Penktadienis: Įvairovė

Neseniai su kito blogo autore pakalbėjome, apie įvairovės stoką knygose, herojų įvairovę. Varčiau savo blogą ir ieškojau: kur esama kitos rasės atstovų? Ar jie pagrindiniai veikėjai, ar tik šalutiniai? Ar yra kitokios orientacijos veikėjų? Kokią rolę užima jie? O kur dar lytis, religijos. Ne tiek daug net knygų iš kokių nors mažesnių šalių, tai ką jau ten kalbėti, apie didesnius dalykus, nei tautybė.

Taip ir priėjom išvadą, kad gal reikėtų apie tai pakalbėti, ir aktyviai tuo pasidomėti, nes akivaizdu, kad ant lėkštutės čia nieks nepadės, ypač Lietuvoje, su mūsų fantastiniu marketingo flop... Ir, kadangi nežinau, kaip vienu žodžiu pavadinti kitos rasės žmones, people of color, kol sulauksiu atsakymo, pradėsim nuo LGBT+ 

Tvarkaraštis, jei išeis, bus toks: penktadieniais, vieną penktadienį bendra tema, kitą penktadienį knyga atitinkanti praėjusią temą. 

V.E. Schwab ir jos Shades of Magic trilogija: [1]; [2]; [3]

Shades of Magic; Magijos Atspalviai - nuostabios fantastikos knygos apie tris Londonus. Vienas - pilkasis, be jokios magijos, paprastas ir neįdomus. Kitas, baltasis - kur magija kovoja prieš ją valdančius, ir ėda jų energiją, gyvybes. Ir trečiasis, Raudonas Londonas - pilnas puikios magijos. Čia esama dviejų pagrindinių herojų, Kell'o, ir Delilah Bard. Delilah - iš pilkojo Londono. Visada svajojusi apie nuotykius ji neatsispiria pagundai išsiprašyti į Raudonąjį Londoną, kai tokia proga pasitaiko. Ją ten atsigabena Kell.

Kell - galima sakyti yra įvaikintas karališkosios šeimos, ir jų tikrą sūnų, princą Rhy laiko broliu. Kell'as - vienas galingiausių įmanomų burtininkų, beveik išnykusios rasės atstovas, ir tik jie vieni gali atverti duris tarp Londonų.

Rhy progą pasireikšti gauna trečioje knygoje, nors kiekvienoje jo daug, bet ten jis jau rimtai imasi iniciatyvos. Jis - geros širdies, tvirtų nuostatų, ir malonaus charakterio. Vienas iš tų lengvų flirtų ant kojų. Tačiau nepaisant visų abiejų lyčių meilužių, šildžiusių jo lovą, Rhy slapčiomis tebemyli tik vieną. Alukardą Emerį, kapitoną laivo, kuriame Delilah ir praleidžia gan didelę dalį istorijos, ieškodama atsakymų, nuotykių, ir magijos.

Alukardo tėvas jį užsiundo broliais, ir tiesiog išmeta iš namų, sužinojęs kur tas praleido naktį. Tačiau į Rhy orientaciją beveik niekas daugiau dėmesio nekreipia, tad homofobija čia - izoliuoti incidentai, arba tolimų kraštų keistumai. Vienintelė tikra čia kilusi problema buvo ta, kad Alukardas nepasisakė, kodėl ėmėsi kapitono darbo, ir išplaukė taip toli nuo Londono, ir nuo Rhy: Kell'as buvo pasirengęs jį pritrėkšti už sudaužytą brolio širdį.

SPOILERIS: 

Viskas baigiasi gerai. Alukardas ne tik grįžta su nenuginčytinais įrodymais, jog myli Rhy visa širdimi, bet ir pats Rhy labai gražiai ir greitai viską apsvarstęs jam atleidžia ir randa būdą, kaip likti kartu, nepaisant to, jog yra princas, tad gal turėtų suveikti įpėdinį. 

SPOILERIAI BAIGIASI.

