2018 m. liepos 17 d., antradienis

Jordan L. Hawk "Stormhaven" | Whyborne & Griffin 3

Autorius: Jordan L. Hawk
Pavadinimas: Stormhaven
Serija: Whyborne and Griffin 3
Žanras: LGBT, Paranormalu
Psl.: 179p.
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Jei pamenat, tai antra knyga Jordan L. Hawk serijoje "Whyborne and Griffin" man visai nepatiko. Bet, lyg taisyklė, tai paprastai reiškia, jog patiks kita. "Stormhaven", trečia knyga, nebuvo išimtis. Ar kas nors galite paaiškinti, kaip čia taip ir kodėl?

Apie knygą: Whyborne'ui sapnuojasi keisti ir baisūs košmarai apie povandeninį miestą, bei visokius monstrus ten. Kartais jis girdi net savo motinos balsą, dainuojant, kviečiant jį. Bet, kaip ir visada būna tokiais atvejais, į tuos sapnus jis numoja ranka ir niekam nepapasakoja. Tuo tarpu, atrodo jis nėra vienintelis, kuris tą povandeninę dainą girdėjo. Allan Tambling, geranoriškas vyrukas, randamas kraujo klane, su peiliu rankose, šalia savo mylimo ir gerbiamo dėdės kūno. Jo teigimu - jis nė nepamena, kaip ten atsidūrė. Tad taip tiesiu taikymu ir iškraustomas į psichiatrinę ligoninę, kur, dėl kaltinimų žmogžudyste, jis bijosi jog bus išvestas į Ketvirtą Aukštą, iš kur jau nieks nebepareina ir kur laikomi patys baisiausi, neklusniausi ligoniai. Griffin, pats buvęs tokio pobūdžio institucijoje, atjaučia vyruką, kuriuo niekas netiki ir apsiima tirti jo bylos. Jo įsitikinimą, jog Allan'as sako tiesą dar labiau patvirtina susidūrimas su jo gydytoju: tuo pačiu vyriškiu, kuris patvirtino, jog ir pats Griffin'as yra ligonis.

Mano nuomonė: Knygą atrodo labai skubėjo papasakoti. Visas veiksmas tiesiog praskriejo, o didžioji knygos dalis buvo užimta Griffin'o tėvais, bei nepatogumais, kurių kilo dėl jų. Būtų buvę smagu daugiau sužinoti ir apie šitą naują kultą, ir apie tuos naujus padarus, nors apie juos gal ir netrūko, bet ei! Per daug irgi retai būna. Bet, jei jau to negavom, tai bent Christine džiugino visur, kur tik pasirodydavo. Kieta moteriškė, galėjo visa knyga būt apie ją.

Žodžiu, skubota ir trumpa knyga. Bet buvo labai įdomių istorijos posūkių, tai iš tiesų per daug nematau ko skųstis, ypač žiūrint į lapų skaičių. Juk tai pusdienio skaitalas, o lengvos knygos - visada malonu paimt į rankas. Tai šiai duodu 4/5, ir viliuosi, jog kita vėl nebus neįdomi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą