knygos apžvalga | V.E. Schwab "The Fragile Threads of Power" | Threads of Magic

Autoriai: V.E. Schwab
Pavadinimas: The Fragile Threads of Power
Serija: Threads of Power 1
Žanras: Fantastika; Nuotykiai; LGBT Knygos
Įvertinimas: 5-5 | Goodreads

V.E. Schwab jau senokai yra viena mylimiausių mano autorių. Priminė, koks geras ir malonus gali būti skaitymas, kokios tos knygos gali būti ypatingos. Labai kirbėjau greičiau pasiimti naują seriją, tęsiančią Magijos Atspalvius, pirmą Threads of Power (Galios Gijos) knygą, pavadinimu „The Fragile Threads of Power“. Pateisino absoliučiai visus lūkesčius ir dar daugiau.

Apie Knygą: Juodasis Londonas buvo visos magijos šaltinis, suteikęs ją kitiems trims – baltajam, kuriame, užvėrus Duris ir pastačius Sienas - ji bene visiškai išnyko, pilkajam, kuriame ji jau ir užmiršta, bei raudonajam, kuriame izoliacija tik pradedama justi. Magija, kaip paaiškėjo, nėra beribė. Atkirsta nuo ištakų ji tiesiog – senka. Bet atsiskirti buvo būtina. Tamsios galios, nežabota ugnis Juodąjį Londoną pavertė košmaru, apie kurį kitų Londonų gyventojai nedrįso nė galvoti. Ar bent jau nedrįso, iki magijos ėmė mažėti... Baltajame Londone, Holando soste, dabar sėdi jauna mergaitė, per stebuklą užgimusi Antari, pasiryžusi savo miestą atgaivinti net krauju, jei tik to prireiks. Bet pajutę galios skonį, bei sunerimę dėl jos religingumo, jaunosios karalaitės pavaldiniai ima šnabždėti apie galimybę vėl lankytis kituose Londonuose, jau bent tam, kad pažinti priešą, iki šis atėjo pažinti jų. Raudonajame Londone, tuo tarpu, sklinda kalbos, jog Rye kaltas, dėl menkstančios magijos. Juk jis pats jos neturi, o štai – yra jų karalius. Blogas ženklas. Ženklas, galintis virsti perversmo kibirkštimi.

Mano Nuomonė: Grįžo visi veikėjai, visi kuriuos mėgom ir mylėjom iš Magijos Atspalvių! Rye ir Alukardas sukūrė žavią, netradicinę poliamorijos šeimą. Kell ir Lila apsimeta, kad neverčia vienas kito augti ir stiprėti. Holandas... Holandas man vis dar kelia šiurpą. Bei tie žmonės iš prekybvietės jūroje. Nė pusės tiek gero nesitikėjau, kiek autorė čia pateikė. Meistriškai sunerta sudėtinga istorija, kurią lengva sekti, nepaisant klaidžių gijų. Be galo puikiai parašyti unikalūs ir įvairūs veikėjai, iš kurių kiekvienas vis dar mokosi būti. Daug labai gerų siužeto posūkių, keletas neįtikėtinų tiesų atskleidimų ir vienas kitas „taip ir maniau“ momentas, kad ir skaitytojas jaustųsi šį bei tą nuveikęs, kažką susekęs, kažką išsprendęs. Ši visata, panašu, išlieka mano mylimiausia iš visų Schwab kūrinių. Nesugebu net adekvačiai paaiškint, kodėl ir kaip čia taip gerai gavos, nes per beveik 700 puslapių – įvyko tiek daug, kad nežinau net, kur pradėti. Tai tiesiog taip: jei norit normalios, sklandžios fantastikos, su aukštosios elementais, kur parašyta suaugusiems, nebūtinai jaunimui, ir išliekančios istorijos – imkit. Taip, trilogiją prieš tai perskaityti reikia, bet ir ji – labai gera.

5/5, esu labai patenkintas.

