knygos apžvalga | Colin Woodard "The Republic of Pirates"

Autorius: Colin Woodard
Pavadinimas: The Republic of Pirates
Serija: -
Žanras: Ne Grožinė; Istorinė
Psl.: 400
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Na, kas gi nemėgsta geros istorijos apie piratus? Bet kiek iš mūsų žino ką nors apie tikrus vyrus ir moteris už žymių vardų? Pasiėmiau tad Colin Woodard knygą "The Republic of Pirates". Labai gera knyga norintiems kažko istorinio, tikro, bet nevarančio miegan.

Apie Knygą: Rimtai, turbūt žinom nemažai vardų ir esam matę ar kitaip susipažinę su gan daug įvairių istorijų apie piratus, kur viskas dažnai atmiešta dideliu kiekiu fantastikos. Bet, pasirodo gi, ne be priežasties. Ši knyga detaliai ir įdomiai nupasakoja garsiausių piratų gyvenimus, kas juos pastūmėjo šiuo keliu, kaip jie vertėsi ir netgi sukūrė savo respubliką. Bei kas lėmė jos žlugimą ir kaip baigėsi piratų era. Bene antgamtiški jų strateginiai sugebėjimai, įvairios siaubą varančios taktikos ir greit pasklidusios legendos jų vardus įrašė į istoriją.

Mano Nuomonė: Edward "Blackbeard" Teach, Charles Vane, Mary Read, Stephen Bonnet. Apie vienus buvo sočiai, apie kitus tikrai trūko, bet taip jau būna su istorinėmis knygomis. Kiek jau buvo - tiek užteko. Knyga labai įdomi, labai lengvai skaitosi ir tikrai gerai supažindina su žmonėmis už šitų garsių vardų, kuriuos turbūt kiekvienas kur nors girdėjo, kokiam nors žaidime, seriale, filme.

Rekomenduotina knyga, kuriai duosiu 5/5. Jau vien dėl Juodabarzdžio labai verta paskaityti, koks įdomus tipas buvo!

Oliver Bowden - Assassin's Creed: Black Flag

  Tai va, galima sakyti paskutinė mano Oliver Bowden "Assassin's Creed: Black Flag" ("Ace Books" 2013; ISBN 978-0-425-26296-2; 449p.) knyga. Žinoma, dabar jau yra dar viena, šviežiai parašyta žaidimui Unity, bet tą imsiu dar negreitai, dabar norėčiau baigti Ledo ir Ugnies knygas. Tad "paskutinė", kol kas.

"Gentlemen! As is custom among our kind, we do not plunge headlong into folly on the order of a single madman, but act according to our own collective madness!"

  Edvardas Kenvėjus (Edward Kenway) savo dienas pradėjo kaip sąžiningas fermeris, auginantis avis su tėvais. Bet jis visada norėjo daugiau. Gyvenimo "tik tiek, kiek būtina" jam nesinorėjo. Jis svajojo vesti gražuolę Karoliną Skot ir netgi būti jos vertas. Tad kai aplinkybės susiklostė taip, kad jis prarado bene viską ką turėjo, netgi tėvų palaikymą, tą vieną dalyką, kurio atrodo niekas negali atimti, Edward'as atsigręžė į jūrą.
  Pradėjęs kaperiu, tokiu, kaip sako, legaliu piratu, jis buvo vienas iš prieštaravusių galimybei pulti savus laivus, kai priešų jūroje ėmė mažėti. Deja, nuo likimo nepabėgsi. Anglija išsižadėjo savo vaikų jūroje ir nori nenori, Edwardui teko pakelti juodą vėliavą. Taip tarp bangų gimė legendos. Juodabarzdis (Blackbeard), Mary Reed (viena pirmųjų moterų piračių), Kapitonas Veinas ir žinoma - Edvardas Kenvėjus. Bet čia Edward'ui atveriama sena žaizda. Tarp jo ir jo laimės vėl stovi Templieriai. Visa laimė, kad šalia jis randa Asasiną toms jėgoms atsverti.
  Knyga labai nebloga. Piratai čia neromantizuojami, greičiau jau viskas bandoma perteikti taip, kad skaitytojas susimąstytų: ką darytumėt jo vietoje? ar kaltinat juos? Duosiu jai 10/10, nėra ko smulkintis. Pasiilgsiu tų lads and lassess.

Alexandre Dumas - Džono Deviso Nuotykiai

  Na gi po galais. Klasiką, net pačią geriausią, sunkoka skaityti dėl tam laikmečiui būdingo teksto stiliaus. Taip nutiko ir su Alexandre Dumas "Džono Deviso Nuotykiais" (Adventures De John Davys; "Markas" 1995; ISBN 9986-482-29-1; 388p.), kurią pagaliau galiu išbraukti iš "perskaityti" sąrašo. Pati istorija, nors ne pati geriausia, bet tokiais nedideliais epizodais priminė Montekristą, matyt dėl tų "sala kaip uola jūroje", o tvirčiau teigti galiu tik tai, jog tai tikrų tikriausias "Tūkstančio ir Vienos Nakties", bei Jokai Mor "Juodosios Kaukės" mišinys. Nuotykiai, kuriuose tik skraidančio kilimo trūko (tai kompensavo mūšis su piratais) ir tragedija, kuri kaip šūvis į galvą - švariai, bet per staigiai užbaigė knygą.
  Bene pirmą kartą apie laivybą skaityti buvo gan įdomu. Tik tiek, kad nebesuvokiami tapo knygų pavadinimai, kaip "Penkiolikos metų kapitonas", kai Džonui nė aštuoniolikos nėra, jo draugams atrodo irgi, o visi jau kokia nors velniava užsiima. Kas su Paša susidraugavo, kas nuo plaučių džiovos miršta, kas pabėgęs iš laivo susituokt spėjo, o kas už įžeistą garbę "jūs užsimojote prieš mane, lyg prieš šunį!" ėjo keršyt, ir savo rango vyresniųjų žudyt dvikovon ėjo. Vieną įdomią sceną keitė kita, neįdomi, o tada vėl įdomesnė. Taip ir teko plaukt per knygą, kartais bandant neužmigt, kartais bandant greičiau perverst puslapį. Antroje dalyje "nuobodu, o tada įdomu" buvo labiausia sukoncentruota, tad kai jau atėjo nuobodžioji dalis - per dieną vos įveikiau tuos du ar tris skyrius. O kai prasidėjo įdomioji - per mažiau nei valandą ją užbaigiau. Tai apie ką knyga? Apie Džoną Devisą, visų jūros galų meistrą, kuris, galų gale, nerado kaip išsiųsti laiško...
  Bendrai imant - ne, tai toli gražu nėra užkabinanti knyga, bet kai jau perskaičiau, tai taip nelabai ir atrodo, jog laikas išsišvaistė. Ką ten, gal net įsigyčiau ją, jei kur pasitaikytu, mat tie keli geri nuotykiai, ir ta viena nukirsta pabaiga man atrodo to verti. Kitiems gi, nežinau. Jei skaitant klasiką dažnai sunku ją užbaigti, tai tuomet nėr ko šitos imti, praradimas tikrai mažas. Duosiu 5/10. Geriau nei Salteadoras (ar kaip jį ten), ar Tūkstantis ir Viena Šmėkla. Bet dar ne "gerai".