Blogiausios iš 2018

O dabar apie blogiausias. Tik noriu priminti, jog tai - mano asmeninė nuomonė. Jei nepatiko man, nereiškia, kad nepatiks jums. Kad nepatiko man, nereiškia, jog blogai, kad patiko jums. Skaitykim, ką mėgstam skaityti, nes svarbiausia yra tai, kad skaitome!

Šių nekategorizuosiu, nes iš vienos kategorijos ten kokia tik viena, iš kitų - trys, keturios. Tai tiesiog bendrai imant, man labiausiai nepatikusios knygos ir kodėl:

 1. John Patrick Kennedy "Princess Dracula": Tai tikrai baisiausia kokią kada skaičiau alternatyvios realybės knyga apie Drakulą. Autorius visiškai nesuvokia, kaip rašyt moteris, tad ji praleido gerus du trečdalius knygos tiesiog lakstydama aplink nuoga, po miškus, sukdama lizdą mieguj per dieną. Sunku suprasti, kaip galima, taip susimauti, bet ei, kažkam pavyko. O pats Drakula, jos tėvas? Taukšt, šmaukšt ir baisiausias karvedys, kuriam dukra buvo tik dėmė ant bato pado - nužudomas mergaitės, užaugintos vienuolyne. Manau toliau šių knygų neskaitysiu. Net ne dėl to, jog Drakulos ten nebėra ir jaučiu, jog tai bus tokia pat kvaila istorija, kaip "And I Darken", jei ne dar baisesnė. Bet jau vien dėl to, jog ši mergina tiesiog baisiai parašyta žmogaus, kuris nesupranta, kaip rašyti žmones, merginas. Suprantu, jog daug fantazuoji, bet ei, mums to matyti nereikia.

 2. Kim Newman "Anno Dracula: Johnny Alucard": Šią knygą skaičiau gal metus laiko. Taip. Newman turi baisią ydą viską aprašinėti, o tada dar aprašyti aprašymą, ir nepamiršti paminėti trisdešimties vardų, kad tu, skaitytojau, tikrai žinotum, koks labai jis apsiskaitęs. Jei manėt, kad Anne Rice per daug išsiplečia, tai dar neturėjot reikalų su Kim Newman. Bet skaičiau jį ir tebeskaitysiu. Nes jei pavyksta nemirti nuo senatvės, kaip Geraltui iš trečio Raganiaus žaidimo - apaugus barzda per dialogo trukmę, tai pačios jo pasakojamos istorijos yra labai neblogos. Mano mylimiausia kol kas, vis dar, "Bloody Red Baron".

 3. Andre Aciman "Call me by Your Name": Žinau, jog ši knyga, filmas, net pas mus labai išpopuliarėjo. Bet ji mane labai erzino. Visų pirma, tai pagrindinis herojus - per jaunas vaikinukas. Čia jis guli ir įsivaizduoja, kad jam apsimetančiam miegančiu į jo kambarį įsmukęs kažkoks ten studentas, gal būt su juo ką nors nuveiktų, o jis ir toliau apsimestų miegančiu. Čia jau jis gailisi to, kas įvyko realybėje. Tada bėga pas merginą, kuri jam turi rimtų jausmų, pasimyli su ja, o tada ir to ima gailėtis! Vyrukui jis nerūpėjo, tai jis, iš idėjos, taip pat pasielgė su mergina: myliu, bet ne tiek, ate. O dar visos tos bjaurios scenos, su visokiais vaisiais... Aš skaitau gan daug romanų, ypač LGBT romanų, bet visas jų visų trijų mentalitetas čia man buvo pasiutusiai nepriimtinas.

 4. Victoria Dalpe "Parasite Life": Šiaip jau istorija nėra labai bloga. Bet herojė yra labai nemaloni skaityti. Visų pirma tai vadinkim daiktus savais vardais. Ji čia pasakoja, kad va, kokia aš vilioklė, tai todėl, kad aš vampyrė. O iš tiesų tai paprasčiausiai išprievartavo savo draugę ir tada, bent jau dalinai, pririšo ją prie savęs, įkalbėjo kartu keliauti, įkalbinėjo ir naudodamasi kalte, maitinosi jos krauju. Nežinau, ar autorė tyčia norėjo, kad skaitytojai ja pasibaisėtų, ar ji pati nesuprato, kaip šlykštu yra taip mąstyti, bet ei, ačiū, daugiau nebenoriu, nebeskaitysiu.

