Autorius: Diana Rowland
Pavadinimas: Even White Trash Zombies Gets the Blues
Serija: White Trash Zombie 2
Žanras: Zombiai, Miesto Fantastika
Psl.: 312
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Nu ką, pailsėjau nuo serijų, tad atgal prie serijų. Pasiėmiau, kaip ir planuota (kol kas viskas - pagal planą) antrą White Trash Zombie knygą Diana Rowland knygų serijoje "Even White Trash Zombies Get the Blues". Vis dar manau, jog nebūtų jos tokiu fenomenu tapę, jei vietoj zombio būtų vampyrė, mat istorija tikrai labai paprasta, vidutiniška ir bene jau matyta, gal net daug kartų, priklausomai nuo to ką skaitot.
Apie Knygą: Na, ir nuo ko gi čia pradėti. Angel sau ramiai tvarkėsi gyvenimą, o jos vaikinas tvarkingai ją įveldinėjo į savo šeimą. Viena jo draugė mėgina sukurti dirbtinius smegenis, kad zombiai turėtų kuo maitintis ir be tikrų smegenų. Jo dėdė, tuo tarpu, atrodo nori monopolizuoti šitą reikalą vos tik tai jai pavyks. O štai tada ir prasideda keistenybės. Parvežusią kūną į morgą Angel sulaiko kaukėtas vyriškis ir grasindamas ginklu liepia atiduoti kūną, kurį skubiai išsiveža. Vėliau paaiškėja jog kūnas priklausė jau seniau mirusiam zombiui. Vyrukas sugebėjo mirti du kartus ir po mirties dar ir buvo pagrobtas! Bet Angel dabar svarbiausia atsakyti kitus du klausimus: jei jis buvo zombis ir kažkokiu būdu gavo tiek daug smegenų, kad atsiaugino visą kūną po galvos nukirtimo, tai kodėl jis atrodė kur kas vyresnis, nei buvo prieš tai, t.y. kaip po galais jis paseno, būdamas zombiu? O antras klausimas akivaizdus: kas tai padarė ir kodėl jiems buvo taip svarbu vėl atgauti tą kūną?
Mano Nuomonė: Angel yra vienintelis šios knygos pliusas. Na, gerai, gal ir ne vienintelis, bet seriją skaitau kol kas tikrai tik dėl jos. Ji šiaip geranoriška, nepiktybinė, bet turi savo charakterį. Įdomus buvo ir detektyvo siužetas, mat su kiekviena nauja detale, kuri darė paveikslą vis aiškesnį, žaidimas iš esmės pasikeisdavo jo žaidėjams. Priešai tapo draugais, draugai - priešais. Bet ne visi Angel spėjimai pasitvirtino, kad ir kokie įtikinami atrodė, tad autorė labai sėkmingai vis išmušdavo iš vienų vėžių į kitas.
Knyga tikrai nėra bloga. Bet nėra ir gera, tai taip ir mėtausi. Kol kas nenoriu duoti mažiau nei 4/5, nes nu realiai nėra už ką numušinėt čia to balo. Ot tai, bėda, skaičiau tokių daug, atrodytų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.