knygos apžvalga | Stephen Hawking "Black Holes and Baby Universes

Autoriai: Stephen Hawking
Pavadinimas: Black Holes and Baby Universes
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Mokslinė Literatūra
Psl.: 192
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Stephen Hawking knygą "Black Holes and Baby Universes" skaičiau gal metus. Ne tiek dėl to, kad mano žinios buvo per mažos viskam suprasti, o suprasti norėjau, tad eidavau ieškoti platesnės informacijos, paaiškinimų. Bet daugiau dėl to, kad ši knyga labai maloniai mankštino smegenis. Tai taip po skyrių, pastraipą, pasigooglinant...

Apie Knygą: Knyga susideda iš trumpų esių įvairiomis temomis, nuo biografinių, iki teorijų apie juodąsias skyles, bei spėjimų apie tai, kaip radosi mūsų visata, bei ko galime tikėtis toliau. Dauguma - labai lengvai suprantamos, visos - lengvai skaitomos ir labai įdomios.

Mano Nuomonė: Skaitosi taip, kad paskui tenka atsišildyti prieš saulutę, mat sušalai ten, atvirame kosmose, žiūrėdamas į juodąsias skyles ir mąstydamas apie baltąsias skyles, bei ką visa tai reikštų kelionėms kosmose. Buvo labai įdomu daugiau sužinoti apie tokias gan plačiai nagrinėjamas temas, kaip, tarkime, juodosios skylės, kurios net fotografiją pagaliau pavyko padaryti ir kaip sunku tai net suvokti. Vietomis - taip, teko klausti draugų fizikų, kad paaiškintų tą ar aną aprašomą reiškinį, bet nebuvo nieko tokio, kad net su paaiškinimu nebūtų suprantama. O ir paties Hawking asmenybė - įdomi ir įkvepianti. Ypač padrąsinimas, kad tikrai visi galime pasiekti aukštumų.

Parekomenduokit, kurią dabar imt? Nes tikrai reikia dar vienos. Šiai duodu 5/5 ir rekomenduoju visiems smalsuoliams.

[IG | EN.IG]

knygos apžvalga | John M. Marzluff, Tony Angell "Gifts of the Crow"

Autoriai: John M. Marzluff, Tony Angell
Pavadinimas: Gifts of the Crow
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Mokslinė literatūra
Psl.: 304
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

John M. Marzluff ir Tony Angell knygoje "Gifts of the Crow" pilna nuostabių, tikrų istorijų apie korvidų šeimos paukščius, bei jų mąstymo tyrimas. Pastarąjį ten tikrai ne visą supratau, labai toli nuo mano srities, bet knyga nuo to nei lašeliu nesuprastėjo.

Apie Knygą: Knyga išsamiai pasakoja apie korvidus (varnas, šarkas, pan.), bei kokie jie fantastiškai protingi paukščiai, gebantys mokytis, atpažinti, ir prisiminti įvykius. Nuo riešutų ar moliuskų mėtymo ant gatvės, kad juos jiems atidarytų pravažiuojantys automobiliai, ko pasekoje jie sulaukia kokio nors eismo sustojimo ir tik tada eina pasimėgauti gardėsiais, iki bandymo papirkti žmones dovanomis, kompanija. Ar tiesiog atsidėkoti už jau suteiktą maistą ar pagalbą.

Mano Nuomonė: Galvoju, kas šiaip saugu jiems valgyti? Ar galėčiau nešiotis kišenėj kokį ziplock maišiuką su šunų ėdalu ar riešutais, kad susirasti draugų šių nuostabių paukščių tarpe? Knyga be galo įdomi ir labai gerai parašyta, nes net mokslinė jos dalis, jei ji ne visai suprantama, kaip tarkim nebuvo suprantama man, nieko iš jos neatima.

Labai, labai rekomenduoju visiems. Stipriausias 5/5 kokį kada kam daviau.

knygos apžvalga | Beth Macy "Dopesick"

Autoriai: Beth Macy
Pavadinimas: Dopesick
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Mokslinė Literatūra
Psl.: 384
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Beth Macy knyga "Dopesick" - tamsi, stipri ir gąsdinanti. Labiausia dėl to, jog visa tai, kas joje aprašyta - tikra.

Apie Knygą: Opijaus molekulė užvaldo protą. Kaip gyventi realybėje, kai matei gyvenimą jo ryškiausiame grožyje, kur viskas gerai, kur viskas nuostabu? Pradedant nuo karių su priklausomybe, kuriems kokia nors opijaus forma buvo gydomi sužeidimai, skausmai. Tęsiant įvairiais farmacijos stumtais vaistais, jais piktnaudžiavusiais gydytojais, ir nuolatiniu melu, jog prie šio tai jau tikrai nepriprantama, ne, prie to naujo tai jau tikrai nepriprantama... Baigiant sistema, sukurta taip, kad iš jos nebeištrūktum. Naudotojas suimamas, negydomas. Tada išmetamas į gatvę, be galimybės įsidarbinti, gauti maisto talonų. Naudotojas randa savo tiekėją ir pasiūlo savo paslaugas. Naudotojas sugaunamas, suimamas, negydomas...

Mano Nuomonė: Baisu skaityti apie puikiai gyvenimą besitvarkančią moterį su vaikais, kuriai reikėjo menkos operacijos, po kurios jai išrašė oxycontin skausmui malšinti. Baisu skaityti, nes posūkis jos gyvenime - neįmanomai status ir baisiu greičiu juda žemyn. Baisu skaityti apie sistematinį rasizmą ir kaip karas prieš ir už narkotikus tikslingai į jį įsilieja. Knyga parašyta labai stipriai, labai aiškiai ir, neabejoju, atbaidys daug galimų naudotojų.

Paskaitykit. Duokit ir savo vaikams paskaityti. 5/5. 

knygos apžvalga | Paul Murdin "The Secret Lives of Planets"

Autoriai: Paul Murdin
Pavadinimas: The Secret Lives of Planets
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Mokslinė Literatūra
Psl.: 288
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Kai buvau vaikas, norėjau būti astronautu. To pasekoj žinojau visas planetas mūsų Saulės Sistemoj, jų išsidėstymą ir šusnį visokių tada "naujausių" faktų. O taip pat ir dinozaurų vardų. Gal todėl Paul Murdin knyga "The Secret Lives of Planets" man taip labai patiko.

