Apie Knygą: Vladas Drakula, Smeigikas, Tamsos Princas, skuba surašyti savo gyvenimą. Rašo septynias ilgas naktis iš kurių ir susideda ši knyga. Nuo gimimo, liūdnos ir vienišos vaikystės. Paauglystės, kurią praleido kaip turkų kalinys, kur ir pradėjo tyrinėti savo antgamtines galias. Iki jaunuolio, užsispyrusio kovoti už laisvę. Bei nusivylusio suaugusiojo, supratusio, jog besipriešinančio iš ugnies neištrauksi. Pasibodėjęs gyvenimu ir gyvaisiais, jis nusisuko į mokslą ir ėmė ieškoti atsakymų, žinių, supratimo... Iki rado. Ir štai, dabar skuba viską papasakoti.
Apie Knygą: David J. Skal apsiima papasakoti mums apie Bram Stoker, Drakulos autoriaus gyvenimą, nuo keistos vaikystės, septynių metų praleistų ligonio patale, stebuklingo išgijimo, autoriaus darbo, bei Drakulos. Kaip ta knyga gimė, kaip radosi jos pagrindinis piktadarys vampyras Grafas Drakula, bei kuo jis virto laikui bėgant.
Apie Knygą: Istorija prasideda nuo Bram Stoker'io vaikystės ir, bent dalinai, seka jo biografiją. Iki septynerių jis buvo labai ligotas ir vos nenumirė. Tą lemtingą naktį, kai atrodė jog pagaliau berniukas nebeišsikapstys, jų paslaptingoji auklė jį išgelbėjo karštinės įkvėptuose sapnuose. Visa šeima tai neigė ir teigė, jog jį išgelbėjo jo dėdė gydytojas. Vienintelis Bram'u patikėjęs žmogus buvo jo sesuo, pati gan lakios vaizduotės. Tad po stebuklingo Bram'o pasveikimo, abu leidosi tirti pėdsakų savo auklės, kuri paslapčiomis susikrovė daiktus ir dingo. Radę daugiau klausimų nei atsakymų, vaikai buvo priversti nuleisti rankas. Iki, po kelių dešimtmečių, Matilda Stoker pastebėjo auklę Paryžiaus gatvėse, nepasenusią nė viena diena.
Po pirmosios Bram Stoker knygelės „Svečiuose pas Drakulą“, kuri taip ir vadinasi, nežinojau ar verkt ar juoktis, tai pasijuokiau. Atrodo ši istorija yra pačios knygos „Drakula“ juodraštinis variantas, kuris, ačiū jo našlei, išvydo dienos šviesą. Bėda ta, kad istorija tiesiog komiškai baigiasi. Nieko blogo, ne, ne, bet gerai, kad jis visgi pasirūpino viską padoriai išrutulioti, o ne paliko tą „kaip anglas Valpurgijos naktį nuotykių ieškojo ir kaip jį Drakula išgelbėjo“ reikaliuką. Smagu buvo, rimtai.
Istorija – klasikinė, viena iš tų gotikinių siaubo novelių, kurios dabar jau neatrodo baisios, bet vis vien smagiai įtraukia. Kuo toliau į galą (ir jau rimtai į tokį „per du puslapius“ galą), tuo didėjo įtampa kas ką pirmas priveiks. Bet mane kiek nuvylė pats faktas, kad knyga, nors ir vadinasi Drakula ir pasakoja apie Grafo pasilakstymus šen ir ten, visgi sukasi apie labai dievotą moterį, Miną Harker.
Apie Knygą: Knyga nėra kardinaliai kitokia. Esmė išliko ta pati. Tik čia, po labai, labai ilgos įžangos, kur vertėjai diskutuoja ar knyga tikrai Stokerio, ar tik jo palaiminta, o gal iš vis Islandijos vertėjo savarankiškai perrašyta, pasikeičia knygos proporcijos. T.y. kai ankščiau turėjom trumpą vizitą pas Drakulą, o tada - ilgą jo persekiojimą Anglijoje, čia gi atvirkščiai. Harkerio istorija Drakulos pilyje labai ilga ir jis kur kas daugiau bendrauja su pačiu Drakula. O tada, kai jau pagaliau atrodo pabėgo ir ateina metas išgirsti apie Grafo nuotykius - mums viską labai greit išberia atpasakojimo forma: tada nutiko tai, po to sekė šitai. Didžiausi skirtumai yra paties Drakulos tiesmukumas, šitas proporcijų apkeitimas vietomis, kas beje, nežinau ar buvo vertėjų atliktas darbas, ar taip buvo parašyta knyga, bei Drakulos bendravimas su Liuse bei Mina, kurios čia pervadintos Liučija ir Vilma.
Knyga perpasakoja Bram Stoker „Drakulą“ iš Minos Harker perspektyvos. Šį kart Mina nenutyli nieko ir pasakoja atvirai, smerkdama save, ir vis dar kraujuojančia širdimi dėl to kas įvyko. Drakula, žavingas vyriškis su šimtmečiais už jo. Aštraus ir išlavinto proto jis galėtų pakerėti turbūt bet kurią moterį, juoba suderinus visa tai su tuo gražuolio veidu. Tačiau jį sudomina viena, pilka pelytė. Mina iki šiol nebuvo sutikus tokio asmens, tad beabejo, lieka suintriguota. O pats Drakula, neskubėdamas moko ją gyventi už siauro ratelio ribų – nebijoti, tvirtai siekti norimų dalykų ir... Na, dar šiokių kitų reikalų, kuriuos Mina paskui „permoko“ savo vyrą, kuris beje, nieko nė neįtaria. Istorija gan žavi, su intriga.
Apie Knygą: Kai Mina ir Džonatanas Harkeriai, su būrio draugų pagalba pagaliau pribaigė Drakulą, manė, jog pagaliau galės gyventi ramų ir normalų gyvenimą, išgyti po visų tų traumų, užmiršti košmarus. Tačiau prieš mirtį Drakula prisiekė per amžius siekiantį kerštą ir panašu, jog tamsa vėl kaupiasi...
Apie Knygą: Apie dvidešimt metų po to, kai tą garsiąją draugų šutvę sukrėtė žinios, apie tikrų vampyrų egzistenciją, Kvincis Harkeris, Minos Harker ir Džonatono Harkerio sūnus, prieš savo tėvo valią, bet slapčiomis, kad neprarastų jo finansinės paramos, ima siekti aktoriaus karjeros. Ugnį jame dar labiau pakursto netikėta galimybė susipažinti su savo herojumi, garsiu aktoriumi Basarabu. Šis gi palinki vaikinui sėkmės ir net pažada padėti, su mažyte sąlyga: kad šis padės jam susitikti su Bram Stokeriu, kuris dabar gi stato spektaklį užvadintą Drakula. Čia Kvincio gyvenimas ir išslysta jam iš po kojų. Scenarijus paremtas knyga, manuskriptu, kurio pagrindiniai herojai: jo motina, tėvas, bei jų draugai. Ilgai nemąstęs, bet vis pergalvodamas tą faktą, jog jo motina atrodo taip, lyg būtų jo sesuo, jis išskuba namo, aiškintis tiesos. Bet, ne visada saugu kapstytis po praeitį ir joje palaidotas paslaptis. Mat vos Kvincis atsako į vieną kitą klausimą, jo tėvas randamas nužudytas. Pasmeigtas ant kuolo.
Kažkada, jis, ir keli drąsūs vyriškiai, sumedžiojo ir įveikė Drakulą. Padaro nužudyti jiems nepavyko, bet tai žino toli gražu ne visi. Ir nors Helsingo mintys dažnai sukosi apie tą sarkofagą su nemirtinguoju, jis mąstė apie eksperimentus, tyrimus. Dievaži, nesitikėjo stovėsiąs virš princo, ketindamas jį prikelti, su viltimi, kad Vladas Smeigikas panorės dar kartą ginti savo šalį nuo įsibrovėlių, ir tuo pačiu padės jiems sunaikinti Reichą.
Apie Knygą: Ne viskas Drakulos knygoje, mums pateiktoje per laiškus, užrašus ir dienoraščius, buvo tiesa. Ir, Drakula, nepatenkintas ir piktas dėl fakto, jog joje buvo nutapytas tamsiomis, moteris persekiojančio monstro spalvomis, kurį paskui nužudė būrelis geradarių vyrukų, apsiėmė mums papasakoti, kaip ten viskas buvo iš tiesų ir truputį pasižarstyti purvais, kuriais buvo apdrėbtas.
