Rodomi įrašai, išdėstyti pagal užklausos dracul datą. Rūšiuoti pagal atitikimą Rodyti visus įrašus
Rodomi įrašai, išdėstyti pagal užklausos dracul datą. Rūšiuoti pagal atitikimą Rodyti visus įrašus

2022 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Dracember | Drakulos istorija įvairių knygų sekoje

Bandydamas atsirūšiuoti Drakulos knygas, supratau, kad yra saujelė tų tokių, kurias būtų galima skaityti, kaip vieną seriją ar seką, ir taip iš istorijos išspausti daugiausia: susipažinti su galima Drakulos versija viduramžiais, vampyru, vampyrizmu, Drakulos autoriumi, Drakulos knyga, bei tuo, kas vyko po to, tiek paties Drakulos, tiek ir kitų veikėjų gyvenimuose.

Nors knygos parašytos įvairių, skirtingų autorių, vienaip ar kitaip jos supa Bram Stoker "Drakulos" veiksmą, iki knygos, ir po knygos. Tad jeigu įdomu, štai jums chronologinis Drakulos, Tamsos Princo, knygų sąrašas, apie tai, kas buvo prieš, kas įvyko tada, ir kas vyko po:

 
1. D.S. Crowe "I, Dracula" - Neseniai skaityta knyga unikali tuo, jog pateikia Vladą Drakulą, kaip vampyrą, antgamtinį padarą, nuo pat pradžių. Paprastai gvildenant jo praeitį autoriai bando remtis istorija. Čia, tuo tarpu istorija pilnai supinta su mitu. Tad tai būtų pirmoji knyga Drakulos sekoje, apie Drakulą, jo pradžią: 
Apie Knygą: Vladas Drakula, Smeigikas, Tamsos Princas, skuba surašyti savo gyvenimą. Rašo septynias ilgas naktis iš kurių ir susideda ši knyga. Nuo gimimo, liūdnos ir vienišos vaikystės. Paauglystės, kurią praleido kaip turkų kalinys, kur ir pradėjo tyrinėti savo antgamtines galias. Iki jaunuolio, užsispyrusio kovoti už laisvę. Bei nusivylusio suaugusiojo, supratusio, jog besipriešinančio iš ugnies neištrauksi. Pasibodėjęs gyvenimu ir gyvaisiais, jis nusisuko į mokslą ir ėmė ieškoti atsakymų, žinių, supratimo... Iki rado. Ir štai, dabar skuba viską papasakoti.

2. David J. Skal "Something in the Blood" - Bram Stoker'io, "Drakulos" autoriaus biografija. Ji - labai keista ir įdomi, bei pakankamai neįprasta, jog štai imtum ir patikėtum toliau seksiančia knyga. Autoriaus sveikatos svyravimai, mįslingas pagijimas ir, galiausiai, kultinės knygos užgimimas:
Apie Knygą: David J. Skal apsiima papasakoti mums apie Bram Stoker, Drakulos autoriaus gyvenimą, nuo keistos vaikystės, septynių metų praleistų ligonio patale, stebuklingo išgijimo, autoriaus darbo, bei Drakulos. Kaip ta knyga gimė, kaip radosi jos pagrindinis piktadarys vampyras Grafas Drakula, bei kuo jis virto laikui bėgant.
3. Dacre Stoker "Dracul" - Bram Stoker'io biografija paremta fikcinė istorija, atitinkamai spekuliuojanti apie autoriaus sveikatos anomalijas, bei galimą būsimos knygos įkvėpimą. Knyga labai įdomi, nepaisant to, jog Dacre Stoker rašymas man ne itin patinka:
Apie Knygą: Istorija prasideda nuo Bram Stoker'io vaikystės ir, bent dalinai, seka jo biografiją. Iki septynerių jis buvo labai ligotas ir vos nenumirė. Tą lemtingą naktį, kai atrodė jog pagaliau berniukas nebeišsikapstys, jų paslaptingoji auklė jį išgelbėjo karštinės įkvėptuose sapnuose. Visa šeima tai neigė ir teigė, jog jį išgelbėjo jo dėdė gydytojas. Vienintelis Bram'u patikėjęs žmogus buvo jo sesuo, pati gan lakios vaizduotės. Tad po stebuklingo Bram'o pasveikimo, abu leidosi tirti pėdsakų savo auklės, kuri paslapčiomis susikrovė daiktus ir dingo. Radę daugiau klausimų nei atsakymų, vaikai buvo priversti nuleisti rankas. Iki, po kelių dešimtmečių, Matilda Stoker pastebėjo auklę Paryžiaus gatvėse, nepasenusią nė viena diena.
4. Bram Stoker "Svečiuose pas Drakulą" - Trumputė istorija, Bram Stoker'io žmonos išleista po jo mirties. Ši skyriaus ilgio knygutė buvo pirmasis Drakulos skyrius, bet autorius pasirinko ją ištrinti:
Po pirmosios Bram Stoker knygelės „Svečiuose pas Drakulą“, kuri taip ir vadinasi, nežinojau ar verkt ar juoktis, tai pasijuokiau. Atrodo ši istorija yra pačios knygos „Drakula“ juodraštinis variantas, kuris, ačiū jo našlei, išvydo dienos šviesą. Bėda ta, kad istorija tiesiog komiškai baigiasi. Nieko blogo, ne, ne, bet gerai, kad jis visgi pasirūpino viską padoriai išrutulioti, o ne paliko tą „kaip anglas Valpurgijos naktį nuotykių ieškojo ir kaip jį Drakula išgelbėjo“ reikaliuką. Smagu buvo, rimtai.

