Man labiausia patinka tos, kuriose siaubo ištakos nėra matomos, t.y. tai kažkas baisaus kažkur ten, tamsoje, rūke, miškuose, o ne serijinis žudikas namie, tad turėkit tai omeny, jei ką dėsit į savo sąrašus.
Josh Malerman "Bird Box": Knygoje pasakojama apie kažkokį žemę ištikusį kataklizmą. Žmonės, pradžioje vos vienas, kitas, o tada miniomis, ėmė matyti kažką, ką jų smegenys atsisakydavo suvokti, ko pasėkoje jie - išprotėdavo. Vienintelis būdas išgyventi - užsimerkti ir nežiūrėti. Niekada. Niekur. Būrelis žmonių, aklosiomis, susibūrė į namus, kurios aklinai apkamšė su viltimi išgyventi, ar gal net rasti būdą, kaip sužinoti, kas gi ten, lauke...
Netflix adaptacija irgi labai nebloga, verta žiūrėti po knygos.
Stephen King "Rūkas" (The Mist): Daug adaptacijų, bet nei vienos iš jų - nemačiau. Čia, kaip ir Bird Box, siaubas ir mirtis - nematomi. Tai, tas kažkas, slepiasi rūke. Po didžiulės audros miestelis atsibunda aplaužytas ir apniokotas, tad nenuostabu, kad visas būrelis jų susiduria krautuvėlėje, kuri ir tampa jų išgyvenimo salele, kai pasaulį už vitrinų praryja neperregima migla. Joje - kažkas klykia, kažkas krebžda. Iš ten niekas neateina. Iš ten niekas ir nebegrįžta...
Adaptacijų nemažai, bet pats nei vienos nesu matęs.
Hugh Howey "I, Zombie": Autoriaus "Šachtos" ar "Vilnos" serija man nepatiko, bet štai ši buvo visai kas kita. Joje pasakojama zombių apokalipsė iš zombių pusės. Yrantys protai, savo mirties ir kismo suvokimas, nenumaldomas smegenų ir žmogienos troškulys. Buvo nemalonu skaityti, o pabaiga įvarė egzistencinį siaubą,
Netflixe yra serialas tokiu pat pavadinimu, anas paremtas White Trash Zombie knygomis, su šia - niekaip nesusijęs.
Koji Suzuki "Skambutis" (Ringu): Dingusi mergina buvo nepaprasta. Net po mirties ji sugebėjo perduoti savo istoriją, o tada ir imti skinti kitų gyvybes. Knyga kupina tiek labai baisių momentų, tiek baisios įtampos ir nerimo, nesulyginamo su adaptacijomis. Tęsinių neskaičiau, bet galvoju dabar, gal verta būtų.
Adaptacijų mačiau kelias, bet nei viena nepaliko nė per pus tokio įspūdžio, kokį paliko knyga.
Thomas Harris "Avinėlių Tylėjimas" (Silence of the Lambs): Na, Hanibalo serija tai jau turbūt ir siaubo klasika verta vadintis, nors visos čia mano minimos knygos vienaip ar kitaip atitiktų kriterijų (gal apart tik "I, Zombie"). Šioje knygoje siautėjančiam serijiniam žudikui pagauti Klarisė pasitelkia Hanibalą Lekterį, kurį tenka laikyti už grotų, grandinių, apsaugos ir panašiai. Sunku pasakyti ar moteris nusprendė į monstra kreiptis, nes ir kitas žudikas jos akyse - toks pat, ar dėl to, jog ponas Lekteris demonstruoja galingą protą, kuris kartą jai jau padėjo gaudant Raudonuoju Drakonu pramintą žudiką. Klausimas tik, ar Klarisė savo įsitraukimo į Hanibalo Lekterio reikalus neims gailėtis...
Adaptacija su Anthony Hopkins yra absoliučiai nuostabi ir būtent šis yra vienas mylimiausių mano filmų.
Laukiu jūsų papildymo, komentarų, rekomendacijų čia ir IG, galit ir nuorodas mestelėti į savo apžvalgas.