knygos apžvalga | Mary Roach "Fuzz"

Autoriai: Mary Roach
Pavadinimas: Fuzz
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Mokslinė Literatūra
Psl.: 308
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Žmonės nėra vieninteliai įstatymus laužantys piktadariai ar maištininkai. Mary Roach, savo knygoje pavadinimu "Fuzz", pasakoja apie kitus nusikaltėlius, tuos kur dažnai su daugiau kojų...

Apie Knygą: Jau gerai pažystamo humoro pilna knyga apie įstatymus laužančią gamtą. Nuo nuodingų augalų, kurie žudo, iki alkanų gyvūnų, ar tų, kurių takas, taip išėjo, veda per jūsų verandą, ar važiuojamąją kelio dalį. Kaip ir kas su tuo tvarkosi, kad apsaugotų tiek mus, tiek mūsų turtą, įskaitant ir pvz.: pasėlius, kaip tai veikia ar neveikia, bei ką galime ir turėtumėme daryti patys susidūrę su alkanu, gauruotu įsilaužėliu virtuvėje.

Mano Nuomonė: Autorė, žinoma, supranta, kad tai mes esame gamtos kelyje, o ne atvirkščiai ir plačiai nupasakoja galimą susigyvenimą, t.y. kaip išlikti saugiems patiems, ir tuo pačiu nesukelti grėsmės gyvūnams, gamtai. Skaitosi labai lengvai, parašyta tikrai sklandžiai ir linksmai. Jei patiks, tai realiai kitos, kurias skaičiau, buvo geresnės, tai pasidairykit plačiau.

Stiprus 4/5.

knygos apžvalga | Mary Roach "Packing for Mars"

Autorius: Mary Roach
Pavadinimas: Packing for Mars
Serija: -
Žanras: Mokslinė Literatūra, Kosmosas
Psl.: 334
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Mary Roach man be galo patinka. Kažkada skaičiau jos "Negyvėliai" knygą ir labai stebėjausi, kaip knyga apie lavonus gali būti tokia linksma, priimtina, ir vis tiek pagarbi. Tai, kai akis užkliuvo už "Pakuojamės į Marsą", tuoj pat griebiau. Man, šiuo metu, be galo įdomi tema.

Apie Knygą: Visi žinome tą didingąją buvimo astronautu pusę. Esi gyva žvaigždė, beveik lygi Torui ar Lokiui. Pionierius kosmose. Ką ten, mes net į Mėnulį ranka numojom, svajodami apie tikrą planetą patyrinėti: Marsą.

Ką šiaip veikiate per dieną? Ar mankštinatės? Ką valgote? Kaip dažnai jus gamta kviečia apsilankyti tualete? Ar kas dien prausiatės, plaunate galvą? Kaip visa tai atlieka astronautai? Nulinėje gravitacijoje, mažutėje erdvėje, tik su dehidruoto maisto kubeliais, bei koše iš tubelės...

Į Marsą nukeliauti, anot šios knygos, reikėtų apie dvejų metų. Vadinasi - du metai kalorijų, kurios nevers žmogaus badauti, nes nebegali žiūrėti į tą šleikščią košę, kurią jau mėnesį, ar metus teko valgyti. Du metai drabužių pamainos, vandens bent menkiausiam apsiprausimui, du metai tualeto maišelių, nes niekas nenori pasikartojant to įvykio, kai... Šis bei tas išskrido į bendrą, gyvenamąją erdvę. Visus šiuos klausimus, nuo to, kaip buvo į orbitą paleisti pirmieji astronautai, iki mūsų bakstelėjimo į Marsą robotuku - Mary Roach ir ima ieškoti atsakymų. Kaip gi tai pradėta, daroma, ir bus padaryta?

Mano Nuomonė: Kartais buvo labai juokinga, kitais kartais isteriškai žvengiau. Mary Roach tikrai nebijo keblių ar nemalonių klausimų, situacijų. Ką ten, ji netgi prašėsi galimybės pasinaudoti kosmonautų tualetu, mat ten... Labai specifiškai reikia. Knygoje detaliai ir labai įdomiai aprašomos visokių eksperimentų detalės, nuo žiurkių galimo gimdymo kosmose, iki filmo suaugusiems klastotės, iki kiek žmogaus organizmas išskiria aliejų, bei, to pasekoje, kaip dažnai reikėtų maudytis? Ir apie maistą, bei jo gamybos specifikacijas papasakojo, palietė net temą, apie kurią skaičiau Apollo 8 knygoje, kur vienas astronautas į raketą pasiėmė kontrabandinį sumuštinį, ir to pasekmes, kurių anoje knygoje neaprašė. Jei jums įdomi kosmoso, astronautikos, galimybės nukeliauti į Marsą tema, imkit paskaityti. Viskas labai gražiai, linksmai, be galo aiškiai ir dar iš tokios pusės, apie kurią jums turbūt niekas kitas nepapasakos.