Apie Knygą: Autorius mus su planetomis pažindina, tarsi visi kartu popietės arbatą gertumėm. Apie kiekvieną trumpai, bet ne per mažai papasakoja: kas, kaip ir kada ją rado, kodėl taip pavadino, ką reiškia jos vardas. Bei - iš ko ji tikrai ar galimai sudaryta, kas jos viduje, kur ji yra, bei dar daug visokių įdomybių. Pats pasakojimo stilius toks perteptas lengvu humoru, lengvas ir labai malonus skaityti.

Mano Nuomonė: Buvo labai įdomu šitaip skaityti apie planetas. Autorius turi labai gerą rašymo stilių, net sausi faktai labai gerai suėjo. O ir pačias planetas nupiešė taip gyvai, kad baigus knygą net keista buvo, kaip čia diena ir saulė šviečia.

Neabejoju, kad ji ne visiems. Bet tikrai mano arbatos puodukas. Duodu solidžius 5/5.

knygos apžvalga | Neil deGrasse Tyson "Letters from an Astrophysicist"

Autoriai: Neil deGrasse Tyson
Pavadinimas: Letters from an Astrophysicist
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Mokslinė Literatūra
Psl.: 247
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Neįsivaizduoju iš kur traukiau šią knygą. Bet, kad jau norėjos ko nors trumpo, tai ir pasiėmiau Neil deGrasse Tyson "Letters from an Astrophysicist", kuri, kaip ir teigia pavadinimas, yra autoriaus gauti laiškai ir jo atsakymai į juos.

Apie Knygą: Laiškai varijuoja nuo pozityvių fanų laiškų, klausimų, nuorodų į klaidas, bei vaikų ar jaunuolių kreipimosi į autorių ieškant motyvacijos. Bei piktų laiškų, neteisingų kaltinimų ir tiesmuko piktžodžiavimo. Autorius į viską atsako tiek detaliai, kiek to reikia, t.y. laišku, paragrafu, sakiniu; bei net su pikčiausiais kalba itin pagarbiai. Išskyrus vieną ar du labai juokingus atvejus, kur laiško autorius jau pats save apsidirbo.

Mano Nuomonė: Knyga labai maloniai skaitosi, yra pilna labai gerų minčių, įdomių faktų, bei tokio sakyčiau bene švelnaus stūmėjimo nebijoti klysti ir mokytis. Tikrai kur kas įdomesnė knyga, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Labai tinka patinginiauti nešvaistant laiko. Tikrai rasite ką nors naudingo. Duodu solidų 4/5, nes tiesiog šiek tiek trūko. Vat, jei būtų serija šitų knygų...

knygos apžvalga | Ben Westhoff "Fentanyl, Inc."

Autoriai: Ben Westhoff
Pavadinimas: Fentanyl, Inc.
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Dokumentika
Psl.: 356
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Ben Westhoff knyga "Fentanyl, Inc." man buvo parekomenduota, kaip tinkama prie mano įprasto Netflix dokumentinių serialų rėžimo apie narkotikus. Žinojau tik tiek, kiek juose ir mačiau, tad pasimokiau daugiau.

Apie Knygą: Autorius leidžiasi į fentanilio, vieno iš didžiausių žudikų narkotikų pasaulyje paieškas. Kur ir kaip jis gaminamas, kodėl žmonės jį vartoja, ir kodėl žmonės jį vartoja net žinodami grėsmę. Kur ir kaip žinoma nesigilinsime, nes tai bene įdomiausia dalis. Bet štai į klausimą kodėl atsakoma gan greit - nes pirkdamas iš vyruko gatvėje tu tiesiog nežinai, ką gausi. Dauguma nuo fentanilio žuvusių narkomanų mirė ne dėl savo potraukio šiam vaistui, o dėl noro gauti kito gaminio, kuris deja buvo maišytas, stiprumui padidinti, su fentaniliu. Perdozavimas taip tampa kasdienybe, o valdžios atstovai daro viską ką gali, kad tik tie, kurie norėtų likti saugūs su savo bėdomis - neturėtų šanso nė patikrinti to ką nusipirko.

Mano Nuomonė: Tikrai mažai ką apie tai nusimanau, vaistus, mediciną, chemiją, bet viskas buvo suprantama ir įkandama, tai jei aktualu - turėkit omeny. Pati knyga gal ir nėra pati įdomiausia, kokią galima rasti, bei kartais labai toli į lankas nukrypsta, bet šiaip jau buvo informatyvi ir nesausa.

Duodu stiprų 4/5.

knygos apžvalga | Misha Glenny "McMafia"

Autorius: Misha Glenny
Pavadinimas: McMafia
Serija: -
Žanras: Tikri Nusikaltimai, NeGrožinė
Psl.: 398
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Labai mėgstu literatūrą, kur autorius nesirenka pusės ir, dėl moralės sumetimų, nebando visko piešti viena ar kita spalva labiau. Viena tokių subalansuotų knygų yra Misha Glenny "McMafia", apie organizuotą nusikalstamumą, bei iš kur, kodėl jis radosi.

Apie Knygą: Nusikaltimai būna visokių tipų, visokių formų. Šioje knygoje, pradedant ekonominiu nuosmukiu ties sovietų sąjungos žlugimu ar Berlyno sienos nuvertimu, gausime sužinoti koks jis skirtingose šalyse. Nuo narkotikų, iki padirbtų daiktų, iki išplautų pinigų, ar asmeninės informacijos renkamos kibernetinėje erdvėje, internete. Autorius plačiai nupasakoja ne tik, kaip veikia tas ar anas organizuotų nusikaltėlių burys, bet ir paaiškina iš kur, ko pastūmėtas jis atsirado. Vienur tai - paprasčiausias, siaubingas nepriteklius. Kitur - noras greitai prasimušti. Dar kitur - poreikis gauti to, ką tavo šalis kriminalizavo. Ar tai būtų vaistai, ar kokia nors gyvenimo būdo dalis, kad ir, tarkime, ikrai.

