pasirengęs jį pritrėkšti už sudaužytą brolio širdį.

SPOILERIS: 

Viskas baigiasi gerai. Alukardas ne tik grįžta su nenuginčytinais įrodymais, jog myli Rhy visa širdimi, bet ir pats Rhy labai gražiai ir greitai viską apsvarstęs jam atleidžia ir randa būdą, kaip likti kartu, nepaisant to, jog yra princas, tad gal turėtų suveikti įpėdinį. 

SPOILERIAI BAIGIASI.

Knygos labai įdomios, tikrai labai įtraukiančios. Orientacijos čia nėra pirminė mintis, tai tik šalutinis efektas, kaip ir gyvenime: pirmiausia esi žmogus, tada esi, gal būt, burtininkas, na o paskui gal dar įdomu kuo tiki, netiki, ir gal būt, tik gal būt - į kurią orientacijos pusę linksti. Istorijoje, jei gerai pamenu, nebuvo jokių baisių meilių-seilių, ir meilės trikampių, kas yra siaubingai didelis pliusas. O herojai - tiesiog neįtikėtinai įdomūs. Geriausias dalykas turbūt tas, kad nei vienas iš jų nėra idealus. Delilah - neturi akies. Kell'o viena akis juoda, ir jis sunkiai valdo pyktį. Rhy - na, gerai, nežinau ar yra kas su juo būtų negerai. Alukardo liežuvis aštresnis, nei kardas. Visi jie - labai žavūs. 

2017 m. gegužės 18 d., ketvirtadienis

Victoria Schwab - This Savage Song [1]

Victoria Schwab jūs turbūt žinote, kaip V.E. Schwab. Ji mane sužavėjo savo neįtikėtinais veikėjais Shades of Magic trilogijoje, tad negaliu teigti, jog "This Savage Song" (Ši Laukinė Daina; Monsters of Verity 1; ISBN 0062380877; 494p.; Goodreads) buvo impulsyvus skaitinys.

Ši Laukinė Daina apie miestą padalintą į du. Miestą, kuriame pyktis ir žiaurumas gimdo košmariškas būtybes, monstrus. Jie medžioja tamsoje ir minta žmonėmis. Korsai, dantyti ir naguoti, ėda žmones. Malachai, sukti ir gudrūs, geria kraują. Sunai, juodomis akimis, su daina vagia sielas ir jomis minta. Jie gimsta iš žiaurumo, prievartinės, nenatūralios mirties, masinių žudynių.

Vienoje miesto pusėje gyvena tie, kurie turi už ką nusipirkti saugumą. Juos saugo Kate Harker tėvas. Ji pati žinoma, kaip bene legendinė medžiotoja. Kitoje miesto pusėje tie, kurie nori, kad visa tai baigtųsi. Visa ta neteisybė, nelygybė, monstrų užgimimai, nemąstantys padarai, viskas... Ši miesto dalis visada kovoja, čia - Laukinė Daina skamba su karo būgnais ir ginklų salvėmis. O August Flynn yra bene legendinio tipo monstras, gimęs iš baisiausio tipo mirties.

Knygą prarijau per dieną, kas turint galvoje puslapių skaičių - nėra normalu. Tiesiog... Schwab tikrai moka kurti pasaulius, ir pateikti jo legendas lengvomis formomis, pokalbiuose, o ne ilgame pasakojime, kur kažkada, kažkas, anot bobučių pasakų. Visas tas monstrų atsiradimas žiaurumo persunktose vietose buvo toks naujas, toks tamsus ir įdomus. Duodu 10/10, nėra ko smulkintis.

Monsters, monsters, big and small, - Monstrai, monstrai, dideli ir maži,
They're gonna come and eat you all. - Jie ateis ir suės jus visus.
Corsai, Corsai, tooth and claw, - Korsai, Korsai, dantys ir nagai,
Shadow and bone will eat you raw. - Šešėliai ir kaulai, suės jus žalius.
Malchai, Malchai, sharp and sly, - Malachai, Malachai, budrūs ir gudrūs,
Smile and bite and drink you dry. - Šypsosis, ir kąs, ir išsunks jus sausai.
Sunai, Sunai, eyes like coal, - Sunai, Sunai, akys kaip anglys,
Sing you a song and steal your soul. - Padainuos jums dainą ir pavogs jūsų sielą.
Monsters, monsters, big and small, - Monstrai, monstrai, dideli ir maži,
They're gonna come and eat you all! - Jie ateis ir suės jus visus!

