Įvairovė | Jordan L. Hawk "Bloodline" | Whyborne & Griffin 5

Autorius: Jordan L. Hawk
Pavadinimas: Bloodline
Serija: Whyborne & Griffin 5
Žanras: Paranormalu, LGBT literatūra
Psl.: 244
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nebepamenu, kada skaičiau paskutinę "Whyborne and Griffin" serijos knygą, bet pamenu, ketinau jų imtis ankščiau. Nežinau, kodėl nesigavo. Jos nėra mano mėgstamiausios, bet vis tiek, lengvos tokios, greit susiskaito, kankintis nereikia, galėjau paskaityt ankščiau.

Apie Knygą: Widdershins miesteliui vėl gresia pavojus ir, taip, jis vėl gresia iš jūros. To buvo galima tikėtis, turint galvoje, kad net miestelio gatvių architektas buvo - nekromantas. Whyborno sesuo atrodo, kažką apie tai žino. Tad, nors nenoriai, mat ji niekad nebuvo jam labai draugiška, Whybornas sutinka su ja susitikti atokesnėje vietoje. Ji greičiausia tikėjosi, jog čia jos priešininkas jos neras... Tačiau į vietą atvykę Whybornas ir Griffinas teranda jos brutaliai subadytą kūną. Ir tuo Whybornų šeimos drama vis dar nesibaigia. Iš kažkur atsibeldžia visa gauja tolimesnių giminaičių. Whyborno pusbrolių ir pusseserių, kurie irgi turi magiškų gebėjimų. Patį Persivalį Whyborną jie pasitinka išskėstomis rankomis. Tačiau šilti jausmai greit ima vėsti, kai paaiškėja, jog pavojus čia atslenka būtent šios šeimos kraujo skatinamas.

Mano Nuomonė: Viena iš tų retų knygų, kur šoninės istorijos dramos buvo įdomesnės, nei pagrindinis nuotykis. Ten ir pasipyko vėl visi, ir šiek tiek šeimos purvinų skalbinių atkapstė. Supratau, beje, jog tiek, kiek mažas būdamas mėgau visokius vandens gyvius ir vandenyną, proporcingai dabar viso to nemėgstu, jokių vandenių, jokių undinių. O šios knygos kažkaip dažnai sukas būtent apie vandenį ir iš jo lendančius monstrus. Bet bent jau Griffin ir Christine humoras geras, visada smagu, kai jie nusprendžia ką patraukt per dantį.

Smagi knyga, su daug įdomių šalutinių istorijų ir idėjų. Galiu duoti stiprų 4/5, o kad skaitysiu toliau, tai sakyti turbūt nebereikia.

Diana Rowland "How the White Trash Zombie got Her Groove Back" | White Trash Zombie 4

Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: How the White Trash Zombie got her Groove Back
Serija: White Trash Zombie 4
Žanras: Siaubo, Paranormalu
Psl.: 328
Įvertnimas: 4/5 | Goodreads

Žodžiu ir nemėgstu ir myliu aš šitą White Trash Zombie seriją. Iš vienos pusės, Angel yra labai įdomi herojė, ir veiksmas toks ne visai eilinis, įdomus. Bet iš kitos pusės tai visai nekabina. Perskaičiau jau ketvirtą Diana Rowland knygą, "How the white trash zombie got her groove back" ir vis dar nėra to kirbėjimo, kad, o, greičiau imt kitą, kas bus toliau. Turbūt ir neatsiras. Pasiilgau knygų, kaip Ghostman...

Apie Knygą: Saberton, ta korporacija, kur bandė kurt zoldiers, zombius-karius, nė neketina mest savo nešvarių darbelių, kad ir kaip labai jie nevykę. Bet supratę, jog trūksta smegenų pajėgimo, šį kart tiesiogine prasme, jie pagrobia Angel genties zombį, mokslininką kuris bandė padėti Philip, jos zombiui-vaikui, kuris buvo sukurtas naudojant dirbtinius smegenis ir dėl to turi labai, labai daug komplikacijų. Ir kad jau jiem abiem be geraširdžio ir įdomaus mokslininko tuoj bus labai riesta, jie sutelkia pajėgas ir iškeliauja į New York'ą, parsigrobti pagrobtojo! Aišku, ne viskas taip paprasta. Pakeliui Philip ištinka vis rimtesni epizodai, o ir pačios Angel kolegos - turi savų bėdų, bei paslapčių, kurios gali būti atskleistos.

Mano Nuomonė: Įdomiausia čia buvo Philip'o istorija, mat keistai jį veikia tiek gydymas, tiek ir buvimas zombiu be gydymo. Ir Angel tikrai nenuvylė, susitvarkė gyvenimą tiek, kad smūgiuodama į dantis, vėl, nesusilaužė rankos, ir net alaus neišpylė. Jūs man pasakykit, kad neįspūdinga. Bet vis tiek trūksta to gero kažko, kažko tikrai zombiško. Mat, pamenat, kaip aš skundžiausi vampyrais, kad jie tik žmonės, kurie dar ir kraują geria? Tai šitie irgi, tik tokie vampyrai, žmonės, plius - valgo smegenis.

Man patinka lygiai tiek, kad skaityčiau toliau ir ne daugiau. Herojė - įdomi, veiksmas - neblogas. Galiu duoti net 4/5, šiam kartui.

Vivian Shaw "Strange Practice" | Dr Greta Helsing 1

Autorius: Vivian Shaw
Pavadinimas: Strange Practice
Serija: Dr. Greta Helsing 1
Žanras: Urban Fantasy, Paranormalu
Psl.: 320
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Oi, kaip seniai, kažko taip skaniai neskaičiau, kaip Vivian Shaw knygos "Strange Practice". Vogė iš manęs miegą, nes vis atrodo, dar lapas, dar puslapis, tik, kad įsitikint, jog nieks nenumirė, ir taip žiūrėk jau skyrių baigei.

Apie Knygą: Daktarė Greta Helsing gydo monstrus. Ji padeda atkurti mumijoms visiškai susidėvėjusius kaulus, išrašinėja vaistus gūliams, rūpinasi vampyrais, bei gydo demonus. Jai dirbančios seselės irgi nėra žmonės. Dauguma jos draugų - taip pat yra antgamtiniai padarai. Tokie, kaip Lordas Rutvenas.

Vieną vakarą, Gretai sekant žinias apie po Londoną šėlstančią religinių fanatikų gaują, kuri pjauna žmones, jai paskambina labai sunerimęs Lordas Rutvenas. Jo namuose paslikas guli jo senas draugas ir nepanašu, jog be jos pagalbos jis išgyvens. Ir tai tik pirma bėda, bei pirmas draugas iš kelių, kurie prie grupės prisidės. Mat kažkur ten, giliai po Londonu, tamsiuose bunkerių tuneliuose, pulsuoja ir šnabžda mėlyna šviesa...

