Dracember | Bram Stoker'io Drakulos kolekcija

Turiu nedidukę, bet vis augančią Bram Stoker'io Drakulos kolekciją. Renku ir visas kitas knygas su Drakula, kaip pagrindiniu veikėju jose, bet tiesiog "Drakula", t.y. skirtingi tos pačios knygos leidimai, greičiausia yra keisčiau, nei pasikartojantis veikėjas.

Pirmiausia tai, mano absoliuti laimė, Drakula gauta iš draugų, kurie gyvena ar yra svetur. Svajonė - pačiam keliaujant parsivežti po Drakulą, kaip suvenyrą, vietoj visokių magnetukų ar kitokių čačkių (nors prieš jas nieko neturiu, no shade). Šiuo metu, pernai ir ankščiau, gimtadieniui dovanų gautos, tokios va, puošia lentynas: vengriška, rusiška, bulgariška ir vokiška kopijos. Tos su... reputacija, gautos prieš Rusijai užpuolant Ukrainą.

Toliau, angliškos kopijos. Tik viena iš jų - be istorijos. Kitos gi atėjo, kaip iš niekur, o raudona - dovanota tų pačių draugų, kurie atidavė savo vokišką kopiją. Ją, tiesa, reikėjo geriau prižiūrėti, nes sausėja ta atseit oda ir trupa, bet nepagalvojau sutepti knygos viršelio. Nesvarbu, vis tiek graži, o patogumas - neprilygstamas. Ne per didelė, minkšta visa, juodais lapų krašteliais, grožis tiesiog.

Na ir žinoma, lietuviškos. Trūksta tik naujausios, Nieko Rimto išleistos kopijos (jei kas norit padovanot - rašykit, gimtadienis bus Gruodžio 14d). Šios man labai patinka jau vien dėl to, kad vis gražėjo. Taip tiesiog, viena paskui kitą - geresnė ir gražesnė.

Ar patys kolekcionuojat kokias nors knygas? Ar gal esat iš tų, kurie nesirinkdami kolekcionuoja visas įmanomas knygas? Ar turit mėgstamiausią viršelių formatą?

Dracember | Pirmas teatrinis Bram Stoker "Drakulos" rodymas

Bram Stoker knyga "Dracula" išleista Gegužės 26 dieną, 1897. Bet pati istorijq į viešumą, kad ir kokią siaurą, pateko tų pačių metų Gegužės 18 dieną, Lyceum teatre, Londone.

Norėdamas išsaugoti tam tikras teises į savo kūrinį, Stoker'is Drakulą pateikė, kaip Dramatišką-teatrinį skaitymą, o ne vaidinimą. Skaitymą atliko apie penkiolika vietinių to teatro aktorių. Tuo metu šį kūrinį sudarė prologas ir penki aktai iš keturiasdešimt septynių scenų. Ir vadinosi jis "Dracula or The Un-Dead" nes autorius negalėjo apsispręsti. Dvi dienos iki knygos leidimo Stoker'is apsistojo ties "Un-Dead", bet, kad jau visgi turime Drakulą o ne Nemirusįjį, turbūt galite spėti, jog nuomonę pakeitė paskutinę dieną.

Šone turime Stoker'io pasirašytas pastabas apie veikėjus, o žemiau - pirmąjį lapą iš teatrinio kūrinio prologo, kur matosi ir pavadinimai.

Top 5 knygos apie Drakulą, 125-osios Bram Stoker "Dracula" leidimo metinės

1897 metų Gegužės 26 dieną pirmą kartą išleista Bram Stoker "Dracula" knyga. Tai nebuvo pirmoji knyga apie vampyrus. Tačiau ji tikrai stipriai įtakojo toliau sekusią vampyrų literatūrą, jau nekalbant apie šimtus, taip, šimtus filmų, kuriuos įkvėpė. Ta proga, štai jums penkios mano rekomenduojamos knygos apie Drakulą, ir jei turite pridėti kokių nors nuo savęs - lauksiu komentarų:

Fred Saberhagen "The Dracula Tape": Goodreads
Išgyvenęs Van Helsingo ir jo gaujos išpuolį, Drakula, naujame amžiuje, yra nusiteikęs papasakoti savo versiją, kaip gi ten viskas buvo. Kartais net šiek tiek juokinga knyga, tikrai labai gerai nuteikia ir smagiai skaitosi, tarsi šiek tiek linksmesnė Interviu su Vampyru versija, kur vampyrų tėvas savo istoriją padiktuoja diktofonui, kažkur ten, važiuodamas automobiliu. Ir, patikėkit, į šuns dienas išdėjo visus. Visus.

