K.J. Charles "Spectred Isle" | Green Men 1

Autorius: K.J. Charles
Pavadinimas: Spectred Isle
Serija: Green Men 1
Žanrai: LGBT, Paranormalu
Psl.: 271p
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Teko kiek luktelėti iki pavyko prisikasti iki vienos naujausių K.J. Charles knygų - "Spectred Isle". Bet laukti tikrai buvo verta. Viena geresnių skaitytų paranormalių fantastikos knygų, su tikrai labai šiurpiais epizodais.

Apie knygą: Po nelemto įvykio armijoje, po kurio Saul teko ją gėdingai palikti, jis džiaugiasi turįs bet kokį darbą. Net jei dirbti tenka kiek pakvaišusiam turčiui, kurio gyvenimo tikslas, atrodo, yra rasti tikrų magijos įrodymų. To pasekoje jis nagrinėja visokias senas knygas, kurias teigia, jam atsiuntė anonimai, žemėlapius ir taip toliau. Kartais į atrastas vietas keliauja pats, tempiasi kartu Saul, kitais kartais ten siunčia tik Saul, o pats ramiai laukia rezultatų Londone. Toks buvo tas lemtingas kartas, kai Saul sudvejojo savo įsitikinimu, jog tokio dalyko, kaip magija - nėra. Matot, paprastai bosas jį siunčia į galai žino, kokius griuvėsius, miško gabaliukus, kur stūkso, koks nors pavienis akmuo. Bet šį kart, vos Saul išvydo tą didingą, neįmanomai didelį ąžuolą, jis žinojo esąs reikiamoje vietoje. O štai jo netikėjimą sudrebino tas faktas, jog ąžuolas tiesiog jo akyse užsiliepsnojo ir buvo prarytas ugnies. Gyvas medis degė taip, kaip joks gyvas medis degti neturėtų. Tai, žinoma, pritraukė stebėtojų. Tame tarpe ir Randolph Glyde, paskutinį senos ir gerbiamos okultistų šeimos atstovą. Taip prasidėjo visa virtinė nuotykių, kuriuose Saul vis sutikdavo Randolph. Iš pradžių, tai gal ir buvo galima nuleisti irzuliu ar juokais, bet kai Saul jį išvydo Kameloto Griovio saloje, tokioje nuošalioje, jog galai žino, ar kas apie ją iš gyvųjų dar žinojo, jau tikrai nebebuvo juokinga. Net ir pačiam Glyde, kurio atsakomybė yra saugoti tą salą ir joje esantį šulinį. Sala - bet ko neįsileidžia, bet štai, prieš jį stovi prašalaitis, kurį jis jau įtaria įsivėlus į kažką blogo...

Mano nuomonė: Herojai buvo parašyti, kaip tik man. Saul - įdomus ir stiprus žmogus, su stipriu atsakomybės jausmu. O Glyde - atrodo yra maištininkų vedlys. T.y. nuo šešėlių ministerijos jis globoja ir saugo visus tokius, kaip ir jis: okultistus, kurie nebenori dėtis prie tokio šlykštaus darbo, niokojančio tą ir taip suplonėjusį ir skylėtą šydą tarp šio ir Ano pasaulių. Buvo labai linksma skaityti, kaip Saul ir Randolph vis susidurdavo. Skaitai ir vieta, laikas, bei veiksmas, tokie neįtikėtini, jog tikrai nieko nesitiki, o čia tik bum ir žiūrėk jau, kitas ateina. Tik, kaip jau atrodo minėjau, buvo tikrai šiurpių vietų, kur gailėjausi, kam skaitau šitą knygą vidury nakties. Iš pelkių ir griuvėsių lindo pikti padarai, ir, kaip kokioj Metro 2033 knygoj, tamsoj tūnojo galai žino kas.

Knyga tikrai gera, įdomi, su labai puikiai parašytais herojais. Buvo vietų, kur atrodo paliko mums atvirą siūlą ir nepanašu, jog kas nors tą jo galą prie ko nors pririš. Bet bendro knygos vaizdo man tai nesugadino. 5/5, o dabar dar ilgai ir nuobodžiai lauksim antros, mat autorė rašo ne tai, ką turėjo rašyt. (aišku, dėl to nepyksim)

K.J. Charles "The Secret Casebook of Simon Feximal"

Pagaliau vėl gavau progą pasilepint su K.J. Charles knygomis. Šį kartą skaičiau tokią, kaip ir priešistorę, "The Secret Casebook of Simon Feximal" (ASIN B06XVF3GW8; 232p.; Goodreads). Labai šerlokiška knyga, tik bylos - visos paranormalios, o klientai - neramios nužudytųjų sielos. Buvo labai įdomu.

Robert Caldwell dirbo žurnalistu ir su Simon Feximal susidūrė tik dėka paveldėtos, griūvančios pilaitės, kur siautė jo apjuodinto giminaičio dvasia. Daug galima iškęsti. Ir užsitrenkiančias duris. Ir dejones kažkur už jų. Bet, kai jau ėmė kraujuoti sienos, Robertas suskubo ieškoti pagalbos. Ta pagalba apsireiškė Simon Feximal pavidalu. Jis gan greit sumetė, kas vyksta ir pamėgino išprašyti Robertą, iki susitvarkys. Jam atsisakius, beliko brėžti apskritimą ir prisaikdinti šį nenumatytą kolegą iš jo nė piršto nekišti. Saimonas ėmėsi darbo, ant jo odos ėmė rastis keisti ženklai, lyg judančios tatuiruotės, o dvasia visai pašėlo. Ir, žinoma, Robertas sugadino apskritimą.

Taip ir prasidėjo jų nuotykiai. Byla po bylos Robertas aprašinėjo Saimono nuotykius, bei pratinosi prie naujo gyvenimo: žinios apie Pasaulį po Pasauliu nėra toks jau lengvas bagažas. Tik tiek, kad idilė niekad nevertė nuobodžiauti. Čia, žiūrėk, Slaptoji Anglijos Tarnyba imasi juos terorizuoti, ten jau Saimono įtėvis ieško, kaip vėl pakenkti, o dar ir karo grėsmė jau prie pat durų.

Jei mėgstat paranormalius nuotykius ir neesat homofobiškai nusiteikę (jei esat, tai ką iš vis čia veikiat?), tai čia labai gera knyga. Ir Mycroft'as buvo! Žodžiu, iš manęs 5/5, o dabar prie Green Men!