Knyga labai įdomi. Mary Roach kol kas manęs nenuvylė, tai labai rekomenduoju. Duodu 5/5.

Mary Roach - Spook: Science Tackles the Afterlife

  Kartą bibliotekoje, kai su medicinos studente pusesere ieškojom knygų medicinos skyriuje, man - pamaitinti smegenims po visos tos grožinės literatūros, jai - studijoms, ji juokais ištraukė Mary Roach knygą "Negyvėliai", kurią, kas jau ilgokai skaitot, žinot jog perskaičiau ir ji man labai patiko. Ir, kad jau patiko, susiradau keletą elektroninių autorės knygų, ir vieną iš jų šiandien pabaigiau. Tai būtų Mary Roach knyga "Spook: Science Tackles the Afterlife" dar žinoma kaip "Six Feet Over: Adventures in the Afterlife" (ISBN 184195845X; 293p.; Goodreads).

"These are arranged in six separate hallways, each portion of hallway reachable by one of two dozen possible combinations of interlinking stairways and obscured by fire doors and dead ends, such that a degree in psychic science is necessary simply to find one's bed in the evening."

  Kas man labai patinka šios autorės knygose, tai kad ji tarsi pabunda su klausimu. Išlipau iš lovos ir galvoju "kažin, o ar gali sąmonė išgyventi mirtį?", ko pasekoje knyga parašoma žinant nedaug ar visai nieko jos pradžioje, ir per visą jos eigą - mokomasi kartu su skaitytoju. Ar esama gyvenimo po mirties? Ar galim iškeliauti iš savo kūnų nemirę? Ar sąmonė išgyvena mirtį? Ir, jei į visą tai galime atsakyti "taip", tai ar esama pomirtinio gyvenimo, tokio, koks vaizduojamas biblijoje? Pragaro ir Rojaus? Mary mus nusiveža į Indiją, kur reinkarnacija - vos ne kasdienis reiškinys. Aplankom mediumus ir pasidomim ta jų ektoplazma, kuri atrodo teka iš visų jų skylių, mat substancija labai jau į kažką panaši. Ką jau ten, netgi pabuvojame ligoninėse, kur klinikinė mirtis - pakankamai dažna, kad būtų galima rinkti itin padorią informaciją šia tema ir netgi palikti tiems kūnų išeiviams - skiriamųjų ženklų, apie kuriuos jie po to galėtų papasakoti. Aš, asmeniškai, noriu tikėti labiau, nei iš tiesų tikiu, tad ši knyga man labai tiko. Mary Roach turi labai sveiką humoro ir skepticizmo "pirmiausia viską patikrinkim, o jau tada žiūrėsim" jausmą.
  Kaip įdomiai ėmiausi šios autorės. Pradėjau nuo lavonų, perėjau prie gyvenimo po mirties. Ir nors Negyvėliai man patiko kur kas labiau, šiai knygai irgi galiu duoti solidų 10-10, be kalbų.

Mary Roach - Negyvėliai

"Nuo tų laikų JAV armija galėjo ramiai stoti į mūšį: buvo visiškai aišku, kad jei užpuls karvės, kariai žinos kaip elgtis." 134p.