S.T. Gibson "A Dowry of Blood": Goodreads
Unikali ir kitokia Drakulos bei jo šeimyninio haremo istorija. Susižavėjęs žmogumi jis jį tiesiog pavergia, paverčia vampyru ir jeigu kiti supavydi dėmesio stokos - tai jau nebe jo problemos. Istorija pasakojama iš jo sutuoktinių pusės, tiek moterų, tiek ir vyrų, jų meilės ir neapykantos negailestingam karvedžiui, kuriam nauji žaislai - taip greit nusibosta...

Patrick Sheane Duncan "Dracula Vs. Hitler": Goodreads
Jeigu patiko Hellsing manga, tai patiks ir ši knyga. Van Helsingas ir jo bendrai Drakulą sugebėjo sugauti ir įkalinti, o ne pribaigti. Dabar gi, stebėdami Europą naikinančius monstrus žmonių veidais jie pasiryžta prieš blogį kovoti blogiu ir pažadina karvedį dar kartą eiti ginti Europos. Pažadinto vampyrų tėvo pirmi žodžiai? "vėl?..."

Kim Newman "Anno Dracula: Bloody Red Baron": Goodreads
Drakulos šioje knygoje nedaug, tačiau jis - įspūdingas. Pirmoje knygoje labai jau plačiai, su baisinga daugybe detalių, bei vampyrų vardų, nupasakojama, kaip Van Helsingo gauja tiesiog pralaimėjo Drakulai ir kas nutiko po to. Jis užėmė ne tik Londoną, Angliją, bet ir visą likusį pasaulį. Antroje knygoje jis dalyvauja viename iš pasaulinių karų, vykstančių tiesiogiai prieš jį ir jo armiją monstrų. Knyga pasakojama daugiausia iš Edgaro Alano Po perspektyvos (bet ne tik).

Kathryn Ann Kingsley "Heart of Dracula": Goodreads
Jeigu patiko Caslevania, ypač multikas, tai patiks turbūt ir ši knyga. Drakula čia yra būtent toks fantastinis padaras, kuriam pavaldi visa pragaro armija. Jo atėjimą pranašauja raudona pilnatis, tada gatves užplūstantys monstrai. Pasisotinę vienu miestu, jie tiesiog persikelia į kitą. Tik, kad šiame vampyrų karalių, tėvą, pristabdo moteris...

Bonusas!

C.C. Humphreys "Vlad: The Last Confession": Goodreads
Istorinė knyga apie Vladą Drakulą, vis dar geriausia, kokią radau. Jokių vampyrų, nieko antgamtišo, tik beprotiškai užsispyręs vyriškis, kuris nė neketina pasiduoti. Labai įdomi istorija, nepaisant ne visiško istorinio tikslumo, puikiai parašyta ir verta paskaityti.

Jeigu turite dar ką rekomenduoti - lauksiu komentarų, galite ir su nuoroda į savo apžvalgą.

grobis | Dracember'io ir gimtadienio Drakula

Pernai su gimtadieniu draugų paprašiau atsiųsti vietinę, arba į gimtąją jų kalbą išverstą Bram Stoker "Drakulos" kopiją. Nepagailėjo, gavau! Tris, Vengrų, Bulgarų ir Rusų kalbomis + bonusas, komiksas bulgarų kalba. Va mano grobis:

Ar turit kokių nors va taip kolekcionuojamų knygų? Kokių nors, kur ne vieną leidimą turėtumėt? 

Planas čia gan paprastas: nusipirkti po kopiją kiekvienoje kelionėje, tad draugai - padarė pradžią.

1897 05 26

Va taip va

knygos apžvalga | Rafael Chandler "Dracula: The Modern Prometheus" | Drakulos lit.

Autoriai: Rafael Chandler
Pavadinimas: Dracula: The Modern Prometheus
Serija: -
Žanras: Drakula; Perpasakojimas
Psl.: 266
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Na ką, Rafael Chandler knyga "Dracula: The Modern Prometheus" yra bene keisčiausias Mary Shelley "Frankenšteino" ir Bram Stoker "Drakulos" perpasakojimas. Knyga ir gera ir bloga vienu metu.

Apie Knygą: Mina Harker nė neįsivaizdavo, kokiu košmaru jos gyvenimas virs, kai išvyko į Transilvaniją lankyti savo firmos klientės, Grafienės Drakulos. Senyva, tvirta mokslininkė gyveno pilyje, kalnuose, atsiskyrusi nuo žmonių. Ir nors jos požiūriai ir šiaip jau Minai pasirodė ekscentriški, gyvybei pavojų, tokį labai tikrą, pajuto tik radusi grafienės laboratoriją, kurioje ji bandė prikelti mirusiuosius. Stumiama baimės ir šoko Mina ne tiek ištrūko, kiek buvo paleista, tačiau ramybės dar toli gražu nerado. Mat grafienei Transilvanijoje ėmė trūkti žinių apie jos vykdomą eksperimentą. O jų rasti, atrodo, galima Minos gimtinėje...