Instagram

Penktadienio Įvairovė: Cenzūra

[1]; [2]

Apie Shades of Magic kalbu dažnai ir noriai, mat tai tikrai mano vienos pačių mylimiausių knygų. Ir štai prieš kelias dienas prisireikė jas aptarti vėl.

Victoria Schwab "Shades of Magic" trilogija, rusiškas jos leidimas, buvo pilnai cenzūruotas, redaguojant visą kitokią orientaciją. Be autorės žinios. Autorė, sužinojusi, kontraktą ketina nutraukti.

Žinot, aš šiaip meilių linijų knygose labai neseku, ne kažką ten man, visada tie patys nuvalkioti scenarijai. Bet čia buvo visiškai kitaip. Čia gi nebuvo užsispyrusio "ne, tu mane išdavei". Vietoje to, du suaugę žmonės susėdo, pasikalbėjo, viską aptarė, iš išsiaiškino santykius. Vienintelis dalykas, kas čia užkliuvo, buvo pats faktas, kad tie du suaugę žmonės abu buvo vyrai. 

Istorija ne apie gėjus. Tiesiog, kaip ir mūsų pasaulyje, tokių esama. Istorija ne apie homoseksualią meilę. Istorija, netgi ne apie meilę. Tai tik fantastiškas nuotykis apie tamsią magiją, kuri randa kelią į šiaip jau darnų ir gražų pasaulį. 

Tad, išeina, mes galime patikėti, jog esama 4 Londonų, ir burtininkų, kurių viena akis yra juoda. Bet du įsimylėję vyriškiai? To jau per daug! (čia, jei ką, sarkazmas, visada buvau, ir būsiu už lygias teises)

Kitam penktadieniui šia tema turiu labai gerą grožinę knygą, su šiokiu tokiu fantastikos elementu.

Penktadienis: Įvairovė

Neseniai su kito blogo autore pakalbėjome, apie įvairovės stoką knygose, herojų įvairovę. Varčiau savo blogą ir ieškojau: kur esama kitos rasės atstovų? Ar jie pagrindiniai veikėjai, ar tik šalutiniai? Ar yra kitokios orientacijos veikėjų? Kokią rolę užima jie? O kur dar lytis, religijos. Ne tiek daug net knygų iš kokių nors mažesnių šalių, tai ką jau ten kalbėti, apie didesnius dalykus, nei tautybė.

Taip ir priėjom išvadą, kad gal reikėtų apie tai pakalbėti, ir aktyviai tuo pasidomėti, nes akivaizdu, kad ant lėkštutės čia nieks nepadės, ypač Lietuvoje, su mūsų fantastiniu marketingo flop... Ir, kadangi nežinau, kaip vienu žodžiu pavadinti kitos rasės žmones, people of color, kol sulauksiu atsakymo, pradėsim nuo LGBT+ 

Tvarkaraštis, jei išeis, bus toks: penktadieniais, vieną penktadienį bendra tema, kitą penktadienį knyga atitinkanti praėjusią temą. 

V.E. Schwab ir jos Shades of Magic trilogija: [1]; [2]; [3]

Shades of Magic; Magijos Atspalviai - nuostabios fantastikos knygos apie tris Londonus. Vienas - pilkasis, be jokios magijos, paprastas ir neįdomus. Kitas, baltasis - kur magija kovoja prieš ją valdančius, ir ėda jų energiją, gyvybes. Ir trečiasis, Raudonas Londonas - pilnas puikios magijos. Čia esama dviejų pagrindinių herojų, Kell'o, ir Delilah Bard. Delilah - iš pilkojo Londono. Visada svajojusi apie nuotykius ji neatsispiria pagundai išsiprašyti į Raudonąjį Londoną, kai tokia proga pasitaiko. Ją ten atsigabena Kell.

Kell - galima sakyti yra įvaikintas karališkosios šeimos, ir jų tikrą sūnų, princą Rhy laiko broliu. Kell'as - vienas galingiausių įmanomų burtininkų, beveik išnykusios rasės atstovas, ir tik jie vieni gali atverti duris tarp Londonų.

