2017 m. rugsėjo 24 d., sekmadienis

Joe Dispenza - Breaking the Habit of Being Yourself

Bandau bent kartais įterpti ir kokią ne grožinę knygą. Nežinau, kaip dažnai tai pavyks, ir ar bus įmanoma tas knygas kažkaip iš vis aprašyti, ir ar iš vis reikia. Bet pamėginkim, ir pažiūrėkim, kas bus. Taigi, pasiėmiau paskaityti Joe Dispenza knygą "Breaking the Habit of Being Yourself" (ISBN 1401938086; 329p.; Goodreads), priežasčių tam buvo daug, iš kurių ne mažiausias yra mano įsitikinimas, jog nieks nepasikeis, jei nieko nekeisi. Pasirodo, jog tai visai nebloga knyga, nors su viskuo sutikti tikrai negaliu. Kaip ir negaliu suprasti, kai kurių instrukcijų. Bet ei, buvo verta.

Autorius, su visa pagarba jūsų personai, tiesiai šviesiai rėžia - jei nori būti kažkuo kitu, nei esi dabar - nustok būti savimi. T.y., jei, kaip aš, esi gan tingus žmogus, kuris svajoja, jog kadanors dirbs kas dien, nes mylės darbą, kurį dirbą, tai pats tas metas tuo žmogumi tapti. Tas žmogus - netingi. Bet mes vis tiek tingim, ar ne? Toliau autorius ir aiškina, kas, kaip, kodėl, ir ką dėl to daryti. Pasirodo jog mes savo reakcijomis ir asociacijomis kuriame kažkokius ten takus, tarp kažkokių ten smegenų dalių. Pvz.: darbas, nesmagu, nenoriu - tingiu. Su laiku tai tampa tiesiog darbas - tingiu. Mano atveju, taip yra todėl, kad pirmi darbai buvo baisiai sunkūs, fiziškai sekinantys, ir tiesiog bukinantys. Čia autorius ir pradeda mus mokyti, kaip šitą tiltą sudeginti, kad su darbu asociacijos "tingiu" neliktų, ir kaip tapti tuo žmogumi, kuris visai netingi. Tai nėra labai paprasta, bet ei, gal jūs už mane imlesni, ir suprasit.

Kitas įdomus dalykas, ne paskutinis knygoje, bet paskutinis, kurį paminėsiu, tai autoriaus paminėtas auto-pilotas. Nežinau, kaip jūs, bet aš iš galvos gal taip lengvai jums savo pin ir nepasakyčiau. Bet be problemų jį visada surinksiu. Ir, kad mintinai jo beveik nepamenu supratau tik tada, kai kartą prie kasos buvo kitokia skaičių seka, t.y. pripratau, kad vienetas yra apačioje, kairėje, o ten buvo viršuje. Akimirką sudvejojau. Šitą dalyką mes naudojame daug dažniau, nei manome. Kartais ir to paties darbo nemylime, nes jame nebūname, o leidžiame autopilotui viską valdyti. Autopilotas žino, kaip mes reaguotumėme, tad ir reaguoja. Ir ta reakcija vėl stato tuos tiltus tarp darbas ir tingiu. Padarę sprendimą patys, t.y. sureagavę patys, pasirinkę reaguoti taip, o ne anaip, jau galime šį bei tą pakeisti.

Žodžiu, nežinau, ar sugebėjau ką nors paaiškinti. Bet jei nusibodo visą laiką jaustis nei šiaip, nei taip, tai gal ir verta paskaityti. Šiaip jau man visos šitos knygos labai panašios į tą Paslaptis knygą, The Secret, bet jos peikti negaliu, nes savom akim mačiau, pažįstu, myliu ir gerbiu, ne vieną žmogų, kuris ją perskaitė, ir tikrai susitvarkė gyvenimą. Turbūt daug priklauso ir nuo noro, bet mažytis vadovėlis, kaip daryti dar niekam nepakenkė. O kiek ikėjos baldų stovi kreivi, mat tuos vadovėlius išmetėme... Knygai duodu 8/10, nes man vis tiek per painu visas tas "elkis taip, lyg tas geras jau būtų įvykęs" - kaip man elgtis, lyg jau grįžau iš kokių nors tropikų?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą