knygos apžvalga | Kim Newman "Silver Nails" | The Vampire Genevieve 4

Autoriai: Kim Newman
Pavadinimas: Silver Nails
Serija: The Vampire Genevieve 4
Žanras: Vampyrai, Warhammer 40.000
Psl.: 320
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Užbaigiau Kim Newman The Vampire Genevieve tetralogiją  su knyga "Silver Nails". Ji sudaryta iš susijusių ir gan neblogų trumpų istorijų, kurios galiausia apibendrina seriją, užrišant paskutinius mazgus.

Apie Knygą: Po šį pasaulį valkiojas daug keistų būtybių, padarų ir monstrų. Nuo prakeiktų, iki užkrėstų, nuo palaimintų, iki apdovanotų, nuo kenčiančių, ir taip toliau... Genevieve, ilgaamžė vampyrė, gauna stebėti šį gyvenimu vadinamą spektaklį, iš kurio į jos vis įžengia labiausiai neįtikėtini veikėjai.

Mano Nuomonė: Banditų pasala, pakrypusi labai baisia tėkme, Laukinis Medžioklis vis šėlstantis viename lauke, su kuriuo žmonės, nakčiai užsidarantys nuo karo garsų, tiesiog susigyveno. Geismas skristi, keršto troškimas, begalės kompleksų ir kažkur ten - vampyrai. Visos istorijos buvo tikrai labai neblogos ir puikiai skaitėsi iki paskutinės. Tos, kurioje Genevieve vėl tapo pagrindine veikėja. Kaip autoriaus mylimiausia - ji man tikrai gadina jo knygas. Neįdomi ir tarsi pastatyta ten tik tam, kad nupasakotų, kas vyksta, ką pastebėjau ir kitose knygose, kuriose ji pasirodė. Bene fenomenas, nežinau nė ką galvoti. Bet kuriuo atveju, kitos istorijos čia tikrai buvo neblogos.

Silpna pabaiga vidutiniškai serijai, duodu 3/5 ir viliuosi, jog Genevieve sutikti man nebereikės.

knygos apžvalga | Kim Newman "Beasts in Velvet" | The Vampire Genevive 3

Autoriai: Kim Newman
Pavadinimas: Beasts in Velvet
Serija: The Vampire Genevive
Žanras: Vampyrai; 40k
Psl.: 256
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Perskaičiau trečią knygą Kim Newman The Vampire Genevive tetralogijoje, "Beasts in Velvet". Ši gi tikrai visai nebloga, bent jau daug geresnė už anas dvi.

Apie Knygą: Tamsios, rūku apgobtos gatvės niekada nebuvo itin saugios. Bet ėmus rastis sudarkytiems lavonams, bei pasklidus gandams apie siaubūną, pabaisą, žudančią paprastus žmones, tas saugumas tik dar labiau smuko. Dabar gi pavojuje - visi. Ir ne visada vien dėl pačio monstro, ne. Minia, gaujos, frakcijos, ieškodami kaltų, stumiami siaubo ir adrenalino, grasina nulinčiuoti bet ką, kas pasimaišys po kojomis, bet ką įtartiną, bet ką kitokį...

Mano Nuomonė: Kaip ir visos Kim Newman knygos, šios irgi pilnos labai ilgų ir detalių scenos nupasakojimų, kas čia visai padoriai suėjo, mat tema gavos tokia lyg ir Džekas Skerdikas su Daktaru Džekilu ir Ponu Haidu, su Vilkatais ir taip toliau. Tai visoki šiurpūs, kruvini aprašymai - puikiai tiko į tą gotikinę sceną. Tikrai įdomi istorija, puikai sumėtytos posūkių pėdos ir labai neblogai parašyti veikėjai.

Labai stiprus 4/5.

knygos apžvalga | Kim Newman "Genevieve Undead" | The Vampire Genevieve 2

Autoriai: Kim Newman
Pavadinimas: Genevieve Undead
Serija: The Vampire Genevieve 2
Žanras: Warhammer; Tamsioji Fantastika
Psl.: 288
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Man vis dar sunku suvokti mintį, kad Kim Newman serija The Vampire Genevieve yra Warhammer siaubo istorija, bet taip yra, ir gaunam visus ten tuos chaoso tarnus ir kitas Karo Kūjo fantastikas. Dabar gi perskaičiau antrą knygą serijoje, "Genevieve Undead" ir ji... buvo keista.

Apie Knygą: Teatro gyvenimas neatsiejamas nuo legendų, mitų, paslapčių, tamsių prietarų, bei keistenybių. Bet ten, kur paprastiems mirtingiesiems jau būtų gana visokių ten demonų sienose ar... veidrodžiuose, Genevieve daugiau smalsauja, nei baiminasi. Vampyrė būtybę tamsoje, patarinėjančią aktoriams, bandė iškrapštyti švelniai, neskubant, jo paties greičiu, bet viskas pradėjo byrėti, kai iš galai žino kur į teatrą, kurį Genevieve jau kuris laikas laikė namais, atsibeldė Chaoso įrankis, seno priešo kerštas... Ir teatras virto gyvenimu. O gal gyvenimas - teatru?

Mano Nuomonė: Istorija tikrai nėra gera. Bet jos masė... Linksma. Tas demonas veidrodžiuose yra kažkoks operos fantomo darinys, vyras, deformuotas Chaoso. Teatre pilna dramos, senstančių aktorių intrigų. Gotikinės magijos, žudikų vienaragių ir Kim Newman tipinių teksto sienų, kur vienu metu ir pateikia istorijos sceną, aprašo aplinką, veiksmą, ir ją parodijuoja. O ir veikėjai, nors beveik stereotipinių rolių, parašyti puikiai, tad nesunku įsitraukti į jų gyvenimus ir skaityti toliau. Tad, ne, istorija tikrai nėra bloga...

Duodu stiprų 3/5, nes nors knyga tikrai ne tokia, kad kam nors rekomenduočiau, tuo pačiu ji tokia keista, kad... Nu, veikia, kažkaip.

knygos apžvalga | Kim Newman "Professor Moriarty: The Hound of the D'urbervilles"

Autoriai: Kim Newman
Pavadinimas: Professor Moriarty: The Hound of the D'urbervilles
Serija: -
Žanras: Nusikaltimai; Siaubo literatūra
Psl.: 476
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Panašu, kad mano Baisųjį Sezoną karūnavo Kim Newman knygos. Perskaičiau jo "Professor Moriarty: The Hound of the D'urbervilles" ir, net jei jau sunku tuo patikėti, ji man tikrai labai patiko.

Apie Knygą: Profesorius Džeimsas Moriartis, konsultuojantis nusikaltėlis ir jo ištikimas pagalbininkas Sebastianas Moranas, konsultuoja, na, nusikaltėlius. Padeda jiems atlikti darbus, pašalinti kliūtis ir netgi išvengti bausmės. Įdomiuose nuotykiuose vis išlikdami žingsneliu priešais pagarsėjusį detektyvą Šerloką Holmsą.

Mano Nuomonė: Labai smagi knyga, satyriškai pašiepianti Šerloko istorijas, nestokojanti sarkazmo ir gerų juokų. Neblogai parašyti veikėjai, iškilę ištikimi savo prigimčiai, bet išvystyti tada ir ten, kur būta logikos. Labai gerai susiskaitė, bent jau po pirmojo trečdalio.

Bus viena mano mėgstamiausių iš Kim Newman repertuaro. Stiprus 4/5.

knygos apžvalga | Kim Newman "Drachenfels" | The Vampire Genevive 1

Autoriai: Kim Newman
Pavadinimas: Drachenfels
Serija: The Vampire Genevive 1
Žanras: Vampyrai; Tamsioji Fantastika
Psl.: 288
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Ech, tas Kim Newman (knygą parašęs pseudonimu). Perskaičiau jo "Drachenfels", pirmą The Vampire Genevive serijoje. Bet ne pirmą, kurioje jis ilgai per savo veikėjus pasakojo apie vaidybą.

Apie Knygą: Kerėtojo Drachenfelo tvirtovėje ruošiama pristatyti spektaklį apie šio piktadario paskutinį pralaimėjimą. Tačiau jau nuo pat pradžių tiek ir visa teatro trupė, tiek ir pačios tvirtovės sienos, atrodo kupinos persekiojančių šešėlių. Šiurpūs burtai ir kruvinos nelaimės lydi bene kiekvieną spektaklio scenarijaus eilutę...

Mano Nuomonė: Kim Newman per daug kalba. Jo knygos labai užtęstos tų visų veikėjų istorijų atpasakojimų, o veikėjų dažnai būna labai daug. Bet, kaip matot, tebeskaitau jo knygas, tai kentėt visgi galima. Šioje pagrindinė veikėja kaip ir jau pažystama vampyrė Genevive, sutikta Anno Dracula knygose. Panašu jog ji šokinėja ne tik per knygas, bet ir per visatas.

Nėr blogai, bet nėr ir gerai. Duodu 3/5, taškas už duoklę Drakulai. Gal perskaitysiu ir dar vieną.

Knygiškai | Drakulos Amžius

Šitos tokios ir geros ir blogos. Autorius labai, labai daug pilsto iš tuščio į kiaurą, jau tiek aprašymų, tiek vardų, tiek į lankas einama vieną istoriją pasakojant... Bet iš kitos pusės, tai visuose radau ką nors labai įdomaus.

☕ Kaip jum plačiai aprašomi dalykai knygose? T.y. kai vienai istorijai duodama tiek konteksto... 

IG | Ko-Fi | Patreon

Knygiškai: Gimtadienis

Knyga kažkada gauta nuo kažko, kas taip ir neprisipažino. Bet arbata ir saldainiai buvo gimtadienio dovanos (smagiausia, kad aš šitų pakelių pripirkau, kam reikėjo dovanų papildukų irgi, ir nei vieno man neliko, tai taip smagu buvo gaut nuo kažko kito).

Šiemet turėjau gražų gimtadienį. Visi labai gerai apgalvotas dovanas dovanojo, daug gerų dalykų prilinkėjo, ir meteoras ant manęs nenukrito. Manau mano gimtadienio prakeiksmas oficialiai praėjo. O arbatų kiek gavau!! 

Tea is what happiness is.

Kim Newman - Johnny Alucard | Anno Dracula 4

Taip. Pagaliau. Kas jau senokai su manim, tai turbūt pamenat, dešinėj turėjau paveikslėlį knygos, kurią tuo kartu skaičiau. Nusprendžiau jį pakeisti goodreads sąrašu, mat retai skaitau tik vieną knygą vienu kartu ir nutiko taip, kad Kim Newman knygą "Johnny Alucard" (Anno Dracula 4; ISBN 0857680862; 400p.; Goodreads) užmečiau. Ilgam. Gal metam, gal dviem. Ir ji ten taip stovėjo ir stovėjo, gražiai atrodė, bet buvo nejudinama. Bet štai, pagaliau, prisėdau ir baigiau! Ir, na... Ne kažką.