Mano Nuomonė: Nors knyga į tai ir nebuvo orientuota, vietomis labai gražiai pateikta monstrologijos pamokėlių. Tarkim kuo skiriasi tam tikri vampyrai, kam jie jautrūs ir panašiai. Herojai, visi iki vieno, buvo be galo įdomūs, skirtingi, ir dėl kiekvieno iš jų labai pergyvenau. Čia toks geras nuotykis buvo, ir baisus, ir įtemptas, kaip jie ėjo ieškoti tų žudikų, ieškoti kas juos daro beveik antžmogiais. Įsivaizduokite, baisu net į gatvę išeiti, mat jau žinai, kad jie taikosi į jus, o čia reik ne tik išeiti, paliekant silpniausias grandis tik tvirtų durų saugomam name, bei leistis ten, iš kur šitie pabaisos išlenda.

Knyga tikrai labai gera ir labai gerai parašyta. Jei norėsit vampyrų, kažko klasiško, bet šių laikų mieste, su labai įdomiais veikėjais, tai čia yra ta pati knyga, kurios jums reikia. Iš manęs 5/5, ir tikrai imsiu antrą tuoj pat.

Charlaine Harris "Night Shift" | Midnight, Texas 3

Autorius: Charlaine Harris
Pavadinimas: Night Shift
Serija: Midnight, Texas 3
Žanras: Paranormalu, Miesto Fantastika
Psl.: 308
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Na va, kaip gražiai mano Spalis baigiasi. Su trečia Charlaine Harris trilogijos Midnight, Texas knyga "Night Shift", kuri pagaliau paaiškino, kuo šis mažas nematomas miestukas - toks ypatingas.

Apie Knygą: Midnight miestelyje kažkas ėmė virti, judėti ir busti. Kažkas tamsaus, pikto, ir ištroškusio kraujo, tiesiai po kryžkele. Būtybė palaužia silpnus protus, įkalba juos ateiti ir sutikti savo mirtį. O misdamas krauju padaras stiprėja ir ruošiasi pakilti iš labai ilgo priverstinio pietų miego. Ir tada jau atsiskaitys su palikuoniais raganų, kurios jį čia uždarė. Viena tų palikuonių yra visų mylima vietinė Midnight miestuko ragana Fiji. Tik, jei demonas manė, jog lengvai sustiprės ir sunaikins ją: labai klydo. Mat Fiji kaimynai ne tik, kad ją myli, bei už ją kovos nagais ir dantim, bet dar gi ir, na, turi ir nagų ir dantų. Midnight nėra paprastas miestelis. Jis pilnas antgamtinių padarų. Puolusių angelų, vampyrų, rečiausių tigrolakių, žudikų, aiškiaregių... Ne ton kaiminystėn atsibeldei, demone.

Mano Nuomonė: Jei ne viešas ritualinis seksas ant šlapio asfalto, bei šiek tiek per daug dramų melodramų tam, kad užrišti kiekvieno herojaus istoriją, tai šita knyga būtų buvus bene ideali. Na, tai, ir faktas, jog Charlaine Harris niekada neparašo tokios pabaigos, kokia gal būtų logiškai kitokia ir norima. Ne, ji kuo pradėjo, tuo užbaigia, kas tikrai yra labai, labai neįdomu. Mat Quinn'as yra bene mano mylimiausias Sukės ex, ką jau minėjau. Ir jis vis ne ten bando savo širdį padėt. Bet bent jau tėvas iš jo tikrai neblogas gavosi.

Gera trilogija. Gal ne tokia, kaip Sukės, bet tikrai gera. Duodu 5/5 ir dar kartą pasidžiaugsiu, jog labai faina buvo jas laimėt ir dabar tad turėt savo kopijas.

Charlaine Harris "Day Shift" | Midnight Texas 2

Autorius: Charlaine Harris
Pavadinimas: Day Shift
Serija: Midnight, Texas 2
Žanras: Paranormalu, Miesto Fantastika
Psl.: 307
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Tjo, aš truputį neapsiskaičiau su šitom knygom. Pasirodo tikrai, čia ne tik veiksmas vyksta tame pačiame pasaulyje, kaip ir Sukės Stekhaus istorija, bet ir ši visa trilogija gali būti pavadinta spin-off'u. Nes antroje Charlaine Harris knygoje "Day Shift" pasirodo saujelė jau pažįstamų ir, bent man, mylimų herojų.

Apie Knygą: Manfredas, išvykęs į darbinį apsilankymą didesniame mieste, jaučiasi bene, kaip atostogose. Čia jis susitaręs sutikti vieną nuolatinę klientę, kuri, kaip visada, tenori pasikalbėti su savo mirusiu vyru. Šį kartą - apie savo vis labiau protą bepametantį sūnų. Bet vos Manfredas randa jos vyrą ir įsileidžia jį - moteris krinta negyva. O jos šeima apkaltina Manfredą ją nužudžius, arba bent jau apvogus. Laimė, čia jam praverčia slaptas Olivijos gyvenimas. Oliviją jis sutiko dieną prieš, jos pačios klientė irgi mirė, ir, taip, gal būt čia esama kokios nors sąsajos, bet Manfredui dabar ne tai galvoj. Dabar jam terūpi atstatyti savo gerą aiškeriagio vardą ir įrodyti žmonėms, jog jokių papuošalų jis nepavogė: moteris, prieš mirdama, jam labai aiškiai pasakė, jog juos paslėpė nuo savo pakvaišusio sūnaus. O Olivija, taip jau išeina, yra profesionali vagilė ir greičiausia galėtų padėti jam juos rasti. Tuo tarpu, kol jie vargsta su šia byla, Midnight miestelis turi ir savų visai nelauktų ir nenorimų nuotykių. Čia žiūrėk vėl atidarė viešbutį ir ten apgyvendina senukus, kurie dar gali patys savimi pasirūpinti. Ten žiūrėk keistas vyriškis vietiniam kunigui porai savaičių paliko prižiūrėti savo sūnų. Čia būtų mažesnis ir geresnis nuotykis, jei ne faktas, jog vaikinukas auga tiesiog dienomis. Tiesioge tų žodžių prasme. Net senukai pastebėjo! O tada dar atslinko pilnatis...

Mano Nuomonė: Čia toks standartinis detektyvas su "tai gal paklauskim mirusiosios?" linija, kuri veikė šiaip gan gerai, nes Manfredas labai gražiai viską paaiškino. Ir šiaip, Manfredas man vis labiau patinka, labai įdomus tipas. Istorijoje taip pat apsireiškia Baris, tas kitas minčių skaitytojas, Sukės draugas, daugiau ar mažiau. Patiko jis man jos knygose, tik nepamenu kodėl. Ir, svarbiausia, Quinn, tas Tigrolakis, ar kaip tai pavadinti. Weretiger. Mano mėgstamiausias Sukės buvęs vaikinas. Smagi gavos knyga su tokiu kratinuku, visą laiką jautėsi poreikis skubėti, įtampa, pavojus, kažkas kažkur kažką vejasi, artėja pilnatis, kažkas įvyks, o vietinio vampyro tvarkai palaikyti irgi nėr...

Aš gal kiek šališkas dėl Kvino, bet tikrai ne per daug. Knygoj šį kartą buvo visko: įtampos, skubos, detektyvo, dar juokingų epizodų su Mr Snuggles, katinu, bei labai šiurpių momentų, kurie nepadarytų gėdos ir siaubo knygoms. Tai duodu 5/5, ir nė už ką ne mažiau.

Charlaine Harris "Midnight Crossroad" | Midnight, Texas 1

Autorius: Charlaine Harris
Pavadinimas: Midnight Crossroad
Serija: Midnight, Texas 1
Žanras: Mistika, Paranormalu
Psl.: 305
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Čia kažkada Charlaine Harris darė mini konkursą savo Twittery, kur buvo galima laimėti jos trilogiją "Midnight, Texas". Sudalyvavau ir laimėjau. Ir saugojau iki Spalio, Halloween'o, Samhaino mėnesio.

Apie Knygą:

• Midnight yra mažas miestukas, eilinis, apdžiuvęs ir niekuo neypatingas Teksase. Prašalaičiai čia neužsibūna. O vietiniai žino, jog čia - jų amžini namai. Mat Midnight yra vieta, kurioje tavęs be reikalo niekas nieko neklausinėja apie tavo praeitį. Midnight visi turi ką slėpti.
• Manfredas Bernardo, aiškiaregys su pusiau tikrais sugebėjimais, čia atsikraustė ieškodamas būtent tokio privatumo. Ir, atrodo atsikraustė pačiu laiku gan šiurpiems nuotykiams patirti. 
• Pikniko metu viena iš vietinių moterų aptinka jau gerokai suirusį lavoną. Turint galvoje, jog Midnight trūksta tik vieno žmogaus, išvadas padaryti nesunku: mirusioji yra pabėgelė, kuri gal visgi ir nepabėgo. Ir ją nužudė - vietinis, vienas iš Midnight gyventojų. Gal būt net kažkas, kas šiandien atėjo į pikniką. 

Mano Nuomonė:

• Čia tikrai ne Sukės Stekhaus knygos. Nei vienas pasakotojas nebuvo toks charizmatiškas, kokia buvo mūsų Sukė. Ir nors, iš to, jog buvo paminėtas sintetinis kraujas, spėju jog veiksmas vyksta tame pačiame pasaulyje, knygos absoliučiai niekuo nesusijusios. Net nežinau ar visi čia žino apie vampyrus, mat lyg ir vieną turi, bet...
• Bet, nors ir ne taip įdomu, kaip Sukės knygos, detektyvo linija buvo tikrai aukščiausios kokybės. Su Charlaine Harris visada taip. Niekad nežinai, kur padarys lemtingą posūkį, kur apgaus, ir kur mestelės visiškai neįtikėtiną atsakymą, kurio nelaukei ir tikrai nesitikėjai.
• Vienas iš herojų yra kalbanti katė. Ir tai ne šifteris, o tikra katė. Aš šitą katiną jau dabar labai myliu ir tikiuos, jog jis ir toliau dalyvaus, kad ir kaip nenoriai, Midnight gyvenime.

Nors ir netobula, bet vis tiek labai gera trilogijos pradžia. Laukiu, kada galėsiu griebti antrą knygą, ir viliuosi sutikti tą katiną. Kol kas 4/5. 

Diana Rowland "My Life as a White Trash Zombie" | White Trash Zombie 1

Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: My Life as a White Trash Zombie
Serija: White Trash Zombie 1
Žanras: Siaubo, Zombiai
Psl.: 320
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Girdėjau daug labai gerų dalykų apie Diana Rowland knygas iš White Trash Zombie serijos. Tad, kad jau Spalis ir reikia tam tikrų knygų, pasiėmiau paskaityti pirmą, "My Life as a White Trash Zombie". Ir dabar, kai jau baigiau, nelabai suprantu, iš kur buvo tiek daug hype.

Apie Knygą:

• Angel Crawford pabunda ligoninėje po baisios automobilio avarijos. Tik, kad... Ant jos nėra nė įbrėžimo, o pikta seselė jai aiškina, kad ji čia dėl perdozavimo narkotikais.
• Bet, tai, kad ant jos nėra nė įbrėžimo, nereiškia, kad Angel - viskas gerai. Anonimas palikęs jai drabužių, mat rado ją ten kažkur nuogą, suveikė jai ir darbą. Morge. Kur ją iš vėžių galutinai išmušė jos staiga sugurgęs pilvas vos ji užuodė išimtus mirusiojo smegenis. 
• Ir, tarkime net jei ji taip labai nesiseiliotų žiūrėdama į smegenis, tai vis tiek būtų keista, kiek daug į tą morgą vis atvežama begalvių lavonų... Lyg kažkas sistemingai mėgintų pakenkti tokiems kaip ji. Smegenų išalkusiems zombiams. 

Mano Nuomonė: 

• Angel... Na, tokia keistoka. Blanki net. Nežinau, kol kas ji man įspūdžio nepaliko. Bet gal taip tiesiog pirmoj knygoj, kur ji dar turi prisitaikyt prie naujos dietos.
• Kadangi ši knyga buvo detektyvas, manau kitos bus tik geresnės. Detektyvai su antgamtiniais padarais iš Luizianos tiesiog negali būti blogi.
• Ne visai suprantu iš kur kilo visas šitas hype'as. Knyga gera, bet ypatinga tik tuo faktu, kad, pvz. vampyrą pakeitė zombiu. Pati istorija labai eilinė. Netgi, tam tikrais aspektais, prastesnė už eilinę. 

Kol kas nesu didžiausias White Trash Zombie fanas. Bet tai tikrai gali pasikeisti, tad skaitysiu toliau. Blogiausiu atveju, juk atkentėjau Chicagoland Vampires, tai čia tikrai geriau. Duodu kol kas 4/5, toliau - žiūrėsim.  

Joely Sue Burkhart "Queen Takes Queen" | Their Vampire Queen 3

Autorius: Joely Sue Burkhart
Pavadinimas: Queen Takes Queen
Serija: Their Vampire Queen 3
Žanras: Paranormalu, Polyamorous
Psl.: 286
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Na, lėtokai, bet visgi lendam į politines "Their Vampire Queen" intrigas. Šią knygą suskaičiau vienu prisėdimu. Nebuvo geriausia ar net tokia gera, kaip prieš tai buvusios, bet turiu vilties, jog dabar jau rimtai prasidės rimtesnis darbas.

Apie Knygą: Net apsaugojusi savo lizdą, bei sutramdžiusi vampyrų Karalių, Šara nėra saugi. Priešai vis dar mėgina rasti, kaip ją sunaikinti iki ji įgaus politinės galios. Tad jei jiems nepavyko tiesioginiai išpuoliai, jie mėgins eiti per aplink. Kad ir kuri Karalienė taip labai bijo ir nekenčia Šaros, ji po jos lizdu paleido armiją labai piktų skruzdžių, kurios ir lavoną be problemų per kokią valandžiukę nubalintų. Laimė, jos nauji riteriai su savimi, tyčia ar ne, atsinešė ir savo dievus. Dievus kurie nori apsaugoti savo vaikus, o tuo pačiu ir tuos, kuriuos šie myli. Tad Šarai į pagalbą suskumba patys keltų gamtos dievai.

