Knygiškai | Drakulos Amžius

Šitos tokios ir geros ir blogos. Autorius labai, labai daug pilsto iš tuščio į kiaurą, jau tiek aprašymų, tiek vardų, tiek į lankas einama vieną istoriją pasakojant... Bet iš kitos pusės, tai visuose radau ką nors labai įdomaus.

☕ Kaip jum plačiai aprašomi dalykai knygose? T.y. kai vienai istorijai duodama tiek konteksto... 

IG | Ko-Fi | Patreon

sci-fi | Leighton Lawless "Monster M.D."

Autorius: Leighton Lawless
Pavadinimas: Monster M.D.
Serija: -
Žanras: Fantastika, Mokslinė Fantastika
Psl.: 366
Įvertnimas: 2/5 | Goodreads

Man labai patinka Netflixo filmas "Bright". Žiūrėjau daug kartų, kas kart tai ką nors naujo pastebiu, ar šiaip pasimėgauju įdomiu filmu. Šią knygą man parekomendavo, kaip su panašia mintimi: tyliai virti pradedantis karas tarp žmonių ir monstrų, su, tarkime, kažkokio ten mesijo prisikėlimo potekste ar karo šūkiu.

Apie Knygą: Kažkada, kai monstrai buvo rasti ar atrasti, buvo paskleistas gandas, jog tuo kuo jie yra - galima užsikrėsti. Ir nors protingesnė dalis visuomenės gal būt suvokia, kad tarp aukštų būdamas, pats aukštesniu netapsi, bet dauguma vis vien yra valdomi baimės ir panikos. Tai padėjo valdžiai atskirti žmones nuo monstrų, išstumti juos į antraeilių visuomenės narių klasę ar net į požemius, bei užkirsti kelią galimiems pusiau žmonių, pusiau monstrų vaikams. Monstrai prisitaikė ir rado, kaip išgyventi. Tai greičiausia ir paskatino tam tikrus valdžios asmenis imtis rimtesnių priemonių.

Pratrūksta karas tarp monstrų ir žmonių. Žinios viską rodo tokiais kampais, iš kurių monstrai atrodo viso ko iniciatoriais, agresoriais. Ir, panašu, dieną išgelbėti gali tik vyrukas, nuo kurio čia viskas ir prasidėjo. Vyrukas, kurio tėvą kažkada sudraskė monstrai.

Mano Nuomonė: Čia atseit haremo ar poliamorous knyga. Tokios man paprastai visai priimtinos, bet gi čia buvo baisu. Visi veikėjai toki paviršutiniški, jog vardus pametus, kitą syk nežinotum kieno eilutes skaitai. Jos vis vien visos veda į pagalbą tam vienam misteriui, kuris tėra suaugęs geekas,  kažkokiu būdu, iš paauglystės subrendęs ir tapęs visų geidžiamu gražuoliu. Tai skaitai ir sėdi, lauki kol jam kažkas paaiškės. Kažkas, kas atrodo jau visiem buvo aišku. Ir jie tai galėjo jam pasakyti, bet kaip tada pagirsi jį, kad va, koks tu protingas gražuoliukas. Kur Bright buvo veiksmo pilna istorija, tai čia gi vargas perskaityt buvo. Visas skyrius planavimui, kaip išvaduoti ten kažkokį monstrą. Turi jie tam simuliatorių. Bet mūsų herojus išeina į lauką ir iš žiurkšūdžių dėlioja strategijas.

Ne jau. 2/5, daugiau nebenoriu.

Blogiausios iš 2018

O dabar apie blogiausias. Tik noriu priminti, jog tai - mano asmeninė nuomonė. Jei nepatiko man, nereiškia, kad nepatiks jums. Kad nepatiko man, nereiškia, jog blogai, kad patiko jums. Skaitykim, ką mėgstam skaityti, nes svarbiausia yra tai, kad skaitome!