5. Bram Stoker "Drakula" - Na ir galiausiai, pati Knyga. "Drakula". Žavi istorija, pateikta per dienoraščius, apie į Angliją atvykusį Drakulą, kurį ima terorizuoti šis nelemtas būrelis vyrukų. Na, taip, jis ten suvalgė vieną kitą žmogų, gal būt įkando ir Liusei, bet ją greičiausia vis tiek pražudė kraujo perpylimai, o ne vampyras...:
Istorija – klasikinė, viena iš tų gotikinių siaubo novelių, kurios dabar jau neatrodo baisios, bet vis vien smagiai įtraukia. Kuo toliau į galą (ir jau rimtai į tokį „per du puslapius“ galą), tuo didėjo įtampa kas ką pirmas priveiks. Bet mane kiek nuvylė pats faktas, kad knyga, nors ir vadinasi Drakula ir pasakoja apie Grafo pasilakstymus šen ir ten, visgi sukasi apie labai dievotą moterį, Miną Harker.
6. Bram Stoker ir Vladimir Asamundsson "Powers of Darkness" - Alternatyvi Drakulos versija. Pats autorius turėjo dvi knygos versijas iš kurių viena, ankstesnė, būtent ir yra ši. Ar... Jos variacija, skirta sutrumpintai Islandiškai versijai. Bet kuriuo atveju, šią labai ankstyvą ir tikrai kitokią Drakulos versiją verta skaityti po originalo:
Apie Knygą: Knyga nėra kardinaliai kitokia. Esmė išliko ta pati. Tik čia, po labai, labai ilgos įžangos, kur vertėjai diskutuoja ar knyga tikrai Stokerio, ar tik jo palaiminta, o gal iš vis Islandijos vertėjo savarankiškai perrašyta, pasikeičia knygos proporcijos. T.y. kai ankščiau turėjom trumpą vizitą pas Drakulą, o tada - ilgą jo persekiojimą Anglijoje, čia gi atvirkščiai. Harkerio istorija Drakulos pilyje labai ilga ir jis kur kas daugiau bendrauja su pačiu Drakula. O tada, kai jau pagaliau atrodo pabėgo ir ateina metas išgirsti apie Grafo nuotykius - mums viską labai greit išberia atpasakojimo forma: tada nutiko tai, po to sekė šitai. Didžiausi skirtumai yra paties Drakulos tiesmukumas, šitas proporcijų apkeitimas vietomis, kas beje, nežinau ar buvo vertėjų atliktas darbas, ar taip buvo parašyta knyga, bei Drakulos bendravimas su Liuse bei Mina, kurios čia pervadintos Liučija ir Vilma.

7. Syrie James "Dracula, my Love" - Drakulos versija iš Minos pusės. Jei nenorit romanų apie Drakulą, tai šią galit praleisti, kitu atveju joje Mina pasakoja, kaip viskas įvyko iš tiesų, ką jai teko nuslėpti nuo vyriškių ir netgi savo pačios vyro, bei koks buvo tas princas Drakula:
Knyga perpasakoja Bram Stoker „Drakulą“ iš Minos Harker perspektyvos. Šį kart Mina nenutyli nieko ir pasakoja atvirai, smerkdama save, ir vis dar kraujuojančia širdimi dėl to kas įvyko. Drakula, žavingas vyriškis su šimtmečiais už jo. Aštraus ir išlavinto proto jis galėtų pakerėti turbūt bet kurią moterį, juoba suderinus visa tai su tuo gražuolio veidu. Tačiau jį sudomina viena, pilka pelytė. Mina iki šiol nebuvo sutikus tokio asmens, tad beabejo, lieka suintriguota. O pats Drakula, neskubėdamas moko ją gyventi už siauro ratelio ribų – nebijoti, tvirtai siekti norimų dalykų ir... Na, dar šiokių kitų reikalų, kuriuos Mina paskui „permoko“ savo vyrą, kuris beje, nieko nė neįtaria. Istorija gan žavi, su intriga.

