KJ Charles - An Unnatural Vice | Sins of the Cities 2

Jau gerokai laiko praėjo, nuo to, kai skaičiau pirmą šios trilogijos, Sins of the Cities, knygą. Tad, nepilstant iš tuščio į kiaurą, pakalbėkim apie K.J. Charles knygą, antrą serijoje, "An Unnatural Vice" (Sins of the Cities 2; ASIN B01M0HH1IH; 250p.; Goodreads). Patiko man pirma knyga, bet antra, kaip dažnai su KJC nutinka - dar geresnė.

Justin Lazarus - žymus Londono aiškiaregys. Dingo mylimas žmogus? Norite pasikalbėti su mirusiuoju? Tuomet norite apsilankyti būtent pas poną Lazarus. Jis, žinoma, puikiai žino, jog yra apsišaukėlis, bet gyventi reikia visiems. O tokiu būdu kartais net gali paguosti, padėti žmonėms, tad nieko iš tiesų ir neskriaudžia, ar ne? Kad ir ši moteris, atėjusi pas jį su savo menkomis santaupomis, kuriomis galėjo verčiau nusisamdyti kokį detektyvą, prašo jo pasakyti, kur dingo jos pabėgę dvyniai, mylimi vaikučiai. Lazarus apie tai per daug negalvojo, moteriai papasakojo blankią istoriją, patikino, bent iš dalies, jog jie kartu ir gyvi, bei pasiliko jos jam duotą dvynių piešinį, iki šioji nubėgs namo, pasiimti daugiau santaupų. Mat moterį kažkas, kažkuriuo metu tiesiog apvogė. Bėda ta, jog ji taip niekad ir negrįžo. Pasitaiko, Justin ilgai galvos nebūtų sukęs, o ir sunerimti nematė ko, iki jo kely pasimaišė žurnalistas Nathaniel Roy ir jo draugas, detektyvas, Markas.

Nathaniel Roy paskyrė savo laiką tokių žmonių, kaip Lazarus demaskavimui. Tad, nenuostabu, jog jiedu susidūrė. Kur kas nuostabiau buvo rasti Lazarus šaltyje prie savo durų, be palto ar kepurės, drebantį ir atrodo, sužeistą. Mat visai netyčia šis apsišaukėlis įsivėlė į Clem, Nathaniel'io draugo, kurį pažįstame iš praeitos knygos, šeimą. Toji moteris, nebuvo šiaip kaimietė. Dėl jos ir tų jos dviejų paklydėlių, Lazarus vos galo negavo. Ir to pasekoje, nusprendė jog gal būtų verta pakreipti savo profesiją kiek kita linkme, bei tuo pačiu padėti Nathaniel ir Markui.

Patinka man KJC herojai. Visada unikalūs, kitokie. Moka vienas kitą papildyti ne tuo dirbtiniu "laiku paklausk ko reikia" būdu, kurį vis randu ir už kurio vis užkliūnu. Duodu 5/5 ir turbūt iš kart griebsiu trečią knygą. Detektyvas tęsiasi, ieškom Clem'o šeimos narių, jo brolio vaikų!

K.J. Charles - Think of England | Galvok apie Angliją

Kai nesinori spręsti, ką skaityti toliau, imu ką randu iš K.J. Charles repertuaro. Šį kart po ranka papuolė "Think of England" (Galvok apie Angliją; ISBN 9780995799004; 239p.; Goodreads) audiobook'as, tad nutildžiau įsijungtą žaidimą ir įsijungiau ją. Nesitikėjau, kad tuoj reikės žaidimą išjungti, nes kartais pertraukdavo koncentraciją. Šnipai! Tikra ir jau tokia beveik labai rimta šnipų istorija, kitaip ir nepavadinsi.

Kapitonas Arčis Kurtis liko be daugumos pirštų, bei būrio draugų, kai į jų kuopą pateko prasta ginklų siunta. Pasibandymų metu, šaudami tie ginklai išsproginėjo vyrų rankose ir daugumą tiesiog išžudė. Ir Kurčiui iki šiol ramybės neduoda begalės klausimų, iš kurių - ne mažiausias yra: ar tai buvo tik atsitiktinumas, ar kažkas tyčia jiems pakenkė? Jo bandymas rasti atsakymus atvedė Kurtį į nuo civilizacijos nutolusį kaimo dvarą, į tėvo draugų namus. Čia jis ketino žūt būt rasti kelią į šeimininkų kabinetą, kur gal būt pavyks atkasti bent kokių dokumentų: išteisinančių, ar inkriminuojančių.

Storos namo sienos slepia daug paslapčių. Su nakties priedanga Kurtis išslenka iš savo kambario ir prie reikiamų durų akis į akį susiduria su tamsiaakiu poetu, Danieliu da Silva, kuris, atrodo, irgi norėtų įsilaužti vidun. Tik tiek, kad nei vienas neturi jokių priežasčių pasitikėti kitu, bent kol kas. Tad belieka kliautis, jog jų bendras tikslas padės rasti bent kokią nors bendrą kalbą. Galų gale, juk dabar jau tikrai aišku, namo šeimininkai tikrai turi ką slėpti.

Labai įdomi knyga. Vagys, kariai, šnipai, visokios suktybės ir net apgula. O kur dar blefas ir melai. Kaip kokia mažystė Bondo, taip, paties Džeimso Bondo istorija, su Agatos Christi priemaišomis. Duodu 5/5, nėr čia ko smulkintis.

K.J. Charles - An Unseen Attraction | Sins of the Cities [1]

Kartais pagalvoju, kaip gerai būtų, jei K.J. Charles perrašytų Šerloką Holmsą. Tas noras suintensyvėjo perskaičius jos knygą "An Unseen Attraction" (Sins of the Cities 1; ASIN B01G0GD0E0; 247p.; Goodreads), kur detektyvo linija buvo tikrai nuostabi ir greit mane prikaustė taip, kad po to užmigt sunku būdavo.

Tiek Clem, tiek Rowley preferina tylą ir ramybę. Toks bendras bruožas turbūt ir lėmė dažnus vakarus kartu, prie židinio, su arbata ir namo katinu vardu Katinas. Rowley - nelabai kalbus, o Clem - turi ką slėpti. Ir jei to negana draugystei suformuoti, tai visada galima pridėti jų bendrą neapsikentimą garsiakalbiu, nuolat girtuokliaujančiu kaimynu. Rowley niekaip nesupranta, kodėl Clem jo tiesiog neišspiria, ar kodėl jis toks pasišventes savo broliui. Tam pačiam, kuris davė Clem šį namą su pažadu, jog leis tam girtuokliui čia gyventi kiek tik jis norės, be nuomos. Kad ir kokią priežastį tam turėjo grafas Edmundas, tai turbūt jį ir pastūmėjo atvykti aplankyti brolio su keisčiausiais klausimais, greit po to kai tas girtuoklis buvo rastas nukankintas ir negyvas ant Clem namo slenksčio.

Londonu ritasi bjaurus rūkas, dengiantis gatves dvokiančia, nepermatoma skraiste, kurios pasekoje net dieną išeiti - pavojinga, jau vien dėl to, jog gali neberasti kelio namo. Ką jau kalbėti apie tamsias naktis. Vieną tokią kažkas įsilaužia į Rowley dirbtuves ir neradęs ten ko ieškojo, jas padega ir vos neužmuša paties Rowley. Kad ir dėl ko numirė tas girtuoklis, kad ir ko čia atsivilko grafas Edmundas, Rowley jau tikrai gana!

Mėgstu tokius paprastus, bet pakankamai suktus detektyvus, kur nesi įsitikinęs kas bus toliau ir kas dėl viso to kaltas. Rowley - labai įdomus vyriškis, apie kurį man čia šiek tiek pritrūko informacijos, bet ką padarysi. Clem, tuo tarpu, buvo kažkas visiškai naujo! Duodu 10/10, ir imu sekančią.