Šių nekategorizuosiu, nes iš vienos kategorijos ten kokia tik viena, iš kitų - trys, keturios. Tai tiesiog bendrai imant, man labiausiai nepatikusios knygos ir kodėl:

 1. John Patrick Kennedy "Princess Dracula": Tai tikrai baisiausia kokią kada skaičiau alternatyvios realybės knyga apie Drakulą. Autorius visiškai nesuvokia, kaip rašyt moteris, tad ji praleido gerus du trečdalius knygos tiesiog lakstydama aplink nuoga, po miškus, sukdama lizdą mieguj per dieną. Sunku suprasti, kaip galima, taip susimauti, bet ei, kažkam pavyko. O pats Drakula, jos tėvas? Taukšt, šmaukšt ir baisiausias karvedys, kuriam dukra buvo tik dėmė ant bato pado - nužudomas mergaitės, užaugintos vienuolyne. Manau toliau šių knygų neskaitysiu. Net ne dėl to, jog Drakulos ten nebėra ir jaučiu, jog tai bus tokia pat kvaila istorija, kaip "And I Darken", jei ne dar baisesnė. Bet jau vien dėl to, jog ši mergina tiesiog baisiai parašyta žmogaus, kuris nesupranta, kaip rašyti žmones, merginas. Suprantu, jog daug fantazuoji, bet ei, mums to matyti nereikia.

 2. Kim Newman "Anno Dracula: Johnny Alucard": Šią knygą skaičiau gal metus laiko. Taip. Newman turi baisią ydą viską aprašinėti, o tada dar aprašyti aprašymą, ir nepamiršti paminėti trisdešimties vardų, kad tu, skaitytojau, tikrai žinotum, koks labai jis apsiskaitęs. Jei manėt, kad Anne Rice per daug išsiplečia, tai dar neturėjot reikalų su Kim Newman. Bet skaičiau jį ir tebeskaitysiu. Nes jei pavyksta nemirti nuo senatvės, kaip Geraltui iš trečio Raganiaus žaidimo - apaugus barzda per dialogo trukmę, tai pačios jo pasakojamos istorijos yra labai neblogos. Mano mylimiausia kol kas, vis dar, "Bloody Red Baron".

 3. Andre Aciman "Call me by Your Name": Žinau, jog ši knyga, filmas, net pas mus labai išpopuliarėjo. Bet ji mane labai erzino. Visų pirma, tai pagrindinis herojus - per jaunas vaikinukas. Čia jis guli ir įsivaizduoja, kad jam apsimetančiam miegančiu į jo kambarį įsmukęs kažkoks ten studentas, gal būt su juo ką nors nuveiktų, o jis ir toliau apsimestų miegančiu. Čia jau jis gailisi to, kas įvyko realybėje. Tada bėga pas merginą, kuri jam turi rimtų jausmų, pasimyli su ja, o tada ir to ima gailėtis! Vyrukui jis nerūpėjo, tai jis, iš idėjos, taip pat pasielgė su mergina: myliu, bet ne tiek, ate. O dar visos tos bjaurios scenos, su visokiais vaisiais... Aš skaitau gan daug romanų, ypač LGBT romanų, bet visas jų visų trijų mentalitetas čia man buvo pasiutusiai nepriimtinas.

 4. Victoria Dalpe "Parasite Life": Šiaip jau istorija nėra labai bloga. Bet herojė yra labai nemaloni skaityti. Visų pirma tai vadinkim daiktus savais vardais. Ji čia pasakoja, kad va, kokia aš vilioklė, tai todėl, kad aš vampyrė. O iš tiesų tai paprasčiausiai išprievartavo savo draugę ir tada, bent jau dalinai, pririšo ją prie savęs, įkalbėjo kartu keliauti, įkalbinėjo ir naudodamasi kalte, maitinosi jos krauju. Nežinau, ar autorė tyčia norėjo, kad skaitytojai ja pasibaisėtų, ar ji pati nesuprato, kaip šlykštu yra taip mąstyti, bet ei, ačiū, daugiau nebenoriu, nebeskaitysiu.

5. The Harvard Lampoon "Bored of the Rings": Net nepamenu, ar aprašinėjau šitą knygą. Čia, atseit, parodija. Bet parodijų irgi skaičiau daug. Čia greičiau jau nesubrendeliškas mėšlas, o ne parodija. Bandoma žaist žodžiais, o gaunas, kad tiesiog keiti raides, kol gauni ką nors nešvankaus. Ir, haha, pasijuokime.
MEH.

6. TJ Klune "Wolfsong": Pusę knygos herojus tik laukė. Rašymo stilius pasikeitė po dviejų ar trijų skyrių. Tada vėl laukė. Ir dar laukė. Ir dar laukė. Ir visą laiką skaitai tik apie tokią Belos egzistenciją, kol ji ten dvėsė, nes Edvardas ją paliko. Tai ir čia taip pat, tiesiog mašinaliai dirbo, bet nieko nevyko, nes visi laukė, kol sugrįš ponas Gaujos Lyderis. O jis žinoma gi nusprendė, kad bus saugiau, jei nebendraus su niekuo, ypač šitu super duper ypatingu žmogumi, kuris yra net daugiau nei vilkolakis ir oho koks jis fantastiškai ypatingas, jo visiem blogiukam reikia, o jis eina ieškoti, todėl šitas lauks, ir lauks, ir dar lauks ir dievaži, jums apie tai papasakos.

 7. Neven Iliev "Vortena": Gal jau baikim rašyti knygas, kur herojė tampa geresne savo versija tik po to, kai ją kažkas paima per prievartą? Knygos vidury, netgi ne vidury, viena herojė išprievartaujama, o tada seka gan ilgas laikotarpis, kur ji mąsto apie savižudybę. Bet mes toliau skatinami juoktis iš visko, kas vyksta aplink. Kaip? Kaip man juoktis iš to mulkio, kai ji čia mąsto ar išeitų nusiskandinti? Toliau skaitysiu tik dėl to, kad to veiksmo kaltininkas atsiprašė tiek nuoširdžiai, kiek sugebėjo ir ji, iš viso to gavusi daugiau, nei praradusi, sugebėjo atleisti. Tai toli gražu nieko nepataiso, bet ei. Ne mano vieta aiškinti išgyvenusiems kam jie turi atleisti.

 8. Dacre Stoker "Dracul": Patiko Kostovos "Istorikė"? Patiks ir šita. Man, deja, jau nebe taip patinka. Tai toli gražu nėra baisiausia mano skaityta knyga, bet ketinau jai duoti 2 ar 3, iki perskaičiau autoriaus žodžius. Įsivaizduokit, autoriaus žodis buvo įdomesnis, nei pati knyga. Bet, rimtai, jei domitės, įdomu, tai čia nėra tokia baisi knyga, kaip aukščiau buvusios.

Ne mano arbatos puodelis.

9. Joseph Fink "Welcome to Night Vale": Tai visiškai normalus dalykas. Bet ne visai. Bet jiems tai visiškai normalus dalykas. Jums tai ne. Todėl į tai parodysiu pirštu kokius šešis kartus ir pasakysiu, jog tai yra visiškai normalu, kad jūs suprastumėt, jog tai tikrai nėra normalu. Tas poreikis visu paragrafu aprašyti, kažką, ką nori pateikti, kaip eilinį dalyką...

Irgi, net labai, ne mano arbatos puodelis.

10. Holly Black "The Cruel Prince": Jis ją žemina, skriaudžia, laiko ir elgias, kaip su akių skausmu. Ji jo bijo, nekenčia. Bet štai vos ne netyčia susidūrė ir viskas, abu viens kito nekenčia, bet ji jam viską atleis. Man tas "frienemies" konceptas yra nesuvokiamas ir nepriimtinas. Ši knyga, mano asmenine nuomone, yra paniekos Jaunimo Literatūrai priežastis. Nemokykit merginų tokių nesąmonių.

nusikaltimai | Tijan "Crew" | Crew 1

Autorius: Tijan
Pavadinimas: Crew
Serija: Crew 1
Žanras: Nusikaltimai, Jaunimo Literatūra
Psl.: 500
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

O, va čia yra knyga, kuri man būtų be galo patikus prieš kokių 10 metų. Nes net ir dabar pasirodė labai nebloga. Autorius atrodo specializuojasi tokiuose jaunų nusikaltėlių romanuose. Man tik kliuvo, kad čia žmonės dar tik mokyklą baiginėja, tai mano 30-ies metų galvoje jie - viskam labai per jauni, ypač meilėms visokioms ten.

Apie Knygą: Bren prarado visus mylimus žmones, visą šeimą. Jos mama mirė nuo vėžio, tėvas prasigėrė ir sėdo į kalėjimą. Brolis gyveno savo gyvenimą, iki jam numetė jos globos teises. Kad užpildytų tuštumą, ji prisidėjo prie vietinio Vilkų Būrio. Šiame miestelyje Būriai yra bene norma. Yra paprasti žmonės, yra gaujos nariai ir yra būrių nariai. Visi laikėsi savo teritorijoj, savose ribose, darė savo dalykus. Iki kažkas nusprendė, jog gana jiems šitų ginkluotų ir pavojingų vaikų. Naujas spaudimas, saugos sistemos, pataisos programos. Atsidūrę tokioje ryškioje šviesoje visi bene pakvaišo. Kas parodė tikruosius savo veidus, kad puolė, kas kilo. Reformos tiek gaujose, tiek ir būriuose - nebeišvengiamos. Ir kažin ar jos iš vis kam nors patiks.

Mano Nuomonė: Labiausiai man kliuvo romano dalis. Labai nemėgstu romanų apie tikrai labai jaunus žmones, o čia jiem kiek? po 17 ar 18? Bet bent jau parašytas jis, gal kiek per detaliai, bet iš emocinės pusės - geriau, nei dauguma. Abu veikėjai - lygūs, vienodai stiprūs, vienodai gerbiami savo būryje. Kitas dalykas, tai pats jie-prieš-mus reiškinys. Atrodė, kad skaitau kažkokį romaną apie vilkolakių gaujas, o ne žmones. Nes tokia ryški riba nubrėžta, kad tikrai kartais galima ir pamiršt buvo, jog jie visi - žmonės. Bet Bren parašyta įdomiai. Teko pažinoti tokių žmonių, tad buvo smagu juos prisiminti, ir visus tuos tikus.

Labai nenorėjau skaityti šios knygos. Anotacija tokia neįdomi pasirodė. Bet pasiėmiau, kad jau po ranka buvo ir ką, visai nieko, rimtai. Tai duodu 4/5 ir galvoju, reiktų pažiūrėt ko dar yra Tijan bibliograifjoje.

įvairovė | Lara Elena Donnelly "Armistice" | The Amberlough Dossier 2

Autorius: Lara Elena Donnelly
Pavadinimas: Armistice
Serija: The Amberlough Dossier 2
Žanras: Grožinė; LGBT literatūra
Psl.: 400
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Kuo daugiau skaitai šias knygas, tuo įdomiau darosi. Kaltas istorijos dydis. Jame daug herojų, įdomių ir nelabai, daug vardų prisiminti, daug detalių pastebėti. Skaičiau Armistice du kartus, nes po pirmo net ne visai supratau, tai apie ką čia buvo. Bet po antro karto jau tikrai žinau, kad skaitysiu visas, kiek tik jų parašys šitam dosjė.

Apie Knygą: Amberlough niokojamas karo. Tačiau priespaudoje tebekovoja revoliucionieriai, partizanai, Podiumas (Catwalk). Suburti ankstesnių kabareto šokėjų, jų vedami, jie kenčia baisų nepriteklių vien dėl vilties, jog vėl pamatys Amberlough laisvą ir gražią, kokia ji ir buvo.

Kordelija, norėdama padėti revoliucijai ir išgyventi tuo pačiu, prasmunka į priešo teritoriją, į Armistice, kur glaudžiasi tai čia, tai ten, ieškodama darbo, ryšių. Ji nesitikėjo rasti ne tik pažįstamų veidų, bet ir kontaktų, kurie ir be jos pagalbos prekiauja mirtimi, ginklais. Dabar gi belieka jiems pasitarnauti tiek, kad jie suteiktų pagalbos ir jai.

Politika baisesnė už nusikalstamą pasaulį, šnipai nebepatikimi, net, kai atrodo, radai jų silpniausią vietą. Pasikliauti nebegalima niekuo. Net ir savo pačių aklu, šaltu įsiūčiu, širdgėla.

Mano Nuomonė: Vintažas, glamūras, dūmai, šnipai ir striptizas. Istorija tokia fantastiškai patraukli, kad kitą syk net neįdomias sau vietas skaičiau su džiaugsmu ir grožėjausi kiekvienu aprašymu. Pasaulis sukurtas neįtikėtinai fantastiškai. Ir kultūros naujos, ir tradicijos. Tarkime, gali tuoktis su tos pačios lyties asmeniu, bet jei esi našlys - bet kokie santykiai tau yra baisus tabu, dėl kurio gali ir darbo ir pozicijos netekti. Tokie vat skirtumai, kur sekiau kiekvieną detalę, nes buvo labai įdomu paskaityti apie tokią kultūrą. Bet minusą dedu už poreikį prisiminti kas kur ką kaip padarė, kuo jie buvo vardu, kaip juos vadina dabar, kam jie brolis ar sesuo ir taip toliau. Čia gal ir tik mano asmeninė problema, bet taip jau gavos. O įvairovė čia, jei kam įdomu: ne visi pagrindiniai herojai yra baltieji, kultūra į kurią jie čia liejasi yra paremta Indų ir Vidurio Azijos kultūromis, orientacija irgi ganėtinai laisvai priimama, įskaitant ir poligamiją.

Graži knyga. Gal ne pati puikiausia istorija, bet tokia graži, kad skaitysiu visas, kiek tik bus, nes tikrai pakankamai gera, kad prikaustytų. Duodu 4/5, labai stiprius.

drakula | Bram Stoker, Vladimir Asamundsson "Powers of Darkness: The Lost Version of Dracula"

Autorius: Bram Stoker, Vladimir Asamundsson
Pavadinimas: Powers of Darkness
Serija: -
Žanras: Siaubo Literatūra, Gotikinė Literatūra
Psl.: 320
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Užsibrėžiau sau mažą, bet nelengvą tikslą. Noriu per šiuos metus kas mėnesį perskaityti bent po vieną Drakulos knygą. Ir pradėjau labai gerai, su, atseit, prarastąja Bram Stokerio Drakulos kopija. Mat jam saviškę teko daug taisyti ir cenzūruoti tuometiniai visuomenei. Bet ne visur jis išsiuntė ją pataisytą, yra vietų, kaip Islandija, kurie gavo originalą. Ir štai kažkas mums jį išvertė vėl.

Apie Knygą: Knyga nėra kardinaliai kitokia. Esmė išliko ta pati. Tik čia, po labai, labai ilgos įžangos, kur vertėjai diskutuoja ar knyga tikrai Stokerio, ar tik jo palaiminta, o gal iš vis Islandijos vertėjo savarankiškai perrašyta, pasikeičia knygos proporcijos. T.y. kai ankščiau turėjom trumpą vizitą pas Drakulą, o tada - ilgą jo persekiojimą Anglijoje, čia gi atvirkščiai. Harkerio istorija Drakulos pilyje labai ilga ir jis kur kas daugiau bendrauja su pačiu Drakula. O tada, kai jau pagaliau atrodo pabėgo ir ateina metas išgirsti apie Grafo nuotykius - mums viską labai greit išberia atpasakojimo forma: tada nutiko tai, po to sekė šitai. Didžiausi skirtumai yra paties Drakulos tiesmukumas, šitas proporcijų apkeitimas vietomis, kas beje, nežinau ar buvo vertėjų atliktas darbas, ar taip buvo parašyta knyga, bei Drakulos bendravimas su Liuse bei Mina, kurios čia pervadintos Liučija ir Vilma.

Mano Nuomonė: Knygos pradžia daug žadėjo, daug pasakojo, o tada paliko sausai, be jokių papildomų paaiškinimų ar atsakymų. Ką jau ten atsakymai, galėjo bent dar daugiau klausimų neiškelti. Mums daug pasakojo ir aiškino kokia gi ta istorija buvo originaliai, o tada mestelėjo teoriją, jog čia gali būti tik paties vertėjo perrašymas. Toliau rutuliodami idėjas, priėjo prie išvadų, jog ši knyga greičiau jau bendras jų darbas, jei jau ne paties Stokerio. Ar bent jau Stokerio palaimintas perrašymas. Nežinau, mano nuomone tai labai jau jie ten pradžioj reikalą išpūtė. Ir jei paaiškės, jog knygos galas originaliai nebuvo taip skubiai sukištas į vos kelis skyrius, o čia jie taip sutrumpino, tai aš dar ir labai pyksiu.

Jei jums, kaip ir man, labai patinka Drakula, bei istorijos apie jį, tiek istorinį karvedį, tiek ir mitologinį vampyrą, tai šią knygą jums tikrai labai verta paskaityti. Kaip ir Dacre Stokerio darbus. Dėl to knygai ir duodu 4/5. Mat kitu atveju, tai tikrai nežinau, ar ji tiek verta.

Geriausios iš 2018

Įskaitant ir komiksus, šiemet pavyko perskaityti šiek tiek daugiau nei šimtą knygų. Sumečiau, kad labai noriu paminėti geriausias. To pasekoj paminėsiu ir blogiausias ateinantį Ketvirtadienį. O dabar, pradėkim nuo gero:

Geriausios iš Mokslinės Fantastikos:

1. Aliette de Bordard "The Tea Master and the Detective": Be galo įdomi Mokslinės Fantastikos knyga. Dar tiksliau, Kosminės Operos knyga. Tokia, kokią mums tikrai būtų išvertęs Eridanas. Labai įdomi, labai Šerlokiška, labai rekomenduoju. Plius, ji labai trumpa, tai net jei nepatiks, viens du ir suskaitysit.

2. Marissa Meyer "Sindė": Labai jau seniai girdžiu apie šitas knygas, bet štai tik Gruodį sumečiau, jog tikrai metas paskaityti. Esu skaitęs šios autorės "Heartless", apie Raudonąją Karalienę iš Alisos Stebuklų Šalyje, ji buvo be galo įdomi ir tokia netikėta. Nenuostabu, jog ir ši tokia pat netikėta. Beje, knyga turi Kiberpanko elementų, tad besidomintiems irgi rekomenduoju. 

Geriausios iš Nusikaltimų:

1. Roger Hobbs "Ghost Man": Viena geriausių mano skaitytų nusikaltimų knygų. Padėjo suprasti, jog mano mylimiausios yra tos, kur pasakojamos paties nusikaltėlio, ypač tokio, kuris išmano savo darbą. Šitas gi visus apsuko ir dingo. 2. Roger Hobbs "Vanishing Games": Antra "Ghost Man" dalis. Visą laiką skaitydamas maniau jog čia tuoj virs fatališku romanu, Bone ir Klaidu. Bet nevirto. O veiksmas buvo gal net geresnis, nei pirmoje knygoje.  Be galo gaila, jog prieš porą metų autorius mirė nuo perdozavimo. Gaila, kai žmonės miršta. O ypač kai miršta per anksti. Net labiau, kai miršta nuo kažko, kam buvo galima užkirsti kelią. Ir jau visiškai neina pakelti, kai visa tai susideda, ir miršta žmogus su tokiu genialiu rašytojo protu.  Geriausios iš Siaubo:

1. Stephen King "Mizerė": Ši knyga privertė mane permąstyti savo požiūrį į Stephen King. Nebuvau jo fanas, knygos tokios užtemptos, dažnai net siaubo elementų man (asmeniškai) trūkdavo. Bet ši buvo tikrai siaubinga ir man labai patiko. Dabar gi net galvoju, jog reikia daugiau jo paskaityti.

2. Hugh Howey "I, Zombie": Hugh Howey parašė tas be galo nuobodžias knygas apie Šachtą, Vilną. Kur tekę matyt rekomenduojamą tiems, kam patiko Glukhovsky "Metro 2033" knygos. Man jos buvo neįdomios. Niekad nemėgau tokio tipo "eksperimentų". Bet štai jo "I, Zombie" buvo kažkas nuostabaus. Skaitai ją ir oda pagaugais eina, nes negali, nenori įsivaizduoti to buvimo keleiviu savo kūne, kai jis plėšo ir ėda kitu žmones. O pabaiga!... 

Geriausios Apskritai:

1. Austin Chant "Peter, Darling": Nors tai nėra geriausia LGBT ar netgi transeksualumą mininti knyga, pati idėja buvo fantastiška. Ir pritiks tikrai ne tik žmonėms, kurie bando suprasti save lyties ar orientacijos normose. Pavyzdžiui, į kovą besiruošiantis Piteris sako "aš mėgstu kovoti, nes aš - berniukas, taip berniukai elgiasi!" - ar kada tekę save pagauti darant kažką, ką manėt turintys daryti, turintys mėgsti daryti, nors iš tiesų gal būt visiškai to nenorite? Net ir skaityme, ar niekad nejautėt poreikio džiaugtis knygomis labiau, nei iš tiesų džiaugėtės, skaityti tai, ko gal būt visai nenorėjote skaityti, bet jautėt, jog turėtumėte mėgti tą knygą, nes visi knygų blogeriai ją myli?

2. John Burdett "Bankoko 8": Bankoko 8 yra geriausia knyga visoje serijoje. Jei norit pasidžiaugti, tai perskaitykit ją, jei norit daugiau, tada kitas dvi, kurias man išvertė. O tada apsimeskite, jog kitos neegzistuoja. Tai pirmas kartas, kai as džiaugiuos, jog mums išvertė tik trilogiją, be tęsinio.