2017 m. balandžio 10 d., pirmadienis

V.E. Schwab - A Conjuring of Light [3]

Taip tad baigėsi mano kelionė po Londonus. Taip gražiai užbaigtos knygos, kaip ši V.E. Schwab "A Conjuring of Light" (Shades of Magic 3' ISBN 0765387468; 624p.; Goodreads) dar turbūt neteko skaityti. Kai kurie dalykai taip ir nebuvo aptarti, ir, kadangi buvo laikyti neapkalbėtinais - tai atrodė natūralu. Kiti - gavo visus taškus ant -i. Kaip ir praeitą kartą, įspėju, bus spoilerių, skaitykit, tik jei skaitėt praeitą knygą.

Turbūt esate ir jūs pagalvoję apie tą konceptą, kai Dirbtinis Intelektas ima save suvokti, ir kokios gali būti to pasekmės. Mūsų "pilkajame" pasaulyje, nors ir ne Londone, šis konceptas yra turbūt pats įdomiausias, ir knygas apie tai vadiname moksline fantastika, o ne tik ten, kažkokia fantastika. Panašiai ir raudonajame pasaulyje, Kell pasaulyje, jo Londone. Tik vietoje kompiuterių, ten - magija.

Kažkur, kažkaip, kažkada, kažkokie kerai įgavo sąmonę ir ėmė save suvokti už burtininko valios. Ar tai įvyko per klaidą, ar dėl garbinimo dabar sunku pasakyti. Bet kuriuo atveju, šis padaras, save laikantis dievu, naikina Kell Londoną, bandydamas kuo plačiau užmesti savo įtakos tinklą, pavergti kuo daugiau gyvųjų, ir išsunkti iš jų viską, kas įmanoma, kaip iš asmeninės armijos, ar savomis kojomis ateinančio molio kitokio pasaulio statyboms.

Kell užsibrėžęs šį padarą sustabdyti, arba mirti bandant, o kelios galvos visada geriau nei viena, ar netgi dvi. Tad Alucard, Lila, jis pats, ir jo kalinys patraukia į labai skubią kelionę atviron jūron, kur esama turbūt juodžiausios iš juodųjų rinkų. Jei kažko nori, jie turbūt turi. Jei kažko reikia, turbūt pavyks ką nors išsiderėti. Tuo tarpu Rhy belieka bandyti išsaugoti Londoną esant pačioje jo širdyje, vien su pažadu, kad nekrės šunybių, galinčių lemti jo gyvybę, iki Kell grįš. Deja, lengviau pasakyti, nei padaryti, ypač, kai grėsmė kyla ne tik iš monstro lauke, bet ir išdavikų viduje.

Patiko man, kad po juodąjį Londoną nieks nesišlaistė, ir tas mitas beveik pilnai ir liko mitu. Patiko ir pabaiga, nes vienaip ar kitaip, viskas išsisprendė. Patiko ir, kad pabaiga tokia, na, nors tvirta, bet ne solidi. Jei prireiktų, galėtų būti ir ketvirta knyga, bet jei nebus, tai viskas užbaigta, ir skaitytojo dūšioj ramu. Duodu 10/10 ir kai netingėsiu, visą trilogiją padėsiu prie mėgiamiausių. Labai rekomenduoju geros fantastikos (fantasy) mylėtojams, unikali istorija.

2017 m. balandžio 6 d., ketvirtadienis

V.E. Schwab - A Gathering of Shadows [2]

Supratau, kad neaprašiau dar šitos tik tada, kai beveik baigiau trečią. Taisau klaidą, leiskit papasakot kokia nuostabi buvo ir ši V.E. Schwab trilogijos Shades of Magic knyga "A Gathering of Shadows" (ISBN 0765376474; 512p.; Goodreads). Tik įspėju, jei neskaitėte pirmos, tai kaip ir knygų anotacijose - čia irgi bus spoilerių pirmai knygai.

Kell ir Rhy jungia magiškas ryšys, kuriuo Kell užtikrino savo brolio išgyvenimą. Ir per tą ryšį vis daugiau prateka. Iš pradžių tik skausmai, mat jei mirs vienas, mirs ir kitas, tad nenuostabu - jei dursi vienam, skaudės ir kitam. Bet kuo ilgiau jie taip supančioti, tuo geriau abu jaučia ir vienas kito vidines būsenas, ir tai - varo iš proto. Rhy, negalėdamas to daugiau pakęsti apsisprendžia: brolis turės dalyvauti magiškų kovų turnyre, ir nuleisti bent šiek tiek magiško garo, kol jie vienas kito nepasmaugė. Žinoma, turint galvoje, kad jis - galingiausias žinomas burtininkas pasaulyje, teks tai padaryti slapta...