Mano Nuomonė: Knyga labai nuosekli ir išsami. Nuo temos prie temos pereinama su logika, o ne šiaip šuoliu. Viskas nupasakojama labai įdomiai ir tikrai labai paprastai. Buvo labai įdomu, ir tikrai bus apie ką dar pagalvoti. Mat, tarkime, tas globalus organizuotas nusikalstamumas - liečia mus visus. Nuo kokios nors ten medžiagos, kurios reikėjo, kad būtų sukonstruotas mūsų kompiuteris: ją pirko tą vieną dalį gaminanti kompanija ir jai tikrai nerūpėjo iš kur tiekėjai gavo tas žaliavas, o tiekėjai irgi turbūt per daug neklausinėjo, jei nėra pirmos rankos; Iki nuolatinio spamo iš kurio mes gal ir pasišaipom, o kiti tai ir užkliūna ir praranda viską, ką turėjo. To pasekoj man žinoma labiausia ir patiko kibernetinės erdvės nusikaltėliai, hakeriai, krakeriai. Apie juos irgi be galo įdomiai: informacija gal ir žinoma, bet turbūt  daug kam iš mūsų ja tiesiog nesinori tikėti, nesinori galvoti, jog mūsų informacija kažkam yra lyg ant lėkštutės paduota vien dėl to, kad probėgom užėjom į netinkamą saitą, ar neatnaujinom antivirusinės programos. Pats žinau, kad jei papasakočiau ką čia skaičiau savo tikrai protingai draugei, ji numotų ranka.

Žodžiu, tikrai labai dėmesio vertas skaitalas, kurį tikrai labai rekomenduoju. Duodu 5/5, nes tokiuose nėr ko smulkintis.

knygos apžvalga | Mary Roach "Packing for Mars"

Autorius: Mary Roach
Pavadinimas: Packing for Mars
Serija: -
Žanras: Mokslinė Literatūra, Kosmosas
Psl.: 334
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Mary Roach man be galo patinka. Kažkada skaičiau jos "Negyvėliai" knygą ir labai stebėjausi, kaip knyga apie lavonus gali būti tokia linksma, priimtina, ir vis tiek pagarbi. Tai, kai akis užkliuvo už "Pakuojamės į Marsą", tuoj pat griebiau. Man, šiuo metu, be galo įdomi tema.

Apie Knygą: Visi žinome tą didingąją buvimo astronautu pusę. Esi gyva žvaigždė, beveik lygi Torui ar Lokiui. Pionierius kosmose. Ką ten, mes net į Mėnulį ranka numojom, svajodami apie tikrą planetą patyrinėti: Marsą.

Ką šiaip veikiate per dieną? Ar mankštinatės? Ką valgote? Kaip dažnai jus gamta kviečia apsilankyti tualete? Ar kas dien prausiatės, plaunate galvą? Kaip visa tai atlieka astronautai? Nulinėje gravitacijoje, mažutėje erdvėje, tik su dehidruoto maisto kubeliais, bei koše iš tubelės...

Į Marsą nukeliauti, anot šios knygos, reikėtų apie dvejų metų. Vadinasi - du metai kalorijų, kurios nevers žmogaus badauti, nes nebegali žiūrėti į tą šleikščią košę, kurią jau mėnesį, ar metus teko valgyti. Du metai drabužių pamainos, vandens bent menkiausiam apsiprausimui, du metai tualeto maišelių, nes niekas nenori pasikartojant to įvykio, kai... Šis bei tas išskrido į bendrą, gyvenamąją erdvę. Visus šiuos klausimus, nuo to, kaip buvo į orbitą paleisti pirmieji astronautai, iki mūsų bakstelėjimo į Marsą robotuku - Mary Roach ir ima ieškoti atsakymų. Kaip gi tai pradėta, daroma, ir bus padaryta?

Mano Nuomonė: Kartais buvo labai juokinga, kitais kartais isteriškai žvengiau. Mary Roach tikrai nebijo keblių ar nemalonių klausimų, situacijų. Ką ten, ji netgi prašėsi galimybės pasinaudoti kosmonautų tualetu, mat ten... Labai specifiškai reikia. Knygoje detaliai ir labai įdomiai aprašomos visokių eksperimentų detalės, nuo žiurkių galimo gimdymo kosmose, iki filmo suaugusiems klastotės, iki kiek žmogaus organizmas išskiria aliejų, bei, to pasekoje, kaip dažnai reikėtų maudytis? Ir apie maistą, bei jo gamybos specifikacijas papasakojo, palietė net temą, apie kurią skaičiau Apollo 8 knygoje, kur vienas astronautas į raketą pasiėmė kontrabandinį sumuštinį, ir to pasekmes, kurių anoje knygoje neaprašė. Jei jums įdomi kosmoso, astronautikos, galimybės nukeliauti į Marsą tema, imkit paskaityti. Viskas labai gražiai, linksmai, be galo aiškiai ir dar iš tokios pusės, apie kurią jums turbūt niekas kitas nepapasakos.

Knyga labai įdomi. Mary Roach kol kas manęs nenuvylė, tai labai rekomenduoju. Duodu 5/5.

ne grožinė | Sue Black "All That Remains"

Autorius: Sue Black
Pavadinimas: All That Remains
Serija: -
Žanras: Mokslinė Literatūra, Memuarai
Psl.: 368
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Keista ir net šiek tiek gėda, kad iki šiol nežinojau apie šią autorę. Ar bent jau neprisimenu, kad būčiau ką jos skaitęs. Nes knyga buvo be galo informatyvi ir tokia pat maloniai skaitoma, kaip tarkime Mary Roach knygos. (pvz "Negyvėliai" - Stiff)

Apie Knygą: Knygoje pateikiama saujelė bylų, kurių informacija jau yra viešai pasiekiama. Sue Black pasirinko šias, kaip įsimintiniausias jai asmeniškai, ir jas mums nupasakoja: kas nutiko, kaip, kodėl, kokios buvo to priežastys, bei, kaip ir kas buvo išspręsta ar kodėl to išspręsti nepavyko. Kiekviena istorija papasakojama labai žmogiškai, su pagarbiais juokais, nuotykių nupasakojimais, rimtomis mokslinėmis detalėmis, kurios pateikiamos labai paprasta kalba. O bylos svyruoja nuo pagrobimų, sukapojimų, iki karo aukų, masinių žudynių aukų, ar gamtos stichijų aukų.

Mano Nuomonė: Knygoje jokia informacija nepateikta sausai ar palikta nepaaiškinta. Nereikia nieko išmanyti, kad pasiimtumėte ir viską suprastumėte, nes, patikėkit, aš tai jau tikrai nieko neišmanau. Autorė viską nupasakojo labai detaliai, bet ir labai žmogiškai, tad buvo labai įdomu skaityti tiek apie ją, jos šeimą, tiek ir apie bylas. Man patiko ir jos požiūris į tam tikrus dalykus, bei kuo ji savo nuomonę parėmė. Tikrai, jei rasiu daugiau šios autorės knygų, imsiu nedvejodamas.

Smagu, kai knygos tokios geros papuola, kad negaila ir šiek tiek miego paaukoti, kad pabaigtum laiku. Smagu ir kai autoriai - tokie įdomūs ir protingi žmonės, su nuoširdžia atjauta ir empatija. Duodu 5/5 ir, kaip ir sakiau, tikrai rekomenduoju.

ne grožinė | Jeffrey Kluger "Apollo 8"

Autorius: Jeffrey Kluger
Pavadinimas: Apollo 8
Serija: -
Žanras: Istorija, Mokslinė Literatūra
Psl.: 320
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Kai buvau mažas, norėjau būti astronautu. Ar, gal, kosmonautu, nežinau ar tada žinojau abu žodžius ir skirtumą tarp jų. Kaip ir nežinojau, ko reikia tokiu tapti, tad tiesiog skaičiau viską, ką tik galėjau gauti apie kosmosą, planetas, žvaigždes, visatą.

Apie Knygą: Prieš Apollo 11 ir Neil Armstrong, pirmąjį žmogų ant Mėnulio, buvo Apollo 1, Virgil Grissom, ir baisi katastrofa. Bet nei žmonija, nei Jungtinės Valstijos tuo metu nė neketino nuleisti rankų. Tad buvo ir Apollo 2 ir 3... Iki Apollo 8, kuris pasiekė Mėnulio orbitą. Šį įvykį stebėjo tuomet bene trečia dalis pasaulio (to, kuriame buvo elektra ir televizija). Ir čia mes galime paskaityti istoriją tų, kurie buvo toje raketoje, jų šeimas ir tuos, kurie šią misiją reguliavo iš Žemės.

Mano Nuomonė: Knyga tiesiog nuostabiai parašyta. Istorija pasakojama iš visų svarbių žmonių pozicijų, t.y. sekame ją čia šalia astronauto žmonos, čia šalia inžinieriaus, kuris bijo suklysti, visada iš trečio asmens, bet visada labai asmeniškai. Atrodė, jog filmą žiūriu, ar kokią grožinę novelę skaitau. Bet vos viskas pradėdavo atrodyt pernelyg netikra, autorius pateikdavo visus faktus, tų faktų resursus ir net audio failus, tiek interviu su vienu iš astronautų, tiek ir pokalbį tarp Apollo 8 komandos, bei jų komunikaciją su Hiustonu. Bet geriausia tai vaikai. Jiems astronautai tai tik jų tėčiai, nieko čia ypatingo ar naujo. O va ten kažkieno kito tėtis tai gaisrininkas! Įsivaizduokit tą tokį "ai, mano tėtis tai tik astronautas" nusivylimą.

Labai gera knyga. Jei domitės tokiais dalykais, tikrai imkit. Duodu 5/5, super skaitinys.

istorija | Desmond Seward "A Brief History of the Wars of the Roses"

Autorius: Desmond Seward
Pavadinimas: A Brief History of the Wars of the Roses
Serija: -
Žanras: Istorija, Viduramžiai
Psl.: 320
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Nemeluosiu, kai skaitau istorines knygas, tokios geriau žinomos šalies pvz, kaip Anglija, ir nė velnio nežinau, tik vardus šen bei ten, jaučiuos it tikras idiotas. Kažkada istoriją labai mėgau, net studijuoti norėjau. Bet tas noras atšoko ir panašu jog nebegrįžo.

Knyga labai gerai parašyta, visiškai ne sausa, labai linksmai ir įdomiai pasakojama, atrodo, jog skaitai tiesiog kiek labiau istorišką knygą, o ne bene tikrą vadovėlį, su faktais ir datomis. Ji pasakoja apie penkiolikto amžiaus Angliją, kai Jorkai ir Lankasteriai plėšėsi dėl karūnos. Šis karų, mūšių, perversmų, intrigų ir išdavysčių laikotarpis buvo vadintas Dviejų Rožių Karu. Bet, čia gi, autorius paaiškins ir kodėl taip vadinta, ir kodėl tai nėra visai tikslu.

Nežinau, kiek teisinga knyga faktiškai, bet skaityti ją buvo labai lengva, bei tikrai įdomu. Tai jei norit truputį istorijos, tikrai galiu rekomenduoti, kaip gerą pasiskaitymą, o pačiai knygai duodu 5/5.

Ne Grožinė: Jocko Willink "Discipline Equals Freedom"

Autorius: Jocko Willink
Pavadinimas: Discipline Equals Freedom: Field Manual
Serija: -
Žanras: Ne Grožinė, Asmeninis tobulėjimas
Psl.: 189
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nežinau, kaip jums, bet man prieš Gruodį visada reikia truputį daugiau motyvacijos tiem patiem dalykam daryti. Lapkritis labai toks meh mėnesis. Tai pasiėmiau vieną mėgstamiausių savo motyvatorių, turbūt trumpiausią Jocko Willink knygą.

Apie Knygą: Knyga paliečia tris svarbiausius jūsų sveikatos ir gerovės taškus. Pirmiausia tai protą, mentalitetą, motyvaciją. Ir tą piktą balsiuką, kuris bando jus sumauti, tą kur sako "užteks, šiandien jau daug padarei", arba "lėkštė dar ne tuščia, o tu šiandien daug dirbai". Tada pereina prie, būtent, maisto. Kaip mes valgom ir ką tas maistas daro mūsų organizmui. Jis, beje, propaguoja tą paleo dietą ar kaip ji ten, kur jokių grūdų. Ir galiausia prisiiriam prie fizinio aktyvumo, disciplinos. Žodžių į vatą jis nevynioja, sako kaip yra, pripažįsta tokio dalyko, kaip tingėjimas egzistenciją, bei aprašo savo paties sporto rutinas, kurių pusė man skambėjo, kaip ateivių kalba. Tuo pačiu, nėra taip, kad jis tik grubiai jus stums į priekį ir tai būtent ir yra mano mėgstamiausias dalykas apie Jocko Willink: negali padaryti šito? Bet gali padaryti kažką. Tai daryk. Daryk Ką Nors.

Mano Nuomonė: Patinka man, kaip autorius rado tą idealų centriuką tarp švelnios motyvacijos, tapšnojimo per petį ir pasakų, jog gerai, bent šiek tiek, tiek ir užteks. Bet tuo pačiu nepasiekė tos agresyvios vietos, kur man irgi niekada neveikė, kai tave bando motyvuoti pykčiu ir įžeidimais. Čia gi viskas paprasta: tu pats žinai, jog gali daugiau, o jei manai, kad negali, tai tavo tinginys tau meluoja, neklausyk jo, tegu dvesia jei jam sunku, nes tu gali daugiau ir tu padarysi daugiau. Gal buvo per daug sporto aprašymų, juoba, kad man tie pavadinimai nieko nesako (tai turbūt vienintelė sritis, kur lietuviškus pavadinimus žinau geriau, nei angliškus), bet labai patiko, kaip paaiškino kam ir kaip gali reikėti tokio treniravimosi, kaip tai gali padėti išgyventi ir gyventi. Tik vieną dalyką būtinai prisiminkit: aš turiu tą depresijos formą, kur pasieki baisias žemumas, bet po to gali pasiekt tokias pat baisias aukštumas. Depresijoj jo žodžius priėmiau kitaip, nei jie skambėjo, kai jaučiausi gerai. Tad jei kartą nepatiko, pamėginkit kitą, kai jausitės kitaip. Sėkmės jums ir laikykitės.

Sveikas toks skaitalas. Išmokė atskirt, kada pats sau pagalius į ratus kišu. Ir dabar jau smalsauju tai kokios gi kitos jo knygos. Šiai duosiu 4/5, nes tikrai šiek tiek per daug veiklos aprašymų.

Ioan Grillo "Gangster Warlords"

Autorius: Ioan Grillo
Pavadinimas: Gangster Warlords
Serija: -
Žanras: Mokslinė literatūra, Nusikaltimai
Psl.: 384
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pavargau jau šiek tiek nuo visos fantastikos, tai pasiėmiau paskaityt šiek tiek dokumentikos. "Gangster Warlords", apie Karvedžius Gangsterius - labai gerai parašyta knyga. Tikrai aukštos kokybės žurnalistika. Smagu, kai papuola tokia į rankas, būtent kai reikia pailsėti.

Apie Knygą: Gangsteriai evoliucionavo. Iš mafijozų ir sąlyginai lengvai susemiamų nusikaltėlių, jie virto Organizuoto Nusikalstamumo galvomis, vadovais, karvedžiais. Jų darbas nebeapsiriboja vien bankų plėšimais ir aktais, kurie jei tiesiogiai mūsų neliesdavo, tai neliesdavo ir su visam. Dabar gi, nuo aukso mūsų papuošaluose, iki degalų mūsų automobiliuose, ar net prieskonių mūsų maiste - dažnai ten patenka per jų rankas. Bet, žinant tai, kodėl jie laisvėje ir toliau teroru valdo, bei spaudžia kitas korporacijas, biznius? Mat evoliucija čia nesibaigė. Mūsų bjauriais laikais, kai korumpuotas politikas yra blogiau, nei gangsteris, kuris nešvariais pinigais paremia mokyklą, ar išasfaltuoja kelią, sunku rasti, kaip juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Juoba, jog net ir tai padarius, toli gražu ne visada kas nors pešama. Knygoje minimas vienas incidentas, kai policija pati atidavė skundiką gangsteriams, o jų vadovą išleido iš kalėjimo, kur jo žmonės pasitiko jį su ginklų salvėmis čia pat gatvėje.

Mano Nuomonė: Ta paralelė tarp politikos bei gangsterių čia buvo labai įdomi. Mat evoliucija įvyko būtent šioms dviems grupuotėms susidūrus. Vieni prisimokė iš kitų ir iš to gimė, tarkime, Raudonasis Komando. Kalėjime jie šokdavo suktis ratu, kai sargyba imdavo mušti vieną: taip visi gaudavo smūgių, bet niekas nemirdavo nuo jų pertekliaus. Jų bosas privertė visus pasidalinti iš namų gaunamu maistu, tokiu būdu visi gaudavo pavalgyti geriau - dažniau. Laisvėje jie patys gaudė prievartautojus ir vagis, sukišdavo į viščiukų narvus ir palikdavo pasėdėti prie kelio, kad visi galėtų ateiti pažiūrėti, susipažinti su jų veidais. Kitais atvejais juos netgi ištremdavo iš miestelių ar kaimų. Tokio tipo gangsterius sunku pasodinti už grotų - savi, su nusikaltimais nesusiję žmonės jaučiasi jų globojami, tad ir patys jiems noriai padeda, dangsto, bei nekalba apie jų vykdomus ar vykdytus nusikaltimus. Tie dažniausiai apsiriboja prekėmis, bei biznių reketais. Dar gi, knygoje viskas tikrai gerai ištirta, o istorijos parašytos labai sklandžiai, tad viskas skaitosi lengvai ir įdomiai. Sužinojau daug naujų dalykų. Kaip tarkime, koks didelis skirtumas tarp gangsterių, kurie į nusikaltimus buvo pastūmėti reikalo išgyventi ir tų, kurie ten atsidūrė trokšdami daugiau galios.

Gera knyga. Veiksmas daugiausia Meksikoje, tad galima greit ir lengvai palyginti su žiniomis apie, tarkime, Amerikos gaujas, apie kurias net ir pačiam Netflix pilna dokumentinių filmų ir serialų. Duodu 5/5. 

Joe Dispenza - Breaking the Habit of Being Yourself

Bandau bent kartais įterpti ir kokią ne grožinę knygą. Nežinau, kaip dažnai tai pavyks, ir ar bus įmanoma tas knygas kažkaip iš vis aprašyti, ir ar iš vis reikia. Bet pamėginkim, ir pažiūrėkim, kas bus. Taigi, pasiėmiau paskaityti Joe Dispenza knygą "Breaking the Habit of Being Yourself" (ISBN 1401938086; 329p.; Goodreads), priežasčių tam buvo daug, iš kurių ne mažiausias yra mano įsitikinimas, jog nieks nepasikeis, jei nieko nekeisi. Pasirodo, jog tai visai nebloga knyga, nors su viskuo sutikti tikrai negaliu. Kaip ir negaliu suprasti, kai kurių instrukcijų. Bet ei, buvo verta.

Autorius, su visa pagarba jūsų personai, tiesiai šviesiai rėžia - jei nori būti kažkuo kitu, nei esi dabar - nustok būti savimi. T.y., jei, kaip aš, esi gan tingus žmogus, kuris svajoja, jog kadanors dirbs kas dien, nes mylės darbą, kurį dirbą, tai pats tas metas tuo žmogumi tapti. Tas žmogus - netingi. Bet mes vis tiek tingim, ar ne? Toliau autorius ir aiškina, kas, kaip, kodėl, ir ką dėl to daryti. Pasirodo jog mes savo reakcijomis ir asociacijomis kuriame kažkokius ten takus, tarp kažkokių ten smegenų dalių. Pvz.: darbas, nesmagu, nenoriu - tingiu. Su laiku tai tampa tiesiog darbas - tingiu. Mano atveju, taip yra todėl, kad pirmi darbai buvo baisiai sunkūs, fiziškai sekinantys, ir tiesiog bukinantys. Čia autorius ir pradeda mus mokyti, kaip šitą tiltą sudeginti, kad su darbu asociacijos "tingiu" neliktų, ir kaip tapti tuo žmogumi, kuris visai netingi. Tai nėra labai paprasta, bet ei, gal jūs už mane imlesni, ir suprasit.

Kitas įdomus dalykas, ne paskutinis knygoje, bet paskutinis, kurį paminėsiu, tai autoriaus paminėtas auto-pilotas. Nežinau, kaip jūs, bet aš iš galvos gal taip lengvai jums savo pin ir nepasakyčiau. Bet be problemų jį visada surinksiu. Ir, kad mintinai jo beveik nepamenu supratau tik tada, kai kartą prie kasos buvo kitokia skaičių seka, t.y. pripratau, kad vienetas yra apačioje, kairėje, o ten buvo viršuje. Akimirką sudvejojau. Šitą dalyką mes naudojame daug dažniau, nei manome. Kartais ir to paties darbo nemylime, nes jame nebūname, o leidžiame autopilotui viską valdyti. Autopilotas žino, kaip mes reaguotumėme, tad ir reaguoja. Ir ta reakcija vėl stato tuos tiltus tarp darbas ir tingiu. Padarę sprendimą patys, t.y. sureagavę patys, pasirinkę reaguoti taip, o ne anaip, jau galime šį bei tą pakeisti.

Žodžiu, nežinau, ar sugebėjau ką nors paaiškinti. Bet jei nusibodo visą laiką jaustis nei šiaip, nei taip, tai gal ir verta paskaityti. Šiaip jau man visos šitos knygos labai panašios į tą Paslaptis knygą, The Secret, bet jos peikti negaliu, nes savom akim mačiau, pažįstu, myliu ir gerbiu, ne vieną žmogų, kuris ją perskaitė, ir tikrai susitvarkė gyvenimą. Turbūt daug priklauso ir nuo noro, bet mažytis vadovėlis, kaip daryti dar niekam nepakenkė. O kiek ikėjos baldų stovi kreivi, mat tuos vadovėlius išmetėme... Knygai duodu 8/10, nes man vis tiek per painu visas tas "elkis taip, lyg tas geras jau būtų įvykęs" - kaip man elgtis, lyg jau grįžau iš kokių nors tropikų?

William Bass - Death's Acre

Ši William Bass knyga, "Death's Acre" (ISBN 0425198324; 320p.; Goodreads), ir ta, kur skaičiau prieš tai - "Beyond Body Farm" ar, kaip ją ten, viena su kita labai dera. Jos, nesvarbu kurią imant pirma, puikiai viena kitą papildo, ir skaitosi, kaip viena, storesnė knyga. Bet to pasekoje apie jas abi galiu pasakyti visiškai tą patį.

Daktaras William Bass mane sužavėjo savo charakteriu. Jis gražiai vertina žmones, ir yra pasiruošęs kalnus nuversti, vardan tiesos, ypač jei dar yra ką įkišti už grotų, apsaugant kitus. Šią knygą tikrai būtina paskaityti visiems, kas mėgsta detektyvus apie žmogžudystes.

Dr Bill Bass pasakoja, kaip viskas prasidėjo. Nuo prastų patalpų, kurių niekas kitas jau nebenorėjo, pikto valytojo, kurio sandeliuke jis paliko vieną eksperimentinį kūną, iki akro žemės, kažkur už kalėjimo. Eksperimentai darėsi vis įvairesni, kam prireikė net muses pažymėti, tokie tie vabalai svarbūs tiriant nusikaltimą. Jie netgi padėjo vienai žymiai autorei parašyti knygą "Kūnų Ferma", kas apibrėžė ir jų Mirties Akro pavadinimą, mat kažko oficialaus jau seniai norėjosi, o vis nebuvo.

Knyga labai įdomi, kur kas įdomesnė, nei praeita. Patinka man daktaro Bass požiūris į gyvenimą ir mirtį, o svarbiausia - ir į žmones. Duodu 10/10.

Dr. Bill Bass - Beyond the Body Farm

Ar kada teko girdėti, apie Kūnų Fermą? Jei žiūrėjot serialą Kaulai, tai turbūt girdėjot. Šią knygą, "Beyond the Body Farm" parašė Dr. Bill Bass (ISBN 0060875291p.; 282p.; Goodreads), žmogus, sukūręs tą kūnų fermą.

Kūnų Ferma yra tokia vieta, kur, paaukoję savo kūną mokslui gali atsidurti, na, turbūt bet kas. Ten tuos kūnus laiko įvairiomis sąlygomis, tam, kad sužinotų, kaip jose vyksta irimo procesas. Kam to reikia? Bill Bass labai puikiai visa tai iliustruoja papasakodamas apie keletą tirtų bylų, kur viską pakeitė smulkmenos kauluose. Pagal išsipūtimą, lervas, žymes ant kaulų, ir panašiai, galima daug pasakyti apie mirties vietą, pomirtinę vietą, ir netgi mirties priežastį.