To, žinoma, nepakaks. Šarai būtina sudaryti kokią nors Sib, seserinę sąjungą su kuria nors kita karaliene. Esama tokių, kurios jau noriai pasiūlė jau savo lizdus ir pagalbą. Bet, kaip po tokių išpuolių kuo nors iš vis pasitikėti?

Mano Nuomonė: Žinot, niekad nemaniau, jog pamatysiu galingiausius vampyrus, dievų palikuonis, kurie savo valios dėka virsta Leviatanais - kovojant su skruzdėlėmis. Ar, skaitysiu apie kokią vampyrę, kuri ant kitos užsiundė skruzdėlyną. Bet štai taip ėmė ir nutiko. Autorė ir toliau labai įdomiai pasakoja apie vampyrus. Nežinau, kaip čia taip yra, bet jie atrodo ant tiek kitokie, nuo visų tų apie kuriuos jau skaičiau, ant tiek, na, nežmoniški, lyg padarai iš visai kito pasaulio, planetos. Net jeigu šiuo atveju pati istorija buvo labai vidutiniška, tai man labai gerai atsvėrė būtent tas kitoniškumas.

Gal kiek per lėta buvo. Bet vis tiek patiko. Jei ne pati istorija, tai vampyrai, jų gyvenimai, labai įdomūs. O dabar jau manau tikrai pereisim prie politinių intrigų. Šiai duodu 4/5, ir kitos tikiuos ilgai laukt nereikės.

Chloe Neill "Blade Bound" | Chicagoland Vampires 13

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Blade Bound
Serija: Chicagoland Vampires 13
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 384
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Na va, po metų serijos skaitymo, pagaliau baigiau Chloe Neill Chicagoland Vampires seriją. Buvo gerų knygų, buvo blogų, buvo ir labai blogų. Bet viskas baigėsi gan nebloga nata.

Apie Knygą: Grįžusi į Cadogan namą po mergvakario Merit suskubo į Sullivan kabinetą palikti jam žinutę. Vietoje Sullivan'o, ar bent jau tuščio kambario, ten rado prastokai atrodantį vyriškį. Kiek pakrikęs jis vis labiau siuto reikalaudamas, kad balsai nustotų klykti. Balsai, kuriuos girdėjo tik jis. Po nedidelio susirėmimo, kurio pasekoje vyriškis, jausdamasis kiek geriau, atsidūrė ligoninėje, incidentas ėmė kartotis platesniu mastu. Atrodo, tarp žmonių, kurie buvo arčiausia Alcheminės Magijos sprogimo epicentro, kai Merit kovojo su ragana praeitoje knygoje. Balsai jų galvose veda juos iš proto, ko pasekoje jie ima peštis tiesiog gatvėse. Ir jei to negana, tai tuoj ir likusi Čikaga suskumba atsisukti prieš vampyrus ir kitus antgamtinius padarus: Ore tvyro keistas kvapas ir baisus, vis didėjantis šaltis, kuris jau užšaldė visus vandens telkinius, bei tuoj baigs pražudyti visą augaliją. Telkiasi kažkas tamsaus, magiško, ir be galo įsiutusio...

Mano Nuomonė: Magija ir Alchemija čia jau atskirta. Į pagalbą pasitelkta visokių mums žinomų misterijų, kaip tas Voynich manuskriptas. Nors jo vertimas man pasirodė gerokai per lengvas, bet buvo įdomu, kaip autorė tai panaudojo baisaus padaro kūrimui. Kova, beje, irgi buvo labai nebloga. Na, o svarbiausia tai, nebuvo viskas taip nusaldinta, kaip bijojau. Sullivanas ir Merit susituokė, iš kart po to sekė katastrofa, kur keletas arogantiškų užpakalių buvo sutrypti arba suėsti, o knygos gale visi susirinko į jų vaiko gimtadienį, su savo vaikais. Džiaugiuos, jog visa ta dalis kur "aš laukiuosi ir todėl esu pikta, bei elgiuosi keistai" buvo tiesiog praleista, labai jau daug knygų apie tai.

Mano supratimu, autorė tiesiog gavo per didelį darbą. To pasekoje kai kurių knygų kokybė dramatiškai krito. Visgi, 300 puslapių parašyti visai trylikai knygų - tikrai negali būti lengvas darbas, kad ir kiek gerų idėjų turi. Bet jos humoro jausmas buvo tikrai labai geras ir paprastas, vampyrai buvo beveik tikrai gerai padaryti (nes mane vis tiek ėda, jog jie - tik glorified humans, basically funkcionuoja, kaip žmonės, bet yra nemirtingi, geria kraują, yra stiprūs ir šiaip pranašesni). Šifteriai gal kiek geriau. Paskutinei knygai duodu 4/5 ir, ką, bruku į tolimą e-lentynos kampą, iš kur jos turbūt daugiau nebeišlys.

Jordan L. Hawk "Necropolis" | Whyborne & Griffin 4

Autorius: Jordan L. Hawk
Pavadinimas: Necropolis
Serija: Whyborne & Griffin
Žanras: Istorinė, Paranormalu, LGBT+
Psl.: 200
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Sumečiau, kad reik tęst nors šiek tiek su Whyborne ir Griffin serija, mat Spalio "perskaityti" jau sudėliotas, ir ten jie niekaip netilpo. O pamiršt irgi nesinori, tai va, pasiėmiau. Jos tokios paprastos, lengvos, gerai parašytos, net jei neprikausto.

Apie Knygą: Po prastokai praėjusių Kalėdų su Whyborne'o šeima, poros šventė visiškai nutraukiama skubios telegramos iš Christine. Ji, nieko nepaaiškinusi, skubina Whyborne kuo greičiau atvykti į Egiptą, į jos kasinėjimus. Whyborne, būdamas labai rimtu introvertu, tuoj pat ima priešintis idėjai ir netgi pykteli ant Christine, negi ji tikrai nieko negalėjo paaiškinti? Bet, paragintas Griffin'o, bei gūlio, kuris užpuolė jį darbe, Whyborne visgi nusprendžia, jog vykti į Egiptą gal ir reikėtų. O ten, po saulės nukaitintu smėliu ir kopomis, bunda kažkas tamsaus, kas ilgai miegojo ir miegodamas - labai išalko, bei turėjo laiko supykti.

Mano Nuomonė: Smagu buvo, kaip visi pagrindiniai-šalutiniai herojai irzo ant Whyborne, mat iš šalies jiems pasirodė, jog jam patinka Christine. Christine, kartą tiesiai paklausta, į tai atsakė "ew". Ne taip smagu buvo iš kart suprasti, kas čia bus blogiukas, o kas - maskuotas herojus. Mat staiga atsirado du herojai, labai išraiškingais veidais, ankščiau beveik ar visai neminėti, o dabar pasirodantys visur ten, kur reikia, su reikiamomis žiniomis, ar gebėjimais. Pati istorija gerai parašyta, nors ir ne pati įdomiausia. Viskam skirta laiko, tiek ir veiksmui, tiek ir pasitarimams, tiek ir dramatiškiems "aš tavęs nepaliksiu".

Tikrai labai lengvos knygos, prisėst ir suskaityt, per daug negalvojant, gal nueinant pasidaryti pietų. Galiu duoti stiprų 4/5, o toliau tai jau tik Lapkritį. Turbūt.

Chloe Neill "Midnight Marked" | Chicagoland Vampires 12

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Midnight Marked
Serija: Chicagoland Vampires 12
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 361
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Dvylikta Chicagoland Vampires knyga "Midnight Marked" yra viena iš tų, kur skaičiau du kartus, ir vis tiek atrodo, jog kažką praleidau. Bet, dabar rašant apžvalgą, nepanašu, jog praleidau. Tiesiog tokia jau ji buvo skysta.

Apie Knygą: Kažkas ant Čikagos bando užmesti didžiulį Alcheminį tinklą. Tokie gabaritai pernelyg sunkiai suprantami net tiems, kas Alchemijoje nusimano, ką jau kalbėti apie raganą ir saujelę vampyrų. Iš prie tų simbolių rastų antgamtinių žmonių kūnų aišku tik viena: gero iš šio burto laukti tikrai neverta. Tuo tarpu mobsteris, kuris kišenėje laikė ne vieną vampyrų klano namą vėl pajudėjo. Iš Merit tėvo gavęs ten kažkokią tai nuosavybę, dabar jis taikosi į Sullivan'ą. Ir, deja, jam visai neblogai sekas, mat anas nesupranta, kada jam metamas iššūkis, o kada tik masalas.

Mano Nuomonė: Nėmėgstu kai Alchemija ir Kerai maišomi į vieną katilą. Autorė netgi FMA paminėjo, tad nesuprantu, kaip taip lengvai ranka numojo ir viską suvertė vienon krūvon. Ką ten, jūs man paaiškinkit, kaip galima nieko apie Alchemiją neišmanančiam programeriui sukurti algoritmą, kuris teisingai verčia Alcheminius simbolius, parašytus viso miesto mastu? Čia jau labai rimta fantastika. Nes man dar anglų žodyno teisingai verčiančio paieškot reikėtų. Tada gi, mane jau ima ėst jų apsėdimas su maistu. Buvo juokinga, bet jau per daug. Kaip Joe Tribiani biografiją skaitant: seksas ir maistas, maistas ir seksas, moterys ant duonos. Ir jei viso to gana nebuvo numušt balą, tai pridėkim šitas smulkmenas: blogiukai pabėga, rimčiausi kiečiausi vyrukai viens du ir susemiami, Merit yra tiesiog šventoji, o dabar jau tikrai apturėsim ir magišką vaikelį. Vienintelis tikrai geras dalykas šioj knygoj buvo Merit pripažinimas, jog apsimetinėt, jog peršiesi tikrai nėra juokingas pokštas.

Toks vaizdas, kad jau puodo dugną išgraibė ir pateikė, kaip istoriją. Matyt būtinai reikėjo trylikos knygų. Šiai duodu 2/5, negaliu daugiau.

Joely Sue Burkhart "Queen Takes King" | Their Vampire Queen 2

Autorius: Joely Sue Burkhart
Pavadinimas: Queen Takes King
Serija: Their Vampire Queen 2
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 350
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Atsimenat, sakiau, kad "Their Vampire Queen" knygos trumpos, tai skaitysiu, tarp Chicagoland Vampires? Žodžiu, prisikalbėjau, per anksti leptelėjau. Šita gi dvigubai storesnė. Bet! Bet. Ir įdomesnė. Daugiau veiksmo, daugiau intrigų. Tokia, atrodo, kaip įžanga į ateinančias politines intrigas.

Apie Knygą: Kažkur ten, tamsoje po kalnu, miršta tiesiog persiutęs siaubūnas, padaras panašus į drakoną. Ir jo pyktis, bei kančios - persekioja Sharą sapnuose. Jos Bloods jaučia tų nemalonių jausmų atgarsius ir ją skatina greičiau prisikviesti daugiau Bloods. Ypač dabar, kai apie jauną, laukinę, bet labai galingą Karalienę išgirdo ir kitos. Pasikėsinimai jau prasidėjo, o Shara dar nė lizdo nesubūrė. Bet anot deivės Isis ir pačios Sharos, jai reikia ne tik Bloods, mat vien kiekybe ji nuo kitų karalienių neatsigins, ypač, kai taip be galo myli savo dabartinius Bloods: o kuo jų daugiau, tuo daugiau nesklandumų ir tarp jų pačių, hierarchijos, bei pozicijos. Jai reikia Karaliaus. Galingo ir reto padaro, pakankamai stipraus, kad jo kraujas ją praturtintų, o jo asmuo - turėtų svorio vampyrų visuomenėje. Bet tokio, kurį pavergti galėtų ji pati, mat nė minties negali būti apie galimybę, jog ji bus priversta nusisukti nuo savo Bloods.

Mano Nuomonė: Žinau, kad kvaila skųstis erotika erotikos žanro knygoje, bet chebrai tikrai hobių reikėtų kitokių, ne vien kūno dalių origamis. Kita vertus, buvo be galo įdomu, kaip Shara įvedė tvarką tarp tokio kiekio nedarnių vyrukų, iš kurių toli gražu ne visi vieni kitus myli. Niekas niekada nebus verčiamas daryti nieko, ko pats nenorės daryti. Geriausia šis įstatymas pasireiškė, kai jie pagaliau rado ir pažabojo Karalių, mat Shara, dievaži, nėra buka mergiotė, nusileisti nė neketino, or ir savo dominuojančio Blood (Bloods yra kaip riteriai) nė nesiruošė pažeminti pareigose. Ir jei, tarkime, pavyktų, kažkaip išimti visą seksą, tai čia būtų tikrai geros Young Adult (Jaunimo? Ar ten dar per jauni žmonės? Kaip pas mus knygos skirstomos, ar yra kažkokia Virš Dvidešimt kategorija?)  vampyrų knygos.

Aš jau beveik užuodžiu Court Intrigues. Bus politikos, bus piktų Karalienių ir, labai tikiuosi, bus rimtų intrigų. Šitai duodu 5/5, o tiems kas ieško erotikos, pridursiu jog čia, dėkui visiems dievams, nors susikruvina jie dažnai, tyčia, nes yra vampyrai, bet nėra nieko panašaus į Anne Rice Miegančiąją Gražuolę. Nežinau, kaip jums, bet man totalus brain-freeze, kai kažkas knygoj verkia dėl patiriamų skriaudų.

Chloe Neill "Dark Debt" | Chicagoland Vampires 11

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Dark Debt
Serija: Chicagoland Vampires 11
Žanras: Vampyrai, Paranormalu
Psl.: 368
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Žodžiu, galimas daiktas būsiu truputį šališkas, nes šitoj knygoj buvo vampyrų mobsterių. Na... Gerai, gal ne visai, bet arti to. Ar bent jau mobsterių su pakankamai rimtais kiaušiniais, kad terorizuotų vampyrus. Likusi istorija buvo kiek geresnė nei vidutiniška, bet aš jau tikrai tenoriu pabaigt seriją ir palikt ją ramybėj.