Delilah Bard pastatė ausis, kai kapitonas Alukardas, po ilgų mėnesių jūroje ir svetimuose krantuose, pasuko laivą namų, Londono link. Jis planuoja dalyvauti magiškų kovų turnyre, o Lila, kaip tyč, ką tik atrado turinti magiškų sugebėjimų...

Tuo tarpu baltajame Londone, tame išsunktame, vyksta neįmanomi dalykai. Į sostą sėdo legendinis herojus, legendinis karalius, kuris anot pasakų vaikams - sugrąžins į šį Londoną magiją, ir viskas bus, kaip seniau.

Negaliu nustot žavėtis herojais, ir kokie jie skirtingi. Būna, kad ir kaip ten kokį nors mėgsti, bet jauti, jog to veikėjo tikslas - paklausti pirminio visų tų reikiamų klausimų, ir pakliūti į visas tas atitinkamas bėdas. Čia gi to nėra, visi veikia savarankiškai ir galai žino, kas ten juos sutempia kartu. Patinka man ir, kad Kell su Rhy, tokie panašūs ir tokie skirtingi. Paprastai tas burtininkas būna tylus ramus knygų krimtikas. Čia gi lauk antausio, jei išvedei iš kantrybės, kurios, dievaži, daug tikrai nėra. Lila irgi, turbūt žaviausia moteris, kokią kada radau knygose. Duodu dar 10/10, ir greit bus apie trečią.

2017 m. balandžio 1 d., šeštadienis

V.E. Schwab - A Darker Shade of Magic [1]

Ach, koks atradimas! Ačiū Hannah Cassie už visas tas rekomendacijas ir išsamius aprašymus P.S. I Love That Book bloge, pagaliau aš iki vienos prisikasiau. V.E. Schwab man - visiška naujiena, ir jos fantasy trilogijos pirmoji knyga "A Darker Shade of Magic" (Shades of Magic 1; ISBN 0765376458; 400p.; Goodreads) mane tiesiog nupūtė. Viena iš tų knygų kurios vos neprarijau per vieną dieną, o visgi 400 puslapių, bet tada priminiau sau, kaip visada antrą dieną siuntu, kad nepasilikau nei trupučio, ir šiaip ne taip daviau jai dvi dienas. Pažadu, pasilikau tikrai daugiau nei, na... du skyrius gal.

Kell - Raudonojo Londono laiškanešys, keliaujantis tarp kitų Londonų, nešiojantis laiškelius tarp kilmingųjų. Pilkasis Londonas - nuobodus, jokios magijos, nieko. Baltajame - baisu. Magija - pavergta, ir kovoja su tais, kurie jos gviešiasi, traukdama gyvybinę energiją iš besinaudojančių. Esama legendų, jog būta ir Juodojo Londono, bet apie tokius dalykus gerose vietose nekalbama.

Tai, žinoma, ne vienintelis Kell talentas. T.y. jis ne tik vienas iš tų retų žmonių, kurie gali eiti iš vieno Londono, į kitą. Jis dar ir pasiutusiai geras kontrabandininkas, nešiojantis smulkmenėles tarp tų Londonų. Kartais tik dėl to, kad smagu. Kartais - nes naudinga, nors kokia tai nauda - sunku pasakyti, kai turi viską, ko gali norėti, nes priklausai karališkajai šeimai, ir jų sūnus, taip, tas pats princas, tave myli, kaip tikrą savo brolį. O kartais, nes prašantieji atrodo tokie be galo nustekenti. Vienos tokios ekspedicijos metu Kell į rankas pakliūna magiškas objektas, kuris tiesiog neturėtų egzistuoti. Artefaktas galintis KURTI magiją. Magija yra, ir ji kuria. O šis daiktas - kuria magija ten, kur jos būti negali. Jei neturi tam talento - negali naudotis magija. Su šuo artefaktu - tu jau pranoksti geriausią draugą burtininką. Ir blogiausia tai, jog įrašas ant artefakto parašytas kalba, kurią laisvai naudojo tik Juodajame Londone... Ne, ne tai blogiausia. Blogiausia, kad Kell tai pastebėjo tik parsinešęs daiktą namo.

Tokios geros knygos jau seniai neskaičiau. Abu herojai, Delilah ir Kell - savaip juokingi ir labai žavūs. Abu ypatingi ir netobuli pačiomis geriausiomis prasmėmis. Nėra viso to panašioms knygoms būdingo "nukritau iš to grožio" reiškinio, ar "norėjau keliauti, bet liksiu, nes tu čia". Ne, po velnių, noriu keliauti tai ir keliausiu! Ir ta magija, och! Labai daug įtampos, labai gero greičio eiga, labai malonūs ir skirtingi herojai, duodu 10-10 ir dedu prie mėgstamiausių, nes, na, rimtai!