Įsivaizduokite laiką tarp 60-ūjų ir 80-ųjų Amerikoje - pilną vampyrų. Žinote Andy Warhol? Vampyras. Ir dar daug kitų, bet šis deja buvo daugiausia akcentuojamas. Ar žiūrėjote serialą Mad Men? Irgi, vampyrai. Knygoje to nėra, bet patikėkit, jei matėt serialą, tai skaitydami šią knygą tikrai jausit tą panašumą. Mat vampyrai čia visur ir visaip, kaip ir žmonės: nori išgarsėti, tapti legendomis, tapti nemirtingais tikrąja to žodžio prasme. Bėda ta - kai kurių net kadruose nesimato, tad jiems belieka žaisti specialiuosius efektus: nešioti aktorius, kurie matysis kadre be jų, plėšyti jų drabužius, filmuotis keistuose filmuose suaugusiems. Drakulos vardas - mėtomas ir vėtomas. Čia žiūrėk, tuos suaugusiems skirtus filmus kuria kažkas, su pseudonimu "Stokeris". Ten jau žiūrėk sukamas "Drakula" filmas, pagal tikrus faktus, o ne Stokerio knygą, o ana ten jau daromas ir tas pats filmas suaugusiems "Drakula tikrai čiulpia". Bėda ta, kad dauguma talentingų asmenų tapę vampyrais tą talentą, kažin kodėl, praranda. O juk taip įdomu būtų tapti beveik nemirtingu padaru, vampyru, tamsos vaiku. Ir kaip gerai būtų tokiu tapti dėka ko nors, ką sukurė, tarkime, tas pats Drakula. Čia į pagalbą ateina naujas, gatvėmis paplūdęs narkotikas, žinomas, kaip Drakas. Tapk vampyru valandai. Gal šešioms. O po to - rask dar, mat geras Drakas - labai brangus ir pasiūla nėra tokia jau labai stabili. Jei nerandi kur, na... Kai kuriose valstijose vampyrai - techniškai jau mirę, tad, jei jau vieną netyčia nusausinai per daug, tai net nėra nusikaltimas. Tokiu būdu, kažkas ten, Johnny Alucard vardu, išlygino vampyrus ir žmones, mat dabar abi šios, atsiprašant, gentys, trokšta vieni kitų kraujo.

Johnny Alucard, tada dar Ion (Jonas, taip) vardu, buvo paskutinis Drakulos sukurtas vaikas. Karo metu, Rumunijoje, jį numetė Tamsos Princui po kojomis, kaip duoklę, kaip užkandį. Pagiežos dėl to Ion nejautė, mat iš tiesų tai - iš vis nelabai ką jautė. Ion, toks tuščias, bebaimis, bejausmis vaikas idealiai tiko Drakulos paskutiniems planams. Galų gale, juk pasaulį užkariauti galima įvairiai, ginklai tam visai nebūtini...

Šiaip jau knyga labai įdomi. Ion'as - labai keistas herojus. Jis tarsi vis imituodavo kitus, ką pateisino jo savitas sugebėjimas pasisavinti dalelę žmogaus, dalelę sielos, kurią prarydavo su krauju. Jo evoliucija ir Drakulos paskutinis planas buvo malonūs skaityti. Kas iš šios knygos tikrai atėmė taškus, tai Kim Newman nuolatinis pilstymas iš tuščio į kiaurą. Kiekviena scena aprašyta taip bereikalingai detaliai, su tiek vardų ir nuorodų, jog audio knygos net negalėjau klausyt. Tiesiog netyčia imi filtruot tas nesąmones ir jau žiūrėk - praleidai, kažką svarbaus. Duodu tad 3/5, daugiau nei per kur. Yra dar ir penkta knyga, kurią jau tuoj pradėsiu. Kadangi jos veiksmas - Japonijoje, gal nebus taip sunku skaityti, a?

Knygos | Dracula

Kim Newman - Anno Dracula 3: Dracula Cha Cha Cha

  Tik pasidžiaugiau, kad gerb. ponas Kim Newman sugebėjo parašyti knygą nepildamas visų garsių vardų kuriuos tik prisiminė, ir štai „Anno Dracula 3: Dracula Cha Cha Cha“ („Titan Books“ 2012; ISBN 9780857680853; 480p.) jis vėl išdėjo ilgiausius, po pastraipą ir dvi apimančius sąrašus rašytojų, knygų herojų, aktorių ir taip toliau. Ši knyga mane gerokai nuvylė.

  Kaip visada knyga susideda iš dviejų istorijų. Pirmoji, su užnugaryj vis grojančia „Dracula Cha Cha Cha“ mus atskraidina į Romą, kur Keitė Ryd, ar Kate Reed, kaip jums priimtiniau, toji garsioji Minos Harker draugė žurnalistė, įsivelia į dar vieną nuotykį. Kaip ir praeitoje knygoje, nuo jos labai daug priklauso, o tuo pačiu – ji visiškai nereikšminga persona, kuri tik šiaip prikibo norėdama išsiaiškinti, kas gi žudo Senuosius Vampyrus Romoje, mat viena tokia vampžudystė įvyko prieš pat jos akis. O ji gyva liko tik dėka savo menko amželio. Ir nors jos protas aštrus, tokio įspūdžio kokį paliko praeitoje knygoje pakartoti nebesugebėjo. Iš tiesų tai, nebeliko beveik nė vieno įdomaus herojaus – visi išmirė arba buvo išžudyti, arba pasitraukė iš akiračio – kodėl? Na o kas ten supaisys. Beliko tenkintis trimis moteriškėmis, kurios ir perima vairą į savo rankas – tai ta Kate Reed, Genevieve Deudonne ar kaip ten jos gražioji pavardė ir tąja Penelope ar Pamela, kuri ten iš jų su Charles susižadėjus buvo... Visas veiksmas sukasi apie jas ir tik vėliau į knygą ima aiškėti, kad visos trys vienaip ar kitaip prisidėjo prie to Senovinio Troškulio egzistuojančio Romoje. Tokio, kokį gali patenkinti tik labai senas kraujas.

  Skamba gražiai, bet man pasirodė ištempta. Ir nepatiko, baisiausiai, siaubingiausiai nepatiko vienas konkretus kadras susijęs su vienu iš pagrindinių herojų. Lyg autorius pūtė burbulą, norėdamas jo sprogimu skaitytoją apkurtint, bet išėjo šnipštas, mat burbulas šone pratrūko ir išleido orą su vos juntamu kvėptelėjimu. Pats sau autorius įkišo pagalį į ratus, mat dar bus ketvirta knyga, tad čia jau nei trilogija nepavadinsi, nei kokia nors serija, mat serijos pagrindas ką tik buvo užtiestas kilimu. Žinot, žiūriu kiek jau prirašiau ir darau išvadą – Newman verčia mane ieškoti ilgiausių kelių per aplinkui, kad galėčiau išreikšt nepasitenkinimą ir neišpilt ko ji pridirbo. Galvoj tokia pseudo-filosofinė diskusija vyksta, kodėl gi jis pasirinko tokį kelią? Juk pirmą knygą visi ėmė dėl labai konkrečių priežasčių ir tik nedaugelis turbūt pagriebė šiaip sau. O jis visas tas pirminės priežastis, kodėl knygos buvo Vandenių, Drakulos, Stimpanko, Viktorijos laikų ir taip toliau, mylėtojų rankose – vis po vieną, po vieną atiminėja. Ketvirta knyga vadinsis „Johnny Alucard“. O jau šioje knygoje bent penki Alukardai prabėgo, tad nebesigundau idėja pamatyt Drakulą prirūkytoj kabareto salėj, stebintį dainuojančias lėlytes.

  Tiek tos. Eikim prie antros knygos dalies. Ši istorija, grubiai imant, apie vampyrus kaip žaliasis Šrekas iš ketvirto filmo – tokius, kurie nori vėl būti pabaisomis, kurių bijoma sutikti tamsoje. Tas aišku sukelia britų pasipiktinimą (ir ne tik jų), ir šiltieji stoja prieš kraujasiurbius. Irgi, baisiausiai tempiama guma. Kai vampyrė verčiama maitintis (mat esama tokių, kurie žūt-būt vengia žmogaus kraujo), tai kaip kokie Dragon Ball Z ar Naruto anime – užtęsiami iki kelių lapų, t.y. kelių sekundžių veiksmas – per keletą serijų.

  Tad galiausiai, su skaudančia širdim duosiu vos 5/10, mat visgi knyga savaip unikali, tad mažiau duoti jau sąžinė neleistų, be to, buvo ir gero veiksmo, buvo ir įdomių netikėtumų, o ir tos ankščiau trys minėtos moterėlės-vampyrės – irgi, neblogos personažės, su įdomiomis istorijomis.