8. J.S. Barnes "Dracula's Child" - Jei pasirinkote praleisti septintą, tai galite praleisti ir šią. Galite ir nepraleisti, nes romano aspektas čia - mažesnis. Idėja, kaip ir Stoker'io "Drakulos" spekuliacijose yra, jog Minos ir Džonatano vėliau susilauktas laikas - vienaip ar kitaip yra ir Drakulos vaikas. Ar tai dėl fizinių santykių su Mina, ar dėl vampyriškų galių, kurios paveikė negimusio kūdykio DNR...:
Apie Knygą: Kai Mina ir Džonatanas Harkeriai, su būrio draugų pagalba pagaliau pribaigė Drakulą, manė, jog pagaliau galės gyventi ramų ir normalų gyvenimą, išgyti po visų tų traumų, užmiršti košmarus. Tačiau prieš mirtį Drakula prisiekė per amžius siekiantį kerštą ir panašu, jog tamsa vėl kaupiasi...

9. Dacre Stoker "Dracula the Un-Dead" - "oficialus" Bram Stoker'io knygos tęsinys, parašytas jo palikuonio. Istorija, nors ir skaitosi labai vidutiniškai dėl sausumo ir dėl autoriaus rašymo stiliaus, buvo gan įdomi ir neblogai išrutuliota:
Apie Knygą: Apie dvidešimt metų po to, kai tą garsiąją draugų šutvę sukrėtė žinios, apie tikrų vampyrų egzistenciją, Kvincis Harkeris, Minos Harker ir Džonatono Harkerio sūnus, prieš savo tėvo valią, bet slapčiomis, kad neprarastų jo finansinės paramos, ima siekti aktoriaus karjeros. Ugnį jame dar labiau pakursto netikėta galimybė susipažinti su savo herojumi, garsiu aktoriumi Basarabu. Šis gi palinki vaikinui sėkmės ir net pažada padėti, su mažyte sąlyga: kad šis padės jam susitikti su Bram Stokeriu, kuris dabar gi stato spektaklį užvadintą Drakula. Čia Kvincio gyvenimas ir išslysta jam iš po kojų. Scenarijus paremtas knyga, manuskriptu, kurio pagrindiniai herojai: jo motina, tėvas, bei jų draugai. Ilgai nemąstęs, bet vis pergalvodamas tą faktą, jog jo motina atrodo taip, lyg būtų jo sesuo, jis išskuba namo, aiškintis tiesos. Bet, ne visada saugu kapstytis po praeitį ir joje palaidotas paslaptis. Mat vos Kvincis atsako į vieną kitą klausimą, jo tėvas randamas nužudytas. Pasmeigtas ant kuolo.

10. Patrick Sheane Duncan "Dracula vs. Hitler" - jei patiko Hellsing manga/anime/ova, patiks ir ši knyga. Įvykiai vyksta po Drakulos sumedžiojimo, Van Helsingui dar esant gyvam, antrojo pasaulinio karo metu:
Kažkada, jis, ir keli drąsūs vyriškiai, sumedžiojo ir įveikė Drakulą. Padaro nužudyti jiems nepavyko, bet tai žino toli gražu ne visi. Ir nors Helsingo mintys dažnai sukosi apie tą sarkofagą su nemirtinguoju, jis mąstė apie eksperimentus, tyrimus. Dievaži, nesitikėjo stovėsiąs virš princo, ketindamas jį prikelti, su viltimi, kad Vladas Smeigikas panorės dar kartą ginti savo šalį nuo įsibrovėlių, ir tuo pačiu padės jiems sunaikinti Reichą.

11. Fred Saberhagen "The Dracula Tape" - Pamenat, Interviu su Vampyru pabaigą? Ir Lestato knygos pradžią, bei vieną kitą vėliau pateiktą faktą, ypač, kai jis susitiko su Louis? Ši knyga yra tai, bet su Drakula. Susierzinęs jis imasi pasakoti, t.y. į kasetę įrašinėti, kaip ten viskas buvo iš tiesų ir nepagaili jį medžiojusių vyrų patraukti per dantį už melus, kurių pripaistė:
Apie Knygą: Ne viskas Drakulos knygoje, mums pateiktoje per laiškus, užrašus ir dienoraščius, buvo tiesa. Ir, Drakula, nepatenkintas ir piktas dėl fakto, jog joje buvo nutapytas tamsiomis, moteris persekiojančio monstro spalvomis, kurį paskui nužudė būrelis geradarių vyrukų, apsiėmė mums papasakoti, kaip ten viskas buvo iš tiesų ir truputį pasižarstyti purvais, kuriais buvo apdrėbtas.
Va taip, nuo vampyro užgimimo, iki vampyro išėjimo į didįjį pasaulį, iki vampyro gyvenimo mūsų laikais.

2019 m. gruodžio 31 d., antradienis

knygos apžvalga | David J. Skal "Something in the Blood" | Drakulos lit.

Autoriai: David J. Skal
Pavadinimas: Something in the Blood
Serija: -
Žanras: Biografija, Negrožinė
Psl.: 672
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Paskutinė mano šių metų knyga apie Drakulą. Šį savo užsibrėžimą taip laisvokai vykdžiau ir skaičiau knygas kur Drakula tebuvo šalutinis herojus, ar, kaip čia, tebuvo produktu. Tiesą pasakius "Something in the Blood", parašyta David J. Skal, gerokai nuvylė. Tai labai ilga ir sunkiai besiskaitanti knyga.

Apie Knygą: David J. Skal apsiima papasakoti mums apie Bram Stoker, Drakulos autoriaus gyvenimą, nuo keistos vaikystės, septynių metų praleistų ligonio patale, stebuklingo išgijimo, autoriaus darbo, bei Drakulos. Kaip ta knyga gimė, kaip radosi jos pagrindinis piktadarys vampyras Grafas Drakula, bei kuo jis virto laikui bėgant.

Mano Nuomonė: Knygos pilnas pavadinimas mums žada istoriją apie Bram Stoker bei jo sukurtą Drakulą. Vietoje to gauname tiesiog milžiniškus nusukimus iš kelio, su detaliomis kitų siaubo žanro autorių biografijomis, nepaisant to kiek menkai jei iš vis jos siejosi su Bram Stoker. Knyga labai sunkiai skaitosi, yra gan sunku nepamesti minties, kai išvedžiojimai į šoną tokie ilgi ir pilni žmonių kurių tau pažinti net nereikėjo. Bet jei tarkime norite sužinoti apie tai, kaip tokios knygos buvo rašytos, kaip jas reikėjo keisti, koreguoti, jose naviguoti, kad tuometinėje Anglijoje neatsidurtum už grotų, tai paskaityti verta.

Jei domitės tik šiaip pačiu Stoker, tai lengviau tiesiog paskaityti autoriaus, Dacre Stoker, žodį gale knygos "Dracul". Bet literatūriniu atžvilgiu, jei domitės visu tuo gotikiniu siaubo žanru, tai knyga čia nebloga. Duodu 3/5, nes tikrai sunku skaityti.

2019 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Dacre Stoker "Dracula the Un-Dead" | Stoker's Dracula 2

Autorius: Dacre Stoker
Pavadinimas: Dracula the Un-Dead
Serija: Stoker's Dracula 2
Žanras: Siaubo, Vampyrai
Psl.: 424
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Taip tad. Ta naujausia Dacre Stoker knyga, kur jau perskaičiau, buvo "Dracul", ji pasakojo tarsi fikcinę Bram Stoker biografiją ir Drakulos knygos ištakas, ar jos pagrindą. Tada reikia perskaityti ir paties Bram Stoker knygą "Drakula", ir jau tada galima skaityt šitą, senesnę Dacre Stoker knygą: "Dracula the Un-Dead", kuri labai sunkiai lipdosi su "Dracul" ir yra tiesioginis tęsinys Bram Stoker "Drakula" knygai. Taip, truputį komplikuotai.

Apie Knygą: Apie dvidešimt metų po to, kai tą garsiąją draugų šutvę sukrėtė žinios, apie tikrų vampyrų egzistenciją, Kvincis Harkeris, Minos Harker ir Džonatono Harkerio sūnus, prieš savo tėvo valią, bet slapčiomis, kad neprarastų jo finansinės paramos, ima siekti aktoriaus karjeros. Ugnį jame dar labiau pakursto netikėta galimybė susipažinti su savo herojumi, garsiu aktoriumi Basarabu. Šis gi palinki vaikinui sėkmės ir net pažada padėti, su mažyte sąlyga: kad šis padės jam susitikti su Bram Stokeriu, kuris dabar gi stato spektaklį užvadintą Drakula.