Rhy progą pasireikšti gauna trečioje knygoje, nors kiekvienoje jo daug, bet ten jis jau rimtai imasi iniciatyvos. Jis - geros širdies, tvirtų nuostatų, ir malonaus charakterio. Vienas iš tų lengvų flirtų ant kojų. Tačiau nepaisant visų abiejų lyčių meilužių, šildžiusių jo lovą, Rhy slapčiomis tebemyli tik vieną. Alukardą Emerį, kapitoną laivo, kuriame Delilah ir praleidžia gan didelę dalį istorijos, ieškodama atsakymų, nuotykių, ir magijos.

Alukardo tėvas jį užsiundo broliais, ir tiesiog išmeta iš namų, sužinojęs kur tas praleido naktį. Tačiau į Rhy orientaciją beveik niekas daugiau dėmesio nekreipia, tad homofobija čia - izoliuoti incidentai, arba tolimų kraštų keistumai. Vienintelė tikra čia kilusi problema buvo ta, kad Alukardas nepasisakė, kodėl ėmėsi kapitono darbo, ir išplaukė taip toli nuo Londono, ir nuo Rhy: Kell'as buvo pasirengęs jį pritrėkšti už sudaužytą brolio širdį.

SPOILERIS: 

Viskas baigiasi gerai. Alukardas ne tik grįžta su nenuginčytinais įrodymais, jog myli Rhy visa širdimi, bet ir pats Rhy labai gražiai ir greitai viską apsvarstęs jam atleidžia ir randa būdą, kaip likti kartu, nepaisant to, jog yra princas, tad gal turėtų suveikti įpėdinį. 

SPOILERIAI BAIGIASI.

Knygos labai įdomios, tikrai labai įtraukiančios. Orientacijos čia nėra pirminė mintis, tai tik šalutinis efektas, kaip ir gyvenime: pirmiausia esi žmogus, tada esi, gal būt, burtininkas, na o paskui gal dar įdomu kuo tiki, netiki, ir gal būt, tik gal būt - į kurią orientacijos pusę linksti. Istorijoje, jei gerai pamenu, nebuvo jokių baisių meilių-seilių, ir meilės trikampių, kas yra siaubingai didelis pliusas. O herojai - tiesiog neįtikėtinai įdomūs. Geriausias dalykas turbūt tas, kad nei vienas iš jų nėra idealus. Delilah - neturi akies. Kell'o viena akis juoda, ir jis sunkiai valdo pyktį. Rhy - na, gerai, nežinau ar yra kas su juo būtų negerai. Alukardo liežuvis aštresnis, nei kardas. Visi jie - labai žavūs. 

V.E. Schwab - A Conjuring of Light [3]

Taip tad baigėsi mano kelionė po Londonus. Taip gražiai užbaigtos knygos, kaip ši V.E. Schwab "A Conjuring of Light" (Shades of Magic 3' ISBN 0765387468; 624p.; Goodreads) dar turbūt neteko skaityti. Kai kurie dalykai taip ir nebuvo aptarti, ir, kadangi buvo laikyti neapkalbėtinais - tai atrodė natūralu. Kiti - gavo visus taškus ant -i. Kaip ir praeitą kartą, įspėju, bus spoilerių, skaitykit, tik jei skaitėt praeitą knygą.

Turbūt esate ir jūs pagalvoję apie tą konceptą, kai Dirbtinis Intelektas ima save suvokti, ir kokios gali būti to pasekmės. Mūsų "pilkajame" pasaulyje, nors ir ne Londone, šis konceptas yra turbūt pats įdomiausias, ir knygas apie tai vadiname moksline fantastika, o ne tik ten, kažkokia fantastika. Panašiai ir raudonajame pasaulyje, Kell pasaulyje, jo Londone. Tik vietoje kompiuterių, ten - magija.

