Jonah - prastos šlovės vagis galintis vaikščioti oru. Jis dirbo su rimčiausiais Stephen Day priešais paskutinėje Magpies knygoje. Prigrasinę nužudyti jo mylimąjį, jie privertė Jonah verstis iš kailio pirmiausia pavagiant garsųjį Šarkų Valdovo žiedą, o tada ir randant būdą sučiupti patį Stephen Day. Jei pirmasis darbas ir nebuvo pernelyg sunkus - pakilk oru, įlysk pro langą, pasiimk žiedą, tai antrasis pasirodė kur kas sudėtingesnis. Stephen Day, kad ir kaip mylėdamas žiedą, ir jo suteikiamą galią, gal ir nebūtų puolęs stačia galva mėginimuose jį atgauti. Tačiau, kai pagrobiamas Lucian Vaudrey, to žiedo pirminis savininkas, išeities burtininkui, kaip ir nebelieka. Tik, pagrobti patį Lucian nėra taip jau ir paprasta, kai jį supa pavojingi draugai, o ir jis pats - užgrūdintas gyvenimo ir išgyvenimo Šanchajaus gatvėse.
Ben, dėl savo ryšio su Jonah, ir dėl santykių, kuriuos su juo palaikė, keliems mėnesiams atsiduria kalėjime. Blogiau nei ši patirtis buvo pati idėja, jog Jonah jį paliko. Pasinaudojo, ir paspruko. Iš kalėjimo, tad, Benas išeina pasiryžęs atsilyginti. Metas Jonah paragauti kalėjimo duonos. Kaip burtininkas, jis bus labiau suvaržytas, labiau saugomas. Greičiausia, kad nepabėgtu oru, jam sulaužys kojas... Atims iš jo galimybę eiti, skristi. Kuo daugiau Ben apie tai galvoja, apie tą nuoširdžią šypseną, apie kartu praleistą laiką, tuo labiau jis abejoja savo plano teisingumu. Tad, suorganizavęs burtininkų policijos spąstus, Ben nė neapsižiūri, kaip ne tik, kad nepadeda jiems, bet sprunka su Jonah, oru.
Graži knyga, gan idiliška, nors toli gražu ten viskas sviestu nesieina. Įdomu buvo sužinoti, kaip tam tikros galios gali paveikti asmenį, jo gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikštantys oru, atrodo, negali skaityti, mat jiems prieš akis šokčioja raidės. Būtų įdomu sužinoti daugiau, bet ką padarysi. O šiai knygai duodu 10/10, gaila, kad baigėsi.