Čia Kvincio gyvenimas ir išslysta jam iš po kojų. Scenarijus paremtas knyga, manuskriptu, kurio pagrindiniai herojai: jo motina, tėvas, bei jų draugai. Ilgai nemąstęs, bet vis pergalvodamas tą faktą, jog jo motina atrodo taip, lyg būtų jo sesuo, jis išskuba namo, aiškintis tiesos. Bet, ne visada saugu kapstytis po praeitį ir joje palaidotas paslaptis. Mat vos Kvincis atsako į vieną kitą klausimą, jo tėvas randamas nužudytas. Pasmeigtas ant kuolo.

Mano Nuomonė: Istorija pasakojama prieš pat pirmą ir paskutinę Titaniko kelionę, mat knygos gale ir tai paminima. Žinot, aš Dacre Stoker knygas ir myliu, ir nekenčiu. Jos - prastos, netgi kvailokos. Bet viskas taip supinta, ir parašyta tikrai gerai, kad nori nenori - yra kažkoks potraukis skaityti toliau. Tad jei tarkime šiai knygai būtų parašyta trečia, turbūt skaityčiau. Ką ten, net ne turbūt. Nepaisant to, jog visi herojai yra kažkokie protiškai atsilikę kvailiai, kurie logikos nei supranta, nei apskritai mato. Užsispyrę ignoruoja viską, ko nenori girdėti, nors pagrindo tikėti savais išvedžiojimais irgi turi labai mažai, jei iš vis turi. Ir, kaip minėjau, Dracul, bei ši - siejasi tikrai labai sunkiai. Ir jei tarkime nebūčiau skaitęs šitos po anos, tai turbūt nieko visai taip ir nebūčiau supratęs.

Šiaip, jei mėgstate knygas apie Drakulą, tai rekomenduoti be abejo galiu. Bet būkit pasiruošę tam second-hand shame, nes, nu, siaubas. Parašyta gerai, bet kas parašyta yra, bent vietomis, jau taip kvaila... Duodu 4/5, nes jei tiesiog manysim, kad jie visi toki ir buvo, egocentriški, nemąstantys, tai šiaip jau knyga nebloga.

2019 m. kovo 18 d., pirmadienis

Knygiškai | Istorikė


Dėkingas aš šiai knygai, padėjo gyvenime rasti kažkokį tikslą. Tuo kartu, pamenu, būtent to man ir reikėjo. Pati knyga, tiesa, nėra mano mėgstamiausia. Bet jei jums patiko, tai patiktų į Dacre Stoker knyga "Dracul"

☕ Ar turit kokią knygą, kuri įkvėpė ką nors padaryti, ar padėjo apsitvarkyti gyvenime?


2019 m. sausio 31 d., ketvirtadienis

Blogiausios iš 2018

O dabar apie blogiausias. Tik noriu priminti, jog tai - mano asmeninė nuomonė. Jei nepatiko man, nereiškia, kad nepatiks jums. Kad nepatiko man, nereiškia, jog blogai, kad patiko jums. Skaitykim, ką mėgstam skaityti, nes svarbiausia yra tai, kad skaitome!

Šių nekategorizuosiu, nes iš vienos kategorijos ten kokia tik viena, iš kitų - trys, keturios. Tai tiesiog bendrai imant, man labiausiai nepatikusios knygos ir kodėl:

 1. John Patrick Kennedy "Princess Dracula": Tai tikrai baisiausia kokią kada skaičiau alternatyvios realybės knyga apie Drakulą. Autorius visiškai nesuvokia, kaip rašyt moteris, tad ji praleido gerus du trečdalius knygos tiesiog lakstydama aplink nuoga, po miškus, sukdama lizdą mieguj per dieną. Sunku suprasti, kaip galima, taip susimauti, bet ei, kažkam pavyko. O pats Drakula, jos tėvas? Taukšt, šmaukšt ir baisiausias karvedys, kuriam dukra buvo tik dėmė ant bato pado - nužudomas mergaitės, užaugintos vienuolyne. Manau toliau šių knygų neskaitysiu. Net ne dėl to, jog Drakulos ten nebėra ir jaučiu, jog tai bus tokia pat kvaila istorija, kaip "And I Darken", jei ne dar baisesnė. Bet jau vien dėl to, jog ši mergina tiesiog baisiai parašyta žmogaus, kuris nesupranta, kaip rašyti žmones, merginas. Suprantu, jog daug fantazuoji, bet ei, mums to matyti nereikia.


 2. Kim Newman "Anno Dracula: Johnny Alucard": Šią knygą skaičiau gal metus laiko. Taip. Newman turi baisią ydą viską aprašinėti, o tada dar aprašyti aprašymą, ir nepamiršti paminėti trisdešimties vardų, kad tu, skaitytojau, tikrai žinotum, koks labai jis apsiskaitęs. Jei manėt, kad Anne Rice per daug išsiplečia, tai dar neturėjot reikalų su Kim Newman. Bet skaičiau jį ir tebeskaitysiu. Nes jei pavyksta nemirti nuo senatvės, kaip Geraltui iš trečio Raganiaus žaidimo - apaugus barzda per dialogo trukmę, tai pačios jo pasakojamos istorijos yra labai neblogos. Mano mylimiausia kol kas, vis dar, "Bloody Red Baron".





 3. Andre Aciman "Call me by Your Name": Žinau, jog ši knyga, filmas, net pas mus labai išpopuliarėjo. Bet ji mane labai erzino. Visų pirma, tai pagrindinis herojus - per jaunas vaikinukas. Čia jis guli ir įsivaizduoja, kad jam apsimetančiam miegančiu į jo kambarį įsmukęs kažkoks ten studentas, gal būt su juo ką nors nuveiktų, o jis ir toliau apsimestų miegančiu. Čia jau jis gailisi to, kas įvyko realybėje. Tada bėga pas merginą, kuri jam turi rimtų jausmų, pasimyli su ja, o tada ir to ima gailėtis! Vyrukui jis nerūpėjo, tai jis, iš idėjos, taip pat pasielgė su mergina: myliu, bet ne tiek, ate. O dar visos tos bjaurios scenos, su visokiais vaisiais... Aš skaitau gan daug romanų, ypač LGBT romanų, bet visas jų visų trijų mentalitetas čia man buvo pasiutusiai nepriimtinas.



 4. Victoria Dalpe "Parasite Life": Šiaip jau istorija nėra labai bloga. Bet herojė yra labai nemaloni skaityti. Visų pirma tai vadinkim daiktus savais vardais. Ji čia pasakoja, kad va, kokia aš vilioklė, tai todėl, kad aš vampyrė. O iš tiesų tai paprasčiausiai išprievartavo savo draugę ir tada, bent jau dalinai, pririšo ją prie savęs, įkalbėjo kartu keliauti, įkalbinėjo ir naudodamasi kalte, maitinosi jos krauju. Nežinau, ar autorė tyčia norėjo, kad skaitytojai ja pasibaisėtų, ar ji pati nesuprato, kaip šlykštu yra taip mąstyti, bet ei, ačiū, daugiau nebenoriu, nebeskaitysiu.






5. The Harvard Lampoon "Bored of the Rings": Net nepamenu, ar aprašinėjau šitą knygą. Čia, atseit, parodija. Bet parodijų irgi skaičiau daug. Čia greičiau jau nesubrendeliškas mėšlas, o ne parodija. Bandoma žaist žodžiais, o gaunas, kad tiesiog keiti raides, kol gauni ką nors nešvankaus. Ir, haha, pasijuokime.
MEH.









6. TJ Klune "Wolfsong": Pusę knygos herojus tik laukė. Rašymo stilius pasikeitė po dviejų ar trijų skyrių. Tada vėl laukė. Ir dar laukė. Ir dar laukė. Ir visą laiką skaitai tik apie tokią Belos egzistenciją, kol ji ten dvėsė, nes Edvardas ją paliko. Tai ir čia taip pat, tiesiog mašinaliai dirbo, bet nieko nevyko, nes visi laukė, kol sugrįš ponas Gaujos Lyderis. O jis žinoma gi nusprendė, kad bus saugiau, jei nebendraus su niekuo, ypač šitu super duper ypatingu žmogumi, kuris yra net daugiau nei vilkolakis ir oho koks jis fantastiškai ypatingas, jo visiem blogiukam reikia, o jis eina ieškoti, todėl šitas lauks, ir lauks, ir dar lauks ir dievaži, jums apie tai papasakos.