Kažkur, kažkaip, kažkada, kažkokie kerai įgavo sąmonę ir ėmė save suvokti už burtininko valios. Ar tai įvyko per klaidą, ar dėl garbinimo dabar sunku pasakyti. Bet kuriuo atveju, šis padaras, save laikantis dievu, naikina Kell Londoną, bandydamas kuo plačiau užmesti savo įtakos tinklą, pavergti kuo daugiau gyvųjų, ir išsunkti iš jų viską, kas įmanoma, kaip iš asmeninės armijos, ar savomis kojomis ateinančio molio kitokio pasaulio statyboms.

Kell užsibrėžęs šį padarą sustabdyti, arba mirti bandant, o kelios galvos visada geriau nei viena, ar netgi dvi. Tad Alucard, Lila, jis pats, ir jo kalinys patraukia į labai skubią kelionę atviron jūron, kur esama turbūt juodžiausios iš juodųjų rinkų. Jei kažko nori, jie turbūt turi. Jei kažko reikia, turbūt pavyks ką nors išsiderėti. Tuo tarpu Rhy belieka bandyti išsaugoti Londoną esant pačioje jo širdyje, vien su pažadu, kad nekrės šunybių, galinčių lemti jo gyvybę, iki Kell grįš. Deja, lengviau pasakyti, nei padaryti, ypač, kai grėsmė kyla ne tik iš monstro lauke, bet ir išdavikų viduje.

Patiko man, kad po juodąjį Londoną nieks nesišlaistė, ir tas mitas beveik pilnai ir liko mitu. Patiko ir pabaiga, nes vienaip ar kitaip, viskas išsisprendė. Patiko ir, kad pabaiga tokia, na, nors tvirta, bet ne solidi. Jei prireiktų, galėtų būti ir ketvirta knyga, bet jei nebus, tai viskas užbaigta, ir skaitytojo dūšioj ramu. Duodu 10/10 ir kai netingėsiu, visą trilogiją padėsiu prie mėgiamiausių. Labai rekomenduoju geros fantastikos (fantasy) mylėtojams, unikali istorija.

V.E. Schwab - A Gathering of Shadows [2]

Supratau, kad neaprašiau dar šitos tik tada, kai beveik baigiau trečią. Taisau klaidą, leiskit papasakot kokia nuostabi buvo ir ši V.E. Schwab trilogijos Shades of Magic knyga "A Gathering of Shadows" (ISBN 0765376474; 512p.; Goodreads). Tik įspėju, jei neskaitėte pirmos, tai kaip ir knygų anotacijose - čia irgi bus spoilerių pirmai knygai.

Kell ir Rhy jungia magiškas ryšys, kuriuo Kell užtikrino savo brolio išgyvenimą. Ir per tą ryšį vis daugiau prateka. Iš pradžių tik skausmai, mat jei mirs vienas, mirs ir kitas, tad nenuostabu - jei dursi vienam, skaudės ir kitam. Bet kuo ilgiau jie taip supančioti, tuo geriau abu jaučia ir vienas kito vidines būsenas, ir tai - varo iš proto. Rhy, negalėdamas to daugiau pakęsti apsisprendžia: brolis turės dalyvauti magiškų kovų turnyre, ir nuleisti bent šiek tiek magiško garo, kol jie vienas kito nepasmaugė. Žinoma, turint galvoje, kad jis - galingiausias žinomas burtininkas pasaulyje, teks tai padaryti slapta...

Delilah Bard pastatė ausis, kai kapitonas Alukardas, po ilgų mėnesių jūroje ir svetimuose krantuose, pasuko laivą namų, Londono link. Jis planuoja dalyvauti magiškų kovų turnyre, o Lila, kaip tyč, ką tik atrado turinti magiškų sugebėjimų...

Tuo tarpu baltajame Londone, tame išsunktame, vyksta neįmanomi dalykai. Į sostą sėdo legendinis herojus, legendinis karalius, kuris anot pasakų vaikams - sugrąžins į šį Londoną magiją, ir viskas bus, kaip seniau.