Daktaras Bill Bass labai smagiai papasakojo ir apie skirtumus tarp serialų ir realybės, labiausia pabrėždamas laiko faktorių: DNR tyrimų tikėtis tą pačią dieną yra bene juokinga, ką jau ten kalbėti apie 45 serialo minutes. Tačiau pačių serialų jis labai nepeikia, mat jie bent jau išmokė žmones, kaip elgtis, radus kūną, t.y. - prie nieko nelysti, mat tai - galima nusikaltimo vieta, ir nevalia nieko ten judinti iki pasirodys ekspertai.

Knyga tikrai labai įdomi, tad kas mokat angliškai, ir mėgot CSI ar Kaulus, tikrai labai rekomenduoju. Aš jai irgi duodu rimtą 10/10, nors skaičiau labai ilgai. Tiesiog reikėjo daug pasižymėti.

Massimo Introvigne - Satanizmas

Seniai turiu, o tik dabar prisiminiau, kad gal ir perskaityt reikia. Massimo Introvigne knyga "Satanizmas" (Il Satanismo; ISBN 978-609-95140-3-1; 62p.; Goodreads) tėra tik įžanginė knygutė, siekianti vos per pusšimtį puslapių. Bendrais bruožais, kas tai yra, ko tikėtis, nuo ko skirti, kur ieškoti daugiau informacijos.

Autorius tiesiog lengvai ir greitai nupasakoja, kas tas satanizmas, kaip jis veikia, kokių yra jo tipų, kas jį išgarsino, ir t.t.; labai trumpai, su gan plačiomis išnašomis. Ar informacija teisinga ar ne - klausimas skaitytojui, ne autoriui. Man tekę skaityti jo neminėtų veikalų, su minėtais asmenimis, kultais, ir pan. ir vietomis jo nuomonė ar žinios buvo tiesiog kitokios. Čia iš tų atvejų, kur faktai ten, faktai šen, o ar jie tikri, ar "alternatyvus" (bent tokį "gerą" mums Trump'as padare, davė nišą nukaldinti tokiai frazei, kaip "alternatyvūs faktai") - jau sunkoka ir pasakyti (pvz.: minimi žmonės - mirę, iš jų interviu ėmę žurnalistai - gal būt ne paties švariausio vardo, ir t.t.)

Knygelė įdomi, verta tų kelių centų, už kuriuos ją galima nusipirkti. Panašu, kad autorius rašo gan išsamiai, tad besidomintiems šia tema - bent jau skaitymo sąrašus pripildysit tikrai labai padoria literatūra (gal ne visada "padoria" per se, bet...), tad duosiu, na, nežinau, tarkim 8-10. Per trumpa, kad būtų galima rimčiau įvertinti, perskaičiau per loading screens žaidime.

Colin ir Damon Wilson - Cults and Fanatics

Paprastai tokias knygas tikrai mėgstu, ir ne vieną jau aprašiau. Bet Colin ir Damon Wilson'ų "Cults and Fanatics" (Kultai ir Fanatikai; ISBN 1854871242; 192p.; Goodreads) buvo beveik visa vien tik apie krikščioniškas sektas, nuprotėjusius kunigus, ir visą būrį Mesijų.

Pirmiausia, tai leiskite man pabrėžti, jog knyga apie sektas, kultus, ir daugiausia - fanatikus. O ne, tarkime, kultūras, visuomenes (pvz. Iliuminačius, Masonus, t.t.) ir panašiai. Nors jos irgi paliestos, kas palieka nemalonų vientisumo stokos skonį burnoj (ar galvoje). Antra, autoriai atrodo norėjo paminėti mažiau žinomas istorijas, arba tas, apie kurias mes turime labai daug anekdotinės informacijos. Ir trečia - viskas keistai koncentruota į du ar tris žemės plotus, todėl knyga tikrai nėra turininga.

Po gabaliuką, lapą, kartais net ir visus tris, sužinome apie visokius kunigus, stebukladarius, Mesijus, vienuolius, ir (būgnai) žudikus. Tai - žmonės turėję oratorių talento, arba tokie, kurie pasitaikė vietoje ir laiku. Tai - žmonės, kurie tikėjo, jog rojų pasieksime tik nusipjovę ranką, genitalijas, nusilupę odą, nužudę kaimyną, ir gal būt permiegoję su artimu giminaičiu. Kartais paminėti ir rimti kultai, ar gerai žinomi asmenys, kaip Rasputinas, Kargo-kultas, KKK, Čarlzas Mensonas (Charles Manson). Bet informacija - keistai gyvybinga, be jokių nuorodų į šaltinius, tad sėdi, skaitai, ir toks noras bent į Vikipediją nueiti kirba. Bet knyga tikrai sena, tai gal dėl to. Beje, kalbant apie KKK, tai tikiuosi, jog jų ištakų istorija teisinga (po šitos knygos jau net ir nebeturiu noro eit į tą vikipediją, mat labai rimtai stengiausi ją sustumti, kai labai nesinorėjo), mat prajuokino. Kas per baltos palos? O gi jie vaiduokliais apsimetė. (kitą syk sutikę rasistą, įsivaizduokite jį Kasparo, Draugiško Vaiduokliuko, kostiumu)

Žodžiu, knyga - prastas skaitalas. Duodu 2/10 ir nerekomenduoju. Išlepino mane geresni, visoki ten, žinot, su šaltiniais...

Donna Freitas - The Happiness Effect

Donna Freitas knyga "The Happiness Effect" ("Laimės Efektas"; ISBN 0190239859; 368p.; Goodreads) suintrigavo savo pavadinimu, o tada ir anotacija. Knyga apie socialinių tinklų rimtuosius naudotojus, tuos kur po savaitgalio pareina 20 fotografijų, ir pri'tag'inimai net ten, kur tavęs nėra. Na, na, gal bus įdomu? Trumpai drūtai, tiems, kas iki galo nenorit skaityt: ne, nebus. Knyga labai solidžiai susitelkė ties socialiniais tinklais, kaip visu internetu, kur, atsiprašant, nėra nieko geriau, ar iš vis - daugiau. Davė pasisakyti žmonėms, kurie sunkiai sumezga sakinius, arba kurie jau pasiekė streso viršukalnę. Ir galiausiai pasiūlė paprasčiausią išeitį: atsijunkite. O man galvoj skamba Humble the Poet citata, skaityta būtent šį rytą: mėgstu būti su žmonėmis, kurie leidžia pamiršti, jog turiu telefoną (I love chilling with people who make me forget I have a phone).