Skaitantiems angliškai, kviečiu į labai jaukų mano naują mylimiausią blogą: Pen & Pin

Dear Reader,

long time no read. How has Your year begun? What is the weather like in Your corner of the world?

Over here the mornings mope about the absence of snow, cover themselves in thick blankets of fog, and refuse to get up.

Londoners took a perverse pride in the "particulars" of yellow, blinding fog; Clem had been raised in the countryside, where you could breathe.

Our local variety is no match for an old London pea-souper, but still manages to creep into coats of any thickness and chill you to the bone.

Why not stave off the chill and dreariness with a delightful biscuit (or a plate-full of them)?

Gruodis ir kodėl jo metu - taip tylu?

Nes mano gimtadienis, nes mamos gimtadienis, nes Kūčios, Kalėdos ir Nauji. Šiemet, kaip niekad, viskas labai sukrito į labai riebų katilą, tai vietoj tų dviejų stovinčių ir laukiančių aprašymų - sėdžiu su šviežiai gautomis komforto knygomis.

Ką jūs veikiat? Kaip sekas? Kaip šventės?

Įvairovė: K.J. Charles - Jackdaw

Labai jau pasiilgau A Charm of Magpies. Tad pasiėmiau kitą knygą, tame pačiame pasaulyje, su veikėjais iš tų knygų, K.J. Charles "Jackdaw" (ISBN13 9780995799059; 222p.; Goodreads). Iš kart sakau, jog labai patiko, smagu buvo vėl pamatyti tą šeimą iš keturių, o ir šie du veikėjai buvo įdomūs. Bėda tik ta, kad dabar ilgiuos anų veikėjų dar labiau.

Jonah - prastos šlovės vagis galintis vaikščioti oru. Jis dirbo su rimčiausiais Stephen Day priešais paskutinėje Magpies knygoje. Prigrasinę nužudyti jo mylimąjį, jie privertė Jonah verstis iš kailio pirmiausia pavagiant garsųjį Šarkų Valdovo žiedą, o tada ir randant būdą sučiupti patį Stephen Day. Jei pirmasis darbas ir nebuvo pernelyg sunkus - pakilk oru, įlysk pro langą, pasiimk žiedą, tai antrasis pasirodė kur kas sudėtingesnis. Stephen Day, kad ir kaip mylėdamas žiedą, ir jo suteikiamą galią, gal ir nebūtų puolęs stačia galva mėginimuose jį atgauti. Tačiau, kai pagrobiamas Lucian Vaudrey, to žiedo pirminis savininkas, išeities burtininkui, kaip ir nebelieka. Tik, pagrobti patį Lucian nėra taip jau ir paprasta, kai jį supa pavojingi draugai, o ir jis pats - užgrūdintas gyvenimo ir išgyvenimo Šanchajaus gatvėse.

Ben, dėl savo ryšio su Jonah, ir dėl santykių, kuriuos su juo palaikė, keliems mėnesiams atsiduria kalėjime. Blogiau nei ši patirtis buvo pati idėja, jog Jonah jį paliko. Pasinaudojo, ir paspruko. Iš kalėjimo, tad, Benas išeina pasiryžęs atsilyginti. Metas Jonah paragauti kalėjimo duonos. Kaip burtininkas, jis bus labiau suvaržytas, labiau saugomas. Greičiausia, kad nepabėgtu oru, jam sulaužys kojas... Atims iš jo galimybę eiti, skristi. Kuo daugiau Ben apie tai galvoja, apie tą nuoširdžią šypseną, apie kartu praleistą laiką, tuo labiau jis abejoja savo plano teisingumu. Tad, suorganizavęs burtininkų policijos spąstus, Ben nė neapsižiūri, kaip ne tik, kad nepadeda jiems, bet sprunka su Jonah, oru.

Graži knyga, gan idiliška, nors toli gražu ten viskas sviestu nesieina. Įdomu buvo sužinoti, kaip tam tikros galios gali paveikti asmenį, jo gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikštantys oru, atrodo, negali skaityti, mat jiems prieš akis šokčioja raidės. Būtų įdomu sužinoti daugiau, bet ką padarysi. O šiai knygai duodu 10/10, gaila, kad baigėsi.

K.J. Charles - A Gentleman's Position [3]

Kažkaip apsižiopsojau, ir nesusipratau, kad jau esama ir trečios K.J. Charles trilogijos Society of Gentlemen knygos, "A Gentleman's Position" (Society of Gentlemen 3; ISBN 1101886072; 246p.; Goodreads). Laimė, esama draugų, kurie pataiso, ir grąžina į teisingą kelią. Mat ši knyga iš visos trilogijos man patiko labiausia. Truputėlį priminė Kuroshitsuji manga, kur ten buvo išradingas liokajus, tai čia - ne mažiau išradingas valetas.

David Cyprian, Lordo Ričerdo Veino valetas, nepasibodi išsukti iš kelio ir dar toliau, kad tik jo šeimininkas būtų laimingas ir patenkintas. Būtent dėl tokių savo savybių jis - pats geriausias, ir labiausia pageidautinas valetas iš visų. Jis didžiuojasi savo darbu ir džiaugiasi galėdamas patarnauti tokiam didžiam vyriškiui, kaip Lordas Ričerdas, tad kai prireikia ką nors papirkti, pašantažuoti, ar netgi apvogti - Deividas tai priima, kaip eilinę savo pareigą. Galų gale, juk pats jis nėra džentelmenas, ir turi ką slėpti apie savo šeimą, o štai - tarnauja geriausiam, iš geriausių. Vienintelė problema jam iškylanti darbe - jis įsimylėjęs savo šeimininką. Ir nieko dėl to nepadarysi.

Ričerdas Veinas - daug galios turintis lordas, su gan stipriu teisingumo jausmu, ir aštriu protu. Tas jo didis stotas tik dar labiau tviska dėka išradingo ir nepakeičiamo valeto. Tad, kai jo draugus ima šantažuoti, grasindami atskleisti jų neteisėtą meilę, Ričerdas žino, jog esama tik vieno žmogaus, kuris rastų būdą jiems padėti. O padėti - būtina, ypač dabar, kai pats negali nustoti galvoti ne tokių ir švarių minčių apie patį Deividą.

Nors veiksmo čia mažoka, knyga lengvai ėjosi dėka Deivido herojaus. Jis vienas iš tų gudrių, iš pažiūros - gerų žmonių, kurie nedvejodami paspaudžia kitus, kad pataisytų savo, ar šiuo atveju - savo šeimininko gyvenimus. Galiu duoti stiprų 9/10!

K.J. Charles - A Seditious Affair [2]

Kai pasiėmiau antrą K.J. Charles knygą iš Society of Gentlemen trilogijos, "A Seditious Affair" (Society of Gentlemen 2; ISBN 1101886064; 251p.; Goodreads), maniau tęsim nuotykius su Hariu ir Džiuljenu. Bet čia pasireikšti gauna kiti du herojai, anų dviejų draugai.

Silas Mason, kaip ir Haris - Radikalas. Jis spausdina knygas ir kitokią revoliucinę literatūrą. Knygos jam, net pačios prasčiausios - gyvenimas vertas daugiau, nei patys geriausi žmonės. Jis tuo tiesiog kvėpuoja, šventai tikėdamas Anglija, kurioje ir jis, ir džentelmenas bus vienodai gerbiami, ar baudžiami. Tuo tarpu garą nuleidžia Trečiadieniais, su vienu iš savo oponentų (Tory), kurio mazochistiniai pomėgiai Silui labai tinka.

