Pavadinimas: Vengeful
Serija: Villains 2
Žanras: Mokslinė Fantastika, Fantastika
Psl.: 480
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads
Seku autorę Victoria Schwab twittery, tai mačiau ir šios knygos gimimą, beprotiškai sunkų, pilną ašarų ir viskio. Autorė tikrai nuostabi, tad negalėjau nepaskaityti "Vengeful", ypač kai ir pirmoji, "Vicious" buvo labai įdomi. Ir prasidėjo taip lyg būtent man rašyta: mobsterio žmona.
Apie Knygą: Marcella visada buvo ambicinga moteris. Bet dėl jos grožio, žmonės visada linko ją nuvertinti. Tarkime, jai ištekėjus už mobsterio, visi manė, jog ji su juo - nepaisant jo darbo. Tuo tarpu būtent ji pastūmėjo jį imtis šios veiklos. Visi tik juokėsi ir vartė akis, kai ji siūlė idėjas ar grasino. Ir štai, net dabar, kai už jos teberūksta kambarys kuriame ji kelis vyriškius pavertė saujomis pelenų, prieš ją sėdintis mobsteris tik varto akis... Matot, Marcella mirė gaisre, kurį sukėlė jos vyras, kai ji sužinojo, jog jis buvo jai neištikimas. Jos pyktis grąžino ją atgal kaip EO, žmogų su antgamtinėmis galiomis. Jos paskutinės mintys, noras, jausmai buvo sunaikinti, naikinti. Tad dabar ji būtent tai ir daro: tereikia paliesti objektą ir jis tuoj pat ims senti, pūti, tirpti. Ir ji nebeketina vėl būti nuvertinta. Ji nebebus tik mobsterio žmona. Ne, ji perims šį versliuką ir dar daugiau, jei tik panorės.
Žinoma, būtent dėl tokio švaistymosi galiomis, ją pastebėjo EO medžiotojai ir į pagalbą pasitelkė ne ką kitą, kaip Eli Ever. Eli, kaip ir Victor Vale, gyvena asmeniniame pragare. Su juo eksperimentuoja, jį pjausto. Naudojasi jo sugebėjimais rasti EO'us. O jam belieka viltis, laukti, padėti, ir naudotis sugebėjimais kurių išmoko dar vaikystėje: apsimesti normaliu, dumti akis. Victor, tuo tarpu, miršta. Jis miršta kas dien ir vėl prisikelia. Nes Eli jį nužudė. O Sydney jį prikėlė. Bet prikėlė... Klaidingai.
Mano Nuomonė: Visi herojai, net ir tie standartiniai, klišiniai, buvo labai įdomūs. Labiausia man patiko Eli istorija. Įtariau, kad jo tragedija ir iš to sulipdyta asmenybė bus būtent tokio pobūdžio, bet jam tai labai dera. Sukurtas sociopatas, kuris turėjo išmokti būti kaip visi. Schwab puikiai perteikia idėją, kad sociopatai nėra visi tokie, kaip Dexteris. Taip, Eli irgi žudė dešimtimis, bet tai vis dėl jo mąstymo, o ne agresijos, pykčio. Sociopatas nejaučia emocijų (tam žinoma yra spektrų, kaip ir visur, lyty, orientacijoj), tad ir Eli kažin ko ten per daug nejuto, vien tik suvokė, kad reikia prisiderinti prie žmonių, kad pavyktų su jais sugyventi ir pasiekti to, ko nori. Tik ko visgi jis norėjo aš vis dar nesuprantu.
Knyga rutuliojasi greitai, su pertraukomis flashbackam, prisiminimam, kurie visur buvo savoj vietoj, laiku. Ir pabaiga vėl buvo netikėta, tad belieka laukti daugiau. O šiai duodu 5/5.
