Pavadinimas: Blade Bound
Serija: Chicagoland Vampires 13
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 384
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Na va, po metų serijos skaitymo, pagaliau baigiau Chloe Neill Chicagoland Vampires seriją. Buvo gerų knygų, buvo blogų, buvo ir labai blogų. Bet viskas baigėsi gan nebloga nata.
Apie Knygą: Grįžusi į Cadogan namą po mergvakario Merit suskubo į Sullivan kabinetą palikti jam žinutę. Vietoje Sullivan'o, ar bent jau tuščio kambario, ten rado prastokai atrodantį vyriškį. Kiek pakrikęs jis vis labiau siuto reikalaudamas, kad balsai nustotų klykti. Balsai, kuriuos girdėjo tik jis. Po nedidelio susirėmimo, kurio pasekoje vyriškis, jausdamasis kiek geriau, atsidūrė ligoninėje, incidentas ėmė kartotis platesniu mastu. Atrodo, tarp žmonių, kurie buvo arčiausia Alcheminės Magijos sprogimo epicentro, kai Merit kovojo su ragana praeitoje knygoje. Balsai jų galvose veda juos iš proto, ko pasekoje jie ima peštis tiesiog gatvėse. Ir jei to negana, tai tuoj ir likusi Čikaga suskumba atsisukti prieš vampyrus ir kitus antgamtinius padarus: Ore tvyro keistas kvapas ir baisus, vis didėjantis šaltis, kuris jau užšaldė visus vandens telkinius, bei tuoj baigs pražudyti visą augaliją. Telkiasi kažkas tamsaus, magiško, ir be galo įsiutusio...
Mano Nuomonė: Magija ir Alchemija čia jau atskirta. Į pagalbą pasitelkta visokių mums žinomų misterijų, kaip tas Voynich manuskriptas. Nors jo vertimas man pasirodė gerokai per lengvas, bet buvo įdomu, kaip autorė tai panaudojo baisaus padaro kūrimui. Kova, beje, irgi buvo labai nebloga. Na, o svarbiausia tai, nebuvo viskas taip nusaldinta, kaip bijojau. Sullivanas ir Merit susituokė, iš kart po to sekė katastrofa, kur keletas arogantiškų užpakalių buvo sutrypti arba suėsti, o knygos gale visi susirinko į jų vaiko gimtadienį, su savo vaikais. Džiaugiuos, jog visa ta dalis kur "aš laukiuosi ir todėl esu pikta, bei elgiuosi keistai" buvo tiesiog praleista, labai jau daug knygų apie tai.
Mano supratimu, autorė tiesiog gavo per didelį darbą. To pasekoje kai kurių knygų kokybė dramatiškai krito. Visgi, 300 puslapių parašyti visai trylikai knygų - tikrai negali būti lengvas darbas, kad ir kiek gerų idėjų turi. Bet jos humoro jausmas buvo tikrai labai geras ir paprastas, vampyrai buvo beveik tikrai gerai padaryti (nes mane vis tiek ėda, jog jie - tik glorified humans, basically funkcionuoja, kaip žmonės, bet yra nemirtingi, geria kraują, yra stiprūs ir šiaip pranašesni). Šifteriai gal kiek geriau. Paskutinei knygai duodu 4/5 ir, ką, bruku į tolimą e-lentynos kampą, iš kur jos turbūt daugiau nebeišlys.