 7. Neven Iliev "Vortena": Gal jau baikim rašyti knygas, kur herojė tampa geresne savo versija tik po to, kai ją kažkas paima per prievartą? Knygos vidury, netgi ne vidury, viena herojė išprievartaujama, o tada seka gan ilgas laikotarpis, kur ji mąsto apie savižudybę. Bet mes toliau skatinami juoktis iš visko, kas vyksta aplink. Kaip? Kaip man juoktis iš to mulkio, kai ji čia mąsto ar išeitų nusiskandinti? Toliau skaitysiu tik dėl to, kad to veiksmo kaltininkas atsiprašė tiek nuoširdžiai, kiek sugebėjo ir ji, iš viso to gavusi daugiau, nei praradusi, sugebėjo atleisti. Tai toli gražu nieko nepataiso, bet ei. Ne mano vieta aiškinti išgyvenusiems kam jie turi atleisti.





 8. Dacre Stoker "Dracul": Patiko Kostovos "Istorikė"? Patiks ir šita. Man, deja, jau nebe taip patinka. Tai toli gražu nėra baisiausia mano skaityta knyga, bet ketinau jai duoti 2 ar 3, iki perskaičiau autoriaus žodžius. Įsivaizduokit, autoriaus žodis buvo įdomesnis, nei pati knyga. Bet, rimtai, jei domitės, įdomu, tai čia nėra tokia baisi knyga, kaip aukščiau buvusios.

Ne mano arbatos puodelis.







9. Joseph Fink "Welcome to Night Vale": Tai visiškai normalus dalykas. Bet ne visai. Bet jiems tai visiškai normalus dalykas. Jums tai ne. Todėl į tai parodysiu pirštu kokius šešis kartus ir pasakysiu, jog tai yra visiškai normalu, kad jūs suprastumėt, jog tai tikrai nėra normalu. Tas poreikis visu paragrafu aprašyti, kažką, ką nori pateikti, kaip eilinį dalyką...

Irgi, net labai, ne mano arbatos puodelis.






10. Holly Black "The Cruel Prince": Jis ją žemina, skriaudžia, laiko ir elgias, kaip su akių skausmu. Ji jo bijo, nekenčia. Bet štai vos ne netyčia susidūrė ir viskas, abu viens kito nekenčia, bet ji jam viską atleis. Man tas "frienemies" konceptas yra nesuvokiamas ir nepriimtinas. Ši knyga, mano asmenine nuomone, yra paniekos Jaunimo Literatūrai priežastis. Nemokykit merginų tokių nesąmonių.

2018 m. lapkričio 16 d., penktadienis

Dacre Stoker "Dracul"

Autorius: Dacre Stoker
Pavadinimas: Dracul
Serija: -
Žanras: Gotikinis, Istorinis
Psl.: 512
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nežinau net. Dacre Stoker knyga "Dracul" privertė pamąstyti apie visas vampyrų knygas apie Drakulą, kokias kada skaičiau. Taip pat susimąsčiau ir apie Bram Stoker, Drakulos autorių, tad teko ilgas valandas googlint informaciją, mat neturiu jokios knygos apie jį ar jo šeimą.

Apie Knygą: Istorija prasideda nuo Bram Stoker'io vaikystės ir, bent dalinai, seka jo biografiją. Iki septynerių jis buvo labai ligotas ir vos nenumirė. Tą lemtingą naktį, kai atrodė jog pagaliau berniukas nebeišsikapstys, jų paslaptingoji auklė jį išgelbėjo karštinės įkvėptuose sapnuose. Visa šeima tai neigė ir teigė, jog jį išgelbėjo jo dėdė gydytojas. Vienintelis Bram'u patikėjęs žmogus buvo jo sesuo, pati gan lakios vaizduotės. Tad po stebuklingo Bram'o pasveikimo, abu leidosi tirti pėdsakų savo auklės, kuri paslapčiomis susikrovė daiktus ir dingo. Radę daugiau klausimų nei atsakymų, vaikai buvo priversti nuleisti rankas. Iki, po kelių dešimtmečių, Matilda Stoker pastebėjo auklę Paryžiaus gatvėse, nepasenusią nė viena diena.

Mano Nuomonė: Visos tos auklės paieškos mane iš proto vedė. Tai buvo nekenčiamiausia Kostovos "Istorikės" dalis, tai čia irgi buvo labai nuobodu. Ir Drakul'as buvo labai keistas, vaikiškas, užsispyręs lyg ožys. Knygą man išgelbėjo ne istorija ir ne herojai, o autoriaus paskutinis žodis, šiokie tokie paaiškinimai apie patį Bram Stoker, apie knygą "Drakula", bei knygos originalų manuskriptą, kuris nebuvo publikuotas.