5. The Harvard Lampoon "Bored of the Rings": Net nepamenu, ar aprašinėjau šitą knygą. Čia, atseit, parodija. Bet parodijų irgi skaičiau daug. Čia greičiau jau nesubrendeliškas mėšlas, o ne parodija. Bandoma žaist žodžiais, o gaunas, kad tiesiog keiti raides, kol gauni ką nors nešvankaus. Ir, haha, pasijuokime.
MEH.

6. TJ Klune "Wolfsong": Pusę knygos herojus tik laukė. Rašymo stilius pasikeitė po dviejų ar trijų skyrių. Tada vėl laukė. Ir dar laukė. Ir dar laukė. Ir visą laiką skaitai tik apie tokią Belos egzistenciją, kol ji ten dvėsė, nes Edvardas ją paliko. Tai ir čia taip pat, tiesiog mašinaliai dirbo, bet nieko nevyko, nes visi laukė, kol sugrįš ponas Gaujos Lyderis. O jis žinoma gi nusprendė, kad bus saugiau, jei nebendraus su niekuo, ypač šitu super duper ypatingu žmogumi, kuris yra net daugiau nei vilkolakis ir oho koks jis fantastiškai ypatingas, jo visiem blogiukam reikia, o jis eina ieškoti, todėl šitas lauks, ir lauks, ir dar lauks ir dievaži, jums apie tai papasakos.

 7. Neven Iliev "Vortena": Gal jau baikim rašyti knygas, kur herojė tampa geresne savo versija tik po to, kai ją kažkas paima per prievartą? Knygos vidury, netgi ne vidury, viena herojė išprievartaujama, o tada seka gan ilgas laikotarpis, kur ji mąsto apie savižudybę. Bet mes toliau skatinami juoktis iš visko, kas vyksta aplink. Kaip? Kaip man juoktis iš to mulkio, kai ji čia mąsto ar išeitų nusiskandinti? Toliau skaitysiu tik dėl to, kad to veiksmo kaltininkas atsiprašė tiek nuoširdžiai, kiek sugebėjo ir ji, iš viso to gavusi daugiau, nei praradusi, sugebėjo atleisti. Tai toli gražu nieko nepataiso, bet ei. Ne mano vieta aiškinti išgyvenusiems kam jie turi atleisti.

 8. Dacre Stoker "Dracul": Patiko Kostovos "Istorikė"? Patiks ir šita. Man, deja, jau nebe taip patinka. Tai toli gražu nėra baisiausia mano skaityta knyga, bet ketinau jai duoti 2 ar 3, iki perskaičiau autoriaus žodžius. Įsivaizduokit, autoriaus žodis buvo įdomesnis, nei pati knyga. Bet, rimtai, jei domitės, įdomu, tai čia nėra tokia baisi knyga, kaip aukščiau buvusios.

Ne mano arbatos puodelis.

9. Joseph Fink "Welcome to Night Vale": Tai visiškai normalus dalykas. Bet ne visai. Bet jiems tai visiškai normalus dalykas. Jums tai ne. Todėl į tai parodysiu pirštu kokius šešis kartus ir pasakysiu, jog tai yra visiškai normalu, kad jūs suprastumėt, jog tai tikrai nėra normalu. Tas poreikis visu paragrafu aprašyti, kažką, ką nori pateikti, kaip eilinį dalyką...

Irgi, net labai, ne mano arbatos puodelis.

10. Holly Black "The Cruel Prince": Jis ją žemina, skriaudžia, laiko ir elgias, kaip su akių skausmu. Ji jo bijo, nekenčia. Bet štai vos ne netyčia susidūrė ir viskas, abu viens kito nekenčia, bet ji jam viską atleis. Man tas "frienemies" konceptas yra nesuvokiamas ir nepriimtinas. Ši knyga, mano asmenine nuomone, yra paniekos Jaunimo Literatūrai priežastis. Nemokykit merginų tokių nesąmonių.