  Turbūt dažnas mūsų yra susidūręs su mirties nežinomybės baime. Kiti nemaloniai pasijunta nuo buvimo kapinėse ar buvimo prie atviro karsto. Visokias su lavonais susijusias baimes ir kitokį diskomfortą galima būtų ilgai ir nuobodžiai vardinti, bet geriau tiesiog paskaityti Mary Roach knygą "Negyvėliai" (STIFF; "Alma Littera" 2005; ISBN 9955-08-676-9; 304p) ir visų jų jei ne atsikratyti, tai bent jau nuslopinti.
  Turint galvoje, kad knyga tikrai apie lavonus, mirtį ir galimybes pasitarnauti po mirties, kurių pasirodo yra tikrai labai daug, o dar ir priduriant, kad silpnų nervų ir lakios vaizduotės žmonėms ši knyga gali vieną kitą nemalonią viziją ir į sapną atnešti - vis vien ryžčiausi ją rekomenduoti, mat knyga gera tikrai visais atžvilgiais. Autorė šmaikštumu išblaško visus slogulius ir šiurpulius ir dargi - be jokios nepagarbos. Tekstas visai nenuobodus, ko būtų galima tikėtis iš tokio informatyvaus kūrinio, pilnas pastabų ir vietoje bei laiku įterptų sąsajų ir minčių.
  Nors tekstas pagrinde apie lavonus, bet po šiek tiek informacijos pateikiama apie visą eilę vienaip ar kitaip su tema susijusių dalykų, pavyzdžiui apie balzamavimą, kremavimo taršą, gyvūnų ir žmonių panašumus, balistinės želatinos gamybą, lėktuvų saugumą, sistolinės fazės reikšmę. Paminimos net kelios įdomios istorijos apie įvairius prietarus ir mitus besipinančius apie negyvėlius nuo atmenamų laikų. O kai skaičiau apie Senovės Kinijos mediciną - juokiausi beveik iki ašarų ir gailėjau tų, kuriuos gydė.
  Nors imant tokio pobūdžio knygą automatiškai tikiesi sauso, informatyvaus, bet gal ne pačio lengviausio teksto - ši knyga tokia nėra. Tai labiau panašu į pokalbį su žmogumi, kuris supranta, kad tu neprivalai žinoti visų medicininių terminų, bet vis vien gali smalsauti, o tuo pačiu tave gali neraminti tema, todėl pridedama charizmos ir smagaus optimizmo. Ir nors teorinė medicina mane domina, bet net neabejoju, kad knyga būtų patikusi, net jei nesidomėčiau tuo visai.
  Na ir galiausiai, aš nebūčiau aš, jei nepastebėčiau vertimo. Šį kart man užkliuvo vos keli dalykėliai, kuriuos išvertė pažodžiui. Bet vertėjai ir redaktoriai kaltę išpirko nestokodami dalintis žiniomis. T.y. karts nuo karto pateikdami specifiškai Lietuvišką posakių ar pavadinimų variantą. Kai tokie dalykai nieko neišdarko, o dargi ir prideda vertės - labai džiaugiuosi. Taigi, knygai duosiu turbūt 9/10, nes kažko man visgi pritrūko, nors net negaliu nurodyti ko. Bet duosiu pilną 10 balų rekomendaciją.

Anotacija:
"Mary Roach - juokingiausių JAV mokslo knygų autorė. Jei jums atrodo, kad tai menkas pagyrimas - ar net absurdas - tuomet atsiverskite bet kurį šios knygos puslapį - ir pamatysite klydę. Negyvėliai pasakoja mums, kur po mirties atsiduria kūnai, ką jie gali nuveikti - mūsų dėmesiui pateikiama daugybė pribloškiančių istorijų, kokių mirusiojo kūnas vis dar gali mums papasakoti. O užvis smagiausia, kad šioje knygoje vis dėlto sugalvota, kaip papasakoti apie lavonus linksmai, drauge nė truputį nesumenkinant jų orumo. Tegyvuoja numirėliai!
  - Burkhard Bilger, knygos Bukagalvių mulkinimas (Noodling for Flatheads) autorius

Mary Roach straipsniai yra spausdinami tokiuose leidiniuose kaip Salon, Wired, Outside, GQ, Discover, Vogue ir New York Times Magazine; Reader's Digest kas mėnesį pateikia jos skiltį "Mano planeta". Mary Roach gyvena San Franciske.

Išsisus du tūkstančius metų lavonai - vieni - savo valia, kiti - nieko apie tai nenutuokdami - dalyvauja moksliniuose tyrinėjimuose: ir pačiuose drąsiausiuose išbandymuose, ir kvapą užimančiuose šiurpiuose sumanymuose. Ne kas kitas, o jie išbandė pirmąsias Prancūzijos giljotinas, atsakė į klausimą "Ar nukirsta galva, kad ir akimirką, dar spėja suvokti savo būklę?" 1904-aisiais jie padėjo įvertinti naujuosius armijos šautuvus, pasitarnaudami taikiniais. Jie skrido NASA erdvėlaiviais, jie buvo nukryžiuojami Paryžiaus laboratorijose, tiriant Turino drobulės autentiškumą... Kiekvienai naujai chirurginei metodikai išbandyti - nuo širdies persodinimo iki lyties keitimo operacijų - chirurgai pasitelkia lavonus.
Be to, šioje nepakartojama intonacija nuspalvintoje ekskursijoje keliaujame su Mary Roach nuo viduramžių iki devynioliktojo amžiaus po Europos anatomijos laboratorijas ir vaistines, gaminančias preparatus iš žmogaus kūno dalių, užsukame į žmogaus kūno irimo tyrinėjimų bazę Tenesio universitete (kitaip dar vadinamą "Lavonų draustiniu"), plastinės chirurgijos pratybų laboratoriją ir pas laidojimo biuro direktorę Skandinavijoje, turinčią sunkiai įgyvendinamą ateities viziją apie mirusiųjų kompostavimą.

Keistai patrauklus, komiškas, neretai ir šiurpus bei gana išmintingas pasakojimas apie tai, kas vyksta su mūsų kūnais, kai mūsų pačių su jais nebėra.