2017 m. birželio 30 d., penktadienis

Penktadienio Įvairovė // K.J. Charles // LGBTQ+

K. J. Charles kūriniai, bent tie su kuriais iki šiol susidūriau, visi rašomi iš laikų (t.y. knygos temos laikmetis), kai bet kokia kitokia orientacija buvo laikyta - nusikalstama. Tačiau jos herojai, išskirtinai, nėra kankinami jokios moralios kaltės. Sakau, išskirtinai, mat dažnai romanuose su tos pačios lyties įsimylėjėliais gauname tą erzinantį savęs graužimą. Negana, kad visuomenė į tave kreivai žiūri, tai tu dar ir pats sau pridedi. Dėl šio bruožo stokos ji tapo viena iš mano mylimiausių romanų rašytojų.

Herojai. Lucian Crane Vaudrey - mūsų aukštas blondinas iš Šanchajaus, ten ištremtas tėvo, kuris pasibaisėjo sūnaus homoseksualumu, grįžta po jo mirties su vieninteliu tikslu: sutvarkom popierius, susipakuojam smagiausius turtus, ir vos vėl kas Anglijoj sukrus dėl jo nelegalios pakraipos - imam pirmą laivą atgal į Kiniją. Kur gali būti tuo, kuo esi. Deja jo planus gerokai sutaršė prakeiksmas, mestas ant jo šeimos vyrų. Kaip paskutinis Vaudrey'jus, dabar mirti turėtų jis. Ir turbūt būtų, jei ne, eilinį kartą, jo ištikimas tarnas, Merrick. Merrick kreipėsi pagalbos į vietinius burtininkus ir garbė atiteko ne kam kitam, kaip pačiam Stephan Day.

Stephan Day turi begales priežasčių nekęsti visų Vaudrey'jų. Per juos jo šeima kentėjo, ir gal būt per juos ir jis pats - ne per labiausiai vykęs individas. Tačiau jo planai irgi suirsta, kai jis pamato Lucian Crane, prakeiksmą, kuris verčia jį mėginti nusižudyti, ir jo paties neapykantą savo tėvui. Lucian, su savo tatuiruotėmis, keista kalba, kuria kalbasi su savo tarnu, kai nenori būti suprastas bereikalingų ausų, manieromis ir priežastimi, dėl kurios buvo ištremtas...

K. J. Charles turi dar vieną pasikartojantį bruožą. Jos herojai dažnai būna tiek skirtingi, kiek tik įmanoma. Visiškos opozicijos, priešingos vienas kito versijos. Lucian - turtingas, drąsus, bet šiaip jau pasikliaunantis gatvės gudrumu, bei žmonių sugedimu (t.y. - kiekvieną žmogų galima papirkti, tereikia rasti tinkamą sumą). Stephan - vos suduria galą su galu, yra teisingas, bet šiaip jau atsargus, linkęs nutylėti žeidžiančius dalykus, vien tam, kad išvengtų konflikto, bet turintis pakankamai galios, kad galėtų, prireikus, prasiskinti kelią lauk iš bėdos.

Per tris knygas, ir tris .5 mes gauname pakankamai nuotykių dar trims knygoms. Netrūksta detektyvo elementų, o pabaigoje jau tikrai norisi pamatyti tą Viktorijos laikų Kiniją ir Šamanus. Mat Lucian negali pakęsti Londono susikaustymo, tų keistų įstatymų, kurie jųdviejų meilę daro nelegalia, ir apie namus Kinijoje pasakoja ilgesingai. Bet be Stephan išvykti jis nenori, tad prie visos magiškos suirutės, ir gan baisių ritualų, gauname ir labai paprastą, žmogišką šių dviejų herojų norą tiesiog nebijoti viešai laikytis susikibus rankomis.





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą