Rodomi pranešimai su žymėmis Life of Pi. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Life of Pi. Rodyti visus pranešimus
2014 m. birželio 5 d., ketvirtadienis
Yann Martel - Pi Gyvenimas
Oi, kaip ilgai savo gimtadienio, senai senai praėjusio, dovaną skaičiau. Ir pasiteisinimų neturiu, dirbau, bet ne tiek. Tikiuosi, jog tokių juodųjų skaitymo skylių dažnai nepasitaikys, būtų šaunu peršokt 60 knygų per metus limitą. Bet, grįžkim prie Yann Martel ir jo knygos "Pi Gyvenimas" (Life of Pi; "Jotema" 2003; ISBN 978-9955-13-362-9; 320p.), kurią visgi suskaičiau.
Iš karto sakau, jog knyga lengvai skaitoma, pakankamai įdomi, bet lėta. Ji pasakoja apie Pi, Pisiną, kuris sukurpė didelį planą, kaip čia liautis girdėjus "pissing" - myžniaus (myžniaus ar mižniaus?) pravardę. Jo tėvai - zoologijos sodo prižiūrėtojai. Tad kas kitas galėtų vienoje valtyje išgyventi su Karališku Bengaliniu Tigru, po laivo, plukdžiusio jo šeimą ir kai kuriuos gyvūnus į Kanadą sudužimo, jei ne Pi? Valtyje nuotykių neprisigalvosi, o ir reikmės didelės - gėlas vanduo, maistas, bei viso to - tigro dalis. Pi kailį išgelbėjo tik jo pakankamos žinios, neabejoju, jog aš per tris dienas iš Nosferatu tapčiau Kotletu. O čia gi, prašom.
Žvejyba manęs nedomina, žuvų neskiriu, vėžliena mane šiek tiek šiurpina, tad visus pasakojimus apie viso to rijimą - daugiau ar mažiau praskanuodavau. Buvo kur kas įdomiau skaityti apie teritorijos valtyje nustatymą, apie tigro nuotaikas, apie keistą salą, apie džiungles ir kvailą istoriją apie tigro vardą. Istorija - tarsi Mauglio ir Robinzono Kruzo lengvas kratinukas.
Knyga man pusiau neutraliai patiko. Prie mėgiamiausių nedėčiau, bet jei turėčiau laiko, paskaityčiau dar kartą, ypač tais atvejais, kai galvai reikia atvėsti po kokios nors sudėtingesnės knygos. Ramia sąžine jai duosiu 7/10 ir balus atimu tik dėl to neutralumo. Istorija buvo gera, apie tigrus ne tiek jau daug man jų ir tenka, tai prisidžiaugiau, vertimas irgi malonus akiai, gražiai sutvarkyta. Ir turbūt buvo šiek tiek naudingiau nei skaityti apie Sukės vakarėlio suknelę (taip, turbūt niekada neužmiršiu visų tų apdarų, kurie man vis akis badė, kai norėjau greičiau sužinoti, tai kaip ją šį kartą žudys, kas ir dėl ko), ar kokio mirtingąją įsimylėjusio nežmogio problemas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)