Negaliu nustot žavėtis herojais, ir kokie jie skirtingi. Būna, kad ir kaip ten kokį nors mėgsti, bet jauti, jog to veikėjo tikslas - paklausti pirminio visų tų reikiamų klausimų, ir pakliūti į visas tas atitinkamas bėdas. Čia gi to nėra, visi veikia savarankiškai ir galai žino, kas ten juos sutempia kartu. Patinka man ir, kad Kell su Rhy, tokie panašūs ir tokie skirtingi. Paprastai tas burtininkas būna tylus ramus knygų krimtikas. Čia gi lauk antausio, jei išvedei iš kantrybės, kurios, dievaži, daug tikrai nėra. Lila irgi, turbūt žaviausia moteris, kokią kada radau knygose. Duodu dar 10/10, ir greit bus apie trečią.

V.E. Schwab - A Darker Shade of Magic [1]

Ach, koks atradimas! Ačiū Hannah Cassie už visas tas rekomendacijas ir išsamius aprašymus P.S. I Love That Book bloge, pagaliau aš iki vienos prisikasiau. V.E. Schwab man - visiška naujiena, ir jos fantasy trilogijos pirmoji knyga "A Darker Shade of Magic" (Shades of Magic 1; ISBN 0765376458; 400p.; Goodreads) mane tiesiog nupūtė. Viena iš tų knygų kurios vos neprarijau per vieną dieną, o visgi 400 puslapių, bet tada priminiau sau, kaip visada antrą dieną siuntu, kad nepasilikau nei trupučio, ir šiaip ne taip daviau jai dvi dienas. Pažadu, pasilikau tikrai daugiau nei, na... du skyrius gal.

Kell - Raudonojo Londono laiškanešys, keliaujantis tarp kitų Londonų, nešiojantis laiškelius tarp kilmingųjų. Pilkasis Londonas - nuobodus, jokios magijos, nieko. Baltajame - baisu. Magija - pavergta, ir kovoja su tais, kurie jos gviešiasi, traukdama gyvybinę energiją iš besinaudojančių. Esama legendų, jog būta ir Juodojo Londono, bet apie tokius dalykus gerose vietose nekalbama.

Tai, žinoma, ne vienintelis Kell talentas. T.y. jis ne tik vienas iš tų retų žmonių, kurie gali eiti iš vieno Londono, į kitą. Jis dar ir pasiutusiai geras kontrabandininkas, nešiojantis smulkmenėles tarp tų Londonų. Kartais tik dėl to, kad smagu. Kartais - nes naudinga, nors kokia tai nauda - sunku pasakyti, kai turi viską, ko gali norėti, nes priklausai karališkajai šeimai, ir jų sūnus, taip, tas pats princas, tave myli, kaip tikrą savo brolį. O kartais, nes prašantieji atrodo tokie be galo nustekenti. Vienos tokios ekspedicijos metu Kell į rankas pakliūna magiškas objektas, kuris tiesiog neturėtų egzistuoti. Artefaktas galintis KURTI magiją. Magija yra, ir ji kuria. O šis daiktas - kuria magija ten, kur jos būti negali. Jei neturi tam talento - negali naudotis magija. Su šuo artefaktu - tu jau pranoksti geriausią draugą burtininką. Ir blogiausia tai, jog įrašas ant artefakto parašytas kalba, kurią laisvai naudojo tik Juodajame Londone... Ne, ne tai blogiausia. Blogiausia, kad Kell tai pastebėjo tik parsinešęs daiktą namo.

Tokios geros knygos jau seniai neskaičiau. Abu herojai, Delilah ir Kell - savaip juokingi ir labai žavūs. Abu ypatingi ir netobuli pačiomis geriausiomis prasmėmis. Nėra viso to panašioms knygoms būdingo "nukritau iš to grožio" reiškinio, ar "norėjau keliauti, bet liksiu, nes tu čia". Ne, po velnių, noriu keliauti tai ir keliausiu! Ir ta magija, och! Labai daug įtampos, labai gero greičio eiga, labai malonūs ir skirtingi herojai, duodu 10-10 ir dedu prie mėgstamiausių, nes, na, rimtai!