Dominikas Frėjus - Džentelmenas, dirbantis teisėsaugoje. Kiekvieną Trečiadienį jis su nekantrumu laukia Silo, galvoje vis krėsdamas mintis apie tai, kas būtų, jei jo kolegos šį vyriškį susektų? Ar gali būti, jog jis dalinasi lova su Revoliucijos širdimi, jos kurstytoju? Ar Silas gali būti svarbi figūrą šiame žaidime, ir ką reikės daryti, kai ateis laikas rinktis - gelbėti savo mylimą radikalą, ar likti ištikimam savo pažiūroms? Pamažu, tyrimui įgaunant pagreitį, jiems nelieka nieko kito, kaip tik aptarti šias problemas, ir pamėginti vienas kitam paaiškinti savo Anglijos vizijas.

Mane papirko Silo meilė knygoms. Ši knyga labiau priminė A Charm of Magpies ir praeitos Society of Gentlemen mišinį, su pasiilsėjimais labiau pasiturinčio asmens namuose, ir skubiais sprukimais. Šiai irgi duosiu 8/10, labai lengvai susiskaitė.

K.J. Charles - A Fashionable Indulgence [1]

Mėgstu K.J. Charles lengvai skaitomas, veiksmo pilnas knygas, kuriose tiesiog nėra vietos ilgam tuščiažodžiavimui. Tad po trumpos rekomendacijos ir ilgo laukimo, pasiėmiau pirmą knygą iš Society of Gentlemen trilogijos, "A Fashionable Indulgence" (Society of Gentlemen 1; ISBN 1101886021; 264p.; Goodreads). Ir nors ji nebuvo tokia gera, kaip A Charm of Magpies, vis vien nenuvylė.

Haris Veinas - Radikalas Regentystės laikų Anglijoje. Jis kovoja už reformas, demokratiją, vienodus įstatymus visiems. Radikalo duona ir taip nesaldi, bet, kai jo senelis nusprendžia, kad įpėdinio jam visgi reikia, ir pasiima Harį nuo gatvės, ta duona ima ir visai strigti gerklėje. Senelis jį numeta į Džiuljeno rankas, kad iš šio gatvinio padarytų džentelmeną, ir Hariui belieka išmokti slėpti savo lygybės trokštančią pusę. Tik, neatrodo jog Džiuljenas per daug jo idėjomis baisėtųsi...

Ir taip įtemptas Hario gyvenimas apsiverčia, kai nužudomas jo draugas, tą vakarą vilkėjęs Hario paltu. Vyriškis - neapvogtas, nors turėjo Hario jam duotą piniginę. Iš to tiek Haris, tiek Džiuljenas daro išvadas, jog kažkas kėsinosi į patį Harį. Ar kažkas Džentelmenų visuomenėje visgi susiprato, jog Haris stovi ne toje barikadų pusėje?

Knyga - toks neblogas detektyvas, ką sakau retai. Nesitikėjau, kad žudikas bus tas asmuo, nesitikėjau ir to pasekmių. Deja man vis tiek trūko burtininkų, tad knygai duodu tik 8/10. Gal ne tiek dėl magijos stokos, kiek dėl negalėjimo nelyginti šių dviejų trilogijų.

Penktadienio Įvairovė // K.J. Charles // LGBTQ+

K. J. Charles kūriniai, bent tie su kuriais iki šiol susidūriau, visi rašomi iš laikų (t.y. knygos temos laikmetis), kai bet kokia kitokia orientacija buvo laikyta - nusikalstama. Tačiau jos herojai, išskirtinai, nėra kankinami jokios moralios kaltės. Sakau, išskirtinai, mat dažnai romanuose su tos pačios lyties įsimylėjėliais gauname tą erzinantį savęs graužimą. Negana, kad visuomenė į tave kreivai žiūri, tai tu dar ir pats sau pridedi. Dėl šio bruožo stokos ji tapo viena iš mano mylimiausių romanų rašytojų.

Herojai. Lucian Crane Vaudrey - mūsų aukštas blondinas iš Šanchajaus, ten ištremtas tėvo, kuris pasibaisėjo sūnaus homoseksualumu, grįžta po jo mirties su vieninteliu tikslu: sutvarkom popierius, susipakuojam smagiausius turtus, ir vos vėl kas Anglijoj sukrus dėl jo nelegalios pakraipos - imam pirmą laivą atgal į Kiniją. Kur gali būti tuo, kuo esi. Deja jo planus gerokai sutaršė prakeiksmas, mestas ant jo šeimos vyrų. Kaip paskutinis Vaudrey'jus, dabar mirti turėtų jis. Ir turbūt būtų, jei ne, eilinį kartą, jo ištikimas tarnas, Merrick. Merrick kreipėsi pagalbos į vietinius burtininkus ir garbė atiteko ne kam kitam, kaip pačiam Stephan Day.

Stephan Day turi begales priežasčių nekęsti visų Vaudrey'jų. Per juos jo šeima kentėjo, ir gal būt per juos ir jis pats - ne per labiausiai vykęs individas. Tačiau jo planai irgi suirsta, kai jis pamato Lucian Crane, prakeiksmą, kuris verčia jį mėginti nusižudyti, ir jo paties neapykantą savo tėvui. Lucian, su savo tatuiruotėmis, keista kalba, kuria kalbasi su savo tarnu, kai nenori būti suprastas bereikalingų ausų, manieromis ir priežastimi, dėl kurios buvo ištremtas...

K. J. Charles turi dar vieną pasikartojantį bruožą. Jos herojai dažnai būna tiek skirtingi, kiek tik įmanoma. Visiškos opozicijos, priešingos vienas kito versijos. Lucian - turtingas, drąsus, bet šiaip jau pasikliaunantis gatvės gudrumu, bei žmonių sugedimu (t.y. - kiekvieną žmogų galima papirkti, tereikia rasti tinkamą sumą). Stephan - vos suduria galą su galu, yra teisingas, bet šiaip jau atsargus, linkęs nutylėti žeidžiančius dalykus, vien tam, kad išvengtų konflikto, bet turintis pakankamai galios, kad galėtų, prireikus, prasiskinti kelią lauk iš bėdos.

Per tris knygas, ir tris .5 mes gauname pakankamai nuotykių dar trims knygoms. Netrūksta detektyvo elementų, o pabaigoje jau tikrai norisi pamatyti tą Viktorijos laikų Kiniją ir Šamanus. Mat Lucian negali pakęsti Londono susikaustymo, tų keistų įstatymų, kurie jųdviejų meilę daro nelegalia, ir apie namus Kinijoje pasakoja ilgesingai. Bet be Stephan išvykti jis nenori, tad prie visos magiškos suirutės, ir gan baisių ritualų, gauname ir labai paprastą, žmogišką šių dviejų herojų norą tiesiog nebijoti viešai laikytis susikibus rankomis.

[1.The Magpie Lord]; [2.A Case of Possession]; [3.Flight of Magpies]

K.J. Charles - Flight of Magpies [3]

Ką tik suskaičiau paskutinę K.J. Charles "A Charm of Magpies" šarkų trilogijos knygą "Flight of Magpies" (ISBN 1619224291; 212p.; Goodreads), ir dabar galvoju, ar reikės skaitytas tas .5 ar apsieisiu. Autorė gan tvirtai pasakė "gal dar ir bus", o tos pusinės tokios trumputės...

Lucian'o prašymai vykti į Kiniją Stephan'ą vis labiau vilioja, mat jo paties pasaulėlis spėriai traukiasi bandydamas jį užsmaugti. Vienintelė jo bendradarbė, kuri dar galėjo dirbti išėjo motinystės atostogų, palikdama jį vieną kovoti šiame mūšio lauke prieš piktuosius burtininkus. Kažkas pavogė jo Šarkos žiedą iš viršutinio Lucian namų aukšto, pro langą. Jo mokinė, gebanti vaikščioti oru, apkaltinama vagystėmis ir nušalinama nuo darbo. O dar visas tas spaudimas iš teisėsaugos! Londonas virto šiurpių, žiaurių žmogžudysčių zona, ir dauguma mirusiųjų - pareigūnai. Eteryje nėra jokios magiškos gijos, kuria Stephan'as galėtų sekti, o šie žmogeliai agresyviai reikalauja jo rasti kaltininkus, ir atiduoti jiems. Nejau jie rimtai nesuvokia, kad kažkas, kas sugeba taip žudyti, nesileis suimamas eilinių?

Lucian'ui ramybės irgi nėra. Tikra kankynė stebėti savo mylimąjį grįžtantį persidirbusį, suirzusį, o kartais ir apibrozdintą. Kas kart jam išėjus, Lucian bijo daugiau jo nepamatysiąs, mat šitas prakeiktas darbas pavojingas net grupei justiciar'ų, ką jau kalbėti apie vienui vieną. Prie viso šio chaoso dar prisideda ir senos Stephan'o paslaptys, mat šiam raganiui melas yra, ar bent jau buvo, toks pats paprastas dalykas, kaip pašnekesiai apie orą. Kažkam iš jų praeities vis dar reikia Šarkų Valdovo galios, ir šį kartą jie turi pranašumą: nustekentą, vienišą, ir Šarkų žiedą praradusį Stephan'ą, be kurio Lucian jau nebeįsivaizduoja gyvenimo.

Graži istorija. Magija Viktorijos laikų Londone, detektyvo, ir siaubo istorijų elementai, aštrialiežuviai herojai. Nors visoms šioms knygoms daviau po, atrodo devynis ar aštuonis, noriu pabaigti geresne nata, ir duoti 10-10, jau vien dėl visų tų įmantrių būdų žmogui nužudyti, ko tik nebuvo, nepatikėtumėt...

K.J. Charles - A Case of Possession [2]

Taip, baisu. Knygą perskaičiau jau gal prieš savaitę, jei ne daugiau, o aprašyt kažką, žodelį kokį - tik dabar prisiruošiau. K.J. Charles knyga "A Case of Possession" (A Charm of Magpies 2; ASIN B00D89QGW8; 159p.; Goodreads) yra antroji trilogijoje, o aš jau trečią daugiau nei įpusėjau (beje, prašymas mane pataisyti, jei pripeckioju nesąmonių tebegalioja). Ir tai tikrai ne knygos kaltė, ji buvo tokia pat įdomi, kaip ir pirmoji. Tik... Na, pasiklystu tarp panašumų su kitomis, nes nėr smagiau, kaip ieškoti visų tų kabliukų.

Peter S. Beagle išmokė, kad nėra baisesnės jėgos už burtininką, kuris mirė neradęs ramybės. Tad, kai Londoną užplūsta šuns dydžio žiurkės, nežinia iš kur, dingstančios nežinia į kur, ir be gailesčio žudančios visus, kas pasitaiko kelyje - Crane, su šiomis žiniomis, pasinaudoja proga įsilieti į savo mylimojo gyvenimą, ir nurodyti Londono burtininkams kryptį. Kad ir kaip labai netikintis asmuo, kad ir kiek kvaili prietarai: jei tavo priežiūroje mirė Šamanas, tu pasistengsi įvykdyti visas apeigas mirusiajam, kad tik šis rastų kelią anapilin... Mat šis Šanchajuje pasakojamas mitas apie milžiniškas žiurkes, gali labai greitai paversti Londoną - skerdykla. Ir tai, atrodo, dar nėra baisiausia, ką Crane ir Stephan patirs.

Ši knyga ne mažiau pilna baisių detalių, nei praeita, bet siaubo pasaka to nepavadinčiau (nebent, žinoma, esate homofobiškų pažiūrų, tuomet ir pražilti per nakt galima). Daug įvairios magijos, įtampos, ir beveik Šerloko Holmso tyrimų. Ir nors ši knyga man patiko net labiau, nei praeita, bet ir jai duosiu tik 9/10, mat kažko vis šiek tiek man čia trūksta. Gal tiesiog per trumpos.