Apie Knygą: Kuo daugiau atsiranda įrodymų, jog Sullivano kūrėjas, Baltazaras, gyvas, tuo labiau jis spyriojasi, jog taip tikrai nėra ir būti negali. Iki pat tos nakties, kai Baltazaras įžingsniuoja į Kadagano namus, lyg jie priklausytų jam. Jo galią jaučia visi, net apžavams atspari Merit. Ir jei to buvo negana, atrodo jog Baltazaras yra kažkaip susijęs su Nevaro namus šantažuojančiu sindikatu, kurių kišenėj tupi jau ne vienas antgamtinis asmuo, bei tokie galingi mirtingieji, kaip Merit tėvas. Nevaro buvusi šeimininkė jiems daug skolinga, tiek paslaugų, tiek ir pinigų. Gauja nori, kad už skolos pamiršimą, jie nužudytų tam tikrą asmenį, bet, žinoma, į viską įsivelia Merit...

Mano Nuomonė: Labai daug geekiškų nuorodų. Autorė turi labai gerą humoro jausmą. Žinoma, kaip visada, man smagiau buvo skaityti tą sub-istoriją, nei pirminę, apie Sullivano kūrėją. Žmonės, mobsteriai, kurie privertė šokti bent du vampyrų klanus, ir tai tik tiek, kiek apie tai žinome.

Aš visada tikiuos rast tuos anne-rice-iškus blyškiaveidžius gangsterius, bet jų kaip nėra, taip nėra. Vis tiek smagu, kai šiti du žanrai pabando veikt kartu, nes dažniausia tikrai labai juokingai neveikia. Tikiuosi, jog apie visas šitas organizuotes bus daugiau, kitoje knygoje, bet vilčių į tai per daug nedėsiu. Kol kas 4/5

Chloe Neill "Blood Games" | Chicagoland Vampires 10

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Blood Games
Serija: Chicagoland Vampires 10
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 350
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Tjo. Bandau jau taip prasistumt, kad tik greičiau. Liko dar dvi knygos. Bet lengviau pasakyti "beveik baigiau", nei iš tiesų padaryti: juk laukiam išsipildant stebuklingo kūdikio pranašystės. Ir iš to, kaip Merit tvarkingai tampa klusnia, gera, viską atleidžiančia moteriške, kurią jos diedas erzina apsimetinėdamas, jog dabar tai va, pasipirš... Any page now.

Apie Knygą: GP sukrėstas iš pagrindų, mat jų valdymui mestas iššūkis. Ir dar ne bet kas jį metė, o pats GP palikęs Sullivan. O, ir jis gi dar - ne vienintelis. Prasideda vampyrų Bado Žaidynės, laukia testai, išbandymai ir "bus labai baisu", kur paskui pasako, jog jie matė mirštant jų merginą ar vaikiną. Bet juk GP valdyti gali tik pats geriausias, o kad jau Sullivan'ą ėmė šantažuoti, kad pasitrauktų, galima nuspėti, kuris iš jų - pranašiausias. Tuo tarpu kažkoks pamišėlis ritualistiškai žudo žmones ir apkaltinti nužudymais atrodo bando visus iš eilės: vampyrus, raganas, ką nors ten dar.

Mano Nuomonė: Pamirškit visas mano Sullivan'ui išsakytas pagyrias. Ne, jis tik dar vienas blogas berniukas, su tokia baisia praeitim, jog jei papasakotų - pražiltumėt. O tada paaiškėja, jog kažkas su juo kažkiek susijęs kažką nužudė, kad jį pamokytų ir todėl jis toks blogas berniukas. Ritualinės žudynės? Na, jei skaitot šitus mano aprašymus, tai jau turbūt žinot, jog tai tas sub-plot'as, kur be stuburo, įmestas tik, kad būtų ką veikt lapų tarpuose. Vienintelis geras dalykas šioje knygoje buvo tas paskutinis istorijos posūkis, nors irgi toks labai jau su daug lojimo ir mažai kandimo, bet pliusą duosiu.

Čia man buvo didelis "ne, ačiū". Tušti pažadai apie tamsias paslaptis. Buvo labai neįdomu ir tegaliu duoti tik 2/5.

Chloe Neil "Wild Things" | Chicagoland Vampires 9

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Wild Things
Serija: Chicagoland Vampires 9
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 350p.
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Pamiršau, kaip labai silpnai šitoje serijoje parašyti visi blogiukai. Bet, jau beveik baigėm su serija, tad pakentėsiu, per daug nesiskųsiu ir skaitysiu toliau. Mat, "Wild Things" yra jau devinta knyga iš, taip, atspėjote, trylikos.

Apie Knygą: Padarai sukurti magijos puldinėja antgamtinių būtybių susibūrimus ir grupes. Padarai, kurie tiesiog neegzistuoja. Žmonės dingsta be pėdsakų. Jie ten prieš kovą. Jie ten ir per kovą. Bet po jos - niekas nematė, kaip ir kada jie dingo. Ir nors Merit be galo trūksta bent kokių nors siūlo galų, griebtis teks bet kokių šiaudų, mat šifteriai, kurių žemėje Sullivan'as slėpėsi nuo suėmimo, nusprendė jog jie yra kažkaip dėl to kalti, tad jei neras kitų kaltų... Na.

Mano Nuomonė: "Bet, tas miręs blogiukas, jis turėjo dukrą apie kurią niekas niekada nežinojo", fui. Nemėgstu tokių temų, jos taip nusibodę, negaliu. Bent jau Sullivanas džiugino. Truputį priminė Eriką iš Sukės knygų, tuo savo politinės galios siekimu ir nenumaldomu veikimu. Pati istorija deja tikrai labai vidutiniška. Tiks tik tuo paskutiniu atveju, kai noris vampyrų, greit, nesudėtingai, o paaugliškos istorijos jau nusibodo.

Taip tad, geros jos pasiskaitymui šiaip. Geresnės nei gan didelė dalis tokių pačių, tiek su vampyrais, tiek be jų. Bet vis tiek tikrai prastos ir geriausiu atveju - vidutiniškos. Duodu 3/5, kaip ir labai dažnai nutinka šioje serijoje.

Chloe Neill "Biting Bad" | Chicagoland Vampires 8

Pavadinimas: Biting Bad
Autorius: Chloe Neill
Serija: Chicagoland Vampires 8
Žanras: Vampyrai, Paranormalu
Psl.: 350p
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Na, ar gi kas stebitės, jog vėl šokau prie vampyrų? Bindžinu, taip sakant. Ir, taip, yra geresnių nei Chloe Neill serija Chicagoland Vampires. Bet ties Biting Bad, aštunta knyga, aš kažkaip nenoriu pradėti nieko naujo. Kas jei ir kita pasiimta bus tokia vidutiniška? O kas jei bus tokia gera, kad nebesinorės šitos pabaigti? Ne, aš pabaigsiu, tada žiūrėsim. Padermę gal jau paskaityt metas būtų.

Apie Knygą: Kažkas eksperimentuoja su vampyrais. O ir savanorių netrūksta. Mat pamišęs genijus bando išgydyti vampyrizmą, o vampyrų, kurie bent kartą nebūtų apverkę savo mirtingumo turbūt nėra. Netgi Merit ima dvejoti. Galu gale, juk ji norėjo vaikų, normalaus gyvenimo saulėje. Bet, nepanašu jog jos bosas ir mylimasis norėtų to paties. Šią akimirką jam labiau rūpi politika, bandymas išgyventi su savo klanu, atskirtu nuo GP (vis dar nežinau, ką tai reiškia, tik tiek, jog tai vampyrų bosų bosai). Gatvėse lyg degtukai žiebiasi ir gęsta riaušės, skanduotės reikalaujančios vampyrus grįžt atgal pragaran. Išpuoliai prieš klanus ir individus. Apie kažkokį ten tapimą žmogumi negali būti nė kalbos.

Mano Nuomonė: Aš žinoma suprantu, jog tos riaušės ten buvo priedanga. Bet vis tiek, nu taip tingėt kažką geriau parašyt! Ir tas Merit staigus užsidegimas, vat reikia vaiko ir nors tu ką, šešias knygas nereikėjo, dabar gi būtinai reikia, bet kokia kaina. O jei Sullivanas visgi nuspręs tapt žmogum, tai jau tikrai mesiu seriją. Been there, done that.

Labai jau meh. Nėra, kad neskaitoma, bet tikrai mažai kas gero. Supratau tik, jog išmokau ignoruot romanus. Visos meilės seilės pro vieną ausį/akį įeina, per kitą išeina. Tai, čia tik perspėju, jei skaitysit, tai ant manęs nepykit, aš praleidau pro akis. 3/5 iš manęs.

Chloe Neill "House Rules" | Chicagoland Vampires 7

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: House Rules
Serija: Chicagoland Vampires 7
Žanras: Vampyrai, Paranormalu
Psl.: 352p.
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Jo, vampyrų knygos man yra tas komforto skaitymas... Kaip, tarkim, instant coffee iš pakelio žiemą yra komforto gėrimas. Ypač tinka trumpos ir labai paprastos istorijos. Tokios, kaip Chloe Neill Chicagoland Vampires serija. Septinta knyga. 

Apie Knygą: Kadogano klanas pasirinko laisvę ir netgi išsikovojo tam tikrų privilegijų, kaip, galimybė pasilikti namą, kuriame gyvena gan didelė šio klano vampyrų dalis. Ir šiaip, gyvenimas atrodo per daug nepasikeitė. Politika ir bendravimas. Tik, su laisvais vampyrais, o ne kitais klanais. Bet be bėdų šis klanas tiesiog nesugeba gyventi. Ir nors ne patys jas sukelia, bet spręsti jas tenka būtent jiems. Žudomi vampyrai, dažniausiai poromis, jiems švariai nurėžiamos galvos. Aukos atrodo beveik atsitiktinės, porelė paauglių, kurie ėjo užsiregistruoti, pora draugių kitame klane... Ir išpuolis pačiame Kadogano klane. Visi klanų namai turi apsaugas, vadinasi, kad ir kas yra žudikas - jis geba pro tą apsaugą praeiti. Ar tai reiškia, jog žudikas - vienas iš jų?

Mano Nuomonė: Kažkaip net serijinio žudiko temą čia jau taip silpnai įgyvendino, kad nė nežinau, ką pasakyti. Kaip galima tokią temą padaryti vidutiniška? Bet šį kart viską šiek tiek atsvėrė jų visų bendravimas tarpusavyje. Tarkime, Sulivanas atrodo beveik sužmogėjęs. O aš labai mėgstu istorijas, apie beveik pusės tūkstantmečio senumo vampyrus, kurie elgiasi, kaip žmonės. Bet. Čia yra labai didelis ir baisus bet. Atsimenat, sakiau jog blogiau turbūt nebegali būti? Klydau, nes pamiršau, jog būta pranašystės, kad Merit turės vaiką su Sulivanu. Apie tą pranašystę Merit čia mums priminė, tad sekančią knygą imsiu su siaubu. Kaip labai mėgstu istorijas apie sužmogėjusius vampyrus, taip labai nekenčiu istorijų apie stebuklingus nėštumus. Ir šiaip vaikų nemėgstu. 

Buvo įdomu, iki priminė apie tą pranašystę. Ne pati istorija, bet šiaip jų bendras gyvenimas buvo, kaip koks vlogas pažiūrėti - gal ir nieko iš to nepasisemi, bet ei, jauties lyg pakrovęs tą bendravimo reikalaujančią bateriją. Duodu 4/5, daugiau negaliu, o dar knieti ir atimti už tą pranašystę. 

Chloe Neill "Biting Cold" | Chicagoland Vampires 6

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Biting Cold
Serija: Chicagoland Vampires 6
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 352p.
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Kartais man tiesiog reikia vampyrų. Nesvarbu kokių ir iš kur. Geriausia, kokių nors jau žinomų, t.y. iš pradėtos serijos. Todėl tęsiu su Chloe Neill ir jos Chicagoland Vampires serija, šešta knyga, "Biting Cold". Kažkaip tiesiog pripratau. Nors ir ne Sukė Stekhaus, ką padarysi.

Apie Knygą: Vampyrų tokia, kaip unija ar kažkas tokio, akivaizdžiai nori nusikratyti Kadagano klano galva, iš numirusiųjų antrą kartą prikeltu Sulivanu. Tam jie pasinaudoja tiek situacija, tiek ir aplinka. Kažkas bando vėl pavogti knygą, kurioje įkaltinta Tamsioji magijos pusė ir šį kartą tai tikrai ne Merit draugė. Kol bene visas Sulivano klanas tuo užsiėmęs, GP, ta vampyrų unija, drožia jiems šonus ir nuteikia prieš juos jų pačių apsaugą - fėjas. Sulivanas, nebežinodamas ko daugiau imtis, turės nuspręsti, ar tiesiog būti geram šunyčiui, bei susitaikyti su GP batu ant galvos, ar pasitraukti bei kartu išvesti visą savo klaną iš po GP sparno, apsaugos ir turtų. Merit? Merit tuo tarpu bando išgyventi puolusio angelo žemėn atneštą teisingumą.

Mano Nuomonė: Čia viena tų retų knygų, kur politika buvo įdomesnė už veiksmą. Neįdomūs man jokie angelai, visiškai jokie. Kaip ir Graikų bei Romėnų mitai - man jie labai nusibodę. Bet va visas tas poreikis Kadaganui tapti laisvais, bet maištautojais laikomais vampyrais - čia jau buvo kur kas įdomiau. Ir tas reikalas su fėjom buvo įdomus. Atrodo jog anie mėgsta atgauti dovanas, kurias kažkada, kažkam davė. Kitaip tariant, pasidžiaugėt ir gana.

Toli gražu čia ne šedevras. Vos 3/5 galiu duoti. Bet blogiau manau jau būt irgi negali, tad po visokių ilgų ir ne visada įdomių knygų, pailsėti man labai tiko. Jei vampyrų romanai prie širdies, tai galiu rekomenduoti, kitu atveju, manau vien dėl politinės pusės neatsiras, kas skaitys ir manęs nekeiks.

Jordan L. Hawk "Stormhaven" | Whyborne & Griffin 3

Autorius: Jordan L. Hawk
Pavadinimas: Stormhaven
Serija: Whyborne and Griffin 3
Žanras: LGBT, Paranormalu
Psl.: 179p.
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Jei pamenat, tai antra knyga Jordan L. Hawk serijoje "Whyborne and Griffin" man visai nepatiko. Bet, lyg taisyklė, tai paprastai reiškia, jog patiks kita. "Stormhaven", trečia knyga, nebuvo išimtis. Ar kas nors galite paaiškinti, kaip čia taip ir kodėl?

Apie knygą: Whyborne'ui sapnuojasi keisti ir baisūs košmarai apie povandeninį miestą, bei visokius monstrus ten. Kartais jis girdi net savo motinos balsą, dainuojant, kviečiant jį. Bet, kaip ir visada būna tokiais atvejais, į tuos sapnus jis numoja ranka ir niekam nepapasakoja. Tuo tarpu, atrodo jis nėra vienintelis, kuris tą povandeninę dainą girdėjo. Allan Tambling, geranoriškas vyrukas, randamas kraujo klane, su peiliu rankose, šalia savo mylimo ir gerbiamo dėdės kūno. Jo teigimu - jis nė nepamena, kaip ten atsidūrė. Tad taip tiesiu taikymu ir iškraustomas į psichiatrinę ligoninę, kur, dėl kaltinimų žmogžudyste, jis bijosi jog bus išvestas į Ketvirtą Aukštą, iš kur jau nieks nebepareina ir kur laikomi patys baisiausi, neklusniausi ligoniai. Griffin, pats buvęs tokio pobūdžio institucijoje, atjaučia vyruką, kuriuo niekas netiki ir apsiima tirti jo bylos. Jo įsitikinimą, jog Allan'as sako tiesą dar labiau patvirtina susidūrimas su jo gydytoju: tuo pačiu vyriškiu, kuris patvirtino, jog ir pats Griffin'as yra ligonis.

Mano nuomonė: Knygą atrodo labai skubėjo papasakoti. Visas veiksmas tiesiog praskriejo, o didžioji knygos dalis buvo užimta Griffin'o tėvais, bei nepatogumais, kurių kilo dėl jų. Būtų buvę smagu daugiau sužinoti ir apie šitą naują kultą, ir apie tuos naujus padarus, nors apie juos gal ir netrūko, bet ei! Per daug irgi retai būna. Bet, jei jau to negavom, tai bent Christine džiugino visur, kur tik pasirodydavo. Kieta moteriškė, galėjo visa knyga būt apie ją.

Žodžiu, skubota ir trumpa knyga. Bet buvo labai įdomių istorijos posūkių, tai iš tiesų per daug nematau ko skųstis, ypač žiūrint į lapų skaičių. Juk tai pusdienio skaitalas, o lengvos knygos - visada malonu paimt į rankas. Tai šiai duodu 4/5, ir viliuosi, jog kita vėl nebus neįdomi.

K.J. Charles "Spectred Isle" | Green Men 1

Autorius: K.J. Charles
Pavadinimas: Spectred Isle
Serija: Green Men 1
Žanrai: LGBT, Paranormalu
Psl.: 271p
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Teko kiek luktelėti iki pavyko prisikasti iki vienos naujausių K.J. Charles knygų - "Spectred Isle". Bet laukti tikrai buvo verta. Viena geresnių skaitytų paranormalių fantastikos knygų, su tikrai labai šiurpiais epizodais.

Apie knygą: Po nelemto įvykio armijoje, po kurio Saul teko ją gėdingai palikti, jis džiaugiasi turįs bet kokį darbą. Net jei dirbti tenka kiek pakvaišusiam turčiui, kurio gyvenimo tikslas, atrodo, yra rasti tikrų magijos įrodymų. To pasekoje jis nagrinėja visokias senas knygas, kurias teigia, jam atsiuntė anonimai, žemėlapius ir taip toliau. Kartais į atrastas vietas keliauja pats, tempiasi kartu Saul, kitais kartais ten siunčia tik Saul, o pats ramiai laukia rezultatų Londone. Toks buvo tas lemtingas kartas, kai Saul sudvejojo savo įsitikinimu, jog tokio dalyko, kaip magija - nėra. Matot, paprastai bosas jį siunčia į galai žino, kokius griuvėsius, miško gabaliukus, kur stūkso, koks nors pavienis akmuo. Bet šį kart, vos Saul išvydo tą didingą, neįmanomai didelį ąžuolą, jis žinojo esąs reikiamoje vietoje. O štai jo netikėjimą sudrebino tas faktas, jog ąžuolas tiesiog jo akyse užsiliepsnojo ir buvo prarytas ugnies. Gyvas medis degė taip, kaip joks gyvas medis degti neturėtų. Tai, žinoma, pritraukė stebėtojų. Tame tarpe ir Randolph Glyde, paskutinį senos ir gerbiamos okultistų šeimos atstovą. Taip prasidėjo visa virtinė nuotykių, kuriuose Saul vis sutikdavo Randolph. Iš pradžių, tai gal ir buvo galima nuleisti irzuliu ar juokais, bet kai Saul jį išvydo Kameloto Griovio saloje, tokioje nuošalioje, jog galai žino, ar kas apie ją iš gyvųjų dar žinojo, jau tikrai nebebuvo juokinga. Net ir pačiam Glyde, kurio atsakomybė yra saugoti tą salą ir joje esantį šulinį. Sala - bet ko neįsileidžia, bet štai, prieš jį stovi prašalaitis, kurį jis jau įtaria įsivėlus į kažką blogo...

Mano nuomonė: Herojai buvo parašyti, kaip tik man. Saul - įdomus ir stiprus žmogus, su stipriu atsakomybės jausmu. O Glyde - atrodo yra maištininkų vedlys. T.y. nuo šešėlių ministerijos jis globoja ir saugo visus tokius, kaip ir jis: okultistus, kurie nebenori dėtis prie tokio šlykštaus darbo, niokojančio tą ir taip suplonėjusį ir skylėtą šydą tarp šio ir Ano pasaulių. Buvo labai linksma skaityti, kaip Saul ir Randolph vis susidurdavo. Skaitai ir vieta, laikas, bei veiksmas, tokie neįtikėtini, jog tikrai nieko nesitiki, o čia tik bum ir žiūrėk jau, kitas ateina. Tik, kaip jau atrodo minėjau, buvo tikrai šiurpių vietų, kur gailėjausi, kam skaitau šitą knygą vidury nakties. Iš pelkių ir griuvėsių lindo pikti padarai, ir, kaip kokioj Metro 2033 knygoj, tamsoj tūnojo galai žino kas.

Knyga tikrai gera, įdomi, su labai puikiai parašytais herojais. Buvo vietų, kur atrodo paliko mums atvirą siūlą ir nepanašu, jog kas nors tą jo galą prie ko nors pririš. Bet bendro knygos vaizdo man tai nesugadino. 5/5, o dabar dar ilgai ir nuobodžiai lauksim antros, mat autorė rašo ne tai, ką turėjo rašyt. (aišku, dėl to nepyksim)