Kim Newman - Anno Dracula

  Tokiais tad, lėtais žingsniais baigiau skaityti Kim Newman knygą „Anno Dracula“ (Titan Books 2011; ). Taip įdomiai nutinka, kad iš Anglijos kiekvieną kartą grįžtu su knyga apie Drakulą, ar tai fikcinį, ar istorinį. Ir kas kart tos knygos į mano rankas pakliūva per atsitiktinumą. Šią gavau dovanų ir iš Book Depository jau užsisakiau antrą, kurią kitą savaitę jau turėčiau gauti.

  „ ‚Silver and stake my heart will break, but names‘ll never hurt me.‘“ 245p.

„Anno Dracula“ vyksta bene iš karto po Bram Stoker „Drakulos“ veiksmo, tik šiame neoficialiame tęsinyje Drakula taip lengvai nepralaimėjo (kaip mano mylima draugė (Gyvenimas su Iltimis) kartą pastebėjo – net jo nuotakas pribaigti prireikė rimtesnių veiksmų, o jį mat, peiliu medžiokliniu nudūrė ir baigta...), o sutriuškino aršiausius priešus, kitus palikdamas kentėti pralaimėjimą. Čia vampyrai – pasaulio dalis, išėję viešumon už plačios Tepešo nugaros. Vieni gyvieji mielai priima šią dovaną, kiti gi bjaurisi ir mieliau miršta žmonėmis. Vampyrizmo, nemirtingumo dovana – pigi ir prieinama kiekvienam norinčiam, taip ir auga tad, Drakono armija Britanijos Imperijoje, su karaliene Viktorija prie princo Drakulos šono.

  Istorijoje pasiremta Džeko Skerdiko pasakojimu, o ponas Newman‘as dar sugebėjo pririnkti tiek žinomų istorinių ir išgalvotų veikėjų, kad kartais net galva apsisuka. Pasakojimas tamsus, persisunkęs pamišimu ir kraujo kvapu, o juodų naktų gatvės visuomet skendi tirštame rūke iš kurio bet kada gali išlysti Sidabrinis Peilis, dar žinomas, kaip Džekas Skerdikas, kurio naktinės plaštakės mirtinai bijosi ir tęsti savo kruviną darbą sidabru dengtu skalpeliu...

  Vampyrų įvaizdis čia klasikinis, ir turi to Vampyrų Maskarado (Vampire the Masquerade) šarmo. Koks būsi vampyras, ką galėsi, ko ne, kas tau kenks, o kas tik žiovulį kels, priklauso nuo to, kokiai kraujo linijai priklausai, kas buvo tavo kūrėjas, jo kūrėjas ir kūrėjo kūrėjo kūrėjas...

  Beje, keliose vietose gali kilti klausimas – kas per velnias čia vyksta ir kodėl? – į tokius klausimus pats Kim Newman atsakė knygos gale, paaiškinimuose, autoriaus žodyje ir prieduose, kurie užima beveik penktą knygos dalį...

  Knyga gera, bet joje tiek nereikalingų trupinių, surinktų ir pribarstytų vien tam, kad būtų pasigrobta daugiau žinomų vardų, kad deja negaliu duoti daugiau nei 7/10. O visgi, pagarbiai dėsiu knygą į lentyną ir susirinksiu seriją.

  Anotacija: It was 1888 and Queen Victoria has remarried, taking as her new consort the Wallachian Prince infamously known as Count Dracula. His polluted bloodline spreads through London as its citizens increasingly choose to become vampires.

  In the grim backstreets of Whitechapel, a killer known as „Silver Knife“ is cutting down vampire girls. The eternally young vampire Genevieve Dieudonne and Charles Beauregard of Diogenes Club are drawn together as they both hunt the sadistic killer, bringing them ever closer to England‘s most bloodthirsty ruler yet.