Mano Nuomonė: Du lyčių apkeitimai, vienas rolės sukeitimas ir daug labai nuobodžiai lendančio atpasakojimo iš jau gerai žinomų istorijų. Bet šiai knyga visai nebloga. Frankenšteino Monstras, kuris čia yra Drakulos monstrė Ieva, kur kas įdomiau progresavo galėdama labai tiesmukai ir brutaliai kovoti su grafiene, tiek žodžiais, tiek ir fiziškai. Pati Drakula, kaip vis paminėta, buvo tikrai nuožmi karvedė, o ir vietoje žmonų turėjo du aklai jai priklausančius ar tai vampyrus, ar tai vilkolakius. Žodžiu, buvo labai įdomių pakeitimų, net ir tarkime paskutinė kova buvo visiškai perrašyta ir labai gera. Koją čia pakišo poreikis pirmą knygos pusę paremti kitų dviejų autorių kūriniais.

Mano supratimu autorius tikrai nestokoja talento, tad verta būtų užmesti akį į kitus darbus. Šiai duodu tik 3/5, bet knygą vis vien laikau labai nebloga ir verta dėmesio.

drakula | Bram Stoker, Vladimir Asamundsson "Powers of Darkness: The Lost Version of Dracula"

Autorius: Bram Stoker, Vladimir Asamundsson
Pavadinimas: Powers of Darkness
Serija: -
Žanras: Siaubo Literatūra, Gotikinė Literatūra
Psl.: 320
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Užsibrėžiau sau mažą, bet nelengvą tikslą. Noriu per šiuos metus kas mėnesį perskaityti bent po vieną Drakulos knygą. Ir pradėjau labai gerai, su, atseit, prarastąja Bram Stokerio Drakulos kopija. Mat jam saviškę teko daug taisyti ir cenzūruoti tuometiniai visuomenei. Bet ne visur jis išsiuntė ją pataisytą, yra vietų, kaip Islandija, kurie gavo originalą. Ir štai kažkas mums jį išvertė vėl.

Apie Knygą: Knyga nėra kardinaliai kitokia. Esmė išliko ta pati. Tik čia, po labai, labai ilgos įžangos, kur vertėjai diskutuoja ar knyga tikrai Stokerio, ar tik jo palaiminta, o gal iš vis Islandijos vertėjo savarankiškai perrašyta, pasikeičia knygos proporcijos. T.y. kai ankščiau turėjom trumpą vizitą pas Drakulą, o tada - ilgą jo persekiojimą Anglijoje, čia gi atvirkščiai. Harkerio istorija Drakulos pilyje labai ilga ir jis kur kas daugiau bendrauja su pačiu Drakula. O tada, kai jau pagaliau atrodo pabėgo ir ateina metas išgirsti apie Grafo nuotykius - mums viską labai greit išberia atpasakojimo forma: tada nutiko tai, po to sekė šitai. Didžiausi skirtumai yra paties Drakulos tiesmukumas, šitas proporcijų apkeitimas vietomis, kas beje, nežinau ar buvo vertėjų atliktas darbas, ar taip buvo parašyta knyga, bei Drakulos bendravimas su Liuse bei Mina, kurios čia pervadintos Liučija ir Vilma.

Mano Nuomonė: Knygos pradžia daug žadėjo, daug pasakojo, o tada paliko sausai, be jokių papildomų paaiškinimų ar atsakymų. Ką jau ten atsakymai, galėjo bent dar daugiau klausimų neiškelti. Mums daug pasakojo ir aiškino kokia gi ta istorija buvo originaliai, o tada mestelėjo teoriją, jog čia gali būti tik paties vertėjo perrašymas. Toliau rutuliodami idėjas, priėjo prie išvadų, jog ši knyga greičiau jau bendras jų darbas, jei jau ne paties Stokerio. Ar bent jau Stokerio palaimintas perrašymas. Nežinau, mano nuomone tai labai jau jie ten pradžioj reikalą išpūtė. Ir jei paaiškės, jog knygos galas originaliai nebuvo taip skubiai sukištas į vos kelis skyrius, o čia jie taip sutrumpino, tai aš dar ir labai pyksiu.

Jei jums, kaip ir man, labai patinka Drakula, bei istorijos apie jį, tiek istorinį karvedį, tiek ir mitologinį vampyrą, tai šią knygą jums tikrai labai verta paskaityti. Kaip ir Dacre Stokerio darbus. Dėl to knygai ir duodu 4/5. Mat kitu atveju, tai tikrai nežinau, ar ji tiek verta.

Knygiškai | Vokiškas Drakula

IG

Knygiškai: Drakula ir violetiniai čipsai

Turiu 8 kopijas Drakulos. Vieną jau matėt, va dar dvi.

Prie to pačio, sumečiau kad reik paragaut tų dviejų naujų Taffel traškučių, kur violetiniai ir raudoni. Abu labai geri. Raudoni šiek tiek saldesni, nes atseit su balzaminiu actu. O violetiniai vien su druska, kas paprastai būna mėgstamiausias mano skonis: labai paprastas ir tinka su viskuo.

Kas dar labai mėgsta Kanes kolą, a? Tai va taip skaniai sau apie raganas ir pagonis skaitinėjau.

Ar kas nors mokas gražiau sudėt nuotraukas blogger'io platformoj?

Knygiškai | Spalis Prasidėjo

Nežinau, kaip jūs, bet man vos Spalis, taip ir norisi klasikinius siaubus baubus traukt vartyt. Čia viena mano mylimiausių Drakulos kopijų. Taip, turiu daugiau.

Kas šią šaltą dieną nupirksit man kavos? Pasidalinkit ir savo IG

KoFi | IG

Knygos | Dracula

Drakula

Penkta mano turima Bram Stoker'io "Drakula" kopija.

Syrie James - Dracula, My Love

 Manau jau imat pastebėt kuris vampyras man pats mylimiausias? Bet štai, jei ne mano mylima draugė iš Gyvenimas Su Iltimis, šios knygos galėjau dar ilgai nerasti. Knyga toji būtų Syrie James „Dracula, My Love“ (Drakula, mylimasis / Drakula, mano meile; „Avon“ 2010; ISBN 978-06-192303-6). Tai jau trečia knyga, kuri kankino mano juodą širdelę noru pamatyti buvusią Valachiją, dabartinę Rumuniją, Budapeštą, Tirgovištę...

  „Since the moment we met, it has been a test of strength and will to keep my hands and teeth of you;“ 315p.

  Knyga perpasakoja Bram Stoker „Drakulą“ iš Minos Harker perspektyvos. Šį kart Mina nenutyli nieko ir pasakoja atvirai, smerkdama save, ir vis dar kraujuojančia širdimi dėl to kas įvyko.

  Drakula, žavingas vyriškis su šimtmečiais už jo. Aštraus ir išlavinto proto jis galėtų pakerėti turbūt bet kurią moterį, juoba suderinus visa tai su tuo gražuolio veidu. Tačiau jį sudomina viena, pilka pelytė. Mina iki šiol nebuvo sutikus tokio asmens, tad beabejo, lieka suintriguota. O pats Drakula, neskubėdamas moko ją gyventi už siauro ratelio ribų – nebijoti, tvirtai siekti norimų dalykų ir... Na, dar šiokių kitų reikalų, kuriuos Mina paskui „permoko“ savo vyrą, kuris beje, nieko nė neįtaria. Istorija gan žavi, su intriga.

  Smagiai ten viskas rutuliojasi, ne taip sausai, kaip Bramo veikale, bet tiek pat įdomiai, jei ne daugiau. Autorė skyrė daug dėmesio užmirštiems dalykams, pavyzdžiui, Minos tėvų klausimui, Drakulos... sužadėtinėms. Pats Drakula labai šauniai paaiškina kiekvieną savo blogą darbelį, viskam yra paaiškinimas, pateisinimas. Kartais net juokinga būdavo, mat Liusė, išeitų, vos ne verste privertė Tamsos Princą gert jos kraują. O paskui dar ir Minos sūnus, toks nuostabiai nepanašus į tėvą, bet toks labai primenantis patį Drakulą...

  Taip tad, tai dar viena Drakulos versija, bet nė trupučio nenuvylė, netgi mielai dėčiausi prie savo klasikos. Duosiu 10/10 ir dėsiu prie mėgiamiausių knygų, net jei tai ir nėra pats stipriausias kūrinys. Parašytas įtaigiai, smagiai, neleido nuobodžiauti. Ir, lygiai kaip ir E. Kostovos „Istorikė“, vėl pakurstė tą norą pakeliauti, kurį minėjau prieš tai...

Anotacija: Who is this magnetic, fascinating man? And how could one woman fall so completely under his spell?

  Mina Harker is torn between two men. Struggling to hang on to the deep, pure love she’s found within her marriage to her husband, Jonathan, she is inexorably drawn into a secret, passionate affair with a charismatic but dangerous lover. This haunted and haunting creature has awakened feelings and desires within her that she has never before known, which remake her as a woman.

  Although everyone she knows fears him and is pledged to destroy him, Mina sees a side to him that the others cannot: a tender, romantic side; a man who’s taken full advantage of his gift of immortality to expand his mind and talents; a man who is deeply in love, and who may not be evil after all. Yet to surrender is surely madness, for to be with him could end her life. It may cost Mina all she holds dear, but to make her choice she must learn everything she can about the remarkable origins and sensuous powers of this man, this exquisite monster, this… Dracula!

Kim Newman - Anno Dracula

  Tokiais tad, lėtais žingsniais baigiau skaityti Kim Newman knygą „Anno Dracula“ (Titan Books 2011; ). Taip įdomiai nutinka, kad iš Anglijos kiekvieną kartą grįžtu su knyga apie Drakulą, ar tai fikcinį, ar istorinį. Ir kas kart tos knygos į mano rankas pakliūva per atsitiktinumą. Šią gavau dovanų ir iš Book Depository jau užsisakiau antrą, kurią kitą savaitę jau turėčiau gauti.

  „ ‚Silver and stake my heart will break, but names‘ll never hurt me.‘“ 245p.

„Anno Dracula“ vyksta bene iš karto po Bram Stoker „Drakulos“ veiksmo, tik šiame neoficialiame tęsinyje Drakula taip lengvai nepralaimėjo (kaip mano mylima draugė (Gyvenimas su Iltimis) kartą pastebėjo – net jo nuotakas pribaigti prireikė rimtesnių veiksmų, o jį mat, peiliu medžiokliniu nudūrė ir baigta...), o sutriuškino aršiausius priešus, kitus palikdamas kentėti pralaimėjimą. Čia vampyrai – pasaulio dalis, išėję viešumon už plačios Tepešo nugaros. Vieni gyvieji mielai priima šią dovaną, kiti gi bjaurisi ir mieliau miršta žmonėmis. Vampyrizmo, nemirtingumo dovana – pigi ir prieinama kiekvienam norinčiam, taip ir auga tad, Drakono armija Britanijos Imperijoje, su karaliene Viktorija prie princo Drakulos šono.

  Istorijoje pasiremta Džeko Skerdiko pasakojimu, o ponas Newman‘as dar sugebėjo pririnkti tiek žinomų istorinių ir išgalvotų veikėjų, kad kartais net galva apsisuka. Pasakojimas tamsus, persisunkęs pamišimu ir kraujo kvapu, o juodų naktų gatvės visuomet skendi tirštame rūke iš kurio bet kada gali išlysti Sidabrinis Peilis, dar žinomas, kaip Džekas Skerdikas, kurio naktinės plaštakės mirtinai bijosi ir tęsti savo kruviną darbą sidabru dengtu skalpeliu...

  Vampyrų įvaizdis čia klasikinis, ir turi to Vampyrų Maskarado (Vampire the Masquerade) šarmo. Koks būsi vampyras, ką galėsi, ko ne, kas tau kenks, o kas tik žiovulį kels, priklauso nuo to, kokiai kraujo linijai priklausai, kas buvo tavo kūrėjas, jo kūrėjas ir kūrėjo kūrėjo kūrėjas...

  Beje, keliose vietose gali kilti klausimas – kas per velnias čia vyksta ir kodėl? – į tokius klausimus pats Kim Newman atsakė knygos gale, paaiškinimuose, autoriaus žodyje ir prieduose, kurie užima beveik penktą knygos dalį...

  Knyga gera, bet joje tiek nereikalingų trupinių, surinktų ir pribarstytų vien tam, kad būtų pasigrobta daugiau žinomų vardų, kad deja negaliu duoti daugiau nei 7/10. O visgi, pagarbiai dėsiu knygą į lentyną ir susirinksiu seriją.

  Anotacija: It was 1888 and Queen Victoria has remarried, taking as her new consort the Wallachian Prince infamously known as Count Dracula. His polluted bloodline spreads through London as its citizens increasingly choose to become vampires.

  In the grim backstreets of Whitechapel, a killer known as „Silver Knife“ is cutting down vampire girls. The eternally young vampire Genevieve Dieudonne and Charles Beauregard of Diogenes Club are drawn together as they both hunt the sadistic killer, bringing them ever closer to England‘s most bloodthirsty ruler yet.  

Bram Stoker - Dama su Įkapėmis

 

Šią Bram Stoker knygą „Dama su Įkapėmis“ (The Lair of the White Worm & The Lady of the Shroud; „Metodika“ 2011; ISBN 978-609-444-048-9; 320p.) taip ilgai skaičiau ne šiaip sau. Vargino tas perdėtas idiliškumas, kai sekasi absoliučiai viskas ko tik veikėjas imasi ir dar tokiais mąstais, kokiais net pats Montekristas turbūt nesvajojo. Ne kažin kas, gerb. B. Stokeri, ne kažin.

 

  „Savanaudiškumas – skurdo požymis.“ 77p.

  Ignoruokit anotaciją, mat ji iš piršto laužta. Istorija didžiąja dalimi pasakoja, kaip taurios širdies, bet skurdaus turto vaikinas buvo pats, slapčia aišku, mylimiausias vaikaitis milijonieriaus dėdės. Ir tai toli gražu ne visa laimė, kuri jį patrenkė. Su tuo atėjo ir laivų flotilės, ir lėktuvai, ir visa tauta pilotų, tada dar tas, anas, šitas, trečias... Damos su įkapėmis tiek ten ir reikėjo – sugundyti skaitytoją, kad va, bus demonaitė tokia, kas sukėlė šiokią tokią paspirtį, o tada ji tapo jau kaip ir nebereikalinga. Netikėjau, kad su šia knyga tiek vargsiu.

  O dar ir vertimas toks, kokį aš juodraštiniu vadinu. Ne tą, kad jis blogas, bet vietomis neįsiskaityta į sakinius, todėl kai kas išversta ne visiškai taip, kaip reikėjo. Bet esmės niekur netrikdo. Tad čia didžiausia kaltė krinta ant redaktorių pečių – net nemačius akyse originalo buvo galima viską sutvarkyti taip, kad toks vertimas būtų buvęs idealus paprastumu. Tereikėjo šiek tiek pastangų, prisimint kur ir kada kokia galūnė žodyje turi būti, kaip dėliojami sakiniai, kad jų nereikėtų skaityti du ar net tris kartus iki gūdus miškas praretėja, šen ten ir supaprastinti buvo galima, mat paprastai lietuviai, mes, taip nerašom, o juo labiau – neskaitom iki esam priverčiami. Tokie tad mes šį kartą, pikti ir nusivylę.

  Duosiu knygai 4/10. Balai tenka už vienišą perliuką – paslaptį-intrigėlę, kurią neblogai išlaikė ir beveik smagiai nustebino. Dar ir už tai, kad maždaug iki pusės knygos skaityti norisi, įdomu kas bus toliau, net jei per daug tas sviestu teptas kelias nežavi. Bet paskui jau įkąsti knygai norėjosi.

Anotacija:  Rupertas paveldėjo pasakiškus dėdės turtus. Tačiau yra viena sąlyga. Rupertas turi keliauti į Mėlynųjų kalnų kraštą ir pagyventi Visariono pilyje bent šešis mėnesius. Jaunas aistringas anglas mielai įsikuria nuostabaus grožio pilyje. Paaiškėja, kad tame žemės pakraštyje žmonės nuoširdžiai tiki vaiduokliais ir, žinoma, vampyrais. Rupertui tokios legendos kelia tik juoką, tačiau vieną naktį į jo kambario langą pasibeldžia paslaptinga dama.

  Jauna ir nepaprastai graži moteris yra labai sušalusi, nes vilki tik šlapias įkapes. Rupertais įleidžia netikėtą viešnią ir pasiūlo jai savo lovą. Išaušus rytui gražioji moteris dingsta, bet Rupertas negali išmesti jos iš galvos. Jaunuolis nerimastingai ieško jos, kol galiausiai pamato vėl – negyvą, gulinčią stikliniame karste bažnyčios kriptoje. Ar pajėgs Rupertas atsispirti beprotiškai aistrai ir vampyrės keramas?...

(Netiesa, kad jam juokingi prietarai ir pan., atvirkščiai, jis viską priima rimtai ir nuoširdžiai, netiesa ir kad damulė dingsta. Išeina ji gražiai, jis net ją akimis palydi, po galais.)  

Bram Stoker - Drakula

   Mane pažystantys žmonės žino ir, kad patinka man istorija, karai, karvedžiai, o Vladas Drakula yra vienas iš labiau pamėgtų. Tad gėda ir prisipažinti, kad Bram Stoker „Drakulą“ („Amžius“ 1992; 287p.) perskaičiau tik šiemet.

(Įspėju, aprašymas vargiai suvokiamas)

  Mėgstu dienoraštinį stilių, todėl savaime suprantama, jau tai buvo didelis pliusas. Jo beje ankščiau nemėgau, tiksliai nepamenu kokia knyga pakeitė mano nuomonę, bet būtent dėl tos ankstesnės ir neėmiau knygos ankščiau. Pati istorija pasakojama iš viso būrio vyrų ir poros moterų laiškų ir dienoraščių, jų (tų žmonių) perspektyvų. Gan ilgai kaip ir nieko nepateikiama, tik aprašinėjama kaip ligonė silpsta nepaisant milžiniškų pastangų. Galiausiai prieinama ir prie gydymo nuo antgamtinių ligų, kam koją kaišo visiškai nesuvokiami ligonės namiškiai (nesuvokiami – sunku pasakyti kodėl jie elgiasi, kaip elgiasi, neaišku kokio tipo jie veikėjai ir t.t.). Ir kažkur nuo vidurio jau ima darytis įdomu, prasideda iš pradžių tam tikrų daiktų medžioklė, o tada ir paties Grafo. Manau, iki tol smagiausia vieta buvo laivo, kuriuo plaukė Grafas, atplaukimas į krantą, taip smagiai gavosi, kad jis ten papūtęs, šen pastūmęs pats vienas per adatos skylutes praplaukė.

  Istorija – klasikinė, viena iš tų gotikinių siaubo novelių, kurios dabar jau neatrodo baisios, bet vis vien smagiai įtraukia. Kuo toliau į galą (ir jau rimtai į tokį „per du puslapius“ galą), tuo didėjo įtampa kas ką pirmas priveiks. Bet mane kiek nuvylė pats faktas, kad knyga, nors ir vadinasi Drakula ir pasakoja apie Grafo pasilakstymus šen ir ten, visgi sukasi apie labai dievotą moterį, Miną Harker. Manęs jos persona nė sykio nesužavėjo filmuose, tad knygoj jau nebežinojau ir ko griebtis, kas kart jai pilant maldas, kad tik būtų išgelbėta. Ir nebuvo pasigilinimo į Grafo gyvenimą, kodėl jis toks ir panašiai, tad truputį gaila, mat atrodo, kad knyga per plona, per trumpa, tikrai norėjosi daugiau. BET! Čia, mano nuomone, ir yra tas D fenomenas. Toliau sekant knygas, kuriose personažai kaip nors susiduria su jo persona, galima dėlioti tolimesnį vaizdą, kaip su Vampyrų Maskaradu – nepaisant to, kad egzistuoja dvi skirtingos, viena nuo kitos nepriklausomos dalys, jos vis vien atrodo kaip vienos dėlionės dalis, idealiai atitinkančios viena kitą detalės. Tad knyga, kaip pirmasis pagrindas tolimesniems skaitymams, man tikrai patiko.

  Sunku ją aprašyti, kai per kelis šimtus filmų aplink sukasi. Esmė juk žinoma – vampyras, keletas moteriškių, keletas vyrukų, kurie sumano sumedžiot Velnią ir taip toliau. Kaip ir minėjau, tik tas priekaištas, kad galėjo būti daug daugiau istorijos, t.y. ne istorijos-istorijos, o pasakojimo-istorijos, bet kita vertus, gal tas faktas, kad buvo sustota būtent ten, kur buvo sustota (va, kaip aš čia painiai, gudriai ir visai nenaudingai suskėliau) ir daro ją tokią noriai skaitomą. Duosiu 9/10 ir bandysiu susirast naujesnį leidimą, sulyginamąjam pasiskaitymui, taip tariant. 

Meilė knygoms

"Drakula yra mano mylimiausia knyga. Ne dėl romantikos, bet dėl Stoker'io sugebėjimo perteikti tą jausmą, kai esi nemylimas dėl kažko, ko negali pakeisti / dėl kažko, dėl ko esi nekaltas. Jo montras buvo žmogiškas."

Bram Stoker - Svečiuose pas Drakulą

  Po pirmosios Bram Stoker knygelės „Svečiuose pas Drakulą“ (The Dracula Visitor; „Europa“ 1994; ISBN 9986-436-61-3; 80p.), kuri taip ir vadinasi, nežinojau ar verkt ar juoktis, tai pasijuokiau. Atrodo ši istorija yra pačios knygos „Drakula“ juodraštinis variantas, kuris, ačiū jo našlei, išvydo dienos šviesą. Bėda ta, kad istorija tiesiog komiškai baigiasi. Nieko blogo, ne, ne, bet gerai, kad jis visgi pasirūpino viską padoriai išrutulioti, o ne paliko tą „kaip anglas Valpurgijos naktį nuotykių ieškojo ir kaip jį Drakula išgelbėjo“ reikaliuką. Smagu buvo, rimtai. Duosiu kokius 7/10 vien dėl to.

Antra istorija vadinasi „Abelio Begeno Sugrįžimas“. Šioji visai nesužavėjo. Šiokio tokio siaubuko buvo, bet nebuvo Drakulos, tad sumečiau – naiviai tikėjausi, kad visose šešiuose jis apsireikš.

  Istorija pasakoja apie du šaunius vaikinus ir vieną gražuolę, kurią jie abu mylėjo, o ji mylėjo save. Kad ją vesti vienas vaikinas pagalbos tikėjosi iš Dievo, o kitas iš Velnio. Pasakojimas taip greit pratraukiamas pro akis, kad taip ir lieki be konkretesnio įspūdžio, tai duosiu kokius 4/10, taip.

Trečia istorija vadinasi „Kruvinos Rankos“.

  „Nors mano draugas įnirtingai gynėsi, buvo matyti, kad širdies gilumoje jis labai norėjo priimti mano pasiūlymą.“ 34p. Aha. Draugas gynėsi, kad netoleruoja laktozės, bet mačiau, kad jis labai nori stiklinės kefyro, tai per prievartą sugirdžiau.

  Dar viena komiška istorija. Sakau komiška, bet autorius iš tiesų nebandė savo siaubo istorijų padaryti juokinga. Tiesiog visokie King‘ai ir Lovecraft‘ai tiek išlepino, kad šitas skaitant juokinga buvo. O gal man tiesiog su galva negerai.

  Lengva istorija apie sąžinės iškankintą vyruką, kuris ieško savo nuodėmės išpirkimo. Beabejo – tradicinio, kai savo gyvybės kaina išgelbėji ką nors kitą. Įmaišytas lašelis misticizmo su angelais ir tuo viskas pabaigta. Nei blogai, nei gerai, net nežinau kaip. Duosiu 5/10 ir nepeiksiu.

Ketvirtoji istorija vadinosi „Žiurkės-Duobkasiai“. Na... Tarkim, gyveno kartą šaunus ir turtingas anglas, įsimylėjo, bet jos tėvai draudė jai tekėti iki jaunikis bus išbandytas. Metus uždraudė matytis, taip atseit meilę tikrindami. O anglas iš nuobodulio, jaunystės, paikystės ir kvailystės, šiukšlyne, taip, šiukšlyne, draugų ir nuotykių ieškot nuėjo. Rado. Ir dar kokių. Duosiu 4/10, daugiau negaliu.

Penkta istorija (sumaišiau, ana buvo penkta, o šita – ketvirta) vadinosi „Auksinių garbanų paslaptis“. Ši istorija jau šiek tiek geresnė, bent jau klasikiniu siaubu kvepia. Pasakojimas aišku vėl visiškai paprastas, apie neaiškų vyruką ir žiežulą kerštingąją. Bet va, jau miruoliai apsireiškia ir kiek geriau baimė perteikiama. Duosiu 6/10.

Na ir paskutinė istorija vadinosi „Čigonės Pranašystė“. Et, dar viena ne itin kokia istorija. Kaip ir teigia pavadinimas, ji apie čigonės pranašystę. Labai matyta situacija, kai žmonių gyvenimus tiesiog juodai sujaukia visokios pranašystės, tikros ar ne, kaip horoskopai, aiškiaregiai ir panašiai. Nesakau, kad tuo tikėti nereikia, tiesiog nereikia dėl to išprotėti, kaip, kad čia žmonės beveik padarė. Duosiu 6/10.

Bendrai imant knygelė rekomenduotina dviem žmonių tipam. Tiem kurie domisi Bram Stoker darbais ir gal net istorijomis apie Drakulą (bet tada užtenka perskaityti pačią pirmą istoriją, kurioje jis minimas) ir tiems, kurie laukia kažko eilėje, mat knyga prablaškys, bet nepavergs dėmesio. Duosiu kokius 5/10 apskritai imant ir pliusiuką už tai, kad autorius visgi išplėtė Drakulą iki geros istorijos.

Anotacija:  Šioje knygoje spausdinami 6 airių kilmės anglų rašytojo, siaubo (gotikinės) literatūros klasiko Bremo Stoukerio (1847-1912) apsakymai. Pirmasis apsakymas – „Svečiuose pas Drakulą“ – tai „juodraštinis“ garsiojo Bremo Stoukerio romano „Drakula“ variantas. Pirmą kartą šis apsakymas išspausdintas tik po rašytojo mirties, jo našlės ponios Florensės Brem Stouker rūpesčiu.