3. C.S. Pacat "The Adventures of Charls, the Veretian Cloth Merchant": Pati juokingiausia mano pernai skaityta knyga. Su paskutiniu sakiniu iš vis ėmiau juoktis balsu. C.S. Pacat visada būsiu dėkingas už šitą sukurtą pasaulį.

4. Vivian Shaw "Strange Practice": Jei pasiilgote klasiškos, bet ne nuvalkiotos vampyrų istorijos, tai ši - kaip tik jums. Keli tipai vampyrų, visas mokslas apie visokias ten pabaisas, klasikiniai herojai.

5. K.J. Charles "Band Sinister": Nors dažnai sakau, jog ta ar ana KJC knyga man eina iš kart po Šarkų trilogijos, bet manau būtent ši - tikrai ten. Labai lengva, paprasta, jaukiai parašyta knyga apie būrelį draugų, kuriems teko į svečius priimti ne itin pageidautus prašalaičius.

6. Jeaniene Frost "Into the Fire": Viena iš pačių mylimiausių Drakulos serijų. Taip, tai romanas, ne, man nerūpi. Ir autorė - labai malonus žmogus, teko persimesti keliais žodžiais ir be galo nustebau, kaip išsamiai ir nuoširdžiai ji atsiliepė. Būtinai šias įsigysiu.

Tai tokios mano geriausios. Šiemet perskaičiau tik tris knygas apie Drakulą, ir vieną ar dvi, kuriose jis minėtas. Kitų metų tikslas: po vieną kas mėnesį. 

siaubo | Z.A. Recht "Plague of the Dead" | Morningstar Strain 1

Autorius: Z.A. Recht
Pavadinimas: Plague of the Dead
Serija: Morningstar Strain 1
Žanras: Siaubo literatūra, Zombiai
Psl.: 292
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Toks baisus pavadinimas, atrodo oi, čia tai bus, pragariški padarai, zombių apokalipsė. O pasirodo čia knyga apie ilgai geresnės vietos išgyvenimui ieškančius kareivius, einant nuo vieno zombių infekuoto taško, prie kito. Manau serijos nebetęsiu. Šiemet norėčiau nebesikankinti su serijomis, kurių sekančios knygos visai nelaukiu.

Apie Knygą: Virusai dažniausia plinta vienodai. Čia ar ten - pavienis incidentas. Tada - izoliuota grupė. Ir štai jau kelios izoliuotos grupės, o po to jau - kaip gaisras. Baisu kai taip plinta net paprasčiausias gripas, tad ką jau ir kalbėti apie zombių apokalipsę.

Šis virusas reanimuoja mirusiuosius, bet juo užsikrėsti gali ir gyvieji. Užkrato paveikti jie viduje tarsi ir miršta, išlieka tik naujai sustiprintas instinktas misti. Misti žmogiena. Šiuos zombius kariai pavadino "bėgikais", mat jie - greiti, apsukrūs. Bet juos vis dar galima tradiciškai nužudyti. Po to seka kita stadija, vadinamų "šliaužikų". Dabar jau lėtų, menkai orientuotų, bet bene nesustabdomų padarų, kurie ir dykumą perropos, kad tik pasiektų jus ir jūsų dar neapkrėstus kūnus. Ir taip gauname atvirkštinį reiškinį. Nuo pavienio incidento, izoliuotų grupių, maro, iki izoliuotų grupių išgyvenusiųjų, iki pavienių...

Mano Nuomonė: Knyga labai ilgai ir nuobodžiai sukosi apie žmones, kurie vis bėgo nuo zombių vienam taške, pasiekdavo antrą, ten irgi zombiai, bėgo prie trečio, ir nors ten buvo saugu, ėmė bėgti vėl. Jie vis sprendė ar dar yra kokia nauda iš pinigų, ar jau metas pradėti mainytis daiktais. Visi sprendimai buvo be galo lėti ir iki jų vis būdavo toli, su pasistovėjimais, pasvarstymais. Ir herojai parašyti labai lėkštai, ką jau ten apie pačią istoriją ir bekalbėti. Neįdomu buvo. Labai net.

Ne. Zombiai yra tokia tema, kur susimauti sunku. Juk tai bene nesustabdomas priešas. Užsikrėsti taip lengva, o nužudyti užkrėstąjį - taip sunku. Ir gyventi ir mirti - baisu. Bet čia gi rimtai, nu taip ne kažką... duodu 2/5 ir nebetęsiu.