K.J. Charles - The Magpie Lord [1]

Kaip gražiai gavosi pereiti nuo fantastinio pasaulio su paprasta istorija, panašia į mūsų, t.y. Captive Prince, prie šių knygų. Mūsų Anglija, bet pilna fantastikos: burtininkai, ir visokie tokie. K.J. Charles knyga "The Magpie Lord" (ISBN 1619215764; 200p.; Goodreads) yra dar viena knyga, kurią sau atkapsčiau iš Bonnie Burton goodread'ų. Ten tikras lobynas kitokių, keistų, įdomių, fantastinių knygų, tai turbūt ir šios man nebus paskutinės. Bet aš jau į lankas, grįžkim prie knygos...

Lucien Crane Vaudrey savo tėvo akyse buvo tas blogasis, supuvęs sūnus. To pasekoje, kai tik tai tapo įmanoma, buvo supakuotas ir išsiųstas į Šanchajų, o jo tarnas įspėtas, jog nebus ašarų, jei vaikinas netyčia iškris per laivo bortą kelionės metu. Visa tai gero apie Lucien nepasako, ypač turint galvoje, kad pačių Vaudrey grafų žmonės jau išmoko vengti, ir pas juos teisingumo neieškoti. Ką ten, jie ima suprasti, jog teisingumą gali tekti paimti į savo rankas, kitaip nekaltų žmonių kraujas ir toliau liesis, kaip tik jiems patiks. Čia galėtumėme įsivaizduoti žmonių minią, su deglais ir šakėmis. Bet kam tiek problemų, kai apylinkėse esama raganos...

Visai Vaudrey šeimai išsižudžius dėl nepaaiškinamos beprotystės, Lucien nelieka kitos išeities, kaip tik grįžti ir sutvarkyti viską ką legaliai sutvarkyti reikia tapus naujuoju grafu. Užtrukti jis neplanavo, ką ten, pažadėjo sau, jog po pirmo bandymo jį areštuoti dėl orientacijos (tokie buvo laikai, Lucien paprasčiausiai preferino vyrus) ar ko nors panašaus, jis tuoj pat viską mes, ir grįš į Šanchajų, kurį laikė savo namais. Tik, kad ta beprotybė, privedusi jo tėvą ir brolį prie savižudybės, atrodo tūno ir jo kraujyje. Tamsios dėmės atmintyje, balsai, ir atsipeikėjimai su jo ištikimu tarnu bandančiu iš jo atimti kokį nors peilį, kad liautųsi bandęs susižaloti. Ilgai tai tęstis negali, arba jis išprotės, arba... Merrick, su savo šeimininko pritarimu, išskuba į tamsiausias Londono vietas, ieškoti išeities, kuri būtų ranka pasiekiama atviro mąstymo Šanchajuje, namie. Jam reikia šamano. Negali juk visa Anglija nekęsti Vaudrey'jų, ar ne?

Patiko man, kaip čia naudojama magija, tiek daug įdomių, naujų, ir senų dalykų. Norint galios ją reikia iš kur nors traukti, kaip Raganiaus knygose, bet čia ją galima atimti iš žmogaus, net neturinčio magijos, kas žmogų kankina ir gali net nužudyti. Burtininkai - kaip energetiniai vampyrai, ir tik keli labai ypatingi gali tos energijos pasisemti iš bet kur, net iš oro. Ir žmonės įdomūs, Merrick kaip koks Sebastian Michaelis (Kuroshitsuji), toks idealus tarnas, kuris kartais pamiršta, kad į šeimininką viešai reikia kreiptis pagarbiau. Ir tas "šamanas", Stephan Day, žemas, liesas, raudonplaukis, tikrai ne žavusis princas, kokius visi piešia. Kol kas duodu 10/10, ir tikiuosi kitos bus tokios pat įdomios. Priminė Bartimėjaus laikus, kur nuo džinų galios sienos drebėdavo.