Žodžiu, knyga gera, jei domitės Drakula - vampyru, plačiau. Jei mėgstate gotikinę klasiką, greičiausia irgi patiks. Bet minusas tame, kad autorius niekad neturėtų aiškinti kodėl parašė tai ką parašė. Iš pačio teksto turėjo būti aiškiau ir jis turėjo būt įdomesnis be autoriaus pasakymų, kodėl turėjo būti įdomu. Geras anekdotas todėl ir geras, kad juokingas ir nepaaiškintas. Bet duosiu 4/5, nes nenoriu per daug nuvertinti. Visgi, skaitalas toks beveik neblogas.

2012 m. vasario 13 d., pirmadienis

C.C. Humphreys - Vlad: The Last Confession

Tai ne pirma C.C. Humphreys knyga ant kurios padėjau savo leteną. Bet „Vlad: The Last Confession“ (ISBN 978-1-4091-0330-1; „Orion“ 2009; 446p.) tikrai pati stipriausia. Nors įsivažiavau sunkiai, bet džiaugsmo ji suteikė daug ir ėjosi itin sklandžiai.

„ ‘I got careless,’ Ion replied. ‘I forgot that a man’s not dead until he’s dead.’ „ 169p.

  Vladą Drakulą Smeigiką turbūt visi pažysta kaip vampyrą Drakulą iš Transilvanijos, vis Bram Stoker dėka. Bet Humphreys nė neketino dar kartą šio vyriškio versti antgamtine būtybe. Galų gale, to ir nereikėjo. Jo darbai kalbėjo už jį patį. Suprantama kodėl istorijos su jo vardu buvo taip mėgiamos ir tada ir dabar, juk žmonės mėgsta baisias pasakėles, antžmogiškumą ir seksą, ko tuometiniuose pamfletuose netrūko taip, kaip dabar to netrūksta internete. Bet atskirti tiesą nuo pramanų, pasakotų įaudrintos vaizduotės ar jo priešų – sunku. Bet autoriui tai puikiai pavyko.
  Tai istorinis romanas, pasakojamas iš išpažintį atliekančių asmenų pozicijų. Istorija sukasi apie tuometinės Valachijos princą ir jo kovą su uzurpatoriais, išdavikais, nusikaltėliais, luomų skirtumu – bajorais, bei visą pasaulį grasančia praryti Osmanų Imperija. Iki šių dienų liko knygoje iškeltas klausimas – tai kas gi jis buvo? Drakula – Velnio sūnus, žiaurus tironas, ar Drakula – Drakono sūnūs, teisingumo simbolis? Istorija aprėpia jo paauglystę, meilę, berniokišką įkarštį veikti ir maištauti, nuolat besikeičiantį pasaulį, jį patį jame ir tą kovą siekiant išgyventi neaprėpiamoje skausmo, išdavysčių ir neteisybės jūroje, tiek fizinio, tiek moralinio.
  Labai stipri knyga, parašyta nuostabiai, tikrai talentingo autoriaus. Kiekviena žiauri ar šlykšti scena privers sudrebėti, o pabaiga paliko mane be žodžių, bet su šypsena. Vladą Drakulą ir istoriją apie jį mėgstantiems – patiks. Turėtų patikti ir šiaip istorinių romanų mėgėjams, manau ypač vyriškai auditorijai (neįsižeiskit, mielos moterys, puikiai žinau kaip jūs mokat priimti viską tolerantiškai, bet vyrus kartais tenka įkalbinėt ką nors paskaityti). Tik įspėju, tai – ne silpnų nervų skaitytojams, mat nereikalingų detalių netrūksta. Duosiu knygai 10/10, nes ne kartą apgavo su savo posūkiais.

P.S. Dracul turi dvi reikšmes – Drakoną ir Velnią, tad kartais Dracula (-a [draculea] reiškia „sūnų“, kai prirašoma prie reikiamo/tinkamo žodžio, šiuo atveju, prie „Dracul“) būdavo pavadinamas ir vienu ir kitu vardu.

Anotacija: Dracula. A name of horror, depravity and the darkest sensuality. Yet the real Dracula was just as alluring, just as terrifying, his story not of a monster but of a man… and a contradiction. For the one they called ‘The Devil’s Son’ was both tyrant and lawgiver, crusader and mass slaughterer, torturer and hero, lover and murderer.
  Vlad’s extraordinary tale is told by those who knew him best. The only woman he ever loved and whom he has to sacrifice. His closest comrade and traitor. And his priest, betraying the secrets of the confessional to reveal the mind of the man history would forever remember as Tepes – ‘The Impaler’.