Autorė paėmė tikrai daug interviu, iš tikrai daug žmonių. Ir tada pateikė mums pačius radikaliausius. Jie arba žiūri į facebook, kaip į sceną, kur "likes" nurodo jiems jų vertę (to pasekoje, jei įrašas negavo nei vieno "like" - jis trinamas, kaip gėdingas nesusipratimas), arba jau deaktyvavo savo socialinių tinklų anketas. Čia į galvą man ateina kita citata, Marilyn Manson, apie narkotikus (kas čia visai tinka, mat vienas iš apklaustųjų facebook įvardino, kaip cheminę adikciją): yra naudotojai, ir yra piktnaudžiautojai (there are users, and there are abusers). Autorė, kaip išeitį, siūlo abstinenciją nuo wi-fi, tarsi internete būtų tik keturi dalykai: facebook, twitter, snapchat, ir žinoma, instagram. (Čia tyliai pabrėžiu, kad nesutinku, jog tai sprendimas, mat nemanau, jog problema slypi tame)

Toliau autorė, vos ne kraujuojančia širdimi, skatina mums padėti jaunuoliams ir suteikti jiems tą laisvę, apie kurią jie slapta svajoja (toks truputį Umbridge kvapas): sukurti zonas, kur wi-fi ryšys neveikia. Negalite nustoti žaisti telefonu klasėje? Ak, tai gal paimkim krepšį... ir sudėkim ten savo telefonus prieš pamoką! Nes, kam, po velnių, tą pamoką daryt įdomesnę, ar ne? Šią knygą skaičiau labai ilgai, ir labai nuobodžiai. Tuo tarpu turiu namie tokių, dėl kurių ir be jokio miego tekdavo apsieiti, mat visą jo laiką - praskaičiau. Turėjau matematikos mokytojų, pas kuriuos mokiausi vos 4-ais, ir tų kitų, kur 9 buvo standartas. Kitaip tariant, jei nekabina, tai atjungtas internetas - nepadės. Bet autorė, atrodo, mieliau mus pasodintų į geltonus kambarius, o ne pagerintų prezentaciją. Knygai duodu 3/10, ir tai tik už jos geranoriškumą.

Edward Humes - Garbology: Our Dirty Love Affair with Trash

Kiek save pamenu, visada buvau prieš šiukšlinimą. Klasės draugai niekad nemėtydavo popierių, juokaudami, jog galiu liepti pakelti, o jei kas pamatys, kad jie šiukšles renka - išjuoks. Tėvai greit suprato, jog mano mažytis aš ilgai putosis dėl numestos šiukšlės, arba grįš ją pakelti, ir nešis kartu, kad ir lipnų ir dabar jau smėlėtą ledų pagaliuką, kol rasim šiukšlių dėžę - tad geriau visai nemėtyti. Niekad nepasidrovėdavau kažko pakelti ir įmesti į šiukšlinę viešoje vietoje, niekad neėmiau čekių iš bankomatų, visada atsisakydavau fizinių laiškų ir taip toliau, ir toliau, ir toliau. Nenuostabu tad, kad kai pamačiau Edward Humes knygą "Garbology: Our Dirty Love Affair with Trash" (Garbologija: Mūsų Purvinas Romanas su Šiukšlėmis; ISBN 1583334343; 288p.; Goodreads) NetGalley - iš kart paprašiau jos paskaityti.

Ši knyga daugiausia kalba apie amerikiečius, bet po šiokių tokių paieškų, paaiškėjo, jog net pati geriausia Europos šalis mūsų bendrą vaizdą ne tiek ir daug pakelia. Koks tas vaizdas? 102 tonos šiukšlių, sugeneruotų vieno žmogaus (per vidutinį gyvenimo laiką). Atviroje jūroje, tikrąja šio žodžio prasme, esama plotų, per kuriuos nesimato vandens nuo plastikinių maišelių, popierėlių, ir kitokio šlamšto. Kai kurie kalnai ir parkai - neegzistavo, iki neprisipildė ten buvęs šiukšlynas, kurį palaidojo ir apsodino. Esama produktų, kurių pakuotė brangesnė, nei joje laikomas turinys. Ir taip toliau, ir toliau. Mes naikiname savo vienintelius namus, vien dėl to, kad per gimtadienį parke lengviau išmesti popierinę lėkštę, nei parsinešti keramikinę namo, kur ją dar reikės išplauti. Disposable Lifestyle: Vienkartinis Gyvenimo Būdas.

Bet prieš šią problemą mes nesame bejėgiai. Nereikia nei streikų, nei pasiaukojimo, nei per daug atsisakymo. Tereikia šiek tiek pagalvoti. Pasiimti medžiaginį, ar daugkartinį maišelį su savimi į parduotuvę. Kiek kainuoja maišelis? 14 centų? Tai 14 centų kuriais jūs asmeniškai (nes kas nors tą maišelį vis tiek nupirks - bet tai būsite ne jūs) neparėmėte ir taip didelio biznio, kuriam be pelno aplinka tikrai nerūpi. Maišelis sveriamoms bulvėms? Namuose prieš išmetant suriškite jį mazgu, mat begalės jų klajoja ne tik gatvėmis, bet ir mūsų vandens telkiniais. Ir dar daug mažų paprastų būdų, kuriais prisidėti gali bet kas.

Man labai patiko autoriaus paprastumas kalbant. Tikėjausi grūmojimo, gėdijimo, ir pikto "mes mirsim, jei jūs to nepadarysite". Bet jis - žmogus paprastas, ir supranta, jog ne visi gali sumažinti vartojimą, ko rezultatas būtų ir sumažintas šiukšlinimas. Tad ir kalba taip, siūlydamas mažas išeitis, pasakodamas apie tuos, kurie dėl to padarė daug daugiau, bandydamas įkvėpti, o ne išgąsdinti, nors išsigąsti tikrai yra ko. Taigi knygai duodu 10-10, ji gal būt ne pati tiksliausia, ir geriausia, kokių ten yra šia tema, bet pradžiai - net labai gera ir įkvepianti.