Pavadinimas: Day Shift
Serija: Midnight, Texas 2
Žanras: Paranormalu, Miesto Fantastika
Psl.: 307
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads
Tjo, aš truputį neapsiskaičiau su šitom knygom. Pasirodo tikrai, čia ne tik veiksmas vyksta tame pačiame pasaulyje, kaip ir Sukės Stekhaus istorija, bet ir ši visa trilogija gali būti pavadinta spin-off'u. Nes antroje Charlaine Harris knygoje "Day Shift" pasirodo saujelė jau pažįstamų ir, bent man, mylimų herojų.
Apie Knygą: Manfredas, išvykęs į darbinį apsilankymą didesniame mieste, jaučiasi bene, kaip atostogose. Čia jis susitaręs sutikti vieną nuolatinę klientę, kuri, kaip visada, tenori pasikalbėti su savo mirusiu vyru. Šį kartą - apie savo vis labiau protą bepametantį sūnų. Bet vos Manfredas randa jos vyrą ir įsileidžia jį - moteris krinta negyva. O jos šeima apkaltina Manfredą ją nužudžius, arba bent jau apvogus. Laimė, čia jam praverčia slaptas Olivijos gyvenimas. Oliviją jis sutiko dieną prieš, jos pačios klientė irgi mirė, ir, taip, gal būt čia esama kokios nors sąsajos, bet Manfredui dabar ne tai galvoj. Dabar jam terūpi atstatyti savo gerą aiškeriagio vardą ir įrodyti žmonėms, jog jokių papuošalų jis nepavogė: moteris, prieš mirdama, jam labai aiškiai pasakė, jog juos paslėpė nuo savo pakvaišusio sūnaus. O Olivija, taip jau išeina, yra profesionali vagilė ir greičiausia galėtų padėti jam juos rasti. Tuo tarpu, kol jie vargsta su šia byla, Midnight miestelis turi ir savų visai nelauktų ir nenorimų nuotykių. Čia žiūrėk vėl atidarė viešbutį ir ten apgyvendina senukus, kurie dar gali patys savimi pasirūpinti. Ten žiūrėk keistas vyriškis vietiniam kunigui porai savaičių paliko prižiūrėti savo sūnų. Čia būtų mažesnis ir geresnis nuotykis, jei ne faktas, jog vaikinukas auga tiesiog dienomis. Tiesioge tų žodžių prasme. Net senukai pastebėjo! O tada dar atslinko pilnatis...
Mano Nuomonė: Čia toks standartinis detektyvas su "tai gal paklauskim mirusiosios?" linija, kuri veikė šiaip gan gerai, nes Manfredas labai gražiai viską paaiškino. Ir šiaip, Manfredas man vis labiau patinka, labai įdomus tipas. Istorijoje taip pat apsireiškia Baris, tas kitas minčių skaitytojas, Sukės draugas, daugiau ar mažiau. Patiko jis man jos knygose, tik nepamenu kodėl. Ir, svarbiausia, Quinn, tas Tigrolakis, ar kaip tai pavadinti. Weretiger. Mano mėgstamiausias Sukės buvęs vaikinas. Smagi gavos knyga su tokiu kratinuku, visą laiką jautėsi poreikis skubėti, įtampa, pavojus, kažkas kažkur kažką vejasi, artėja pilnatis, kažkas įvyks, o vietinio vampyro tvarkai palaikyti irgi nėr...
Aš gal kiek šališkas dėl Kvino, bet tikrai ne per daug. Knygoj šį kartą buvo visko: įtampos, skubos, detektyvo, dar juokingų epizodų su Mr Snuggles, katinu, bei labai šiurpių momentų, kurie nepadarytų gėdos ir siaubo knygoms. Tai duodu 5/5, ir nė už ką ne mažiau.