Knygos labai įdomios, tikrai labai įtraukiančios. Orientacijos čia nėra pirminė mintis, tai tik šalutinis efektas, kaip ir gyvenime: pirmiausia esi žmogus, tada esi, gal būt, burtininkas, na o paskui gal dar įdomu kuo tiki, netiki, ir gal būt, tik gal būt - į kurią orientacijos pusę linksti. Istorijoje, jei gerai pamenu, nebuvo jokių baisių meilių-seilių, ir meilės trikampių, kas yra siaubingai didelis pliusas. O herojai - tiesiog neįtikėtinai įdomūs. Geriausias dalykas turbūt tas, kad nei vienas iš jų nėra idealus. Delilah - neturi akies. Kell'o viena akis juoda, ir jis sunkiai valdo pyktį. Rhy - na, gerai, nežinau ar yra kas su juo būtų negerai. Alukardo liežuvis aštresnis, nei kardas. Visi jie - labai žavūs. 

V.E. Schwab - A Darker Shade of Magic [1]

Ach, koks atradimas! Ačiū Hannah Cassie už visas tas rekomendacijas ir išsamius aprašymus P.S. I Love That Book bloge, pagaliau aš iki vienos prisikasiau. V.E. Schwab man - visiška naujiena, ir jos fantasy trilogijos pirmoji knyga "A Darker Shade of Magic" (Shades of Magic 1; ISBN 0765376458; 400p.; Goodreads) mane tiesiog nupūtė. Viena iš tų knygų kurios vos neprarijau per vieną dieną, o visgi 400 puslapių, bet tada priminiau sau, kaip visada antrą dieną siuntu, kad nepasilikau nei trupučio, ir šiaip ne taip daviau jai dvi dienas. Pažadu, pasilikau tikrai daugiau nei, na... du skyrius gal.

Kell - Raudonojo Londono laiškanešys, keliaujantis tarp kitų Londonų, nešiojantis laiškelius tarp kilmingųjų. Pilkasis Londonas - nuobodus, jokios magijos, nieko. Baltajame - baisu. Magija - pavergta, ir kovoja su tais, kurie jos gviešiasi, traukdama gyvybinę energiją iš besinaudojančių. Esama legendų, jog būta ir Juodojo Londono, bet apie tokius dalykus gerose vietose nekalbama.

Tai, žinoma, ne vienintelis Kell talentas. T.y. jis ne tik vienas iš tų retų žmonių, kurie gali eiti iš vieno Londono, į kitą. Jis dar ir pasiutusiai geras kontrabandininkas, nešiojantis smulkmenėles tarp tų Londonų. Kartais tik dėl to, kad smagu. Kartais - nes naudinga, nors kokia tai nauda - sunku pasakyti, kai turi viską, ko gali norėti, nes priklausai karališkajai šeimai, ir jų sūnus, taip, tas pats princas, tave myli, kaip tikrą savo brolį. O kartais, nes prašantieji atrodo tokie be galo nustekenti. Vienos tokios ekspedicijos metu Kell į rankas pakliūna magiškas objektas, kuris tiesiog neturėtų egzistuoti. Artefaktas galintis KURTI magiją. Magija yra, ir ji kuria. O šis daiktas - kuria magija ten, kur jos būti negali. Jei neturi tam talento - negali naudotis magija. Su šuo artefaktu - tu jau pranoksti geriausią draugą burtininką. Ir blogiausia tai, jog įrašas ant artefakto parašytas kalba, kurią laisvai naudojo tik Juodajame Londone... Ne, ne tai blogiausia. Blogiausia, kad Kell tai pastebėjo tik parsinešęs daiktą namo.

Tokios geros knygos jau seniai neskaičiau. Abu herojai, Delilah ir Kell - savaip juokingi ir labai žavūs. Abu ypatingi ir netobuli pačiomis geriausiomis prasmėmis. Nėra viso to panašioms knygoms būdingo "nukritau iš to grožio" reiškinio, ar "norėjau keliauti, bet liksiu, nes tu čia". Ne, po velnių, noriu keliauti tai ir keliausiu! Ir ta magija, och! Labai daug įtampos, labai gero greičio eiga, labai malonūs ir skirtingi herojai, duodu 10-10 ir dedu prie mėgstamiausių, nes, na, rimtai!